fa799b60-5ca1-42fc-bd9d-7ec00198873c · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-249-459/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01877-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

O. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. O. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui T. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. O. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti ieÅ¡kovės ir atsakovo bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktÄ tvarkÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ : nepilnametei E. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 240,00 Eur, o nepilnamečiui T. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 225,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisto iÅ¡laikymo lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę;

5) santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ padalinti taip: 5.1) ButÄ / PatalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 169.75 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 83 600,00 Eur padalinti natÅ«ra: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 11/17 patalpos – buto (dalies vidutinė rinkos vertė – 54 094,11 Eur), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 6/17 patalpos – buto (dalies vidutinė rinkos vertė – 29 505,88 Eur); 5.2) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0.1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur, padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 538/6292 žemės sklypo (dalies vidutinė rinkos vertė – 804,60 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti – 539/6292 žemės sklypo (dalies vidutinė rinkos vertė - 806,10 Eur); 5.3) 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 900,00 Eur (dalintinos dalies vertė – 12 600,00 Eur), padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti – 350/1493 žemės sklypo (dalies vidutinė vertė – 6 300,00 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti – 350/1493 žemės sklypo (dalies vidutinė vertė – 6300,00 Eur); 5.4) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (viso kelio 0,083 km vidutinė rinkos vertė – Eur) ir 1/4 nuotekų Å¡alinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras ilgis – 60,14 m vidutinė rinkos vertė – 7 750,00 Eur) padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 kelio (gatvės) (dalies vidutinė rinkos vertė – 370,00 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 kelio (gatvės) (dalies vidutinė rinkos vertė – 370,00 Eur); ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 nuotekų Å¡alinimo tinklų (dalies vidutinė rinkos vertė – 968,75 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 nuotekų Å¡alinimo tinklų (dalies vidutinė rinkos vertė – 968,75 Eur); 5.5) Transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 1554,00 Eur vertės, priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iÅ¡mokant 777,00 Eur piniginę kompensacijÄ ; 5.6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 3 388,50 Eur piniginę kompensacijÄ už parduotÄ bendrÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ motociklÄ â€žHarley Davidson FLHX“;

6) prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti šalims vykdyti solidariai;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

8) po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei iki santuokos nutraukimo turėtÄ pavardę „J.“;

9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies – sutinka dėl santuokos sudarymo įraÅ¡o panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, iÅ¡ dalies sutinka su iÅ¡laikymu ir bendravimo tvarka su vaikais, nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuokÄ bei neturtinės žalos priteisimo, su turto ir prievolių padalinimo tvarka.

3. Atsakovas T. O. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) įtrauktÄ Ä¯ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti atsakovui pavardę „O.“;

3) nustatyti nepilnametės dukros E. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sÅ«naus T. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, jos gyvenamojoje vietoje;

4) nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : 4.1) su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus sekmadienį iki 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 4.1) su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Kūčių, Å v. Kalėdų pirmÄ ir antrÄ dienÄ (gruodžio 24–26 d.), pasiimant vaikus Kūčių dienÄ nuo 10.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus antrÄ Å v.

Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 4.2) su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Å v. Velykų dienÄ , pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; 4.3) su dukra E. O. nelyginiais metais bendrauja dukros gimimo dienÄ â€“ gruodžio 12 d., su sÅ«numi T. O. nelyginiais metais bendrauja sÅ«naus gimimo dienÄ â€“ liepos 13 d., pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ vietÄ iki 20.00 val. (jei vaikų gimimo diena sutampa su pareiga vaikams lankyti ugdymo įstaigÄ , pasiima vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui); 4.4) su dukra E. O. ir sÅ«numi T.

O. kasmet praleidžia tėvo dienÄ , pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; 4.5) su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja vienÄ savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ 1 mėnesį suderinęs datÄ su ieÅ¡kove. Jei ieÅ¡kovė atsisako derinti datÄ ar jos nederina, vienai savaitei pas save vaikus vasaros atostogų metu pasiima savo nuožiÅ«ra; 4.6) jei vaikai serga, ieÅ¡kovė įpareigotina praneÅ¡ti atsakovui apie vaikų sveikatos bÅ«klę bei sudaryti sÄ lygas aplankyti vaikus.

Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovė privalo pateikti gydytojo pažymÄ apie vaikų sveikatos bÅ«klę, trukdančiÄ matytis su vaikais;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros E. O. iÅ¡laikymÄ po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sÅ«naus T. O. iÅ¡laikymÄ po 132 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant vaikų mamÄ J. O. Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) 700/1493 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gyvenamÄ jį namÄ (butÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 1077/6292 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. su dalimi inžinerinių tinklų, t. y. 1/4 kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi nuotekų Å¡alinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 95 120 Eur, po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise;

7) automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 554 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise;

8) nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria atsakovo ir ieÅ¡kovės prievole, tačiau įmokas pagal Å¡iÄ prievolę bankui įsipareigoja mokėti atsakovas;

9) už atsakovui atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei priteisti 51 283,28 Eur kompensacijÄ ;

10) už ieÅ¡kovei tenkantį kilnojamÄ jį turtÄ â€“ automobilį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 777 Eur kompensacijÄ ;

11) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

12) priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies – sutinka dėl atsakovo siÅ«lomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; dėl kilnojamojo turto (automobilio) „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700/1493 dalį 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 900,00 Eur (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., sutuoktiniams tenkančios žemės sklypo dalies vertė – 12 600,00 Eur, padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po 1/2, kitÄ dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio prašė atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, institucijos vertinimu prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra nepagrįstai siaura, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniniams vaikų poreikiams tenkinti.

6. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė, nors apie iÅ¡keltÄ bylÄ teisme Å¡iam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-11-10 sprendimu ieÅ¡kovės J. O. ieÅ¡kinį ir atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir, be kita ko: 7.1. panaikino santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä , padarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta ieÅ¡kovės J.

O. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – J.) ir atsakovo T. O. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 7.2. nusprendė po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo Å¡alims palikti santuokines pavardes: J. O. – „J.“, T. O. – „O.“; 7.3. nustatė nepilnamečių vaikų – E. O., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina J. O.; 7.4. nustatė atsakovo T. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. O., gimusia (duomenys neskelbtini) ir T.

O., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas: 7.4.1. su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inu vaikus sekmadienį iki 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 7.4.2. su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Kūčių, Å v. Kalėdų pirmÄ ir antrÄ dienÄ (gruodžio 24–26 d.), pasiimant vaikus Kūčių dienÄ nuo 10.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus antrÄ Å v.

Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 7.4.3. su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Å v. Velykų dienÄ , pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; 7.4.4. su dukra E. O. nelyginiais metais bendrauja dukros gimimo dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), su sÅ«numi T. O. nelyginiais metais bendrauju sÅ«naus gimimo dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ vietÄ iki 20.00 val. (jei vaikų gimimo diena sutampa su pareiga vaikams laikyti ugdymo įstaigÄ , pasiima vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui); 7.4.5. su dukra E. O. ir sÅ«numi T.

O. kasmet praleidžia tėvo dienÄ , pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; 7.4.6. su dukra E. O. ir sÅ«numi T. O. bendrauja vienÄ savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iÅ¡ anksto prieÅ¡ 1 mėnesį suderinęs datÄ su ieÅ¡kove. Jei ieÅ¡kovė atsisako derinti datÄ ar jos nederina, vienai savaitei pas save, vaikus vasaros atostogų metu pasiimu savo nuožiÅ«ra; 7.4.7. jei vaikai serga, ieÅ¡kovė įpareigotina praneÅ¡ti atsakovui apie vaikų sveikatos bÅ«klę bei sudaryti sÄ lygas aplankyti vaikus.

Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovė privalo pateikti gydytojo pažymÄ apie vaikų sveikatos bÅ«klę, trukdančiÄ matytis su vaikais; 7.5. priteisė iÅ¡ atsakovo T. O. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams E. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 240,00 Eur per mėnesį nuo 2020-11-06, iki jos pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o T.

O., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2020-11-06, iki jo pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.; 7.6. vaikų E. O., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę J. O.; 7.7. padalijo ieÅ¡kovės J. O. ir atsakovo T. O. santuokoje įgytÄ turtÄ taip: 7.7.1. priteisė ieÅ¡kovei 3/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2/3 (466/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise;

½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini); 7.7.2. priteisė atsakovui 2/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/3 (233/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; ½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise; 7.7.3. priteisė ieškovei J.

O. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7.8. priteisė ieÅ¡kovei J. O. iÅ¡ atsakovo T. O. 150,00 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgyto ir dalintino turto sumažinimÄ ; 7.9. priteisė atsakovui T. O. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. 777,00 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį; 7.10. pripažino, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2013-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieÅ¡kovės J.

O. ir atsakovo T. O. prievolė; 7.11. atmetė kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis; 7.12. priteisė iÅ¡ atsakovo T. O. 903,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei J. O.; 7.13. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. 174,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui T. O.; 7.14. priteisė iÅ¡ atsakovo T. O. 760,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; 7.15. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. 520,00 Eur žyminio mokesčio valstybei; 7.16. nurodė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-10 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ atsakovo T.

O. priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams E. O. ir T. O. nuo sprendimo paskelbimo dienos; 7.17. nurodė sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.

8. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 8.1. Dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo. Teismas nustatė, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, bendro Å«kio nebeveda ir nebemato jokių galimybių iÅ¡saugoti santuokÄ . Ä®vertinęs tai, jog sutuoktinių ryÅ¡iai nutrÅ«kę pakankamai ilgÄ laikÄ ir negalima tikėtis, kad Å¡alys vėl pradės gyventi kartu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra iÅ¡irusi. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, įvertinęs atsakovo pateiktų įrodymų ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktui pagrįsti turinį, taip pat įvertinęs atsakovo užmegztus santykius su kita moterimi santuokos metu bei jo apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kove ir iÅ¡eiti gyventi pas kitÄ moterį, konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas įrodė, jog ieÅ¡kovė buvo atsakovui neiÅ¡tikima, o atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei dėl ko abiejų Å¡alių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis), be to, teismas vertino, kad Å¡alys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, vienas kito negerbė, suprieÅ¡ino asmeninius ir Å¡eimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad bÅ«tų atkurti santuokiniai ryÅ¡iai ir Å¡eiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks Å¡alių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryÅ¡iams nutrÅ«kti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl Å¡ių priežasčių nusprendė, kad Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡as panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). 8.2. Dėl neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, pripažinus, jog Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡as panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai 5 000,00 Eur ir atsakovo reikalavimas priteisti jam 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis). 8.3.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos šios pavardės: ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „O.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). 8.4. Dėl tarpusavio išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog yra darbingas ir gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra darbinga, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrindo priteisti iÅ¡laikymÄ atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo nėra, nes jie abu yra dirbantys ir pajėgÅ«s save iÅ¡laikyti. Pažymėjo, kad byloje konstatuota abiejų Å¡alių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl nė vienas iÅ¡ sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į iÅ¡laikymÄ (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys). 8.5. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, byloje nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, taip pat atsižvelgęs į institucijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka vaikų interesus, ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos vaikams gyventi, augti ir vystytis, o atsakovas sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų E. ir T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai). 8.6.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Teismo vertinimu atsakovo pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra konkretus ir aiÅ¡kus, leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryÅ¡io palaikymÄ , tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė sutinka su atsakovo pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos sÄ lygomis ir joms neprieÅ¡tarauja, o duomenų apie tai, kad atsakovas su vaikais netinkamai elgtųsi ar bendraudamas su vaikais darytų jiems neigiamÄ poveikį, ar kokiÄ nors žalÄ , byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). 8.7. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės nurodoma dukrai skirtina 550,00 Eur, o sÅ«nui 520,00 Eur suma per mėnesį poreikiams patenkinti yra reali, bÅ«tina, jog bÅ«tų patenkinti augančių vaikų bÅ«tinieji (maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan.) ir papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.) (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima mažinti reikalingas vaikų iÅ¡laikymui lėšas ir įvertinęs visas aktualias aplinkybes, Å¡alių vaikų amžių, Å¡alių turtinę padėtį, teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 240,00 Eur iÅ¡laikymo suma dukrai ir 225,00 Eur iÅ¡laikymo suma sÅ«nui atitinka augančių vaikų interesus, atsakovas privalo teikti iÅ¡laikymÄ vaikams ir užtikrinti bÅ«tiniausių vaikų poreikių tenkinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų Å¡alių nepilnamečių vaikų bÅ«tiniausių poreikių tenkinimo, bÅ«tinų materialinių sÄ lygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai teismas iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ Å¡alių dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 240,00 Eur, o sÅ«nui – 225,00 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020-11-06) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Nustatydamas tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis teismas pripažino, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). 8.8. Dėl santuokos metu dalintino turto balanso. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieÅ¡kovė bei atsakovas santuokos metu įgijo 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur; 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų Å¡alinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini); 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo žemės sklypÄ , unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė – 12 600,00 Eur; gyvenamÄ jį namÄ (butÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė 80 900 Eur.

VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovės vardu įregistruota transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė transporto priemonės kaina – 1 554,00 Eur. Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyta transporto priemonė – motociklas „Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (dabar – Luminor Bank AS) pagal 2013-04-18 BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjams – ieÅ¡kovei ir atsakovui suteikė 111 503,71 Eur paskolÄ 700/1493 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms.

Paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2043-04-12. Teismas nurodė, kad 2020-10-15 Luminor Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad negrÄ Å¾intos bankui kredito dalies likutis 2021-08-04 – 73 280 Eur. Be to, iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 797/21524 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 133/3588 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šį atsakovo vardu registruotÄ turtÄ teismas laikė jo asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto balansÄ neįtraukė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 8.9. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do ir nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įsigyjant žemės sklypÄ ir pradėjus namo statybas, ieÅ¡kovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ siekdama gautas lėšas investuoti į žemės sklypo pirkimÄ ir namo statybas, todėl ieÅ¡kovė prašė turtÄ priteisti natÅ«ra.

Tuo tarp atsakovas pageidavo, kad dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ nebÅ«tų nukrypta nuo turto, priklausančio sutuoktiniams, lygių dalių principo, taip pat prašė visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti atsakovui ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį. 8.10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant Å¡alių santuokos metu įgytÄ 700/1493 dalių (0,1493 ha) žemės sklypÄ , unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įgytÄ 2013-04-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

IÅ¡ byloje esančių pateiktos ginčo žemės sklypo 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sklypo kaina buvo 93 700,00 Lt (27 157,67 Eur). Teismas nustatė, kad siekdamos įsigyti žemės sklypÄ ir jame statyti namÄ Å¡alys sudarė kredito sutartį su banku, kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteikta 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) paskola. Siekiant gauti minėtÄ paskolÄ pradiniam įnaÅ¡ui buvo panaudotos atsakovo santaupos, kurias sudarė 7 463,00 Eur, dėl to ginčo nėra. IeÅ¡kovė 2014-02-14 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda už 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur), iÅ¡ kurių 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) buvo pervesti bankui paskolos daliniam padengimui, 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieÅ¡kovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Ä®vertinus tai, jog ginčo žemės sklypo kaina buvo 93 770,00 Lt, į kuriÄ atsakovas įnešė 25 768,25 Lt, o ieÅ¡kovė 61 700,01 Lt (bendrai Å¡alys už sklypÄ Ä¯nešė 87 468,26 Lt), teismas laikė, kad ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies padengė banko paskolÄ , už kuriÄ buvo įsigytas žemės sklypas kuriame vėliau Å¡alys statėsi namÄ . Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė padengė 2/3 žemės sklypo kainos, o atsakovas 1/3, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieÅ¡kovei priklauso 2/3 ginčo žemės sklypo, o atsakovui 1/3. 8.11.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ir dėl gyvenamojo namo (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurio įregistravimo pagrindas – 2019-10-24 deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ , padalinimo po santuokos nutraukimo, t. y. dėl Å¡alims priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. 8.12. Teismas nustatė, kad Å¡alims buvo suteiktas 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) kreditas žemės sklypui įsigyti ir namo statyboms finansuoti.

Å alys žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 93 770,00 Lt (27 137,40 Eur), Å¡i suma bankui iÅ¡ dalies padengta ieÅ¡kovei pervedus 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) gautus pardavus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , kurio bendra pardavimo suma – 93 000,00 Lt. Likusi pinigų suma, kuriÄ sudarė 31 299,99 Lt, buvo paskirstyta taip: 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieÅ¡kovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Pastaroji 3 000,00 Lt suma buvo skirta Å¡eimos bendriesiems poreikiams tenkinti ir dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra. Aplinkybę, jog 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, patvirtina ir atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, o kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti namo (dvibučio) statybai, atsakovas neginčijo. Tai, kad 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieÅ¡kovei, patvirtina ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė 2014-02-24 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Luminor Bank AS; 2014-02-24 iÅ¡grynino iÅ¡ savo sÄ skaitos 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-12 iÅ¡gryninti 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-17 – iÅ¡gryninta 1 200,00 Lt (347,54 Eur); 2014-03-14 iÅ¡gryninti 4 000,00 Eur (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2014-12-05 700,00 Lt (202,73 Eur) pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Luminor Bank AS.

IÅ¡ viso Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė iÅ¡grynino ir atsakovui pervedė 15 900,00 Lt (4 604,96 Eur). 8.13. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė teigė, kad 16 000,00 Lt, pervesti į jos asmeninę banko sÄ skaitÄ , buvo panaudoti iÅ¡skirtinai namo statybai. Atsakovas su tuo nesutiko ir nurodė, kad minėti 16 000,00 Lt taip pat buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams, nesusijusiems su nekilnojamuoju turtu ar investicijomis į jį, tenkinti, tačiau teismas tokiÄ atsakovo pozicijÄ vertino kritiÅ¡kai, kadangi pats atsakovas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos statybos buvo vykdomos grynaisiais pinigais, o ieÅ¡kovė beveik visÄ minėtÄ (15 900,00 Lt) jai pervestų 16 000,00 Lt sumÄ pervedė atsakovui ar iÅ¡grynino bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai buvo aktyviai vykdomi namo statybos darbai (2014 m. vasario–kovo mėn.).

Teismo vertinimu, toks trumpas laikotarpis, per kurį buvo iÅ¡gryninti pinigai didelėmis sumomis, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog tokios sumos buvo naudotos ne Å¡eimos kasdieniniams poreikiams tenkinti, o bÅ«tent tuo metu aktyviai vykusioms nekilnojamojo turto statyboms. Teismas, įvertinęs Å¡ias faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė likusiÄ 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) ir 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) (bendra suma – 28 299,98 Lt arba 8 196,24 Eur) panaudojo bÅ«tent namo statybai.

Teismo vertinimu byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir investuotas asmenines pinigines lėšas į gyvenamojo namo (dvibučio buto) statybas, todėl laikytina, jog kita piniginių lėšų dalis, panaudota namo statybai, buvo visiškai dengta iš banko suteiktos paskolos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės dalis į sutuoktinių namo statybos darbus sudaro apie 10 procentų, todėl yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieškovei priklauso 60 procentų ginčo namo (arba 3/5), o atsakovui – 40 procentų (arba 2/5). 8.14.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo: 1) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur, įregistravimo pagrindas – 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys ginčo dėl šio turto padalijimo nekėlė, todėl teismas laikė, kad šis įgytas santuokos metu turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti po ½ kiekvienam iš sutuoktinių, todėl dalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį arba 538/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir po 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 8.15.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do. Teismas nurodė, kad nustačius bylos Å¡alių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukiant santuokÄ svarbu nustatyti ir turto padalijimo bÅ«dÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė prašė ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti natÅ«ra, motyvuodama tuo, jog neturi, kur kitur gyventi, vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieÅ¡kove, vaikai mokosi mokykloje, kuri yra netoli dabartinės gyvenamosios vietos, už atsakovo siÅ«lomÄ kompensacijÄ negalėtų įsigyti tinkamo buto, kuris atitiktų vaikų poreikius, o jai priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ji neturėtų finansinės galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos atsakovui.

Tuo tarpu atsakovas prašė priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ jam, įpareigojant jį iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei už jam tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį, kadangi turtÄ padalijus natÅ«ra jis nemato galimybės gyventi kartu su ieÅ¡kove po vienu stogu tiek dėl to, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tiek dėl to, kad namas / butas yra nepritaikytas gyventi dviem atskiroms Å¡eimoms. 8.16. Spręsdamas dėl Å¡alių santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog Å¡iuo metu ji neturi kitos gyvenamosios vietos, į kuriÄ galėtų iÅ¡sikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra mokyklinio amžiaus, neturi lėšų, jog galėtų nuomotis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tuo tarpu atsakovas turi kur gyventi bei lėšų mokėti už namo nuomÄ .

Teismas pažymėjo, jog Å¡eima gyvena priemiestyje ir vaikai eina į mokyklÄ , esančiÄ gyvenvietėje, netoli namų, o tai visiÅ¡kai atitinka vaikų interesus lankyti mokyklÄ netoli namų, vaikai pripratę prie namų aplinkos ir buities sÄ lygų. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, jog neturėtų finansinės galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Dėl atsakovo argumentų teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai dėl kurių nebÅ«tų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kitos aplinkybės dėl kurių turto padalinimas natÅ«ra bÅ«tų negalimas, taip pat nepateikė duomenų, jog bÅ«tų negalima nusistatyti turto naudojimosi tvarkos, įvertinus name esančių patalpų skaičių, jų iÅ¡planavimÄ bei Å¡alims priklausančias turto dalis.

Dėl atsakovo siÅ«lomos iÅ¡mokėti kompensacijos ieÅ¡kovei už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje ginčo objektas yra 2014 m. Å¡alių statytas namas. Å alys, siekdamos nustatyti turto vertę, nepateikė nepriklausomo turto vertintojo iÅ¡vados ir neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, o vadovavosi tik VÄ® Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu Å¡alių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios Å¡io nekilnojamo turto vertės. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog už atsakovo siÅ«lomÄ kompensacijÄ ji negalėtų nusipirkti buto, o atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos ieÅ¡kovės teiginius.

Todėl teismas nusprendė, jog nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad nekilnojamasis turtas bÅ«tų paskirtas tik vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam iÅ¡mokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo bÅ«sto. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo objekto padalijimas natÅ«ra užtikrins socialinį teisingumÄ ir nepažeis nei vienos iÅ¡ Å¡alies bei jų nepilnamečių vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). 8.17.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė jai priteisti santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ automobilį „Audi, A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 554,00 Eur vertės, o atsakovui priteisti piniginę kompensacijÄ atsakovo naudai – 777,00 Eur už ieÅ¡kovei atitenkantį automobilį. Atsakovas dėl tokio kilnojamojo turto padalinimo bÅ«do neprieÅ¡taravo, todėl teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino.

IeÅ¡kovė taip pat prašė padalinti santuokos metu atsakovo vardu įgytÄ transporto priemonę – motociklÄ â€žHarley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teigė, jog jo vertė pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis yra 6 777,00 Eur. Atsakovas su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutiko, nes motociklÄ pirko už 110,00 Eur, jis buvo su defektais, 2019-02-23 jį pardavė už 300,00 Eur, nes buvo apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas, variklio defektas. Teismas nustatė, kad atsakovas motociklÄ su defektais įsigijo už 110,00 Eur, motociklas registruotas 2017-04-19 atsakovo vardu, o 2019-02-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi jį už 300,00 Eur pardavė.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje sutartyje nurodyti Å¡ie defektai: apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas ir variklio defektas. VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje analogiÅ¡ko motociklo be defektų vidutinė kaina Lietuvoje yra 6 777,00 Eur (be PVM). Teismo vertinimu Å¡iuo atveju tiek atsakovui įsigijus motociklÄ , tiek ir jį pardavus, raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodyta, jog motociklas yra su defektais, todėl teigti, jog reali atsakovui priklausiusio motociklo kaina yra 6 777,00 Eur, nėra pagrindo. Atsakovas neginčijo fakto, kad toks motociklas buvo įgytas santuokos metu, taigi jis buvo bendras sutuoktinių turtas, tačiau atsakovas santuokos metu (2019 m.) jį pardavė už 300,00 Eur, tokiu bÅ«du sumažindamas santuokos metu dalintino turto vertę.

Atsižvelgęs į Å¡ias faktines aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ â€“ ½ sumos už santuokos metu įgyto ir jos metu parduoto motociklo vertę – 150,00 Eur (CK 3.123 straipsnio 3 dalis). 8.18. Dėl prievolės kreditoriui padalijimo. Teismas nustatė, jog Å¡alys santuokos metu, 2013-04-18, su Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ suteikė 111 503,71 Eur (385 000 Lt) kreditÄ , kurio paskirtis – žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms sklype, iki 2043-04-12.

Kadangi kreditas suteiktas sutuoktiniams kartu, Å¡alių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal nurodytÄ kredito sutartį yra solidari (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į teismų formuojamÄ praktikÄ , teismas nusprendė, jog nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo, Å¡alių finansinis įsipareigojimas Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) bankui pagal 2013-04-18 Kredito sutartį Nr. BK(duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka Å¡alių solidarioji prievolė ir Å¡alys lieka solidariais bendraskoliais (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). 8.19.

Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodo, kad Å¡alims pradėjus gyventi skyriumi nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., atsakovas didžiÄ ja dalimi vis dar moka paskolÄ kreditoriui. Mėnesinė kredito įmoka yra 330,00 Eur. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2021 m. sausio mėn. sumokėjo 6 100,00 Eur kredito įmokų, o ieÅ¡kovė – 3 140,00 Eur, todėl teigia, kad ieÅ¡kovė jam yra skoloje 1 480,00 Eur kredito.

IeÅ¡kovė su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad atsakovas, iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, pasiėmė 7 000,00 Eur santaupų iÅ¡ kurių, pagal Å¡alių susitarimÄ , mokėjo kredito įmokas. IeÅ¡kovei tuo metu reikėjo daug dirbti, kurį laikÄ vaikai gyveno pas atsakovÄ ir jie susitarė, jog tuo laikotarpiu (9 mėn.) atsakovas padengs kredito įmokas. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji iÅ¡ viso ji sumokėjo 4 228,57 Eur kredito įmokų, t. y. 2019 m. – 1 355,00 Eur, 2020 m. – 1 586,00 Eur, 2021 m.

– 1 287,57 Eur. 8.20. Teismas nurodė, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Teismas nustatė, kad Å¡alių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y.

Å¡alių pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, teismas nustatė, kad atsakovas Å¡iam atvejui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12) bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieÅ¡kovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 – 2 941,00 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2018 m. liepos mėn., taip pat byloje nėra jokių duomenų apie Å¡alių susitarimÄ , jog atsakovas įsipareigojo dengti kreditÄ už bÅ«stÄ (kuriame atsakovas jau nebegyveno ir kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Å¡alims) visa apimtimi, Å¡alių prievolė kreditoriui yra solidari, o ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog Å¡eima turėjo 7000,00 Eur santaupų ir jas atsakovas bÅ«tų paėmęs, todėl remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs Å¡alių veiksmus, jog Å¡alys, pradėjusios gyventi skyrium, mokėjo už kreditÄ bei palÅ«kanas bankui per pusę, teismas sutiko, kad atsakovas yra sumokėjęs didesnę dalį įmokų bankui padengti Å¡alims suteiktÄ kreditÄ , todėl jis, kaip solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitos bendraskolės, t. y. ieÅ¡kovės, lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį.

Teismas nustatė, kad Å¡alys solidariai per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio turėjo sumokėti po 4 271,28 Eur (8 542,55/2), todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė atsakovui yra skolinga 1 330,28 Eur (4 271,28–2 941,00), todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). 8.21. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 177 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, o kita mokėtino žyminio mokesčio dalis – 1 081,00 Eur, buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 800 Eur – ieÅ¡kinio parengimas; 300,00 Eur – atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimas; 200,00 Eur – patikslinto ieÅ¡kinio parengimas, 200,00 Eur – pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose.

IÅ¡ viso – 2 758,00 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 088,00 Eur iÅ¡laidų už žyminį mokestį, 1400,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų, t. y. 100,00 Eur konsultacijos, susipažinimas su civiline byla, pasirengimas teismo posėdžiui, 600,00 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 200,00 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimÄ , 200,00 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose, 300,00 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ . IÅ¡ viso – 2 488,00 Eur.

Teismas, įvertinęs Å¡alių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sÄ naudas, konstatavo, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nuostatas. 8.22.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių reikalavimai buvo tenkinti iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 60 proc., nes pripažinta, jog santuokos įraÅ¡as panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas iÅ¡ dalies (90 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo nebuvo, be to Å¡ie reikalavimai nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡vestiniai, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

Vertindamas atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, teismas atsižvelgė į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos reikalavimai yra išvestiniai, be to, ginčo dėl to tarp šalių nekilo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo – atmestas, reikalavimas dėl turto padalinimo atmestas, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – atmestas.

IÅ¡ viso tenkinta 7 proc. reikalavimų. 8.23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 60 proc., teismas nurodė, jog iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 760,50 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas (32,50 Eur už santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimÄ , 18 Eur už reikalavimÄ priteisti transporto priemonę, 126,00 Eur (240,00+225,00)x12 mėn.)x75 proc.) už iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, 1 091,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo (priteisto turto vertė – 57 750 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai., 96 straipsnis), iÅ¡ viso: 1 267,50 Eur.

Likusi dalis žyminio mokesčio valstybei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės, t. y. 507,00 Eur (1 267,50-760,50). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 77,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ priteisti 3 388,50 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ motociklÄ , tačiau ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinus iÅ¡ dalies (4 procentus), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 3,08 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurio žyminis mokestis yra 113,00 Eur, buvo atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 13,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nusprendė iš atsakovo priteisti ieškovei 900 Eur, o iš ieškovės priteisti atsakovui 174,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. 8.24. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį, o sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovas T. O. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo:

1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės J. O. patikslintas ieÅ¡kinys ir atmestas atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinis – Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir visiÅ¡kai tenkinti atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį: 1.1) panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos tarp atsakovo T. O. ir ieÅ¡kovės J. O., įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) įtrauktÄ Ä¯ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J.

O. kaltės; 1.2) priteisti iÅ¡ atsakovo T. O. nepilnametės dukros E. O. iÅ¡laikymÄ po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sÅ«naus T. O. iÅ¡laikymÄ po 132 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant vaikų mamÄ J. O. Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 1.3) 700/1493 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gyvenamÄ jį namÄ (butÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 1077/6292 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. su dalimi inžinerinių tinklų, t. y.

¼ kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi nuotekų Å¡alinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 95 120 Eur, po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo priteisti atsakovui T. O. asmeninės nuosavybės teise; 1.4) už atsakovui T. O. atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei J. O. priteisti 51 283,28 Eur piniginę kompensacijÄ ; 1.5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. atsakovui T. O. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 1.6) nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria atsakovo T.

O. ir ieÅ¡kovės J. O. prievole, tačiau įmokas pagal Å¡iÄ prievolę bankui įsipareigoja mokėti atsakovas T. O.;

2) priimti ir prijungti prie civilinės bylos teikiamus papildomus įrodymus;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant šį apeliacinį skundÄ bei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys (toje dalyje buvo automatiÅ¡kai atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis). Atsakovas nesutinka, su tuo, kad:

1) santuokos įrašas buvo panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) atsakovui nebuvo priteista neturtinė žala;

3) nustatytu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu;

4) nekilnojamojo turto padalijimo tvarka, padalijimo būdu, apskaičiuota tenkančios nuosavybės proporcijų tvarka;

5) bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. 9.2. Dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo. Apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei santuokos metu. Å ioje byloje atsakovo neiÅ¡tikimybės faktas buvo įrodinėjamas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės subjektyviais paaiÅ¡kinimais. Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių prielaidas kalbėjimui apie tariamÄ atsakovo neiÅ¡tikimybę. Pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, kad apie atsakovo neiÅ¡tikimybę sprendžia tik dėl to, kad Å¡iuo metu atsakovas turi kitÄ moterį, o pati ieÅ¡kovė atsakovo neiÅ¡tikimo nėra mačiusi.

Atsakovo santuokinę neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ atsakovo ir jo bendradarbių „pasisėdėjimo“ pas atsakovÄ namuose. Jokių kitų detalių apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovė teismui nenurodė. Apylinkės teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė apie atsakovo neiÅ¡tikimybę, nors byloje tokių įrodymų nėra. Pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas pripažino, jog atsakovas nebuvo fiziÅ¡kai (lytiÅ¡kai) neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, tačiau konstatavo, jog atsakovas pažeidė pareigÄ bÅ«ti lojalus sutuoktinei, todėl yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo įrodinėjo iÅ¡imtinai remdamasi įstatymine prezumpcija dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės (fizinės), tačiau neįrodinėjo kitų atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimų. Ä® teismo klausimÄ ieÅ¡kovei, ar neiÅ¡tikimybė yra pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis, ieÅ¡kovė nurodė, kad tai yra pagrindinis dalykas. Apelianto nuomone nepasitvirtinus ieÅ¡kovės teiginiams dėl atsakovo fizinės neiÅ¡tikimybės, teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ pripažinti kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo kitais pagrindais, nei buvo nurodžiusi pati ieÅ¡kovė. 9.3.

Apeliantas teigia, jog D. T. pažįsta tik nuo 2017 m. gegužės mėnesio, kai ji įsidarbino toje pačioje įmonėje kaip ir atsakovas. Artimesni santykiai atsakovÄ ir D. T. pradėjo sieti nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Pažintis su ja negalėjo daryti įtakos ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiams, nes ieÅ¡kovės teigimu tuo metu jie jau gyveno kaip kambariokai, be to, teismas ignoravo faktÄ , kad ieÅ¡kovė atsakovui 2017 m. spalio mėnesio kelionės į TurkijÄ metu buvo neiÅ¡tikima ir Å¡ias aplinkybes atsakovas sužinojo.

Iki šio fakto atsakovas ir D. T. apskritai buvo pažįstami vos kelis mėnesius ir tik kaip bendradarbiai. Atsakovo santykių su D. T. raida po 2017 m. spalio mėnesio teisiškai nėra svarbi, kadangi dėl ieškovės neištikimybės santuoka tarp šalių galutinai de facto iširo nuo 2017 m. spalio mėnesio. Nuo to momento atsakovas nebeturėjo pareigos būti lojaliu, ištikimu. Atsakovo santykiai su D. T. bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo analizuojami, nebuvo tiriamos aplinkybės, kiek, kaip ir kada bendravo D.

T. ir atsakovas, ji byloje nebuvo apklausta, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti apie atsakovo ir D. T. santykius Å¡alių santuokos metu. Pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki Å¡alims pradedant gyventi skyrium, ieÅ¡kovė D. T. yra mačiusi tik kartÄ , kai D. T. kartu su kitais kolegomis iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ svečiavosi pas atsakovÄ namuose. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, bent iÅ¡ dalies patvirtinančių atsakovo ir D.

T. artimus santykius ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant kartu, todėl teismo padaryta iÅ¡vada dėl atsakovo kaltės akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, yra nepagrįsta, o tai daro Å¡iÄ skundžiamo sprendimo dalį neteisėta ir negaliojančia. 9.4. Apelianto nuomone teismui nepagrįstai ir neteisėtai nusprendus panaikinti santuokos apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai buvo atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiÅ¡kiai rodo, kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima jam santuokos metu (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai), todėl egzistuoja visos teisinės sÄ lygos 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisimui. 9.5. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisė 225 Eur, o nepilnametės dukros iÅ¡laikymui – 240 Eur.

Atsakovas su Å¡ia skundžiama sprendimo dalimi nesutinka. Atsakovo nuomone ieÅ¡kovės nurodoma iÅ¡ viso 1070 Eur per mėnesį vaikų iÅ¡laikymo suma yra gerokai hiperbolizuota, neatitinkanti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei pačių Å¡alių galimybės teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , o bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ių ypač reikÅ¡mingų aplinkybių neįvertino. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad vaikų poreikiai yra 1070 Eur, 140 Eur prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda valstybė, 930 Eur per mėnesį turi skirti ieÅ¡kovė ir atsakovas (po 465 Eur).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė verčiasi individualia veikla. IeÅ¡kovė pateikė 2020 m. deklaracijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad per 2020 m. ieÅ¡kovės gautų pajamų suma sudarė 6 000 Eur. IeÅ¡kovė taip pat teismui pateikė duomenis apie 2021 m. savo gautas pajamas (gautų pajamų žurnalÄ ). 2021 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovės gautos pajamos sudarė 710 Eur, 2021 m. balandžio mėnesį 880 Eur, 2021 m. gegužės mėnesį 870 Eur ir t. t. Nuo Å¡ių gautų pajamų ieÅ¡kovė turi sumokėti dar ir privalomuosius mokesčius, turi skirti 465 Eur vaikų iÅ¡laikymui, mokėti 165 Eur paskolÄ , mokėti 300 Eur dydžio mokesčius už kotedÅ¾Ä , iÅ¡silaikyti save ir t. t.

Apelianto nuomone ieÅ¡kovės gaunamos pajamos ir vieÅ¡ai deklaruojami poreikiai gerokai prasilenkia, todėl ji neturi jokios galimybės teikti vaikams 465 Eur iÅ¡laikymo, o tai reiÅ¡kia, kad ji siekia vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkelti iÅ¡imtinai atsakovui. 9.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodomos 550 Eur ir 520 Eur sumos vaikų iÅ¡laikymui yra realios, bÅ«tinos, jog bÅ«tų patenkinti augančių vaikų bÅ«tinieji bei papildomi poreikiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės nurodytais deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais.

PraÅ¡ymas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turi bÅ«ti įrodytas leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dviejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga 1070 Eur suma per mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 468 Eur (atskaičius mokesčius).

Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas negalėjo iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisti daugiau kaip po 199 Eur, t. y. minimaliÄ mėnesinę algÄ (468 Eur) mažinant pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokama vaiko iÅ¡moka (70 Eur) ir 398 Eur (468–70) paskirstant Å¡alims per pusę. Taigi, iÅ¡ atsakovo abiejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui negalėjo bÅ«ti priteista didesnė nei 398 Eur suma. Pažymi, kad atsakovui realÅ«s vaikų poreikiai yra gerai žinomi, kadangi ganėtinai ilgai vaikai gyveno pusę laiko pas atsakovÄ , kitÄ pusę pas ieÅ¡kovę.

Niekada Å¡alys vaikų iÅ¡laikymui neskyrė tokių sumų, kokių Å¡iai dienai iÅ¡laikymui praÅ¡o ieÅ¡kovė, kadangi tokiais dideliais finansiniai resursais niekada nedisponavo. 9.7. Teismas Å¡ioje byloje 2020-11-11 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisė po 180 Eur. Taigi, praktiÅ¡kai metus atsakovas vaikų iÅ¡laikymui mokėjo po 180 Eur. Byloje nėra duomenų, kad tokio iÅ¡laikymo vaikams neužteko, kad vaikų poreikiai nebuvo patenkinti ar kad ieÅ¡kovė turėjo prisidėti gerokai didesne suma norėdama suteikti vaikams visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas.

Atsakovas vaikų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovei kas mėnesį viso pervesdavo 360 Eur. Vadinasi, nuo deklaruojamos 930 Eur sumos, kuriÄ pagal ieÅ¡kovę vaikų iÅ¡laikymui turi skirti Å¡alys, ieÅ¡kovė viena daugiau nei metus turėjo prisidėti 570 Eur suma. IeÅ¡kovės finansinė padėtis ir turimi įsipareigojimai neleidžia ieÅ¡kovei skirti vaikų iÅ¡laikymui 570 Eur, kas rodo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo sumÄ yra dirbtinai pakėlusi, siekdama finansinės naudos sau, o ne vaikams. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ valstybės gaunamus 140 Eur vaikų iÅ¡laikymui taupo, deda į vaikų sÄ skaitas, nors Å¡ie pinigai turi bÅ«ti leidžiami vaikų poreikiams.

Tai, kad ieÅ¡kovė geba Å¡iuos pinigus taupyti, reiÅ¡kia, kad jos nurodyti vaikų poreikiai neatitinka realių jų poreikių. Atsakovas pažymi, kad vaikai su juo praleidžia daug laiko, numatytomis pagal grafikÄ dienomis gyvena su atsakovu. Visus vaikų poreikius tomis dienomis tenkina iÅ¡imtinai atsakovas. Tai reiÅ¡kia, kad realus atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas vaikams neapsiriboja vien mokamais alimentais ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino. 9.8. Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio yra neproporcingas Å¡alių finansinėms galimybėms.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės pajamos sudaro 1 000 Eur, o atsakovo 1 400 Eur. IÅ¡ teismui pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovo pareigos vos virÅ¡ija 1 300 Eur. Palikus galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį susidarytų visiÅ¡kai paradoksali ir kartu absurdiÅ¡ka situacija, kad sumokėjus ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams, padengus turimus finansinius įsipareigojimus, atsakovui pragyvenimui liktų mažesnė suma nei numatyta minimali mėnesinė alga. 9.9.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir objektyvios ir subjektyvios priežastys, dėl kurių Å¡alių santuokos metu įgytas turtas negali bÅ«ti padalintas natÅ«ra. Nurodo, kad objektyvi priežastis, dėl kurios turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra yra tai, kad Å¡alių santuokos metu įgytas gyvenamasis bÅ«stas (kotedžas) negali bÅ«ti techniÅ¡kai atskirtas į dvi ar daugiau dalių. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , jog Å¡alių turtas negali bÅ«ti padalijamas natÅ«ra, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas Å¡ių aplinkybių neįrodė, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Nepaisant to, su apeliaciniu skundu atsakovas teikia papildomus įrodymus, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡alių santuokos metu įgytas kotedžas negali bÅ«ti atidalintas į du atskirus turto vienetus. Apelianto nuomone Å¡iuo atveju byloje yra nustatyta, kad Å¡alių įgytas gyvenamasis bÅ«stas yra nedalus (objektyvi priežastis), dėl to teismas padalyti turto natÅ«ra neturėjo teisėto pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alys patvirtino, kad jų santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Todėl turtÄ padalijus ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, Å¡alys neiÅ¡vengiamai disponuotų bendru turtu, galbÅ«t gyventų su atskiromis Å¡eimomis tame pačiame kotedže, turėtų spręsti bendro turto valdymo klausimus ir t. t. Tai automatiÅ¡kai užprogramuotų ginčus tarp Å¡alių, kuriuos matytų Å¡alių nepilnamečiai vaikai, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad turtÄ padalijus ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, bus apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

PrieÅ¡ingai, nepilnamečių vaikų interesai tik dar labiau nukentėtų, nes vaikai turėtų matyti besipykstančius tėvus. TurtÄ padalijus natÅ«ra, Å¡alys neiÅ¡vengiamai susidurs su turto valdymo, naudojimosi, priežiÅ«ros, remonto klausimais. Jau ir dabar kotedžui yra reikalingas remontas, tačiau nė viena iÅ¡ Å¡alių to nedaro. Å alims nesutariant, priimti bendrų sprendimų bus neįmanoma, dėl to turto priežiÅ«ra taps komplikuota. Taigi, turto padalijimas natÅ«ra yra negalimas ir dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nepastebėjo. 9.10.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad turtÄ padalijus atsakovo praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovė neturėtų lėšų kito bÅ«sto įsigijimui ar nuomai. Atsakovas sutinka ieÅ¡kovei sumokėti didesnę nei 50 000 Eur kompensacijÄ , todėl teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovė neturės lėšų kito bÅ«sto įsigijimui ar nuomai visiÅ¡kai nepagrįsti. Gavusi kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės galėtų įsigyti bet kurį bÅ«stÄ (ne naujos statybos), atitinkantį jos ir vaikų poreikius, arba paėmusi nedidelį kreditÄ Ä¯sigyti ir visiÅ¡kai naujos statybos bÅ«stÄ .

Å iuo atveju reikia įvertinti ir pačios ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovė siekia, kad po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ji iÅ¡ atsakovo gautų tokiÄ kompensacijÄ , už kuriÄ galėtų įsigyti prabangų bÅ«stÄ , be jokių paskolų, o atsakovas ne tik turėtų iÅ¡mokėti didžiulę kompensacijÄ ieÅ¡kovei, bet dar ir liktų skolingas kreditoriams. Svarbu tai, kad Å¡io turto padalyti natÅ«ra nėra galima, o atsakovo iÅ¡mokamos kompensacijos dydis leistų ieÅ¡kovei įsigyti ar iÅ¡sinuomoti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl nei ieÅ¡kovės, nei nepilnamečių vaikų interesai nenukentėtų.

Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo nurodoma bendra Å¡alių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios Å¡io nekilnojamojo turto vertės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad analogiÅ¡kÄ santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertę nurodė ir pati ieÅ¡kovė. Be to, turi bÅ«ti vertinama ne tik turto vertė, bet ir turimų įsipareigojimų balansas. Å iuo atveju neiÅ¡mokėta kredito dalis už įsigytÄ namÄ ir žemės sklypÄ virÅ¡ija 73 000 Eur. 9.11.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovei priklauso 2/3 dalys (atitinkamai atsakovui 1/3 dalis) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kad ieškovei priklauso 3/5 dalys (atitinkamai atsakovui 2/5 dalys) ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, tačiau nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuojama kad atsakovui priklauso tik 2/5 dalys ginčo namo. Nurodo, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo išimtinai tik prie žemės sklypo įsigijimo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė už asmeninės nuosavybės teise parduotÄ butÄ gavo 26 934 Eur. 17 869,56 Eur suma buvo pervesta paskolos dengimui už žemės sklypÄ , likusi dalis – 9064,44 Eur, buvo pervesta atsakovui T. O. arba pačios ieÅ¡kovės iÅ¡gryninta. IeÅ¡kovė patvirtino, kad 868,86 Eur suma iÅ¡ 9064,44 buvo panaudota asmeniniams ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau likusi suma – 8195,58 Eur, pasak ieÅ¡kovės, buvo panaudota namo statyboms (Å¡iai ieÅ¡kovės pozicijai nepagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovės iÅ¡sigryninta pinigų suma ir (ar) atsakovui pervesta pinigų suma buvo panaudota namo statyboms. Nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų, negalima teigti, kad analizuojama pinigų suma (8 195,58 Eur) buvo panaudota namo statybai. Bylos duomenys neleidžia identifikuoti, kokiam tikslui Å¡alys panaudojo 8 195,58 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad tik dalis sumos (868,86 Eur) buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, atsakovas teigia, kad visa suma buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Labiau tikėtina, kad bÅ«tent Å¡eimos poreikiams analizuojama suma ir buvo panaudota, nes namo statybos Å¡alys buvo paėmusios 111 503,71 Eur kreditÄ , todėl pinigų namo statyboms netrÅ«ko, tuo tarpu pinigų Å¡eimos poreikiams, kai vykdoma statyba, tikėtina kad galėjo trÅ«kti. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Be to, didžioji dalis iÅ¡ 8 195,58 Eur sumos (5 329 Eur) buvo pačios ieÅ¡kovės iÅ¡gryninta, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad teismas Å¡iÄ sumÄ pripažino kaip ieÅ¡kovės indėlį į namo statybÄ . 9.12.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė Å¡iurkščiÄ skaičiavimo klaidÄ , nes nusprendė, kad ieÅ¡kovei turėtų priklausyti 10 procentų daugiau (su kuo atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka) ginčo namo, nei atsakovui. Tuo remiantis teismas namÄ Å¡alims padalijo tokiomis proporcijomis – ieÅ¡kovei priskyrė 3/5 dalis (60 procentų), atsakovui – 2/5 dalis (40 procentų). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad namo padalijimas proporcijomis 3/5 ir 2/5 reiÅ¡kia, kad realiai ieÅ¡kovei atitenka ne 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namÄ , o 20 procentų.

Akivaizdu, kad tokia teismo taikyta nuosavybės dalių proporcijų skaičiavimo sistema yra klaidinga, prieÅ¡taraujanti pačiai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei turėtų atitekti 10 procentų daugiau namo. Tam, kad ieÅ¡kovei atitektų 10 procentų daugiau nuosavybės dalių į namÄ , nuosavybės teisės į namÄ Å¡alims turėjo bÅ«ti padalintos tokiomis proporcijomis, ieÅ¡kovei: 55 procentai (11/20), atsakovui – 45 procentai (9/20). Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tina naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovei tektų daugiau nuosavybės dalių į ginčo namÄ , nei realiai priklauso. 9.13.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad ieÅ¡kovei priklauso didesnė namo dalis. Pripažinti kad asmeninės lėšos buvo panaudotos bendram turtui sukurti galima tik esant patikimiems įrodymams, o ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai neįrodė. 9.14. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas yra padengęs didesnę dalį paskolos kreditoriui, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisė 1 330,28 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į dvi šioje dalyje padarytas klaidas, nes teismas:

1) neteisingai paskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį;

2) rezoliucinėje sprendimo dalyje analizuojamos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Apeliantas teigia, kad teismas teisingai nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieÅ¡kovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 sumokėjo 2 941,00 Eur, tačiau suklydo skaičiuodamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį. Apelianto nuomone, kadangi per visÄ analizuojamÄ laikotarpį atsakovas bankui sumokėjo 8 542,55 Eur, o ieÅ¡kovė 2 941,00 Eur, vadinasi ieÅ¡kovas už atsakovę sumokėjo 5 601,55 Eur daugiau (8 542,55 Eur – 2 941,00 Eur), todėl mokėtinos kompensacijos dydis atsakovui turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 5 601,55 Eur sumos.

Taigi, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai turėjo priteisti ne 1 330,28 Eur kompensacijÄ , o 2800,77 Eur (5 601,55 Eur/2) dydžio kompensacijÄ (arba atitinkamai mažinti ieÅ¡kovei mokamos kompensacijos dydį Å¡ia suma, tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turto padalijimo). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteistinos atsakovui kompensacijos už sumokėtÄ didesnę kredito dalį, todėl atsakovas neturėtų galimybės Å¡ios teismo sprendimo dalies realiai įgyvendinti. 9.15.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria Å¡alims buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, mano, kad jos buvo paskirstytos neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje ginčo tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo, tačiau Å¡i teismo iÅ¡vada neatitinka realybės. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti visiÅ¡kai skirtingÄ atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ , nei jÄ savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas.

Tik vėliau, atsakovui pareiškus priešieškinį, ieškovė sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Kitaip tariant, ieškovė sutiko su priešieškinyje nurodoma atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl šioje dalyje turėjo būti pripažinta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra tenkintas 100 proc. Teismas neįvertino ir to, kad buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo.

Apelianto nuomone teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinta tik 7 proc. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 60 proc., o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tik 7 proc. Apeliantui kyla klausimas, kur likę 33 proc. reikalavimų. Teismui nusprendus, kad yra patenkinta 60 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, turėjo bÅ«ti automatiÅ¡kai patenkinta 40 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

10. IeÅ¡kovė J. O. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 700,00 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės. 10.2. Skundžiamu sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistas iÅ¡laikymo dydis yra visiÅ¡kai pagrįstas, mažinti jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo 10.3.

Pirmosios instancijos teismas santuokoje Å¡alių įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padalino natÅ«ra. Toks turto padalijimo bÅ«das geriausiai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus, atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. VisiÅ¡kai nesuprantama atsakovo pozicija bloginti savo nepilnamečių vaikų padėtį (sumažinant priteisto iÅ¡laikymo dydį, siekiant pabloginti gyvenimo sÄ lygas), taip iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkeliant ant vienos ieÅ¡kovės pečių, o iÅ¡mokėjus norimo dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovui priteistinÄ turtÄ , palikti ieÅ¡kovę solidariai atsakinga kreditoriui (bankui).

Pagal kredito sutartį abu kredito gavėjai prisiėmė atsakomybę grÄ Å¾inti bankui paskolÄ ir mokėti palÅ«kanas. Nors atsakovas teigia, kad jis vienas gali mokėti įmokas bankui, tačiau ieÅ¡kovė, nutraukus santuokÄ , likti solidariai atsakinga už paskolÄ nesutinka, tai nepagrįstai apsunkintų tinkamÄ prievolės įvykdymÄ . 10.4. IeÅ¡kovės nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo priteisdamas ieÅ¡kovei didesnę nekilnojamojo turto dalį, nes ieÅ¡kovė prisidėjo prie turto sukÅ«rimo asmeninėmis lėšomis, gautomis už parduotÄ butÄ . 10.5.

Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas apskritai neturėjo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijos už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui, nes įmokas bankui atsakovas mokėjo iÅ¡ bendrų Å¡eimos pinigų, kuriuos pasiėmė iÅ¡eidamas iÅ¡ namų. Vis dėlto ieÅ¡kovė nurodo, kad teismui pripažinus, kad toks atsakovo reikalavimas yra iÅ¡ dalies pagrįstas, keisti teismo sprendimu priteistos 1 330,28 Eur dydžio kompensacijos sumos nėra pagrindo, nes teismo atliktas skaičiavimas yra teisingas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų priėmimo 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ architekto V. E. 2021-11-22 pažymÄ dėl dviejų atskirų turtinių vienetų (butų) suformavimo galimybės nekilnojamojo turto objekte bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. savivaldybėje. PraÅ¡ydamas priimti šį įrodymÄ apeliantas nurodo, kad jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla ir patvirtina reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog nėra galimybės santuokos metu įgyto gyvenamojo bÅ«sto (kotedžo) padalyti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus.

Teigia, kad Å¡io įrodymo pateikimas aktualus tapo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Susipažinusi su minėtu dokumentu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021-11-10. Pats atsakovas pripažįsta, kad šį 2021-11-22 datuojamÄ papildomÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teismui teikia todėl, kad jo netenkina skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados dėl ginčo objekto (kotedžo) padalijimo. Å ios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad minėto dokumento pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (po skundžiamo sprendimo priėmimo).

Pažymėtina, kad ginčas tarp Å¡alių dėl minėto nekilnojamojo turto objekto padalijimo vyko viso proceso, kuris truko vienerius metus, laikotarpiu, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų (specialisto iÅ¡vados, ekspertizės iÅ¡vados ar pan.), kurie galėtų objektyviai patvirtinti Å¡io nekilnojamojo turto objekto nedalumÄ . IÅ¡skyrus apelianto nuomone jam nepalankaus skundžiamo sprendimo priėmimÄ , atsakovas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų jam sutrukdžiusios tokio pobÅ«džio dokumentÄ (pažymÄ ) pateikti Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl yra pagrindas teigti, kad Å¡iuo atveju atsakovas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija šį naujÄ Ä¯rodymÄ atsisako priimti.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 16. Atsakovas T. O. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo vertinimu jo neiÅ¡tikimybės faktas santuokos metu buvo įrodinėjamas tik ieÅ¡kovės subjektyviais paaiÅ¡kinimais, nes byloje nėra jokių jo fizinės neiÅ¡tikimybės įrodymų, byloje nebuvo analizuojami atsakovo ir D.

T. santykiai, be to, teismas ignoravo aplinkybę, kad ieÅ¡kovė apeliantui buvo neiÅ¡tikima 2017 m. spalio mėnesio kelionės į TurkijÄ metu, dėl ko padarė byloje surinktiems įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui.

17. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).

18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

19. Nors CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (vienas iÅ¡ jų – neiÅ¡tikimybė) sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 73 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė J. O. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės, įrodinėdama, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės ir nurodė, jog su atsakovu santykiai paÅ¡lijo nuo 2016 m., kai jis susirado kitÄ moterį D. T., su ja palaikė artimus santykius ir buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, o 2018 m. paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi su D. T., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda. Atsakovas T. O. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl jos neiÅ¡tikimybės ir nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. spalio mėnesį iÅ¡vyko į kelionę Turkijon su draugėmis, kurios metu susipažino su vyriÅ¡kiu, su kuriuo artimai bendravo, taip pat su juo palaikė ryÅ¡ius ir grįžusi iÅ¡ kelionės. Å iems savo teiginiams pagrįsti atsakovas į bylÄ pateikė ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimus mobiliuoju telefonu bei nuotraukas, kurių turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovė artimai bendrauja su vyru, vardu „A.“.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigė, kad santuokos metu buvo neištikimi vienas kitam.

21. Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir dėl jų iÅ¡samiai pasisakė skundžiamame sprendime. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, atsakovo pateiktų įrodymų ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktui pagrįsti turinį, taip pat įvertinęs atsakovo užmegztus santykius su kita moterimi santuokos metu bei jo apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kove ir iÅ¡eiti gyventi pas kitÄ moterį, teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas įrodė, jog ieÅ¡kovė buvo atsakovui neiÅ¡tikima, o atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei dėl ko abiejų Å¡alių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad šalys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ių pagrįstų ir motyvuotų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kurias jis padarė tiesiogiai iÅ¡klausęs bylos Å¡alis ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

22. Atmestinas apelianto argumentas, kad nepasitvirtinus ieÅ¡kovės teiginiams ir nesant jokių įrodymų dėl atsakovo fizinės neiÅ¡tikimybės santuokos metu teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ pripažinti kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo kitais pagrindais nei buvo nurodžiusi pati ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovė neįrodinėjo kitų atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, neiÅ¡tikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters (fizinės neiÅ¡tikimybės) konstatavimas.

Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog neiÅ¡tikimybės samprata nagrinėjamu atveju apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimÄ , atsakovo bendravimÄ su kita moterimi ir tų santykių pavertimÄ svarbesniais nei santykiai su sutuoktine, Å¡ių santykių slėpimÄ nuo sutuoktinės, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei santuokos metu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, atsakovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodė, jog Å¡alių santykiai paÅ¡lijo nuo 2016 m., kai jis susirado kitÄ moterį, su ja palaikė artimus santykius ir buvo jai neiÅ¡tikimas, o 2018 m. paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi su D.

T., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog šioje byloje nebuvo analizuojami atsakovo ir D. T. santykiai, nes iš skundžiamo sprendimo 11 lapo matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų santykių raidos ir vystymosi pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Nors apeliantas teigia, kad byloje nepagrįstai nebuvo apklausta D. T., tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog nei atsakovas, nei jo atstovas advokato padėjėjas apylinkės teismo neprašė apklausti D.

T., nors tokiÄ galimybę neabejotinai turėjo. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teismas ignoravo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , o atsakovo santykių su D. T. raida po 2017 m. spalio mėnesio teisiÅ¡kai nėra svarbi, kadangi dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės santuoka tarp Å¡alių galutinai de facto iÅ¡iro nuo 2017 m. spalio mėnesio, o nuo to momento atsakovas nebeturėjo pareigos bÅ«ti lojaliu, iÅ¡tikimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime apylinkės teismas padarė aiÅ¡kiÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovė buvo jam neiÅ¡tikima santuokos metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo.

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepagrįstai mano, jog jo pareiga būti lojaliu ir ištikimu jam automatiškai visiškai išnyko nuo jo nurodomo momento (2017 m. spalio mėnesio, kai jo teigimu jis sužinojo apie ieškovės neištikimybę), nes, kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

24. Ä®vertinusi nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčo atveju nutraukęs santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti tik iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Atmetus atsakovo praÅ¡ymÄ Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nebelieka pagrindo tenkinti ir atsakovo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡io atsakovo reikalavimo nepasisako.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

26. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Be to, vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. 2021 metais minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur, o nuo 2022-01-01 ji yra 730 Eur.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių finansinę padėtį, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatÄ , bÅ«tinuosius ir papildomus vaikų poreikius, taip pat į tai, kad nepilnamečiams vaikams E. O. ir T. O. kas mėnesį dar yra mokama po 70 Eur (iÅ¡ viso 140 Eur) valstybės iÅ¡moka, priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters E. O. iÅ¡laikymui po 240 Eur, o nepilnamečio sÅ«naus T. O. iÅ¡laikymui po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2020-11-06) iki vaikų pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

28. Nors atsakovas iÅ¡ esmės neginčija savo kaip tėvo pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnamečius vaikus, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo T. O. nepilnametės dukros E. O. iÅ¡laikymÄ po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sÅ«naus T. O. iÅ¡laikymÄ po 132 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Plačiai dėsto argumentus, kad ieÅ¡kovės nurodoma iÅ¡ viso 1 070 Eur per mėnesį vaikų iÅ¡laikymo suma yra gerokai per didelė, neatitinkanti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei pačių Å¡alių galimybės teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Nurodo, kad apylinkės teismas negalėjo iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisti didesnės nei 398 Eur sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Bylose dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas lieka gyventi, nes Å¡iam tėvui neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodoma dukrai skirtina 550,00 Eur ir sūnui skirtina 520,00 Eur suma per mėnesį (iš viso 1 070 Eur per mėnesį) jų poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančių vaikų būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan.), bei papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Spręsdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir labai iÅ¡samiai pasisakė dėl Å¡iam klausimui nagrinėti aktualių aplinkybių, taip pat ir dėl didelės dalies apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliantas siekia pagrįsti savo nuomonę, kad nepilnamečiams vaikams priteista iÅ¡laikymo suma turėtų bÅ«ti beveik perpus sumažinta, todėl teisėjų kolegija, pritardama Å¡iems apylinkės teismo motyvams, jų nekartoja.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo siūlomas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams (sūnui – 132 Eur, dukrai – 130 Eur) šiuo atveju būtų akivaizdžiai per mažas ir nepakankamas net būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti.

31. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas šiuo atveju turėjo nenukrypti nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nustatydamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį vadovautis orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, todėl negalėjo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti didesnės nei 398 Eur sumos per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios nutarties 26 punkte aptartoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai.

Sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti i protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Å iuo atveju skundžiamame sprendime taip ir buvo padaryta – pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė pagrįstus ir iÅ¡samius argumentus tiek dėl bÅ«tinųjų, tiek dėl papildomų nepilnamečių vaikų poreikių. Be to, skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo buvo priteista 465 Eur suma, kuri Å¡iek tiek virÅ¡ija atsakovo nurodomÄ maksimaliÄ 398 Eur per mėnesį sumÄ , kuriÄ atsakovas tiesiogiai sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau svarbu pažymėti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021-11-10, o, kaip jau minėta, 2021 metais minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 642 Eur (atskaičius mokesčius sudarė apie 468 Eur).

Nuo 2022-01-01 ji yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro apie 518 Eur.

32. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo (1 400 Eur) ir ieškovės (1 000 Eur) per mėnesį gaunamas pajamas, todėl netinkamai įvertino jų turtinę padėtį, atmestini.

33. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aptartos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tinkamai įvertino Å¡alių turtinę padėtį. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo vidutines pajamas per mėnesį sudaro 1 400 Eur, o ieÅ¡kovės – apie 1 000 Eur. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojami konkretÅ«s Å¡alių per mėnesį gaunamų pajamų dydžiai tam tikrais laikotarpiais nesudaro pagrindo teigti, jog teismas apskritai padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl atsakovo ir ieÅ¡kovės galimybių mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ .

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėdamas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas ne tik aptarė atsakovo ir ieÅ¡kovės kas mėnesį gaunamas pajamas, tačiau įvertino ir tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto (įvairių žemės sklypų dalys), taip pat tai, kad jis gyvena nuomojamame name, kurio nuomai skiria 600,00 Eur per mėnesį, o daugiau nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi sveikatos problemų.

Vertindamas ieškovės turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, o duomenų apie tai, jog turi sveikatos problemų teismui nepateikė.

35. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaikų poreikiams ir Å¡alių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos neabejotinai yra pakankamos mokėti jo nepilnamečiams vaikams priteistÄ iÅ¡laikymÄ . IÅ¡skyrus savo subjektyviÄ nuomonę, objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis neleistų iÅ¡laikyti jo nepilnamečius vaikus, atsakovas nepateikė, tokių duomenų nėra ir byloje.

Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo bÅ«do 36. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi priežastis, dėl kurios santuokos metu įgytas turtas (namas / kotedžas) negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra, nes Å¡is objektas yra nedalus (negali bÅ«ti techniÅ¡kai atskirtas į dvi ar daugiau dalių). Taip pat nurodo, kad egzistuoja ir subjektyvi priežastis, dėl kurios Å¡io turto negalima dalyti natÅ«ra, nes Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, toks padalijimas automatiÅ¡kai užprogramuotų ginčus tarp Å¡alių, kuriuos matytų Å¡alių nepilnamečiai vaikai, be to, padalijus turtÄ tokiu bÅ«du Å¡alims galbÅ«t tektų atskiromis Å¡eimomis gyventi tame pačiame kotedže, Å¡alims nesutariant nebus galima priimti bendrų sprendimų dėl Å¡io turto priežiÅ«ros.

Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.

37. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2020-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių ginčo nekilnojamojo turto (ginčo namo) negalima padalyti natūra.

39. Spręsdamas dėl Å¡alių santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do, apylinkės teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė neturi kitos gyvenamosios vietos, į kuriÄ ji galėtų iÅ¡sikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra mokyklinio amžiaus, taip pat neturi lėšų, jog galėtų nuomotis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o atsakovas turi kur gyventi ir lėšų mokėti už namo nuomÄ . Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog Å¡eima gyvena priemiestyje ir vaikai eina į mokyklÄ , esančiÄ gyvenvietėje, netoli namų, o tai visiÅ¡kai atitinka vaikų interesus lankyti mokyklÄ netoli namų, vaikai pripratę prie namų aplinkos ir buities sÄ lygų.

Teismas taip pat įvertino tai, kad ieÅ¡kovė teismui nurodė, jog neturėtų finansinės galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Dėl atsakovo nurodytų argumentų teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, tokių kaip itin konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai, dėl kurių nebÅ«tų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu, taip pat nepateikė duomenų, jog nebÅ«tų galima nusistatyti turto naudojimosi tvarkos, įvertinus name esančių patalpų skaičių, jų iÅ¡planavimÄ ir Å¡alims priklausančias turto dalis.

Dėl atsakovo siÅ«lomos iÅ¡mokėti kompensacijos ieÅ¡kovei už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ioje byloje ginčo objektas yra 2014 m. Å¡alių statytas namas, o Å¡alys, siekdamos nustatyti turto vertę, nepateikė nepriklausomo turto vertintojo iÅ¡vados ir neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, bet vadovavosi tik VÄ® Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ aplinkybę, susijusia su dabartine nekilnojamojo turto kaina rinkoje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo nurodyta Å¡alių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė – 95 120 Eur Å¡iuo metu neatitinka realios Å¡io nekilnojamo turto vertės. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog už atsakovo siÅ«lomÄ kompensacijÄ ji negalėtų nusipirkti buto, atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos ieÅ¡kovės teiginius.

Todėl teismas nusprendė, jog nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad nekilnojamas turtas bÅ«tų paskirtas tik vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam iÅ¡mokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo bÅ«sto.

40. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡io ginčo objekto (namo) padalijimas natÅ«ra užtikrins socialinį teisingumÄ ir nepažeis nė vienos iÅ¡ Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų interesų.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konfliktiÅ¡ki santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra principo. Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ .

Be to, tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natÅ«ra principo, toks teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natÅ«ra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natÅ«ra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamÄ tikslÄ , o iÅ¡imtys iÅ¡ bendrų taisyklių bÅ«tų adekvačios keliamiems tikslams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga:

1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensacijÄ nenukreipus jos iÅ¡ieÅ¡kojimo į jam tenkantį po padalijimo turtÄ ;

2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensacijÄ , esminį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitÄ bendraturtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

42. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo objektas (namas) yra nedalus, tačiau, kaip jau minėta, ginčas tarp Å¡alių dėl minėto nekilnojamojo turto objekto padalijimo vyko viso proceso, kuris truko vienerius metus, laikotarpiu, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrįstų namo techninėmis charakteristikomis ar ypatumais, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie objektyvų namo nedalumÄ . Be to, net jeigu Å¡is nekilnojamojo turto objektas bÅ«tų pripažintas objektyviai nedaliu, įvertinus ginčo namo iÅ¡planavimÄ (namas yra 120 kv. m ploto, dviejų aukÅ¡tų, antrame aukÅ¡te yra keturi atskiri kambariai, pirmame aukÅ¡te yra kambarys ir virtuvė), nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nėra įmanoma nustatyti naudojimosi Å¡iuo nekilnojamojo turto objektu tvarkos.

Apelianto nurodomi argumentai dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, dėl kurių jo manymu negalima padalyti ginčo namo natÅ«ra, laikytini iÅ¡ esmės deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai bÅ«tų tokie konfliktiÅ¡ki, kad padalijus ginčo namÄ natÅ«ra bÅ«tų pavojingi kitiems bendraturčiams ir (ar) tikėtinai galėtų pakenkti Å¡alių nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas nurodo, jog nuo 2018 m. minėtame name negyvena, o nuomojasi kitÄ namÄ , todėl jo teiginiai apie potencialų Å¡alių gyvenimÄ kartu atskiromis Å¡eimomis ginčo name ir potencialiai dėl to galinčius kilti nesutarimus dėl Å¡io nekilnojamojo turto objekto priežiÅ«ros laikytini menamo pobÅ«džio pamÄ stymais.

43. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad turtÄ padalijus atsakovo praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovė neturėtų lėšų kito bÅ«sto įsigijimui ar nuomai. Nurodo, kad sutinka ieÅ¡kovei sumokėti didesnę nei 50 000 Eur kompensacijÄ , todėl teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovė neturės lėšų kito bÅ«sto įsigijimui ar nuomai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes už tokiÄ sumÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės galėtų įsigyti bet kurį bÅ«stÄ (ne naujos statybos), atitinkantį jos ir vaikų poreikius, arba paėmusi nedidelį kreditÄ Ä¯sigyti ir visiÅ¡kai naujos statybos bÅ«stÄ . Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo nurodoma bendra Å¡alių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios Å¡io nekilnojamojo turto vertės, teigia, kad analogiÅ¡kÄ santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertę nurodė ir pati ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčo namas buvo statytas 2014 m., o šalys, siekdamos nustatyti šio turto vertę, vadovavosi tik VĮ Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte, todėl šiuo metu šalių nurodoma nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios šio nekilnojamojo turto vertės, nes yra visuotinai žinoma, kad iš esmės viso Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertė rinkoje yra stipriai padidėjusi.

PrieÅ¡ingai nei mano apeliantas, vien tai, kad ieÅ¡kovė taip pat buvo nurodžiusi tokiÄ Å¡io nekilnojamojo turto vertę, savaime neįpareigojo pirmosios instancijos teismo pripažinti bÅ«tent tokios ginčo nekilnojamojo turto vertės. Teisėjų kolegija taip pat abejoja objektyvia ieÅ¡kovės galimybe už atsakovo siÅ«lomÄ 50 000 Eur kompensacijÄ Ä¯sigyti jos ir dviejų su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų poreikius tenkinantį bÅ«stÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė kitos gyvenamosios vietos neturi, o abu vaikai lanko mokyklÄ , esančiÄ netoli namų ir yra įpratę prie savo gyvenamosios vietos, todėl tikėtina, kad pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovės ir su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygos žymiai pablogėtų.

Nors atsakovas siÅ«lo ieÅ¡kovei bÅ«sto įsigijimui imti kreditÄ , tačiau pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2013-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta solidaria ieÅ¡kovės J. O. ir atsakovo T. O. prievole, todėl ieÅ¡kovei imti dar vienÄ kreditÄ bÅ«stui įsigyti bÅ«tų neracionalu. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant butÄ adresu (duomenys neskelbtini) 45. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 43, 44 punktai).

47. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovei priklauso 3/5 dalys (atitinkamai atsakovui 2/5 dalys) ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad ieÅ¡kovei priklauso didesnė namo dalis. Teigia, kad ieÅ¡kovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo iÅ¡imtinai tik prie žemės sklypo įsigijimo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė už asmeninės nuosavybės teise parduotÄ butÄ gavo 26 934 Eur. 17 869,56 Eur suma buvo pervesta paskolos dengimui už žemės sklypÄ , likusi dalis – 9 064,44 Eur, buvo pervesta atsakovui T.

O. arba pačios ieÅ¡kovės iÅ¡gryninta. IeÅ¡kovė patvirtino, kad 868,86 Eur suma iÅ¡ 9 064,44 buvo panaudota asmeniniams ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau likusi suma – 8195,58 Eur, pasak ieÅ¡kovės, buvo panaudota namo statyboms. Apelianto manymu bylos duomenys neleidžia identifikuoti, kokiam tikslui Å¡alys panaudojo 8 195,58 Eur sumÄ , todėl negalima teigti, kad Å¡i suma buvo panaudota namo statybai. Atsakovo nuomone labiau tikėtina, kad minėta suma buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti.

48. Pažymėtina, kad analogiÅ¡ki argumentai jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir Å¡is teismas dėl jų labai iÅ¡samiai pasisakė, todėl teisėjų kolegija, pritardama iÅ¡samiems apylinkės teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė apelianto nurodomÄ 8 196,24 Eur sumÄ (nors apeliantas nurodo, jog Å¡i suma sudarė 8 195,58 Eur, tačiau bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad minėta suma sudarė bÅ«tent 8 196,24 Eur) panaudojo ginčo namo statybai, o ne Å¡alių Å¡eimos poreikiams (maistui, laisvalaikiui, pramogoms ir kt.) tenkinti.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir investuotas asmenines pinigines lėšas į gyvenamojo namo (dvibučio buto) statybas, todėl laikė, jog kita piniginių lėšų dalis, panaudota namo statybai, buvo visiÅ¡kai dengta iÅ¡ banko Å¡alims suteiktos paskolos. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės dalis į sutuoktiniams suteiktÄ paskolÄ namo statybos darbams sudaro apie 10 procentų, todėl pagrįstai nukrypo nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažino, jog ieÅ¡kovei priklauso 60 procentų ginčo namo (arba 3/5), o atsakovui – 40 procentų (arba 2/5).

49. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė Å¡iurkščiÄ skaičiavimo klaidÄ , nes nusprendė, kad ieÅ¡kovei turėtų priklausyti 10 procentų daugiau ginčo namo nei atsakovui. Todėl teismas namÄ Å¡alims padalijo tokiomis proporcijomis – ieÅ¡kovei priskyrė 3/5 dalis (60 procentų), atsakovui – 2/5 dalis (40 procentų). Atsakovas mano, kad namo padalijimas proporcijomis 3/5 ir 2/5 reiÅ¡kia, kad realiai ieÅ¡kovei atitenka ne 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namÄ , o 20 procentų.

Tam, kad ieÅ¡kovei atitektų 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namÄ , nuosavybės teisės į namÄ Å¡alims turėjo bÅ«ti padalintos tokiomis proporcijomis, ieÅ¡kovei: 55 procentai (11/20), atsakovui – 45 procentai (9/20). Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o siÅ«loma namo padalijimo proporcijomis metodika yra klaidinga, nes vadovaujantis tokia metodika susiklostytų situacija, jog ieÅ¡kovei priklausytų ne 10, o 5 procentais daugiau ginčo namo nei atsakovui.

Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent apylinkės teismas, o ne apeliantas teisingai apskaičiavo ir nustatė ginčo namo padalijimo proporcijas. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi 50. Apeliantas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas yra padengęs didesnę dalį paskolos kreditoriui, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisė 1 330,28 Eur kompensacijÄ , tačiau mano, jog Å¡ioje dalyje buvo padarytos dvi klaidos, nes teismas:

1) neteisingai paskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį;

2) rezoliucinėje sprendimo dalyje analizuojamos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, tačiau sutinka, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė priteistinos 1 330,28 Eur kompensacijos rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje.

51. Apelianto nuomone teismas teisingai nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieÅ¡kovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 sumokėjo 2 941,00 Eur, tačiau suklydo skaičiuodamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, nes per aptariamÄ laikotarpį atsakovas bankui sumokėjo 8 542,55 Eur, o ieÅ¡kovė 2 941,00 Eur, vadinasi ieÅ¡kovas už atsakovę sumokėjo 5 601,55 Eur daugiau (8 542,55 Eur – 2 941,00 Eur), todėl mokėtinos kompensacijos dydis atsakovui turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 5 601,55 Eur sumos.

Taigi, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai turėjo priteisti ne 1 330,28 Eur kompensacijÄ , o 2 800,77 Eur (5 601,55 Eur/2) dydžio kompensacijÄ . Å is apelianto siÅ«lomas kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodas yra klaidingas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieÅ¡kovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 – 2 941,00 Eur (t. y. 2019 m. – 1 355,00 Eur, 2020 m. – 1 586,00 Eur). Å alys solidariai per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio turėjo sumokėti po 4 271,28 Eur (8 542,55/2).

IÅ¡ ieÅ¡kovei priklausiusios sumokėti sumos, t. y. 4 271,28 Eur atėmus jos sumokėtÄ kredito įmokų sumÄ (2 941,00 Eur), likusi jai priklausanti sumokėti suma sudaro bÅ«tent 1 330,28 Eur. Darytina iÅ¡vada, jog skundžiamu sprendimu priteistos kompensacijos už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui dydžio (1 330,28 Eur) didinti vadovaujantis atsakovo pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo.

52. Pažymėtina, jog iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovė atsakovui yra skolinga 1 330,28 Eur kompensacijÄ už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi ir ji priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui, tačiau rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje minėtos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 330,28 Eur kompensacija už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 53. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria Å¡alims buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, mano, kad jos buvo paskirstytos neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje ginčo tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo, tačiau Å¡i teismo iÅ¡vada neatitinka realybės. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti visiÅ¡kai skirtingÄ atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ , nei jÄ savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas.

Tik vėliau, atsakovui pareiškus priešieškinį, ieškovė sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Kitaip tariant, ieškovė sutiko su priešieškinyje nurodoma atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl šioje dalyje turėjo būti pripažinta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra tenkintas 100 proc. Teismas neįvertino ir to, kad buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo.

Apelianto nuomone teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinta tik 7 proc. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 60 proc., o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tik 7 proc. Apeliantui kyla klausimas, kur likę 33 proc. reikalavimų. Teismui nusprendus, kad yra patenkinta 60 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, turėjo bÅ«ti automatiÅ¡kai patenkinta 40 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Å ie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos šalims buvo paskirstytos teisingai. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog tai, kad ieškovė pradiniu ieškiniu buvo prašiusi kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nei nurodė atsakovas ir tik vėliau (ieškovus pareiškus priešieškinį) sutiko su jo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, reiškia, kad dėl šios dalies tarp šalių vyko ginčas ir turėjo būti pripažinta, kad priešieškinio reikalavimas buvo 100 proc. tenkintas.

Apelianto teiginys, kad teismas neįvertino, jog buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo, yra visiškai nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog priešieškiniu atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, todėl negalima ir teigti, jog jis buvo tenkintas. Apeliantas nepagrįstai mano, kad šiuo atveju tenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų automatiškai turėjo būti patenkinta 40 proc. priešieškinio reikalavimų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje yra patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų ir 7 proc. priešieškinio reikalavimų.

55. Ä®vertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 56. Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, tačiau yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui T. O. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. priteistina 1 330,28 Eur kompensacija už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

58. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos.

59. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . IeÅ¡kovės atstovas advokatas pateikė dokumentÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovė už advokato pagalbÄ sumokėjo 700,00 Eur (2021-12-15 akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad J. O. advokatui pervedė 700,00 Eur). Užmokestis už nurodomÄ teisinę pagalbÄ nėra virÅ¡ijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobÅ«džio teisinę pagalbÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Ä® Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį įraÅ¡yti:

„Priteisti atsakovui T. O. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O. 1 330,28 Eur kompensacijÄ už atsakovo mokėtÄ paskolÄ kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi.“ Priteisti ieÅ¡kovei J. O. iÅ¡ atsakovo T. O. 700,00 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas