2024-08-28 Nr. AB-12304-3-61-3-01438-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2070-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01438-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Sakartvelo piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Sakartvelo piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Olivia holding“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Sakartvelo pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S91536 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2024 m. gruodžio 16 d.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą.

2.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (50 str. 1 d. 6 p.), priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą. Sprendime yra nurodyta, kad buvo patikrinti duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje ir paaiškėjo, kad pareiškėjas nutraukė darbo santykius su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Matillda“ (toliau – ir Bendrovė) 2023 m. liepos 31 d., o nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. kovo 22 d. dirbo UAB „Olivia holding“. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be jo (Migracijos departamento) sprendimo.

2.3. Sprendimas iš esmės yra neteisėtas (nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą), Sprendimo motyvai ir argumentai iš esmės yra itin formalūs.

2.4. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. gruodžio 17 d., vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjas įsidarbino ir dirbo Bendrovėje iki 2023 m. liepos 31 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, nes pradėjo dirbti UAB „Olivia holding“, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), t. y. iš esmės pranešė Migracijos departamentui apie darbdavio keitimą. Prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, nes keisti darbdavį pagal galiojančias migracijos taisykles galima nenutraukus darbo santykių su pirmuoju darbdaviu, t. y. su Bendrove. Kai darbo santykiai yra nutraukiami, užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tarpininkaujant kitam darbdaviui.

2.5. Pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nepadarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pažeidimo, nes jo darbo santykiai su Bendrove nutrūko. Pareiškėjas neturėjo tikslo apgauti Migracijos departamentą, priešingai, pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo tarpininkaujant UAB „Olivia holding“.

2.6. Jei teismas nustatytų, kad pažeidimas formaliai buvo, toks pažeidimas iš esmės negali būti traktuojamas kaip sisteminis, o yra labiau atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida: keisti darbdavį nebuvo įmanoma, nes darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Bendrovės nutrūko, Migracijos departamentas rekomendavo teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, ką pareiškėjas ir padarė. Nei pareiškėjas, nei UAB „Olivia holding“ (jos atstovai) anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, neturėjo tikslo pateikti melagingą informaciją ar faktus, UAB „Olivia holding“ pranešė apie darbo santykių sudarymą su pareiškėju, pareiškėjas dirbo, mokesčiai buvo mokami.

2.7. Pareiškėjas yra Sakartvelo pilietis, todėl jam galioja bevizis režimas. Vadovaujantis Įstatymo 62 straipsnio 2 dalimi ir Įstatymo 58 straipsnio 11 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirba virėju (profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, kvota nėra išnaudota), pareiškėjas turi Leidimą, t. y. formaliai pareiškėjas turėjo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje be darbdavio keitimo procedūros. Neproporcinga sankcija prieštarauja vienam pagrindinių teisinės sistemos principų – teisingumo principui.

2.8. Pareiškėjui jau gavus Leidimą (kurio gavimo procedūros užima kelis mėnesius), pradėjus dirbti, susiejus savo ateitį su kita valstybe, neturinčio jokių pažeidimų, bausti pareiškėją vien dėl darbo sutarties sudarymo su kitu darbdaviu, faktiškai sąžiningai dirbant Lietuvoje, neteisinga, nesąžininga, todėl neteisėta.

2.9. Teisės aktai leidžia Migracijos departamentui nenaikinti leidimo laikinai gyventi, kreiptis į pareiškėją ar darbdavį, įpareigoti pateikti paaiškinimus. Migracijos departamentas privalėjo vertinti situaciją individualiai ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti pareiškėjo kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, aiškinantis įvykusią situacijos dėl darbdavio keitimo. Migracijos departamentas nesikreipė nei į pareiškėją, nei į darbdavį, neprašė pateikti darbo sutarties, neanalizavo priežasčių, dėl to buvo pažeistas gero administravimo principas.

2.10. Nesurinkus tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų sąlygų, Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą panaikinti Leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, pareiškėjui privalėjo suteikti galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį, jei reikia, padedant jo pasirinktam asmeniui, priimti ir tinkamai įvertinti jo teikiamus dokumentus ir pan., kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

2.11. Sprendimu šiurkščiai pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės, kas neleistina demokratinėje valstybėje, ir pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams.

2.12. Teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai būtų sudarę darbo sutartis su darbdaviu, gautų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą, o tai šiuo atveju ir buvo atlikta.

2.13. Iš Sprendimo akivaizdu, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, ir visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių nevertino padaryto pažeidimo reikšmės, o tik deklaratyviai nurodė, kad pažeistas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), šiuo pagrindu pareiškėjui 2022 m. gruodžio 17 d. išduotas Leidimas.

4.2. 2024 m. kovo 28 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Olivia holding“. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. kovo 22 d. dirbo UAB „Olivia holding“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

4.3. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

4.4. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.5. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4.6. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos suteikti galimybę pareiškėjui pareikšti savo nuomonę ir pranešti pareiškėjui apie priimamą jam nepalankų sprendimą.

4.7. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olivia holding“ atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko skundą, su Sprendimu nesutinka, ir prašė skundą tenkinti.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti virėju Lietuvos Respublikoje veikiančioje Bendrovėje.

7.2. Bendrovė tarpininkavimo raštu Nr. 20220720-104036 įsipareigojo įdarbinti pareiškėją virėju ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d.

7.3. Pareiškėjo pateikta darbo sutartis su Bendrove patvirtina, kad ji sudaryta kaip neterminuota.

7.4. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 17 d. išdavė pareiškėjui Leidimą.

7.5. VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. liepos 31 d. dirbo Bendrovėje, o nuo 2023 m. lapkričio 6 d. dirba UAB „Olivia holding“.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 2 d., 50 str. 1 d. 6 p.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas (130 p.), nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog darbo santykiai su Bendrove nutrūko 2023 m. liepos 31 d., o su nauju darbdaviu UAB „Olivia holding“ darbo sutartį pareiškėjas sudarė 2023 m. lapkričio 6 d.

9. Teismas pažymėjo, kad Leidimo sąlygas ir reikalavimus, numatytus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas vykdė ir atitiko iki 2023 m. liepos 31 d., kuomet jis darbo sutartį su Bendrove nutraukė. Teismas akcentavo, kad, prieš nutraukdamas šią darbo sutartį, pareiškėjas naujo darbdavio nesusirado ir Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį neprašė, todėl nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas tapo užsieniečiu, su kuriuo, po Leidimo išdavimo, darbo sutartis buvo nutraukta, nors pagal Leidimo sąlygas ir pagal darbo sutartį su Bendrove jis turėjo dirbti per visą Leidimo galiojimo laikotarpį.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendime nurodytas pirmasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas panaikinti Leidimą – nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu – egzistuoja jau nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir atsakovas vien šiuo pagrindu turi pareigą panaikinti Leidimą, nes Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl, nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

11. Teismas pabrėžė, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, keisti darbdavį galima tik nenutraukus darbo santykių, todėl tam ir reikalingas išankstinis Migracijos departamento leidimas, kuris gaunamas dirbant pas darbdavį, pas kurį leista dirbti išduodant leidimą laikinai gyventi, paprašius leisti šį darbdavį pakeisti. Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį turi būti gaunamas prieš darbdavio pakeitimą, o ne po įvykusio tokio fakto, nes Migracijos departamento informavimas apie jau pakeistą darbdavį nepanaikina ir nepašalina jau padaryto Įstatymo pažeidimo negavus atitinkamo Migracijos departamento leidimo. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir pas kitą darbdavį pradėjo dirbti negavęs Migracijos departamento leidimo, yra ne pareiškėją pateisinantis argumentas, o priešingai, patvirtinantis, kad jis nesilaikė šios privalomos procedūros ir Leidimo galiojimo metu faktiškai darbdavį pakeitė be Migracijos departamento žinios ir leidimo.

12. Teismas nurodė, kad naujo leidimo išdavimas nesusijęs su išduoto Leidimo panaikinimo pagrindais, nes naujas leidimas buvo išduotas dėl kitų aplinkybių ir kitų pareiškėjo įsipareigojimų, dėl kurių nesilaikymo Leidimas kaip tik ir yra panaikintas, todėl visi pareiškėjo argumentai dėl jo galimybės toliau dirbti ir gyventi Lietuvoje darbo pagrindu aktualūs būtent nagrinėjant naujo leidimo išdavimo klausimą, bet ne vertinant Sprendimo, kuriuo panaikintas Leidimas dėl konkrečių padarytų Įstatymo pažeidimų, pagrįstumą.

13. Teismas konstatavo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti du pažeidimai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas (nutraukta darbo sutartis su pareiškėju; pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo), buvo padaryti ir jų nepašalina tai, kad vėliau pareiškėjas pranešė Migracijos departamentui apie darbdavio pakeitimą.

14. Teismas akcentavo, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas nustačius bent vieną Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą. Migracijos departamentas nėra įpareigotas aiškintis pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio pakeitimo motyvų ir aplinkybių, nes Įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi yra darbo sutarties nutraukimo faktas ir darbdavio pakeitimo, nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, faktas.

15. Teismas išaiškino, kad pareiškėjo nurodyta galimybė užsieniečiui dirbti Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 11 punkto pagrindu aktuali, kai užsienietis dirba būdamas Lietuvoje kitu nei leidimas laikinai gyventi pagrindu (bevizio režimo pagrindu) ir nėra gavęs leidimo laikinai gyventi, tačiau tokiu būdu jis negali dirbti ilgiau negu 90 dienų, nes teisėtas buvimas Lietuvoje net ir su beviziu režimu yra apribotas tokiu terminu, o teisę dirbti gavus leidimo laikinai gyventi pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.) pareiškėjas dirbti ir keisti darbdavį gali tik laikydamasis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies imperatyvių reikalavimų, kurie nagrinėjamu atveju buvo pažeisti.

16. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iki Sprendimo priėmimo išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė imperatyviąsias Įstatymo nuostatas.

17. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, nes pradėjo dirbti UAB „Olivia holding“, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. iš esmės pranešė Migracijos departamentui apie darbdavio keitimą.

19.2. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, bet pagal Migracijos departamento galiojančią tvarką užsienietis gali keisti darbdavį tik tada, kai darbo santykiai su pirmuoju darbdaviu nenutraukti, o kitas (naujasis) darbdavys pateikia tarpininkavimo raštą Migracijai dėl darbdavio keitimo.

19.3. Kai pareiškėjo darbo santykiai su Bendrove jau buvo nutraukti, UAB „Olivia holding“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti darbdavių keitimo procedūros, todėl, pasitarus su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Migracijos departamento specialistais telefonu ir gavus konsultacijas, iš esmės atitinkančias viešai paskelbtą informaciją, pateikė tarpininkavimo raštą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, o pareiškėjas iš naujo sumokėjo rinkliavas už naujo leidimo laikinai gyventi išdavimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad darbdavių keitimas buvo atliktas neteisėtai, nes toks „darbdavių keitimas“ net nebuvo įmanomas.

19.4. Pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „Olivia holding“, nepažeisdamas Įstatyme (62 str. 2 d., 11 str. 4 d., 58 str. 11 p.) nurodytų taisyklių, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas pažeidimas (darbdavys pakeistas pažeidžiant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus).

19.5. Migracijos departamentas nesikreipė nei į pareiškėją, nei į darbdavį, neprašė pasisakyti dėl darbo pradžios pas kitą darbdavį, neprašė pateikti darbo sutarties, neanalizavo priežasčių, dėl to buvo pažeistas gero administravimo principas.

19.6. Teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai būtų sudarę darbo sutartis su darbdaviu, gautų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, mokesčiai į valstybės biudžetą būtų surinkti, darbuotojų socialinis draudimas būtų užtikrintas, o tai šiuo atveju buvo atlikta.

19.7. Iš Sprendimo akivaizdu, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių nevertino padaryto pažeidimo reikšmės, o tik deklaratyviai nurodė, kad pažeistas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 24S91536, kuriuo panaikintas pareiškėjui Sakartvelo piliečiui (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 16 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimą priėmė, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas Sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjui Leidimas buvo išduotas tam, kad jis dirbtų UAB „Matillda“, tačiau ši Bendrovė 2023 m. liepos 31 d. darbo sutartį su pareiškėju nutraukė, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Olivia holding“ ir dirbo šioje įmonėje, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. užsienietis nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

23. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (a papunktis); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu (b papunktis); Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (c papunktis). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota.

24. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis pirmiau aptartomis Įstatymo normomis, padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas dėl skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (pareiškėjas) buvo pateikęs atsakovui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, t. y. iš esmės pranešė atsakovui apie darbdavio keitimą, be to, jis nekeitė darbdavio, nes jo santykiai su pirmuoju darbdaviu nutrūko, jis sudarė darbo sutartį su UAB „Olivia holding“, nepažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 58 straipsnio 11 punkte nurodytų taisyklių, atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo suteikti galimybę pareiškėjui pareikšti savo nuomonę, priimti ir įvertinti jo teikiamus dokumentus.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

29. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog Leidimas pareiškėjui buvo išduotas pagal jo 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad jis ketina dirbti virėju UAB „Matillda“, kuri pateikė tarpininkavimo raštą, kuriuo įsipareigojo įdarbinti pareiškėją virėju ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d., pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, pagal kurį jis turėjo dirbti UAB „Matillda“, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, ši sutartis nutraukta 2023 m. liepos 31 d., nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. lapkričio 16 pareiškėjas niekur nedirbo, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai Sprendimu panaikino Leidimą, remdamasis tuo, kad darbo sutartis nutraukta. Būtent Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas imperatyviai nustato, kad išduotas leidimas panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.

30. Sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. dirba UAB „Olivia holding“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nustatytos pareigos kreiptis į atsakovą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina šią aplinkybę.

31. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde kritikuodamas tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad Leidimas turėjo būti panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad jis (pareiškėjas) pagal Įstatymo nuostatas turėjo teisę nesilaikyti jam išduoto Leidimo sąlygų, t. y. nedirbti UAB „Matillda“, pradėti dirbti UAB „Olivia holding“.

32. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. paprašė atsakovo išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Olivia holding“, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Leidimas panaikintas nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. kad pareiškėjo pateiktas prašymas eliminavo šioje byloje aptariamą Leidimo panaikinimo pagrindą, nurodytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

33. Atsižvelgiant į pareiškėjo akcentuojamas aplinkybes, kad atsakovas neturėjo naikinti Leidimo, o priimtas Sprendimas yra formalus, pažymėtina, kad atsakovas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; kt.).

34. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pareikšti savo nuomonę, t. y. išklausyti pareiškėją, pirmiausia akcentuotina, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina atsakovo (Migracijos departamento) valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1811-556/2024; kt.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; kt.). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019; kt.).

37. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl Leidimo priėmimą. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodomi viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Sakartvelo piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė