Court reduces environmental damage compensation by 50% applying fairness and prudence principles to balance interests.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appellant's request to overturn the first-instance judgment awarding 792 EUR in environmental damages. The defendant illegally cut protected linden trees without a permit, causing the calculated damage, but the court applied the principles of fairness and prudence to reduce the award by half. This adjustment balanced the victim's right to compensation with the need to avoid excessive liability for negligent but not malicious conduct.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 1.5; Civil Procedure Code Art. 326. The court may reduce compensation for environmental damage by applying the principles of fairness and prudence to balance the interests of the parties when the damage resulted from negligence rather than malicious intent.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Civ                                 CivilinÄ byla Nr. e2A-304-524/2018                                       (Proceso Nr. 2-10-3-00795-2017-7) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1 KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš teisÄjų Erikos MisiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Almanto Padvelskio, GiedrÄs SeselskytÄs,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos KlaipÄdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui R.
J. dÄl neteisÄtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimo,              n u s t a t Ä : I . GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo R. J. priteisti 792,00 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. NurodÄ, kad pareigÅ«nai 2017 m. vasario 13 d. 13.45 val. patikrinimo metu nustatÄ, kad bendro naudojimo valstybiniame žemÄs sklype, esanÄiame Å ventosios g. 13B, Palangoje, atsakovas R.
J. 2017 m. vasario 4 d. savavaliÅ¡kai nugenÄjo trijų liepų viršūnes, neturÄdamas Palangos miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duoto leidimo dÄl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbų atlikimo. Be to, saugotini medžiai buvo nugenÄti pažeidžiant priežiÅ«ros taisykles, t. y. buvo visiÅ¡kai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos. ApskaiÄiavus aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , nustatyta, kad padaryta žala gamtai sudaro 792,00 Eur.
IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, apsaugos, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros taisyklių bei Palangos miesto savivaldybÄs tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 reikalavimus, padarÄ 792,00 Eur žalÄ aplinkai.
DÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų R. J. buvo patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Atsakovui buvo pasiÅ«lyta geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ gamtai, taÄiau žala nebuvo atlyginta. Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ , juo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad mažalapes liepas nugenÄjo jis, bet tai atliko pagrįstai manydamas, jog turi leidimÄ Å¡ias liepas genÄti.
PažymÄjo, kad administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad nusižengimas padarytas dÄl nerÅ«pestingumo (neatsargumo). AdministracinÄ nuobaudÄ jis sumokÄjo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo apskaiÄiuotu žalos dydžiu. KreipÄsi į ieÅ¡kovÄ dÄl žalos sumažinimo, taÄiau ieÅ¡kovas nurodÄ, kad neturi diskrecijos apskaiÄiuoti mažesnÄ Å¾alÄ , ir pateikÄ ieÅ¡kinį teismui dÄl nurodytos žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad yra pagrindas sumažinti jam apskaiÄiuotos žalos dydį.
Pažymi, kad jo padaryta žala žmonių sveikatai pavojaus nesukÄlÄ, jis pripažino, kad nugenÄjo liepas, baudÄ sumokÄjo, nusižengimas padarytas dÄl nerÅ«pestingumo (neatsargumo), nesiekÄ pažeisti medžių gyvybinių funkcijų, jo nugenÄtos liepos atžÄlÄ, be to, ieÅ¡kovo apskaiÄiuotas žalos dydis bÅ«tų per sunki finansinÄ naÅ¡ta jam ir jo Å¡eimai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, į teismų praktikÄ bei teisinį reglamentavimÄ , praÅ¡o teismo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant 198,00 Eur nuostolių. II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mai 2017-10-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendÄ: Priteisti iÅ¡ atsakovo 400,00 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 400,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos â 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį valstybÄs naudai.
Teismas konstatavo, kad ginÄo dÄl padaryto pažeidimo nÄra, ginÄas kilo tik dÄl atlygintinos žalos dydžio.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodÄ Å¾alos dydį, atsakovas minÄto dydžio nepaneigÄ, todÄl atsižvelgÄs į tai, kad atsakovas savanoriÅ¡kai pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui sumokÄti 554,00 Eur dydžio sumÄ dalimis, sprendÄ, kad 50 procentų ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo sumos priteisimas atsakovui netaps didele finansine naÅ¡ta. Teismo įsitikinimu, per pusÄ mažesnio nei reikalaujamas turtinÄs žalos atlyginimo priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas esant nustatytoms aplinkybÄms, o didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimÄ bei sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iki 198 Eur. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dÄl priteistino žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.
Nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje nagrinÄjant civilines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dÄl civilinÄs atsakomybÄs dydžio už žalÄ gamtai, padarytÄ netinkamai nugenÄjus medžius, suformuota praktika, kai žalos atlyginimo dydis mažinamas 75 procentais arba žalos atlyginimas iÅ¡vis nepriteisiamas. Teigia, kad jei laiku bÅ«tų kreipÄsis į savivaldybÄ, bÅ«tų gavÄs leidimÄ genÄti medžius, nes medžiai turÄjo, galÄjo bÅ«ti genimi. Pažymi, kad medžiai buvo genimi ne mažiau kaip 5 metrų aukÅ¡tyje ir paliekant daugiau nei tik nuo stiebo iÅ¡siÅ¡ovusius kelmelius â stagarus.
IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, kad buvo pažeistos medžių gyvybinÄs funkcijos. PrieÅ¡ingai, atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikta nuotrauka ir atsakovo liudijimas patvirtino, kad visos trys liepos sužaliavo, t. y. medžių gyvybinÄs funkcijos nebuvo pažeistos. DÄl to mano, kad reikalavimas atlyginti visÄ ar pusÄ mažalapių liepų vertÄs, kai Å¡ios liepos toliau žaliuoja, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo remtis atsakovo teiktu ieÅ¡kovui pasiÅ«lymu dÄl žalos atlyginimo dydžio.
Nesutinka su teismo argumentu dÄl Konstitucijos 54 straipsnio imperatyvo pažeidimo. Mano, kad teismas minÄtos pozicijos nepagrindÄ jokiais argumentais.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
NagrinÄjamos bylos atveju absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybÄ ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemÄ, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas, pažymÄjo, kad užtikrinti natÅ«ralios gamtinÄs aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ yra vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybÄs konstitucinÄ priedermÄ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužÄs 13 d. nutarimas).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas sprÄsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimÄ , taip pat pažymÄjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 4 d. savavaliÅ¡kai nugenÄjo trijų liepų viršūnes, neturÄdamas Palangos miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duoto leidimo dÄl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbų atlikimo.
Be to, saugotini medžiai buvo nugenÄti pažeidžiant priežiÅ«ros taisykles, t. y. buvo visiÅ¡kai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos.Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos Å«kio subjektai privalo atkurti aplinkos bÅ«klÄ, esant galimybei, iki pirminÄs bÅ«klÄs, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaiÄiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminÄ bÅ«klÄ (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , taÄiau nevertinamas anksÄiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradÄs dÄl konkreÄios Å«kinÄs veiklos, kuriÄ nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-61/2014).Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybÄs už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Å«kio subjektams taikoma civilinÄ atsakomybÄ, neatsižvelgiant į jų kaltÄ, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grÄsmÄ, atsiradusiÄ dÄl jų Å«kinÄs veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nurodytus atvejus. Remiantis tuo, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodytu įstatymu nustatyta griežtoji atsakomybÄ (atsakomybÄ be kaltÄs) už žalÄ , padarytÄ bet kokia Å«kine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-430/2012 ).Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs 792 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 400 Eur, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei atsižvelgÄs į aplinkybÄ, jog medžiai atžÄlÄ ir tebeauga.
IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų nustatyta, jog atsakovas praÅ¡o sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 400 Eur dydžio žalos atlyginimÄ 1/4 dalimi, t. y. iki 198 Eur, remdamasis iÅ¡ esmÄs tais paÄiais motyvais ir įrodymais dÄl jo turtinÄs padÄties, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusiÄ su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, neginÄydamas visų reikÅ¡mingų civilinei atsakomybei sÄ lygų, todÄl kolegija dÄl jų pasisakyti neturi teisinio pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai yra susijÄ su žalos dydžio nustatymu ir nustatyto žalos dydžio papildomu mažinimu apeliacinÄs instancijos teisme.Apeliacinio skundo I p. apeliantas remiasi KlaipÄdos, Vilniaus apygardos teismų sprendimais bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais ir nurodo, jog iÅ¡ jo priteisto žalos atlyginimo dydis turi bÅ«ti sumažintas 75 procentais, nes toks žalos mažinimo procentas yra nurodytas jo nurodomojoje teismų praktikoje. TaÄiau paminÄtas motyvas yra neparemtas įstatymu, nes pagal CPK 4 str.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui, kaip vieninteliam kasaciniam teismui, suteiktos iÅ¡skirtinÄs procesinÄs galios aiÅ¡kinant teisÄ, todÄl Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai precedentų konkurencijos požiÅ«riu yra lemiantys formuojant vienodÄ teismų praktikÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnÄs instancijos (aukÅ¡tesnÄs grandies) teismo sukurtu precedentu.
Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinÄius reikÅ¡mÄs veiksnius, kaip antai: atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; sprendimÄ priÄmusio teismo sudÄtį (atitinkamÄ sprendimÄ priÄmÄ vienas teisÄjas ar teisÄjų kolegija, ar iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudÄtis); į tai, ar dÄl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisÄjų atskirųjų nuomonių;
į galimus reikÅ¡mingus pokyÄius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priÄmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mÄ turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). PaminÄtas iÅ¡aiÅ¡kinimas remiantis apeliacinio skundo motyvais neleidžia padaryti iÅ¡vados, jog apelianto nurodytomis nutartimis yra pagrindas vadovautis kaip precedentu.PažymÄtina, jog nagrinÄjant civilines bylas dÄl deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentÄjÄs asmuo, o aplinkybes, dÄl kurių žalos atlyginimas turÄtų bÅ«ti sumažintas, â žalÄ padarÄs asmuo.
CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisÄ, atsižvelgiant į atsakomybÄs prigimtį, Å¡alių turtinÄ padÄtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dÄl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Å i teisÄs norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinÄs, bet ir deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentÄjusiojo asmens kaltÄ ar žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį.
Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinÄs atsakomybÄs principų â visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo â iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dÄl atsakovo ir jo sutuoktinÄs pajamų ir padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog 400 Eur žalos atlyginimas nesukels atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovo ir jo sutuoktinÄs turto deklaracijas apeliacinÄs instancijos teisme vertinti kitaip nÄra teisinio pagrindo. Atsakovas pajamas gauna iÅ¡ darbo užmokesÄio, su darbo santykiais susijusi suma 2016 metais sudarÄ 11 946 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai per mÄnesį 995 Eur, jo sutuoktinÄ gauna pajamų iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ (kodas 92).
Atsakovo Å¡eima nÄra socialiai remtina, nedarbinga, užsiima smulkiuoju verslu, turi nekilnojamojo turto Palangoje, jokių kitų įrodymų dÄl atsakovo blogos turtinÄs padÄties, nedarbingumo byloje nÄra, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti kitokiÄ atsakovo turtinÄ padÄtį, nei nustatÄ pirmosios instancijos teismas.Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje sprÄsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidÄjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklÄs ar sprendimo varianto.
MinÄti principai leidžia atsižvelgti į konkreÄios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, taÄiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltÄ, turtinÄ padÄtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir s?žiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nes?žiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisÄmis ir t.t.
Protingumo principas reikalauja iÅ¡ asmenų, kad Å¡ie aktyviai gilintų savo žinias ir įgÅ«džius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domÄjosi savo teisÄmis ir pareigomis. Protingumo principas įpareigoja, iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galÄtų suteikti teisinÄ pagalb?. PaminÄtų principų turinys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovo padarytos žalos atlyginimÄ CK 1.5 str.
įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp Å¡ios bylos Å¡alių iÅ¡laikyta interesų patenkinimo pusiausvyra.ApeliacinÄs instancijos teismas, konstatavÄs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatÄs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikÄs materialinÄs teisÄs normas, priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmÄs gali pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisÄs normas, todÄl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nÄra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325â333 straipsniais, teismas n u t a r i a: PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos teisÄjai                                                                                        Erika MisiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Almantas Padvelskis GiedrÄ SeselskytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â