fa7b072d-22f8-49a6-a3ea-d5bbdba4f36b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-8-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00315-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.2.; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grÄ Å¾inta prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, panaikinimo.

Teismas, n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 13 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį pareikÅ¡tas T. S.. 2. 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla perduota prokurorui nustačius, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, pažeista kaltinamųjų teisė į tinkamÄ gynybÄ .

Å ioje nutartyje teismas akcentavo, kad kaltinamajame akte nėra atskleista dėl kokio turto (buto ar negautos pinigų sumos) yra kilęs ginčas – dėl negautos 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos neva nesumokėtos už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo vertės – 31 100 eurų. Konstatuota, kad Å¡ioje dalyje kaltinamasis aktas nėra aiÅ¡kus, todėl turi bÅ«ti tikslinamas. 3. 2019 m. lapkričio 11 d. prokuroras, atlikęs papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pakoregavęs kaltinimÄ , bylÄ su kaltinamuoju aktu vėl perdavė teismui.

4. T. S. yra kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ bei suklastojo dokumentus, o bÅ«tent: padengimÄ jis, bÅ«damas UAB „T“ direktoriumi, įm. k. (duomenys neskelbtini), veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ bei suklastojo dokumentus, t .y. 2014 m. gegužės 8 d. atstovaudamas UAB „T“ sudarė refinansavimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 litų sumai, tarp L. M., E. N. M. ir UAB „T“, kurios užtikrinimui E. N. M.

įkeitė nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko toliau geranoriÅ¡kai sutikdamas su L. M. nereguliariomis paskolos dengimo iÅ¡mokomis ir matydamas nukentėjusiosios E. N. M. siekį geresnių paskolos mokėjimo sÄ lygų anÅ«kui L. M. ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimu, suklaidino pastarÄ jÄ nurodydamas, kad 2014 m. gruodžio 19 d. 15:50 val. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tarp aukščiau nurodytų asmenų bus pasiraÅ¡oma nauja paskolos sutartis, numatanti sumažintÄ už paskolÄ mokomÄ Ä¯mokų sumÄ , pakeičiant 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sÄ lygas, bei pasinaudodamas nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimu, kurį įgavo geranoriÅ¡kai sutikdamas su nereguliariais L.

M. pinigų už paskolÄ mokėjimais ir nukentėjusiosios teisiniu neiÅ¡prusimu, nesuderinęs su nukentėjusiÄ ja buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo sÄ lygų bei kainos, 2014 m. gruodžio 19 d., 15:50 val. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vienasmeniÅ¡kai nurodė notarei buto (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties E. N. M. sÄ lygas ir kainÄ , ir tokiÄ notarės paruoÅ¡tÄ sutartį nukentėjusiai E. N. M. neperskaičius ir pasiraÅ¡ius, iÅ¡kart po to kartu su buto pirkimo pardavimo sutartimi pateikęs kitÄ Å¡io buto IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ jo praÅ¡ymu E. N. M., bÅ«dama suklaidinta ir supratusi kaip buvusios ankstesnės paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimÄ â€“ sumažintas įmokas už paskolÄ , pasitikėdama juo, neskaitydama pasirašė ir tokiu bÅ«du E. N. M. buvo sukurta turtinė prievolė mokėti nuomos mokestį po 800 litų (kas sudaro 231,70 eurų) kas mėnesį, pagal 2014 m. gruodžio 19 d.

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®mokų grafike numatytas įmokas, kurios buvo aiÅ¡kiai mažesnės už mokėtas įmokas už L. M. paskolÄ , kurios padengimÄ nukentėjusioji buvo garantavusi ankstesne paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)įkeičiant savo butÄ UAB „T“. Taip pat jis, 2014 m. gruodžio 19 d. siekdamas užsitikrinti buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pirkimo – pardavimo sutarties tikrumÄ , bÅ«damas Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, L.

M. pateikė pasiraÅ¡yti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku suklastotus kasos pajamų orderius Nr.0012 ir 0013, įraÅ¡ydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. jog neva L. M. padengė 67 389,05 litų (kas sudaro 19 517,22 eurų) įsiskolinimÄ UAB „T“ pagal 2014 m. gegužės 8 d. sudarytÄ paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei 12 610,95 litų (kas sudaro 3652,38 eurų) įsiskolinimÄ už suteiktas konsultacines paslaugas bei Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, notarei melagingai nurodė apie L.

M. padengtÄ Ä¯siskolinimÄ UAB „T“, nors pinigai nurodytiems aukščiau įsiskolinimams nebuvo sumokėti, po ko 2014 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , kavinėje „Fortas“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis toliau piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, siekiant užtikrinti kÄ tik sudarytos buto pirkimo - pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini)) tikrumÄ , pateikė E. N. M. pasiraÅ¡yti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku suklastotus, jo paties paruoÅ¡tus, tikrovę neatitinkančius 2014 m. gruodžio 19 d. kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 0031, įraÅ¡ydamas juose, kad buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ 80 000 litų (kas sudaro 23 169,60 eurų) E. N. M. gavo, kurį pasitikėdama juo nukentėjusioji E. N. M. neskaitydama patvirtino savo paraÅ¡u, nors pinigai 80 000 litų (kas sudaro 23 169,60 eurų) sumoje nukentėjusiajai sumokėti nebuvo, tokiu bÅ«du jis veikdamas tyčia, pasinaudodamas asmens teisiniu neiÅ¡prusimu ir pasitikėjimu, įtikinęs, kad Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, geresnėmis sÄ lygomis bus pratęsiama L.

M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokomos mažesnės mėnesio įmokos, apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 31 100 eurų, ir taip padarė didelę turtinę žalÄ E. N. M., o taip pat suklastojo tikrus dokumentus – kasos pajamų orderius Nr.0012, 0013 ir kasos iÅ¡laidų orderį Nr.0031. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi bylÄ vėl perdavė prokurorui, kadangi buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teismas nurodė, kad naujai pateiktame kaltinamajame akte prokuroras nepataisė ankstesnių kaltinimo trÅ«kumų. Kaltinime vis dar nėra atskleista dėl kokio turto yra kilęs ginčas – dėl negautos 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos neva nesumokėtos už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo vertės – 31 100 eurų.

Be to, apylinkės teismas nurodė, kad papildžius kaltinimÄ dėl dokumentų klastojimo nėra atskleistas kasos pajamų orderių Nr. 0012 ir 0013 suklastojimo mechanizmas ir tuo pačiu tokios veikos esminiai požymiai. NeaiÅ¡ku kokį vaidmenį kasos pajamų orderiai atliko kaltinime T. S. dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu. Taip pat kaltinamajame akte nurodoma, kad T. S. apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ , tačiau dėl UAB „T“ procesinės padėties kaltinamajame akte nieko nėra paminėta.

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 6. Skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. 6.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog kaltinamajam nėra aiÅ¡ku, dėl ko kilęs ginčas (pinigų, buto, buto vertės). IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad įtariamojo veiksmai buvo nukreipti savo naudai apgaule įgyti nukentėjusiajai priklausantį butÄ .

Å iuo tikslu buvo fiksuotas faktas apie L. M. gautÄ 40 000 litų paskolÄ iÅ¡ T. S., kuris atstovavo UAB „T“. Kaltinime aiÅ¡kiai įvardinta, kad įgavęs pasitikėjimÄ ir nukentėjusiajai E. N. M. manant, kad bus koreguojama anÅ«ko L. M. paskolos sutartis T. S. pateikė nukentėjusiajai pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto notarės paruoÅ¡tÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje ir buvo nurodyta pardavimo suma – 80 000 litų. Nesumokėjęs ir neketinęs mokėti nukentėjusiajai 80 000 litų už buto įsigijimÄ , notariate pasitikėjimo kaltinamuoju įtakotai nukentėjusiajai pasiraÅ¡ius sutartį, T.

S. užvaldė svetimÄ turtÄ . Prokuroro manymu, kaltinamojo teisės nėra pažeidžiamos, nes kaltinime yra įvardinta, kad užvaldant butÄ , pinigai nukentėjusiajai nebuvo sumokėti. Žala apgaule yra padaryta užvaldant nukentėjusiosios turtÄ â€“ butÄ , o kita suma 80 000 litų kaltinime nurodoma, kaip apgaulei panaudota suma, kuri buvo įraÅ¡yta į sutartį ir sugalvota paties kaltinamojo pagrindžiant sutarties teisingumÄ ir pagrįstumÄ . 6.2. Prokuroras nurodo, kad T. S. siekdamas, kad nukentėjusiosios butas neturėtų jokių suvaržymų, kurie kilo E. N. M. savo butu garantavus už L.

M. paskolÄ , atspausdino kasos pajamų orderius, kurie užpildyti pažeidžiant taisykles ir pasiraÅ¡yti L. M., taip patvirtinant, kad paskola buvo grÄ Å¾inta jau su procentais. Å i aplinkybė nukreipta klaidinant notarę, apie L. M. paskolos sandorio pabaigÄ , leido nuimti apribojimus nuo nukentėjusiajai priklausančio buto ir taip atlikti tolimesnius apgaulės veiksmus užvaldant nukentėjusiosios butÄ . Å ių orderių tikslas buvo įteisinti sandorio dėl 40 000 litų paskolos užbaigimo faktÄ bei pirkimo-pardavimo sutarties pagrįstumo faktÄ , kad pardavėjas gavo pinigus. 6.3.

T. S. veiksmai, kaip jo sukurta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis bei kasos iÅ¡laidų orderis 80 000 litų sumai, buvo nukreipti siekiant paslėpti ir nutolinti E. N. M. susižinojimÄ apie įvykdytÄ buto užvaldymÄ . Nukentėjusioji nesuprasdama, kad anÅ«kas moka už jos buto iÅ¡sipirkimÄ , manė, kad jis toliau moka už paskolÄ , tik ženkliai mažesne suma. Apgaulės visuma pasireiÅ¡kia tuo, kad pasinaudojus paskola buvo sukurtas planas, kaip užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį butÄ . 6.4. Teismo argumentas, kad kaltinamasis negali apsiginti nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi visos aplinkybės kaltinamajam yra žinomos – sutarčių, ir kasos pajamų, iÅ¡laidų orderių pasiraÅ¡ymo laikas, vieta, sumos bei dėl kokio turto užvaldymo vyksta ginčas.

Ar tokie kaltinamojo veiksmai buvo nusikalstami, turi nustatyti teismas. Teismas nagrinėdamas bylÄ posėdžių metu turės galimybę spręsti ar duomenų pakanka sprendimui priimti.

7. Atsiliepimų į skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

8. ProkuratÅ«ra skundžia apylinkės teismo sprendimÄ pripažinti kaltinamÄ jį aktÄ neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodė konkrečius kaltinamojo akto turinio trÅ«kumus ir dėl kokių priežasčių pateiktas kaltinamasis aktas negali bÅ«ti tinkamai nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl kaltinimo trÅ«kumų, o prokuratÅ«ros skunde pateikiami motyvai nepaneigia apylinkės teismo nutarties argumentų.

9. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte iÅ¡vardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme.

IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

10. Teismų praktikoje pažymima, jog kaltinamasis aktas ir jame apraÅ¡yti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo aÅ¡is. Kaltindamas nusikalstamos veikos padarymu prokuroras teigia, kad kaltinamasis konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiais veiksmais padarė nusikaltimÄ . Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami ir Å¡iai prokuroro pareigai sėkmingai vykdyti svarbus tiksliai ir aiÅ¡kiai suraÅ¡ytas kaltinimas. Kaltinamajam aktui nesant konkrečiam, jame nesant konkrečių laiko ar vietos aplinkybių, konkrečių kaltinamojo veiksmų, kaltinamasis negalės efektyviai gintis, negalės pateikti savo versijos, ginčyti aplinkybių, nes jos nėra aiÅ¡kiai suformuluotos.

Tuo pačiu taip yra pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. SuraÅ¡ydama nekonkretų kaltinamÄ jį aktÄ prokuratÅ«ra perkelia įrodinėjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam, nes tokiu atveju jis, nežinodamas, kokie jo veiksmai, atlikti konkrečiu laiku tam tikroje vietoje ir sukėlę konkrečias pasekmes, yra nusikalstami, turi spėlioti Å¡ias aplinkybes, nuspėti ar sukurti, apie kokius veiksmus gali kalbėti prokuroras ir teikti savo įrodymus dėl nekaltumo. Tačiau nesant konkrečių ribų kaltinamasis gali pateikti su įvykių nesusijusius įrodymus ir taip pabloginti savo padėtį (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

11. Apylinkės teismas tinkamai nurodė visus prokuratÅ«ros pakartotinai pateikto kaltinamojo akto trÅ«kumus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog iÅ¡ kaltinamojo akto turinio nėra aiÅ¡ku kokio turto pasisavinimu yra kaltinamas T. S. – dėl nukentėjusiosios negautų 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos, neva nesumokėtos už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto pasisavinimo, ar jo vertės – 31 100 eurų. Å ios aplinkybės prokuroras nesugebėjo paaiÅ¡kinti ir savo skunde, kur prieÅ¡taringai vienoje skundo dalyje teigiama, kad užvaldant butÄ , pinigai nukentėjusiajai nebuvo sumokėti, o kitoje nurodoma, kad žala apgaule yra padaryta užvaldant nukentėjusiosios turtÄ â€“ butÄ .

Jei apgaulė pasireiÅ¡kė dėl nesumokėtų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų pinigų sumos, tai ji negali bÅ«ti prilyginama buto pasisavinimui ir atvirkščiai. Lieka neaiÅ¡ku, koks konkretus sukčiavimo dalykas apgaule buvo užvaldytas. Jei buvo užvaldytas konkretus objektas – butas, neaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ kaltinamojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pinigų sumos iÅ¡raiÅ¡ka (80 000 litų) turėjo apgaulės įgyvendinimui. Jei nukentėjusioji neskaičiusi (kaip teigiama kaltinime) pasirašė pateikiamus dokumentus, galimai suklastotų dokumentų turinys neturi jokios įtakos apgaulės įgyvendinimui.

12. Apylinkės teismui pagrįstai kilo klausimų ir dėl iÅ¡laidų orderių vertinimo ir jų vaidmens baudžiamojoje byloje. NeaiÅ¡kus Å¡ių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo (apgaulei) mechanizmas. Neatskleista, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡ie, galimai suklastoti dokumentai, turėjo E. N. M., nėra aiÅ¡ku ar Å¡iais orderiais buvo apgauta notarė ar pati nukentėjusioji, ar suklastotais dokumentais buvo apgautas ir L. M.. Kaltinamajame akte įvardijama, kad suklastotais dokumentais buvo apgauta notarė, tačiau toks veiksmas T.

S. iÅ¡ esmės nėra inkriminuojamas. Be to, apylinkės teismas teisingai akcentavo, kad kaltinamajame akte nurodžius, jog T. S. apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ , dėl UAB „T“ procesinės padėties detalesnių argumentų nepateikia. Inkriminuojant juridinio asmens naudai atliekamus nusikalstamus veiksmus, tokio juridinio asmens padėtis turėtų bÅ«ti detaliai aptariama. Papildomai pažymėtinas ir kaltinamojo akto teiginių prieÅ¡taringumas, nes kaltinamojo akto pradžioje teigiama, kad T.

S. turtÄ apgaule pasisavino savo naudai, o kaltinamojo akto pabaigoje nurodoma, kad T. S. turtÄ užvaldė UAB „T“ naudai. Tokie esminiai prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

13. IÅ¡vardinti neatitikimai, netikslumai bei pati kaltinamojo akto suraÅ¡ymo forma daro šį procesinį dokumentÄ itin painų ir klaidingÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didžiÄ jÄ kaltinamojo akto dalį sudaro, prokuroro manymu, reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių apraÅ¡ymas, kuris dėl sudėtingos sakinių konstrukcijos, yra nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Kaltinamojo akto sakinių struktÅ«ra yra ydinga. Sakinio pradžioje aptariama situacija minčių dėstymo eigoje pakinta, reikÅ¡mingos aplinkybės lieka neatskleistos, nesukonkretinamos, o didelis dėmesys sutelkiamas Å¡alutinių aplinkybių apraÅ¡ymui, taip atsiranda minčių Å¡uoliai.

Kaltinamojo akto turinyje trÅ«ksta apibendrinančių iÅ¡vadų, pateikiama informacija nėra susisteminta ir iÅ¡vardijama bendrai. Kaltinime aptariami T. S. veiksmai, bet aiÅ¡kiai neatskleidžiama kaip jie susiję su sukčiavimu, koks elgesys tiksliai parodo kaltinamojo naudotÄ apgaulę. Visa tai daro kaltinamÄ jį aktÄ nesuprantamÄ ne tik kaltinamajam, jo gynėjui, bet ir teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pati bylos situacija nėra sudėtinga – ginčas vyksta dėl turto, kuris galimai užvaldytas apgaule, tačiau dėl iÅ¡vardintų aplinkybių susidaro įspÅ«dis, jog nusikalstama veika yra itin komplikuota.

Siekiant aiškumo kaltinamasis aktas turėtų būti suprantamas ir tikslus.

14. Skunde teigiama, kad kaltinamajam visos aplinkybės žinomos – sutarčių, ir kasos pajamų, išlaidų orderių pasirašymo laikas, vieta, sumos bei dėl kokio turto užvaldymo vyksta ginčas. Visgi kaltinamajame akte nurodoma, kad T. S. nukentėjusiajai ir jos anūkui pateikė pasirašyti pajamų ir išlaidų orderius, kurie buvo suklastoti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku. Be kita ko, nenurodytas ir klastojimo būdas. Jei nenustatyta ir kaltinime nėra nurodoma, neva suklastotų dokumentų klastojimo vieta, laikas bei būdas, tuomet nėra aišku, kaip tokia informacija galės būti patikrinta kitais bylos duomenimis, ir neaišku kaip nuo tokio kaltinimo gintis.

15. Skunde teigiama, kad visus kylančius neaiÅ¡kumus ir trÅ«kumus galima iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje. Su Å¡iuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Teismų praktikoje akcentuota, jog teismai gali iÅ¡taisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotÄ Å¾alos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laikÄ ar vietÄ , veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats suraÅ¡yti kaltinimo, kai prokuroro pateikiamas kaltinimas turi ne vienÄ trÅ«kumÄ .

Tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumÄ vykdančiuoju subjektu. Tai prieÅ¡tarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip tam tikro neÅ¡aliÅ¡ko arbitro, vaidmeniui. Teismo aktyvumo modelis nereiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. SuraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratÅ«ros. Ä®statymas nustato, kad kaltinamÄ jį aktÄ turi suraÅ¡yti prokuratÅ«ra ir jis turi bÅ«ti suraÅ¡ytas tinkamai.

Tokia yra prokurorų pareiga, kuriÄ jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019). Tiksliai ir pilnai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikÅ¡ti vienÄ ar kitÄ požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės praÅ¡yti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie praÅ¡ymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta.

Kaltinamajame akte į kiekvienÄ taikomos nusikaltimo sudėties požymį įdėjus konkretų ir aiÅ¡kų turinį, teismas gali aiÅ¡kiai nustatyti jo įrodinėjimo ribas, kokius asmens veiksmus reikia nustatyti ir patvirtinti juos buvus, kokiomis priemonėmis tai padaryti. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė