fa7d7f5f-0754-4e1c-a06b-9018e32998bf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1440-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00136-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.9.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo V. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-7563, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-19654/2019, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui V.

D. 163,20 Eur netesybų iÅ¡ darbdavio, o kitus darbuotojo praÅ¡ymus, t.y. praÅ¡ymÄ pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti su darbo santykiais susijusias sumas ir neturtinę žalÄ , atmetė.

2. IeÅ¡kovas V. D. (toliau – ir ieÅ¡kovas, darbuotojas) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pripažinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, darbdavys) direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakymÄ Nr. TE-2 - 288 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2019 m. spalio 4 d. neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į eitas pareigas, 2) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3) priteisti 163,20 Eur dydžio netesybas taikomas darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. laikotarpį, 4) priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kinyje nurodė, kad jo nuomone, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Patikslintame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiÅ¡kino, kad jam pagal PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos patvirtintÄ darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo grafikÄ (toliau – darbo grafikas) 2019 m. spalio 4 d. buvo numatyta nedarbo diena.

MinėtÄ dienÄ ieÅ¡kovui telefonu paskambino (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės tarnybos virÅ¡ininkas ir pasakė, kad jis 2019 m. spalio 6 dienÄ Ä¯ darbÄ gali neateiti, nes nuo 2019 m. spalio 4 d. yra atleistas dėl to, kad neiÅ¡laikė fizinio parengtumo reikalavimų. Kadangi iki 2019 m. spalio 4 d. ieÅ¡kovas negavo jokių darbo sutarties nutraukimo dokumentų ir pagal darbo grafikÄ 2019 m. spalio 6 d. buvo jo darbo diena, ieÅ¡kovas nuvyko į darbÄ , kur jam buvo įteiktas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. TE-2 - 288 dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2019 m. spalio 4 d.

Å iuo įsakymu jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 7 punktu ir PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi. Pamainos vadas daugiau jokių dėl darbo sutarties nutraukimo dokumentų neįteikė ir liepė palikti darbo vietÄ , nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad DK 65 straipsnio 5 dalis numato, jog darbo santykių pasibaigimo diena (t. y. darbdavio sprendime nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena) yra paskutinė darbuotojo darbo diena.

Tai reiÅ¡kia, kad tÄ dienÄ darbuotojas dar turi dirbti ir už tÄ dienÄ jam turi bÅ«ti sumokėtas darbo užmokestis. Å i taisyklė galėtų bÅ«ti netaikoma, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojui nesant darbe (kai darbo sutartis pasibaigia darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu ar kitais atvejais). Bet Å¡iuo atveju jis dirbo pagal iÅ¡ anksto skelbiamÄ grafikÄ , nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo, neturėjo laikino nedarbingumo, taip pat nebuvo išėjęs kasmetinių atostogų. Todėl darbuotojas mano, jog darbdavys nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis atleistas dėl to, kad tariamai neatitiko fizinio parengtumo reikalavimų, todėl su juo turėjo bÅ«ti nutraukta darbo sutartis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tokio prieÅ¡taravimo negalima paÅ¡alinti arba darbuotojo negalima perkelti į kitÄ darbÄ pagal jo kvalifikacijÄ . Atsakovas ieÅ¡kovui nesiÅ«lė kitų pareigų, kuriose jis atitiktų reikalavimus, nors tokių laisvų darbo vietų ir turėjo. Be to, darbdavys nesudarė sÄ lygų per protingÄ laikÄ patobulinti fizinę formÄ ir perlaikyti fizinio parengtumo testÄ .

PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio 185 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 12 dalyje yra nustatyta, kad su Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis nutraukiama kitÄ darbo dienÄ po nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiÅ¡kėjimo. IeÅ¡kovas fizinio parengtumo testus laikė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., vadinasi, darbo sutartis su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti nutraukta kitÄ jo darbo dienÄ â€“ spalio 2 d., tačiau atsakovas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį priėmė tik 2019 m. spalio 4 d., t. y. pažeidęs PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatyme nustatytÄ terminÄ , per kurį turi bÅ«ti nutraukta darbo sutartis su darbuotojais, neatitinkančiais fizinio parengtumo reikalavimų.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis 2019 m. rugsėjo 27 d. teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl jo tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neiÅ¡laikymo, tačiau buvo patikinta, kad jis galės toliau dirbti. Teigia, kad jis nebuvo supažindintas su tvarka, kuri leido atsakovui nutraukti darbo sutartį su juo neiÅ¡laikius fizinio parengtumo testo. Be to, kiti darbuotojai, kurie testo neiÅ¡laiko, lieka dirbti, o ieÅ¡kovui nebuvo leista pasilikti, ir tai jis vertina kaip susidorojimÄ su juo dėl jo aktyvios profsÄ junginės veiklos.

Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad atsakovas padarė ir kitÄ pažeidimÄ â€“ nepadarė įraÅ¡o darbo sutartyje dėl jos pasibaigimo, laiku ir tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju bei laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties nutraukimÄ , t. y., darbdavys kaip stipresnioji darbo santykių Å¡alis, piktnaudžiavo savo padėtimi. IeÅ¡kovui iki 2019 m. spalio 6 d. nebuvo įteiktas sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo, jo darbo sutarties egzemplioriuje nepadarytas įraÅ¡as apie jos pasibaigimÄ .

Atsakovas pažeidė pareigÄ tinkamai ir laiku įforminti darbo santykių pasibaigimÄ bei laiku atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis bei kitos iÅ¡mokos buvo sumokėtos tik 2019 m. spalio 8 dienÄ ir 2019 m. spalio 10 d. Kadangi atsakovas neatliko pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , tai yra 2019 m. spalio 4 d., vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, turėtų sumokėti netesybas, kurios skaičiuojamos nuo 2019 m. spalio 5 dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos, tai yra 2019 m. spalio 10 d. už 4 darbo dienas po 40,80 Eur, ir sudaro 163,20 Eur.

Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas nesilaikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-359 patvirtinto aprašo „Dėl asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimus ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos“ (toliau – ir Aprašas) 19 punkto nuostatų.

Minėtas punktas numato, kad pirmÄ kartÄ asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius. PirmÄ kartÄ ieÅ¡kovo fizinis parengtumas buvo tikrinamas 2019 m. balandžio 19 d. PrieÅ¡ fizinio parengtumo tikrinimÄ ieÅ¡kovas jautė spaudimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos l-osios komandos virÅ¡ininko pavaduotojo pusės, buvo užsimenama, kad gali įvykti taip, jog jis neiÅ¡laikys fizinio parengtumo užduočių, ir bus atleistas iÅ¡ darbo.

Per pirmÄ užduotį reikėjo atlikti atsispaudimus. Vieninteliam ieÅ¡kovui buvo reiÅ¡kiamos pastabos dėl netaisyklingai laikomų rankų pozicijos. IeÅ¡kovas tai suprato kaip realų grasinimÄ , kad su juo gali bÅ«ti susidorojama. IeÅ¡kovas dėl nuolatinio spaudimo patyrė stresÄ , kas įtakojo, kad jis atlikdamas antrÄ užduotį – 100 metrų bėgimÄ su žarnomis – pargriuvo ir susižalojo kojÄ . Tačiau komisija nekreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovas patyrė traumÄ , liepė bėgimÄ su žarnomis pakartoti.

Dėl skaudamos kojos ieÅ¡kovas neiÅ¡laikė užduoties, todėl Å¡is jo fizinio parengtumo normatyvų laikymas neturėjo bÅ«ti fiksuojamas kaip pirmas kartas. IeÅ¡kovui neiÅ¡laikius 2019 m. rugsėjo 27 d. fizinio parengtumo normatyvų, vadovaujantis ApraÅ¡o 19 punktu turėjo bÅ«ti organizuotas antras fizinio parengtumo laikymas. Atsakovas pažeidė ir ApraÅ¡o 11 punktÄ , kuris nustato, kad įstaigos vadovo sudaryta komisija ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį informuoja asmenį apie atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo datÄ ir laikÄ .

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-2-77 buvo patvirtintas papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikas ieÅ¡kovui, pagal grafikÄ data nustatyta rugsėjo 25 d., tai yra nebuvo iÅ¡laikytas 1 mėnesio terminas informuoti asmenį apie fizinio parengtumo tikrinimÄ . Be to, ieÅ¡kovas mano, kad jo testo atlikimo metu galėjo bÅ«ti ne laiku, t. y. uždelsus, nuspaustas chronometras, tuo pabloginant ieÅ¡kovo laiko rodmenis.

IeÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ siejo su tuo, kad sulaukęs užuominų, jog artėja fizinio patikrinimo laikas, kurio metu gali atsitikti taip, kad jis neiÅ¡laikys keliamų fizinių normatyvų; atliekant fizinius normatyvus, buvo juntamas spaudimas, keliami didesni reikalavimai, duodamos nepagrįstos pastabos; atleidimas iÅ¡ darbo buvo netikėtas bei atleidimo metu atsakovas nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, įsakymo įteikimo dienÄ darbdavys elgėsi su ieÅ¡kovu grubiai, grasino iÅ¡kviesti policijÄ .

Be to, ieÅ¡kovas dirbo mažame miestelyje, kur visi viskÄ mato ir žino, patyrė dėl to pažeminimÄ ir nepatogumus, prarado pragyvenimo Å¡altinį, jam sunku susirasti normalų darbÄ . Dabar dirba pagal verslo liudijimÄ , pajamos nesiekia minimumo.

3. Atsakovas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jokių ieÅ¡kovo įvardintų pažeidimų atleisdamas jį iÅ¡ darbo dėl to, kad jis neiÅ¡laikė fizinio parengtumo reikalavimų, nepadarė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas vertino, jog darbdavys, atleisdamas darbuotojÄ iÅ¡ darbo, nepažeidė jokių procedÅ«rinių ar imperatyvių įstatymo reikalavimų, į kuriuos apeliuoja ieÅ¡kovas, ir turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ tokiam ieÅ¡kovo atleidimui.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2015 m. balandžio 17 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 248 pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju (nuo 2019 m. sausio 2 d. – PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju), yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos narys.

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-2 - 288 pagal DK 53 straipsnio 7 punktÄ â€“ kitais Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, tokiu nurodant PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punktÄ ir 12 dalį, t. y. nustačius, kad darbuotojo fizinis parengtumas neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų. Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys turi atitikti fizinio parengtumo reikalavimus, nustatytus Asmenų priimamų į savivaldybių prieÅ¡gaisrinių tarnybų ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių prieÅ¡gaisrinių tarnybų ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimai ir Å¡ių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame atsakovo direktoriaus 2016 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 1-359 (https://www.esavadai.lt/dokumentai/5229). Asmenų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama prieÅ¡ asmenį priimant į darbÄ ir periodiÅ¡kai - dirbant. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas negalėjo apie tai nežinoti. Reikalavimas įtvirtintas ir jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Todėl teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, jog jis nežinojo apie galimas fizinio parengimo testo neiÅ¡laikymo pasekmes, nebuvo su tuo supažindintas, nežinojo, kaip elgtis testo neiÅ¡laikius, ar gali skųsti rezultatus, kad darbdavys privalėjo iÅ¡ anksto praneÅ¡ti apie jo laikymo dienÄ , leisti pasiruoÅ¡ti ir pan.

Teismas nustatė, kad departamento direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu buvo sudaryta departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimo komisija (toliau – komisija), kuriai pavesta atlikti departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimÄ pagal nustatytÄ grafikÄ . Komisija vykdė departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos struktÅ«rinių padalinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovas neatitiko jam keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų.

Todėl vadovaudamasis ApraÅ¡o 19 punktu, kuriame nustatyta, kad pirmÄ kartÄ asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, departamento direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nų ir darbuotojų 2019 metų papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikÄ , o komisijai pavedė atlikti departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų ir darbuotojų papildomÄ fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymÄ .

Pakartotinį fizinio parengtumo tikrinimÄ komisija vykdė 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau ir Å¡io fizinio parengtumo patikrinimo metu ieÅ¡kovas neatitiko nustatytų fizinio parengtumo reikalavimų. IeÅ¡kovas fizinio parengimo rezultatų neginčijo ir neneigė, kad faktiÅ¡kai neatitiko nustatytų normatyvų. ApraÅ¡o 20 punkto nuostata numato, kad antrÄ kartÄ asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama. Todėl teismas konstatavo, jog fakto klausimas darbo sutarčiai nutraukti byloje pilnai įrodytas – nenuginčyti neigiami ieÅ¡kovo fizinio parengimo testo rezultatai.

IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad darbdavys prieÅ¡ nutraukdamas darbo sutartį turėjo įsitikinti, kad negalima paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų įstatymams, tai yra kad darbuotojas per protingÄ terminÄ negali patobulinti savo fizinių įgÅ«džių ir iÅ¡laikyti fizinio parengtumo reikalavimų. Minėta ApraÅ¡o 20 punkto nuostata, numatanti, kad antrÄ kartÄ asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama, yra imperatyvi, nesuteikianti įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovui antrÄ kartÄ neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, departamento direktorius, vadovaudamasis DK 53 straipsnio 7 punktu (kitais Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais) ir PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi, turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu nustatoma, kad savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos bÅ«klė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos bÅ«klės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų.

To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitÄ darbo dienÄ po Å¡io straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiÅ¡kėjimo. Todėl Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovo iÅ¡sakyti teiginiai ir pasamprotavimai yra atmetami kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovas nesutikimo su atleidimu motyvų nurodo tai, kad jis buvo atleistas iÅ¡ darbo jo nedarbo dienÄ , t. y. 2019 m. spalio 4 d., ir kad atsakovas neįformino darbo sutarties nutraukimo bei kad atleidimo dienÄ neiÅ¡mokėjo priklausančių iÅ¡mokų.

Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu. ProcedÅ«riniai pažeidimai yra tie, kurie susiję su atleidimo pagrindo faktiniu realizavimu, t.y. veiksmai, darbdavio padaryti iki darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo. IeÅ¡kovas, kalbėdamas apie atsakovo padarytus pažeidimus, nepagrįstai apeliuoja į darbdavio veiksmus, atliktus po darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime įvardytos aplinkybės nėra tos teisinės prigimties, kurias galima bÅ«ti vertinti kaip pažeidimÄ , DK normų prasme suprantamÄ kaip darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rų netinkamÄ taikymÄ , sÄ lygojantį atleidimo neteisėtumÄ .

Teismas pažymėjo, kad atleidimo įsakyme nėra ieÅ¡kovo supažindinimo su juo datos, jos Å¡iame įsakyme nenurodė pats ieÅ¡kovas, nors jis privalėjo tai padaryti. Pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad su priimtu įsakymu dėl atleidimo ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas 2019 m. spalio 6 d. Nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo supažindintas netinkamai. DK nėra draudžiamosios nuostatos atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo dienÄ , kuomet ji jam pagal pamaininio darbo grafikÄ yra laisva.

Tai, kad įsakymas įteiktas darbuotojui jo turėjusio bÅ«ti darbo dienos (pamainos) metu savaime jokio pažeidimo iÅ¡ darbdavio pusės nerodo. Ta aplinkybė, kad atsakovas nutraukus darbo sutartį su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po darbo santykių pasibaigimo nepranešė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties pasibaigimÄ , kaip numato DK 65 straipsnio 7 dalis, taip pat savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Be to, praneÅ¡imas apie apdraustųjų (ieÅ¡kovo) valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) buvo pateiktas 2019 m. spalio 8 d., t. y. nežymiai praleidus minėtÄ terminÄ . DK nėra įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbo sutartis turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta darbdavio ir darbuotojo. DK 65 straipsnio 7 dalis numato, kad pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įraÅ¡as darbo sutartyje. IÅ¡ pateiktų į bylÄ dokumentų nustatyta, kad toks įraÅ¡as ieÅ¡kovo darbo sutartyje yra padarytas.

Teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad jo darbo santykių nutraukimui turi bÅ«ti taikomi kiti DK numatyti pagrindai ir, kad atsakovas privalėjo pasiÅ«lyti jam kitÄ darbÄ . Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti DK 53 straipsnyje. Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi DK 53 straipsnio 7 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius ir specialiuosius įstatymus, numatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus.

Tai reiÅ¡kia, kad DK nėra nustatytas baigtinis darbo sutarties nutraukimo pagrindų sÄ raÅ¡as, o darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra pažymėjęs, kad DK nėra iÅ¡samiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai atitinkamus santykius reglamentuoja speciali teisės norma, pirmiausiai taikomas specialiosios teisės normos reglamentavimas, ir tik nesant specialiosios teisės normos, taikoma bendroji.

Todėl tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio (šiuo atveju Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ugniagesių gelbėtojų darbo santykius), nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš pareigų kituose specialiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, tai iš DK 53 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas DK 53 straipsnio 7 punktas.

PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai su Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, todėl darbo sutarties pasibaigimas ir buvo įformintas pagal DK 53 straipsnio 7 punktÄ ir specialiosios teisės normos – PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo – nustatytu pagrindu yra ir tinkamas. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad darbo sutartis su juo turėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir tik pasiÅ«lius jam kitas pareigas.

Teismas nustatė, kad atleidimo dienai ieÅ¡kovui buvo paskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, dėl kurių iÅ¡mokėjimo ginčo byloje nėra. Už pavėluotÄ atsiskaitymÄ DGK iÅ¡ieÅ¡kojo darbuotojo naudai netesybas, kurias darbdavys darbuotojui sumokėjo 2020 m. sausio 23 d. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo negali bÅ«ti tenkinama ir atmetama kaip nepagrįsta, nes ginčo dėl to neliko.

Dėl kitų ginčo Å¡alių bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytų argumentų ir teiginių teismas nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovas V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas visa apimtimi. Apeliantas mano, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus.

Teismas savo sprendime nepasisakė ir neanalizavo fakto, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties nutraukimo termino, numatyto PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatyme. PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio 185 straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 12 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų su jais darbo sutartis nutraukiama kitÄ darbo dienÄ po nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiÅ¡kėjimo.

IeÅ¡kovas fizinio parengtumo testus laikė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., vadinasi darbo sutartis su juo turėjo bÅ«ti nutraukta kitÄ ieÅ¡kovo darbo dienÄ . Pagal atsakovo sudarytÄ darbo grafikÄ jis dirbo 2019 m. spalio 2 dienÄ (trečiadienį), todėl bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ darbdavys turėjo priimti sprendimÄ ir nutraukti darbo sutartį, tačiau atsakovas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį priėmė tik 2019 m. spalio 4 d. (penktadienį), taip pažeisdamas PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatyme nustatytÄ terminÄ , per kurį turi bÅ«ti nutraukta darbo sutartis su darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų.

IeÅ¡kovas teigia, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl jo tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neiÅ¡laikymo, tačiau buvo patikintas, kad jis galės toliau dirbti. Å is faktas nei teismo, nei atsakovo nebuvo paneigtas. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo principus. Apelianto nuomone, PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatyme 185 straipsnio 12 dalyje yra nustatytas naikinamasis terminas ir jam pasibaigus darbdavys nebegalėjo nutraukti darbo sutarties.

Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo ar atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimai padaryti atsakovo atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo esminiai ar tik formalÅ«s. Apeliantas pažymi, kad jis su priimtu įsakymu dėl atleidimo buvo supažindintas po atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra 2019 m. spalio 6 d., o ne paskutinę darbo dienÄ , taip buvo pažeisti DK 65 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Teismas neteisingai sprendė, jog DK nėra nuostatos, draudžiančios atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo dienÄ , kuomet ji jam pagal pamaininio darbo grafikÄ yra laisva.

Taip pat teismas neteisingai konstatavo, kad DK nėra įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbo sutartis turi būti pasirašyta darbdavio ir darbuotojo, o tik turi būti padarytas įrašas darbo sutartyje. Teismas neteisingai vertino, kad toks įrašas yra padarytas, nes jo darbo sutarties egzemplioriuje tokio įrašo nėra. Apeliantas taip pat pažymi, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakyme Nr. TE-2 - 288 dėl atleidimo iš darbo, darbo sutarties pasibaigimo pagrindu nurodytas DK 53 straipsnio 7 punktas ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punktas bei 12 dalis, tai yra, darbdavys jį atleido dėl to, kad jis neišlaikė fizinio parengtumo reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymas numato, kad su Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir tvarka (įstatymo 185 straipsnis 11 dalis). Todėl pagal įtvirtintÄ reglamentavimÄ darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galėjo numatyti tik DK. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo vertinimu, kad darbo sutartis su juo turėjo bÅ«ti nutraukta ne pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ir tik pasiÅ«lius jam kitas pareigas.

Apelianto vertinimu, PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnyje nėra įtvirtinta jokia speciali norma, numatanti iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Apeliantas taip pat paaiÅ¡kina, kad PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-2-77 buvo patvirtintas papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikas ieÅ¡kovui, o pagal grafikÄ papildomo vertinimo data buvo nustatyta rugsėjo 25 d., tai yra nebuvo iÅ¡laikytas 1 mėnesio terminas informuoti jį apie fizinio parengtumo tikrinimÄ .

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriaus pirmininkas D. J. žodžiu kreipėsi į atsakovÄ ir prašė įtraukti profesinės sÄ jungos narį į vertinimo komisijÄ , kaip stebėtojÄ , tačiau profesinės sÄ jungos narys stebėtojo teisėmis įtrauktas nebuvo. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad jo fizinio parengimo testų rezultatai buvo užfiksuoti neobjektyviai, t.y. fiksuotas bėgimo laikas neatitinka realaus laiko dėl to, kad galėjo bÅ«ti ne laiku nuspaustas chronometras.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino, kad jis nepatyrė neturtinės žalos.

6. Atsakovas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu praÅ¡o V. D. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas paaiÅ¡kina, kad V. D. dirbo pagal darbo sutartį. Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, gesinantys gaisrus bei atliekantys žmonių ir turto gelbėjimo darbus, turi atitikti fizinio parengtumo reikalavimus, nustatytus departamento direktoriaus 2016 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 1-359 patvirtintame Asmenų priimamų į savivaldybių prieÅ¡gaisrinių tarnybų ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių prieÅ¡gaisrinių tarnybų ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir Å¡ių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos apraÅ¡e. Asmenų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama prieÅ¡ asmenį priimant į darbÄ ir periodiÅ¡kai – dirbant.

PaaiÅ¡kina, kad 2019 m. kovo 14 d. departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kuriai pavesta atlikti departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimÄ . Komisija 2019 m. balandžio 19 d. vykdė minėtų pareigÅ«nų ir darbuotojų fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimÄ ir nustatė, kad apeliantas neatitinka jam keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų.

Todėl vadovaudamasis ApraÅ¡o 19 punktu, kuriame nustatyta, kad pirmÄ kartÄ asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, departamento direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nų ir darbuotojų 2019 metų papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikÄ , o komisijai pavedė atlikti departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų ir darbuotojų papildomÄ fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymÄ .

Pakartotinį fizinio parengtumo tikrinimÄ komisija vykdė 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau ir Å¡io fizinio parengtumo patikrinimo metu komisija nustatė, kad apeliantas neatitinka nustatytų fizinio parengtumo reikalavimų. ApraÅ¡o 20 punkte reglamentuota, kad asmeniui antrÄ kartÄ neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, teisės akto nustatyta tvarka darbo sutartis su asmeniu nutraukiama. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ApraÅ¡o 20 punkto nuostata yra imperatyvi, nesuteikianti įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimÄ .

Todėl apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad darbdavys ketindamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, prieÅ¡ tai turėjo įsitikinti, kad negalima paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų įstatymams, tai yra darbuotojas per protingÄ terminÄ negali patobulinti savo fizinių įgÅ«džių ir iÅ¡laikyti fizinio parengtumo reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas tiesioginio vadovo buvo patikintas, kad neiÅ¡laikius fizinio parengtumo reikalavimų, jis toliau galės dirbti ugniagesiu gelbėtoju, departamento nuomone, taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsaskovas paaiÅ¡kina, kad apeliantui antrÄ kartÄ neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, departamento direktorius vadovaudamasis DK 53 straipsnio 7 punktu ir PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi atleido apeliantÄ iÅ¡ departamento (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesio gelbėtojo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigų. PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu nustatoma, kad savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos bÅ«klė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos bÅ«klės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų.

To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitÄ darbo dienÄ po Å¡io straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiÅ¡kėjimo. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti DK 53 straipsnyje. Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Todėl, darytina iÅ¡vada, kad DK 53 straipsnio 7 punktas yra blanketinė teisės norma nukreipianti į kitus DK straipsnius ir specialiuosius įstatymus, numatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiÅ¡kia, kad DK nėra nustatytas baigtinis darbo sutarties nutraukimo pagrindų sÄ raÅ¡as, o darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra pažymėjęs, kad DK nėra iÅ¡samiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Tais atvejais, kai atitinkamus santykius reglamentuoja speciali teisės norma, pirmiausiai taikomas specialiosios teisės normos reglamentavimas, ir tik nesant specialiosios teisės normos, taikoma bendroji, todėl tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio (šiuo atveju Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ugniagesių gelbėtojų darbo santykius), nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų kituose specialiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, tai iÅ¡ DK 53 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas DK 53 straipsnio 7 punktas. PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai su Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, todėl darbo sutarties pasibaigimas ir buvo įformintas pagal DK 53 straipsnio 7 punktÄ ir specialiosios teisės normos – PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo – nustatytu pagrindu.

Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad darbo sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tik pasiÅ«lius V. D. kitas pareigas, kuriose jis atitiktų nustatytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad departamentas pažeidė pareigÄ tinkamai ir laiku įforminti darbo santykių pasibaigimÄ , laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, anot apelianto, darančios skundžiamÄ Ä¯sakymÄ negaliojančiu, departamento nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į eitas pareigas.

V. D. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su komisijos priimtais sprendimais, pažymi, kad dėl skaudamos kojos ir jaučiamo spaudimo neišlaikė užduoties, todėl šis fizinio parengtumo normatyvų laikymas neturėjo būti fiksuojamas. Anot apelianto, jam 2019 m. rugsėjo 27 d. neišlaikius fizinio parengtumo normatyvų turėjo būti organizuojamas antras fizinio parengtumo laikymas, taip pat nurodo, kad turėjo pagrįstų abejonių, kad fiksuotas bėgimo laikas neatitinka realaus laiko.

Tačiau atsakovas pažymi, kad ApraÅ¡o 23 punkte numatyta, jog asmuo dėl komisijos priimtų sprendimų gali teikti skundÄ Ä¯staigos vadovui. Pažymėtina, kad apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise ir departamento direktoriui neteikė skundo dėl komisijos priimtų sprendimų, pasirašė Fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestines, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pritarė komisijos iÅ¡vadai apie neatitiktį fizinio parengtumo reikalavimams. Juo labiau suvokė, kad antrÄ kartÄ neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su juo bus nutraukta, nes kaip pats apeliantas nurodo, teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neiÅ¡laikymo.

Kadangi fakto klausimas darbo sutarčiai nutraukti byloje pilnai įrodytas – nenuginčyti neigiami apelianto fizinio parengtumo rezultatai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl departamento direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. TE2-288 „Dėl V. D. atleidimo“ teisėtumo, o ne dėl komisijos priimtų sprendimų, todėl departamentas plačiau dėl fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimo ir komisijos priimtų sprendimų nepasisako. Atsakovas prašo netenkinti ir atsakovo reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, nes mano, jog darbuotojas neįrodė nei tokios žalos, nei neteisėtų darbdavio veiksmų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ apskųstoje dalyje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl nustatytų faktų, tiek ir dėl pritaikytų teisės normų.

9. Apelianto įsitikinimu, darbo sutartis su juo galėjo bÅ«ti nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. taip, kaip darbo sutartis nutraukiama, kai ji prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti. Apeliantas pažymi, kad tokiu atveju, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, darbdavys privalėjo jam siÅ«lyti kitas pareigas ir perkelti į kitÄ laisvÄ darbo vietÄ , bet tokios tvarkos nesilaikė.

10. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko esminiais ieškinio ir apeliacijos argumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip spręsti teisės taikymo klausimus, nei juos sprendė pirmosios instancijos teismas.

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo darbo santykius reglamentuoja ne tik DK, bet ir specialus Priešgaisrinės saugos įstatymas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) nustatoma, kad savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos bÅ«klė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos bÅ«klės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų“. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitÄ darbo dienÄ po Å¡io straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiÅ¡kėjimo.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 1 punkte yra aiÅ¡kiai gramatiÅ¡kai įtvirtintas papildomas ir specialus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taikytinas prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams. Todėl nagrinėjamu atveju darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį dėl to, jog ieÅ¡kovas neatitiko fizinio parengimo reikalavimų, visiÅ¡kai pagrįstai darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodė DK 53 straipsnio 7 punktÄ ir minėtÄ specialiosios teisės normos nustatytÄ pagrindÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino faktus ir teisingai konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta realiai egzistuojant nurodytam teisiniam pagrindui.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovo fizinio parengimo reikalavimų patikrinimas vyko du kartus, t.y. 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas abu kartus neįvykdė fizinio parengtumo reikalavimų normatyvų.

15. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad buvo pažeistos esminės fizinio pasirengimo patikrinimo vykdymo tvarkos nuostatos. Apeliantas teigia, kad apie pakartotinį patikrinimÄ jis buvo informuotas per vėlai, t.y. ne prieÅ¡ mėnesį. Tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, departamento direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtintame ApraÅ¡e nėra nustatyta prieÅ¡ kiek laiko darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas apie pakartotinį fizinio parengimo reikalavimų patikrinimÄ , o tik numatyta, kad pakartotinis patikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pirmo patikrinimo (ApraÅ¡o 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju, ši pertrauka buvo išlaikyta ir tai rodo, kad ieškovas turėjo galimybę tinkamai pasiruošti patikrinimui. Apelianto teiginiai, kad patikrinimo metu galėjo būti netinkamai naudojamas chronometras, yra grindžiami prielaidomis. Neįrodyti apelianto teiginiai, jog komisija ar darbdavys klastojo ar siekė klastoti patikrinimo rezultatus. Kaip teisingai pažymi atsakovas, ieškovas iš karto po patikrinimo neginčijo patikrinimų rezultatų Apraše nustatyta tvarka. Kiti apelianto argumentai apie patikrinimo tvarkos pažeidimus yra subjektyvūs ir mažareikšmiai.

IeÅ¡kovas teigia, kad komisijos nariai tik jam vienam iÅ¡ visų testuojamų darbuotojų davė pastabas dėl neteisingos rankų pozicijos atliekant atsispaudimus. Tačiau rankų pozicija yra iliustruota ApraÅ¡e ir nėra pagrindo manyti, kad ne komisijos nariai, o pats ieÅ¡kovas geriau suvokė, kad jis pratimus atlieka taisyklingai. Byloje nėra duomenų apie komisijos narių galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ . ApraÅ¡e nenumatyta, kad į patikrinimo komisijÄ galėtų bÅ«tų įtraukiami stebėtojai. Nenustatyta, kad Å¡iuo atveju buvo tokia bÅ«tinybė.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminiai fizinio pasirengimo patikrinimo principai buvo išlaikyti, t.y. ieškovui buvo sudaryta galimybė pakartoti fizinio parengimo testus ir, teismo įsitikinimu, to pakanka kad būtų išvengta atsitiktinumo ar žmogiškosios vertintojų klaidos.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtintas naikinamasis terminas, t.y. kad darbdaviui nenutraukus darbo sutarties su darbuotoju tÄ pačiÄ dienÄ kai paaiÅ¡kėjo sutarties nutraukimo pagrindai, vėliau darbdavys praranda teisę nutraukti darbo sutartį. Toks įstatymo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Å¡ios normos tikslams, kurie neabejotinai yra susiję su įstatymo leidėjo siekiu užtikrinti, kad prieÅ¡gaisrinę saugÄ vykdytų tik tinkamai fiziÅ¡kai pasirengę darbuotojai, ir kad vykdydami pavojingas užduotis tokie darbuotojai dėl nepakankamo pasirengimo nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

18. Vertindama kitus apelianto nurodytus darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rų pažeidimus, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, kad kai kurie pažeidimai iÅ¡ tikrųjų buvo padaryti. Manytina, kad darbdavys neturėjo nutraukti darbo sutarties su ieÅ¡kovo tuo metu, kai pagal darbo grafikÄ jis nedirbo. Taip pat darbdavys turėjo atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dienÄ , bet uždelsė atsikaityti 4 dienas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ie ir kiti apelianto nurodyti pažeidimai, teismų praktikoje niekada nepripažįstami esminiais ir pakankamais, t.y. sudarančiais pagrindÄ darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ar priteisti darbuotojui neturtinę žalÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad už formalius darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros pažeidimus darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ darbdavio priteisė 163,20 Eur netesybų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iÄ sumÄ darbdavys ieÅ¡kovui sumokėjo, todėl laikytina, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovo darbo teisių pažeidimai yra pilnai paÅ¡alinti. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo teises reikėtų ginti papildomais teisių gynimo bÅ«dais, t.y. įpareigojant darbdavį atlikti kokius nors veiksmus, ar priteisiant papildomas netesybas.

20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ , teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko