Legislator Case Law & Legislation
fa7d9605-0caa-4a14-9db7-998ee4f8352c AI generated

Court reduces environmental damage compensation by 50% applying fairness and prudence principles to balance interests.

Case Number fa7d9605-0caa-4a14-9db7-998ee4f8352c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's request to overturn the first-instance judgment awarding 792 EUR in environmental damages. The defendant illegally cut protected linden trees without a permit, causing the calculated damage, but the court applied the principles of fairness and prudence to reduce the award by half. This adjustment balanced the victim's right to compensation with the need to avoid excessive liability for negligent but not malicious conduct.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 1.5; Civil Procedure Code Art. 326. The court may reduce compensation for environmental damage by applying the principles of fairness and prudence to balance the interests of the parties when the damage resulted from negligence rather than malicious intent.

Keywords

AI generated
environmental damage compensation principle of fairness principle of prudence negligent damage protected trees balancing of interests civil liability reduction

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 1.5
Civil Procedure Code Art. 326
Civil Procedure Code Art. 325
Civil Procedure Code Art. 333

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                 Civilinė byla Nr. e2A-304-524/2018                                       (Proceso Nr. 2-10-3-00795-2017-7) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimo,              n u s t a t ė : I . Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo R. J. priteisti 792,00 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad pareigÅ«nai 2017 m. vasario 13 d. 13.45 val. patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo valstybiniame žemės sklype, esančiame Å ventosios g. 13B, Palangoje, atsakovas R.

J. 2017 m. vasario 4 d. savavaliÅ¡kai nugenėjo trijų liepų viršūnes, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbų atlikimo. Be to, saugotini medžiai buvo nugenėti pažeidžiant priežiÅ«ros taisykles, t. y. buvo visiÅ¡kai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos. Apskaičiavus aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , nustatyta, kad padaryta žala gamtai sudaro 792,00 Eur.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 reikalavimus, padarė 792,00 Eur žalÄ aplinkai.

Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Atsakovui buvo pasiÅ«lyta geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ gamtai, tačiau žala nebuvo atlyginta. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , juo prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad mažalapes liepas nugenėjo jis, bet tai atliko pagrįstai manydamas, jog turi leidimÄ Å¡ias liepas genėti.

Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad nusižengimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo (neatsargumo). Administracinę nuobaudÄ jis sumokėjo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo apskaičiuotu žalos dydžiu. Kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl žalos sumažinimo, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad neturi diskrecijos apskaičiuoti mažesnę žalÄ , ir pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl nurodytos žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad yra pagrindas sumažinti jam apskaičiuotos žalos dydį.

Pažymi, kad jo padaryta žala žmonių sveikatai pavojaus nesukėlė, jis pripažino, kad nugenėjo liepas, baudÄ sumokėjo, nusižengimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo (neatsargumo), nesiekė pažeisti medžių gyvybinių funkcijų, jo nugenėtos liepos atžėlė, be to, ieÅ¡kovo apskaičiuotas žalos dydis bÅ«tų per sunki finansinė naÅ¡ta jam ir jo Å¡eimai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į teismų praktikÄ bei teisinį reglamentavimÄ , praÅ¡o teismo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant 198,00 Eur nuostolių. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mai 2017-10-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė: Priteisti iÅ¡ atsakovo 400,00 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 400,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Teismas konstatavo, kad ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, ginčas kilo tik dėl atlygintinos žalos dydžio.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį, atsakovas minėto dydžio nepaneigė, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savanoriÅ¡kai pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sumokėti 554,00 Eur dydžio sumÄ dalimis, sprendė, kad 50 procentų ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo sumos priteisimas atsakovui netaps didele finansine naÅ¡ta. Teismo įsitikinimu, per pusę mažesnio nei reikalaujamas turtinės žalos atlyginimo priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas esant nustatytoms aplinkybėms, o didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimÄ bei sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iki 198 Eur. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės dydžio už žalÄ gamtai, padarytÄ netinkamai nugenėjus medžius, suformuota praktika, kai žalos atlyginimo dydis mažinamas 75 procentais arba žalos atlyginimas iÅ¡vis nepriteisiamas. Teigia, kad jei laiku bÅ«tų kreipęsis į savivaldybę, bÅ«tų gavęs leidimÄ genėti medžius, nes medžiai turėjo, galėjo bÅ«ti genimi. Pažymi, kad medžiai buvo genimi ne mažiau kaip 5 metrų aukÅ¡tyje ir paliekant daugiau nei tik nuo stiebo iÅ¡siÅ¡ovusius kelmelius – stagarus.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo pažeistos medžių gyvybinės funkcijos. PrieÅ¡ingai, atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikta nuotrauka ir atsakovo liudijimas patvirtino, kad visos trys liepos sužaliavo, t. y. medžių gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos. Dėl to mano, kad reikalavimas atlyginti visÄ ar pusę mažalapių liepų vertės, kai Å¡ios liepos toliau žaliuoja, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis atsakovo teiktu ieÅ¡kovui pasiÅ«lymu dėl žalos atlyginimo dydžio.

Nesutinka su teismo argumentu dėl Konstitucijos 54 straipsnio imperatyvo pažeidimo. Mano, kad teismas minėtos pozicijos nepagrindė jokiais argumentais.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ yra vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimÄ , taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 4 d. savavaliÅ¡kai nugenėjo trijų liepų viršūnes, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbų atlikimo.

Be to, saugotini medžiai buvo nugenėti pažeidžiant priežiÅ«ros taisykles, t. y. buvo visiÅ¡kai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos.Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos Å«kio subjektai privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios Å«kinės veiklos, kuriÄ nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nurodytus atvejus. Remiantis tuo, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodytu įstatymu nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalÄ , padarytÄ bet kokia Å«kine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012 ).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 792 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 400 Eur, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog medžiai atžėlė ir tebeauga.

IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų nustatyta, jog atsakovas praÅ¡o sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 400 Eur dydžio žalos atlyginimÄ 1/4 dalimi, t. y. iki 198 Eur, remdamasis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais ir įrodymais dėl jo turtinės padėties, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusiÄ su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, neginčydamas visų reikÅ¡mingų civilinei atsakomybei sÄ lygų, todėl kolegija dėl jų pasisakyti neturi teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su žalos dydžio nustatymu ir nustatyto žalos dydžio papildomu mažinimu apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinio skundo I p. apeliantas remiasi Klaipėdos, Vilniaus apygardos teismų sprendimais bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais ir nurodo, jog iš jo priteisto žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas 75 procentais, nes toks žalos mažinimo procentas yra nurodytas jo nurodomojoje teismų praktikoje. Tačiau paminėtas motyvas yra neparemtas įstatymu, nes pagal CPK 4 str.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip vieninteliam kasaciniam teismui, suteiktos iÅ¡skirtinės procesinės galios aiÅ¡kinant teisę, todėl Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai precedentų konkurencijos požiÅ«riu yra lemiantys formuojant vienodÄ teismų praktikÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Paminėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas remiantis apeliacinio skundo motyvais neleidžia padaryti iÅ¡vados, jog apelianto nurodytomis nutartimis yra pagrindas vadovautis kaip precedentu.Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo.

CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo ir jo sutuoktinės pajamų ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog 400 Eur žalos atlyginimas nesukels atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovo ir jo sutuoktinės turto deklaracijas apeliacinės instancijos teisme vertinti kitaip nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pajamas gauna iÅ¡ darbo užmokesčio, su darbo santykiais susijusi suma 2016 metais sudarė 11 946 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai per mėnesį 995 Eur, jo sutuoktinė gauna pajamų iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ (kodas 92).

Atsakovo Å¡eima nėra socialiai remtina, nedarbinga, užsiima smulkiuoju verslu, turi nekilnojamojo turto Palangoje, jokių kitų įrodymų dėl atsakovo blogos turtinės padėties, nedarbingumo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti kitokiÄ atsakovo turtinę padėtį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto.

Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir s?žiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nes?žiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t.

Protingumo principas reikalauja iÅ¡ asmenų, kad Å¡ie aktyviai gilintų savo žinias ir įgÅ«džius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis. Protingumo principas įpareigoja, iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalb?. Paminėtų principų turinys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovo padarytos žalos atlyginimÄ CK 1.5 str.

įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp Å¡ios bylos Å¡alių iÅ¡laikyta interesų patenkinimo pusiausvyra.Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2017-10-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos teisėjai                                                                                        Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                   Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė                                                                               Â