fa7b49de-307c-4f6b-9c5a-87113cd74ba4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-527-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03305-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai Novikovienei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams Gabijai Krasauskienei, Rimai Sereikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja G. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1 – 10) praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 2 936,58 Eur patirtÄ Å¾alÄ ;

2) priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde pareiškėja paaiškina, kad jai nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 3 d. ir nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 6-24-16369 ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-18730 už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 17 d. pagal išduotus nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus Nr. EC 570609 ir Nr. EC 572551, pareiškėjai buvo paskirta motinystės pašalpa.

Sprendimuose apskaičiuota, kad 140 kalendorinių dienų laikotarpis, trunkantis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 17 d. apima 95 darbo dienas, kurių darbo užmokestį paskirta motinystės paÅ¡alpa kompensuoja. Taip pat buvo apskaičiuota, kad, pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo datai) yra 333,46 Lt (96,58 EUR). Todėl minėtÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 95 darbo dienų priklausytų 9 175,1 Eur paÅ¡alpa, atitinkamai nuo kurios atskaičiuotini mokesčiai.

Tačiau minėtuose sprendimuose yra pritaikytas maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, kuris sudaro 226,74 Lt (65,67 EUR) ir paskaičiuota 6 238,51 Eur iÅ¡moka. Susidarantis skirtumas tarp apskaičiuotos paÅ¡alpos, pritaikius dienos maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, ir paÅ¡alpos taikant, pareiÅ¡kėjos, dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, sudaro 2 936,58 Eur (iki mokesčių). Kadangi pareiÅ¡kėjai paskirtas iÅ¡mokos dydis ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjai pajamų, lygiaverčių iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios vidutiniÅ¡kai uždirbtam darbo užmokesčiui, todėl pareiÅ¡kėja minėtÄ skirtumÄ praÅ¡o priteisti kaip žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjos manymu, nepagrįstai taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o ne paÅ¡alpos gavėjo dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms. Teigia, kad ginčo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį dirbančioms motinoms jų nėštumo ir gimdymo metu turi bÅ«ti užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas.

Pareiškėja valstybės neteisėtus veiksmus kildina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) neveikimo po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo. Atkreipia dėmesį, kad SADM rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo socialinio draudimo teisinio reguliavimo, tačiau nepaisė jį saistančios oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame 2012 m. vasario 27 d.

Konstitucinio Teismo nutarime iÅ¡dėstytos Konstitucijos nuostatų sampratos, tad neteisėtų veiksmų (neveikimo) iÅ¡davoje nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų pareiÅ¡kėjos teisę garantuojamÄ Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje. Dėl SADM neveikimo, nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, užtikrinantis Å¡iÄ pareiÅ¡kėjai garantuojamÄ teisę, todėl pareiÅ¡kėjai kilo 2 936,58 Eur žala. PareiÅ¡kėja grįsdama skundo reikalavimus taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Papildomuose teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 60 – 64) atkreipia dėmesį, kad neteisėtu neveikimu turėtų bÅ«ti pripažįstamas valstybės neveikimas po 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo apie tai, kad bÅ«tina nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įtvirtintų Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ motinystės apsaugos apimtį. Nurodo, kad atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai susikoncentruoja į 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinę dalį, ignoruodamas Å¡io nutarimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje Konstitucinis teismas kaip tik ir formuoja konstitucinę doktrinÄ , aiÅ¡kindamas atskiras Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas. 2012 m. vasario 27 d. nutarime Konstitucinis Teismas aiÅ¡kino ne tik Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalį, bet ir 39 straipsnio 2 dalį, kuri yra aktuali.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateiktus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 70 – 73) į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad nors pareiÅ¡kėja teigia, kad turtinę žalÄ ji patyrė dėl įstatymų leidėjo neveikimo, tačiau iÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjai sukėlė VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 6-24-16369, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta motinystės paÅ¡alpa apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, kuris įsigaliojo ir buvo visiÅ¡kai įvykdytas, todėl galimybės apskųsti sprendimÄ , sukėlusį pareiÅ¡kėjai tiesiogines teisines pasekmes, paskirtos motinystės paÅ¡alpos dydį, nebėra.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta ginčijama motinystės iÅ¡moka apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka neskundė, jis įsigaliojo ir buvo visiÅ¡kai įvykdytas, galimybės jį apskųsti nebėra. PareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė VSDFV skundÄ , kuriuo prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Nr. 6-24-18176 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. 6-24-16369.

VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-7252 pareiÅ¡kėjos skundas dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6-24-18176 panaikinimo netenkino, o dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 konstatavo, kad skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminÄ ir paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių skundo padavimo VSDFV terminas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 buvo praleistas.

PareiÅ¡kėja nepateikė VSDFV termino praleidimÄ pateisinančių priežasčių, todėl VSDFV 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-523 pareiÅ¡kėjos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 panaikinimo paliktas nenagrinėtu. VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. (11.1E) I-7252 pareiÅ¡kėja apskundė teismui, tačiau tik toje dalyje, kurioje jos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6-24-18176 panaikinimo netenkintas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2755-244/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00721-2017-3) byla nutraukta pareiÅ¡kėjai atsisakius skundo reikalavimų).

Toje dalyje, kur buvo konstatuotas termino dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 apskundimo praleidimas, pareiškėja VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-7252 neskundė. VSDFV 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-523, kuriuo pareiškėjos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, pareiškėja taip pat neskundė. Pažymi, kad teisinių santykių, atsiradusių VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 pagrindu, teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl turtinės žalos priteisimo, neturi teisinio pagrindo Å¡io sprendimo revizuoti, o tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisė į žalos atlyginimÄ paneigiama visiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtas sprendimas, kaip minėta, buvo įvykdytas dar 2014 metais, todėl 2016 m. kovo 15 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 2 d., kuriuo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikytos teisės aktų nuostatos pripažintos prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu retrospektyviai negali bÅ«ti taikomas.

PareiÅ¡kėja, teigdama, kad žalÄ ji patyrė dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad žalÄ ji patyrė bÅ«tent dėl SADM (o ne dėl Vyriausybės, Seimo ar Respublikos Prezidento) veiksmų, ir kokie konkretÅ«s veiksmai, atlikti įstatymų leidėjo po 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pažeidė pareiÅ¡kėjos teises 2014 metais. Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 141).

Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime (b. l. 18 – 29) į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai vadovaujasi 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kadangi jame nebuvo nagrinėjama, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, Konstitucinis Teismas 2012 metų vasario 27 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, paisydamas visuomenės ir valstybės iÅ¡galių, turi nustatyti paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, dydį, o ne gauto atlyginimo vidurkio apskaičiavimo tvarkÄ .

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, dydį, o ne gauto atlyginimo vidurkio apskaičiavimo tvarkÄ , turi nustatyti įstatymų leidėjas, kuris turi paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, taigi yra suformuota taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį.

Sprendimai skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis ir įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl yra teisėti ir motinystės paÅ¡alpa negali bÅ«ti perskaičiuota. Nurodė, kad teisinio reguliavimo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, yra paÅ¡alintos iÅ¡ teisės sistemos bei nustatytas teisinis reguliavimas, skirtas perskaičiuoti motinystės paÅ¡alpas, apskaičiuotas taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį asmenims nuo 2016 m. kovo 15 d.

įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ . PareiÅ¡kėjai neįrodžius civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, žala negali bÅ«ti priteista. Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos patirtos 2 936,58 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ ji kildina iÅ¡ VSDF Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjai buvo paskirta ginčijama motinystės iÅ¡moka apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, taip pat iÅ¡ atsakovo – SADM – neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tinkamo teisinio reguliavimo nenustatymu po 2012 m. vasario 27 d.

Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos teismui pateikto skundo turinį nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai skirti 6 238,51 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 17 d. ir kurios dydis buvo apskaičiuotas taikant 65,67 Eur maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. PareiÅ¡kėjos teigimu, motinystės paÅ¡alpa turėjo bÅ«ti apskaičiuota taikant ne maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o jos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Motinystės paÅ¡alpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.

86. Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia pareiÅ¡kėjos teisės į motinystės paÅ¡alpÄ dienÄ , kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.

Nuostatų (redakcija galiojusi pareiÅ¡kėjos teisės į motinystės paÅ¡alpÄ dienÄ ) 9 punktas nustatė, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Pagal Nuostatų 10 punktÄ minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusias einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms – Å¡ių pajamų trečdalį dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau Å¡iame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų kÅ«rybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas.

Skundų nagrinėjimo tvarkÄ Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 6-24-18730 pareiÅ¡kėja privalomai iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, Å¡iuo atveju VSDFV, neskundė, todėl Å¡ie sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė VSDFV skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Nr. 6-24-18176 ir Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. 6-24-16369.

VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-7252 pareiÅ¡kėjos skundas dalyje dėl Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6-24-18176 panaikinimo netenkino, o dalyje dėl Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 konstatavo, kad skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminÄ ir paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių skundo padavimo VSDFV terminas dėl Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 buvo praleistas.

VSDFV 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-523 pareiÅ¡kėjos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dėl Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė skundo praleidimo terminÄ pateisinančių priežasčių. VSDF 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Nr. (11.1E) I-7252 pareiÅ¡kėja apskundė teismui, toje dalyje, kurioje jos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6-24-18176 panaikinimo netenkintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2755-244/2017 bylÄ nutraukė, kadangi pareiÅ¡kėja skundo atsisakė. PareiÅ¡kėja VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-7252, dalyje, kur buvo konstatuotas apskundimo termino praleidimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369, neskundė. VSDF 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-523, kuriuo pareiÅ¡kėjos 2016 m. lapkričio 22 d. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 6-24-16369 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, pareiÅ¡kėja taip pat neskundė.

PareiÅ¡kėja neskundė ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 6-24-18730. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant ir skiriant motinystės paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja kildina reikalavimÄ atlyginti žalÄ , yra teisėti. PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ tos aplinkybės, kad atsakovė SADM po 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo nesiėmė veiksmų nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įtvirtintų Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje numatytÄ motinystės apsaugos apimtį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad pasirinkęs Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos tokiÄ formÄ kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į jų paskirtį sudaryti tėvams sÄ lygas tam tikrÄ laikÄ patiems auginti ir auklėti vaikus namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla, taip pat į Å¡ių atostogų metu teiktinos finansinės paramos paskirtį pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jÄ dalį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį Å¡i parama bÅ«tų teikiama atsižvelgiant į kitas Å¡iomis atostogomis besinaudojančių asmenų pajamas, gaunamas už jų metu atliktÄ darbÄ .

Nutarime taip pat nurodyta, kad Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta kokių nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, terminų, dydžių; tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas. Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimu bÅ«tent įstatymų leidėjas buvo įpareigotas užtikrinti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris atitiktų nutarime suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį valdžios institucija reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Tačiau ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikymo prasme yra būtina, kad tokiu subjektu būtų viešojo administravimo srityje veikiantis (veikęs) viešojo administravimo subjektas. Taigi ABTĮ taikymo požiūriu, Lietuvos Respublikos Seimas nepriskirtinas viešojo administravimo subjektų kategorijai, o Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu. Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas negali būti siejamas su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo nuostatomis, kadangi tik 2016 m. kovo 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymas motinystės pašalpai apskaičiuoti prieštarauja Konstitucijai. Atsakovai, priimdami sprendimus, vadovavosi tokiomis teisės aktų nuostatomis, kurios nebuvo nuginčytos ir galiojo sprendimų priėmimo metu. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti - prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -213/2014).

Å iuo atveju veiksmai buvo atlikti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Tik po Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimo dienos, įstatymų leidėjas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymÄ , kurio 8 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ , apskaičiuotÄ pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamÄ jį uždarbį, apribotÄ teisės į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. motinystės paÅ¡alpa perskaičiuojama ir iki 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡mokamas susidaręs motinystės paÅ¡alpos skirtumas.

Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja neįrodė, kokiu pagrindu žalÄ kildinÄ iÅ¡ SADM veiksmų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ , dėl to, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 6-24-16369 ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-18730 motinystės paÅ¡alpa buvo apskaičiuota pagal maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o ne pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, taip pat dėl neteisėtų SADM veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjos skunde taip pat keliamas reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å is reikalavimas laikytinas iÅ¡vestiniu, todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl 2 936,58 Eur turtinės žalos priteisimo, atmestinas ir Å¡is pareiÅ¡kėjos reikalavimas. PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjos naudai, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos G. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska