Legislator Case Law & Legislation
fa78dcf4-4fdc-4795-ac11-9ded563d5f38 AI generated

fa78dcf4-4fdc-4795-ac11-9ded563d5f38 · Kauno apygardos teismas

Case Number fa78dcf4-4fdc-4795-ac11-9ded563d5f38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas neteisingai aiÅ¡kina ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams nuginčyti taikomi visi bendrieji senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose, ko pasėkoje bankrutuojančios įmonės administratorius ankščiau Å¡ios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieÅ¡kinio senaties terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2011; 3K-3-410/2012). Todėl ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nebuvo praleistas.

Legislator headnote

AI generated

fa78dcf4-4fdc-4795-ac11-9ded563d5f38 · Kauno apygardos teismas: Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina dokumentų bankroto administratoriui perdavimo diena, t. y. 2012 m. birželio 25 d., teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1547-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00566-2013-3;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Janina NarkevičiÅ«tė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 44.2;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3417-285/2013 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Artneda“ ieÅ¡kinį atsakovui N. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė UAB „Artneda“ 2010 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius (7 b. l.). 2012 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Artneda“ bankroto byloje buvo atstatydintas bankroto administratorius G. P. ir paskirtas naujas bankroto administratorius A. G. (b. l. 9). Nuo 2007 m. liepos mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Artneda“ bendrovės vadovu buvo atsakovas N. K. (b. l. 57).

Naujasis bankroto administratorius, vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo nuostatomis, patikrino įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir nustatęs pažeidimus 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl UAB „Artneda“ padarytos žalos atlyginimo praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ buvusio įmonės vadovo N. K. 84 748,81 Lt žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (2010-09-02) atsakovas 2010 m. kovo 1 d. iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėjo buvusiam įmonės steigėjui ir akcininkui A.

S. 55 332,12 Lt, tačiau Å¡iÄ Å«kinę operacijÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų administratoriui nepateikė; 2010 m. birželio 30 d. įsakymu neleistinai nurašė 1 382,15 Lt vertės įmonės turtÄ , kuris nebuvo nusidėvėjęs; 2010 m. rugsėjo 7 d., t. y. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sau iÅ¡simokėjo 10 230 Lt dydžio įmonei suteiktos paskolos dalį; 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Artneda“ vardu pirko iÅ¡ UAB „Kaimo sodyba“ rÄ stų sandarinimo priemones „Perma-Chink“ už 9 648,54 Lt ir už 8 156 Lt užsakė iÅ¡ UAB „Statybos investicijos“ medienos pjovimo darbus.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovui vykdant Å«kines finansines operacijas neužilgo iki bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo, nepatvirtinant Å¡ias operacijas leistinais įrodymais ir įmonei faktiÅ¡kai nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nevykdant jokios Å«kinės veiklos, buvo padaryta žala tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nesavalaikį, kadangi bankroto administratorius praleidus 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 84 748,81 Lt žalos atlyginimo, o valstybei 2 542 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismo sprendimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl be pagrindo iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡mokėtų 83 366,66 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

IÅ¡ 2010 m. kovo 1 d. įraÅ¡o bendrovės buhalterinėje knygoje teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡mokėjo A. S. 55 332,12 Lt, tačiau atsakovas nesurašė buhalterinės apskaitos dokumento - kasos iÅ¡laidų orderio, dėl ko tokio įraÅ¡o įtraukti į apskaitÄ nėra teisinio pagrindo. Tokiu pačiu bÅ«du atsakovas pats sau, kaip bendrovės kreditoriui, 2010 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡mokėjo dalį paskolos 10 230 Lt (18, 19 b. l.), tuo dar labiau pablogindamas įmonės finansinę padėtį.

Priimdamas tokį sprendimÄ atsakovas suteikė sau finansinį pranaÅ¡umÄ lyginant su kitais kreditoriais ir veikė iÅ¡ esmės savo, o ne vadovaujamos bendrovės interesais. Be to, paskolos grÄ Å¾inimo dokumentas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamiems reikalavimams - nėra pinigų gavėjo, kasininko ir įmonės vadovo parašų.

2. Dėl paslaugų įsigijimo. Tesimas pažymėjo, kad nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ priimta 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau 2010 rugpjūčio 24 d. atsakovas, atstovaudamas bendrovę, įsigijo rÄ stų sandarinimo priemonių už 9 648,54 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirko medienos pjovimo paslaugas už 8 156 Lt, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad Å¡ios priemonės ir paslaugos buvo panaudotos įmonės Å«kinėje veikloje, negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip pirktos medžiagos ir paslaugos yra susijusios su bendrovės vykdytais darbais iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

3. Dėl 1 382,15 Lt vertės ilgalaikio turto neteisėto nuraÅ¡ymo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2010 m. birželio 30 d. įsakymu nurašė tokį įmonės ilgalaikį turtÄ : tiesinį pjÅ«klÄ Makita; kampinį Å¡lifuoklį GWS 11-125 CIE; statybinį nivelyrÄ BL2L BOSCH; motorinį pjÅ«klÄ STIHL S250. NuraÅ¡ymo akte yra fiksuota likutinė turto vertė ir bendra 1 382,15 Lt nuraÅ¡omo turto vertė. Tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Å¡is turtas yra netinkamas naudoti ar/ir pripažintas nusidėvėjusiu. Todėl teismas sprendė, kad nuraÅ¡yti minėtÄ turtÄ atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, o taip elgdamasis iÅ¡ esmės veikė neteisėtai ir prieÅ¡ingai juridinio asmens, kurio vadovu jis buvo, interesams.

4. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas pažymėjo, kad sandorių negaliojimo pagrindai ir ieÅ¡kinio senaties terminai nėra reglamentuojami Ä®monių bankroto įstatyme. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau Å¡ios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieÅ¡kinio senaties terminų. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams nuginčyti taikomi visi bendrieji senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas specialus sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina dokumentų bankroto administratoriui perdavimo diena, t. y. 2012 m. birželio 25 d., teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto nuomone, ieškovo 2013 m. sausio 14 d. ieškinys yra pareikštas suėjus imperatyviam įstatymo terminui, t. y. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytam 6 mėnesių terminui nuo dokumentų apie įmonės sudarytus sandorius perdavimo dienos. UAB „Artneda“ bankroto byla iškelta 2010 m. rugsėjo 2 d. (nutartis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 14 d.), 2012 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Artneda“ bankroto byloje pakeistas bankroto administratorius, įpareigojant senÄ jį administratorių per 15 dienų nuo Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti turtÄ bei visus dokumentus naujajam administratoriui. Taigi naujajam administratoriui dokumentai turėjo bÅ«ti perduoti iki 2012 m. birželio 25 d. ir bÅ«tent nuo Å¡ios dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kuris baigėsi 2012 m. gruodžio 25 d.

Pagal CPK 73 straipsnį procesiniai veiksmai turi bÅ«ti atliekami per įstatymų nustatytus terminus. CPK 75 straipsnyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta galimybė bankroto administratoriui šį terminÄ pratęsti. Tačiau pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog sandorių negaliojimo pagrindai ir ieÅ¡kinio senaties terminai nėra reglamentuojami Ä®monių bankroto įstatyme.

Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieškinio senaties terminų. Pirmos instancijos teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose 2011-02-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011 bei 2012-12-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2012, būtent ir nurodyta, kad ieškinio senaties terminai yra skaičiuojami vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatomis.

Tad ir Å¡iuo atveju 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai apie sandorių sudarymÄ . Be to, bankroto byla UAB „Artneda“ buvo iÅ¡kelta dar 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau tik praėjus daugiau nei dviems metams buvo pateiktas ieÅ¡kinys. Tai visiÅ¡kai paneigia CPK 7 straipsnyje nustatytÄ proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ ir suteikia galimybę bankroto administratoriui vilkinti bankroto procesÄ . CK 1.131 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal CK 1.126 straipsnį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.2. Dėl be pagrindo iš įmonės kasos išmokėtų 83 366,66 Lt. Apelianto nuomone, naujai paskirtas bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų visus dokumentus, patvirtinančius ūkines operacijas, iš senojo bankroto administratoriaus G. P.. Taigi atlikęs gautų dokumentų analizę ir nustatęs, jog trūksta dalies dokumentų, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai vykdytų jam įstatymo suteiktas teises ir pareigas.

Ä® bylÄ pateiktos dokumentų kopijos patvirtina faktÄ , jog pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo parengti ir tik jų pagrindu buvo pildomos buhalterinės kasos knygos. Tad pirmos instancijos teismo argumentai, kad nebuvo suraÅ¡ytas apskaitos dokumentas, kuris keičia įmonės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimÄ - kasos iÅ¡laidų orderis, yra nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , jog įraÅ¡ai apie A.

S. iÅ¡mokėtas pinigų sumas į įmonės apskaitÄ Ä¯traukti teisėtai ir teisingai. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog apeliantas N. K. pats sau, kaip bendrovės kreditoriui, 2010 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡mokėjo dalį paskolos (10 230 Lt). 2010 m. rugsėjo 7 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 144 visi įstatyme nurodyti apskaitos dokumentų rekvizitai yra. Remiantis bankroto administratoriaus duomenimis, įmonė UAB „Artneda“ apeliantui yra skolinga, šį faktÄ patvirtino pats bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme.

Tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės administracija, tame tarpe ir įmonės vadovas, praranda visus įgaliojimus, o įmonė nebeturi teisės vykdyti Å«kinės komercinės veiklos. Visus dokumentus bei įmonės valdymo funkcijas perima bankroto administratorius. Apeliantui paskolos dalis buvo grÄ Å¾inta iki nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, įmonė tuo metu vykdė ūkinę komercinę veiklÄ , įmonės sÄ skaitos nebuvo areÅ¡tuotos, todėl teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos.

Atsakovas, vykdydamas įprastÄ Ä¯monės komercinę Å«kinę veiklÄ , atsiskaitydamas su tiekėjais, mokėdamas skolas ir tokiu bÅ«du mažindamas įmonės įsiskolinimus, nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Be to, jei bankroto administratorius manė, kad UAB „Artneda“ yra bankrutuojanti jau nuo 2010 m. rugsėjo 2 d., pats privalėjo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , kreipdamasis į antstolius dėl bankrutuojančios įmonės sÄ skaitų areÅ¡to, dokumentų bei piniginių lėšų perėmimo, tačiau tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos.

3. Dėl paslaugų įsigijimo. Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tai yra 2010 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kaimo sodyba“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra KS 10.08/24 bei kasos pajamų orderis nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra UAB „Kaimo sodyba“ iÅ¡raÅ¡yti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra galiojantys iki Å¡iol, piniginės operacijos yra įvykusios dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, jos nėra fiktyvios. Tai tik patvirtina faktÄ , jog visi sandorai yra teisėti, teisingi bei pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

4. Dėl turto nurašymo. Teismas nesiaiškino, koks yra sukauptas nusidėvėjimas ir kokia yra nustatyta likutinė turto vertė nurašytam ilgalaikiui turtui. Taip pat neaišku, kuo remiantis bankroto administratorius nurodo, jog nurašytas turtas nebuvo nusidėvėjęs. CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo gi konkrečiu atveju bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, o remiasi tik spėliojimais.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po pakartotino raÅ¡ytinio kreipimosi į bankroto administratorių dėl bankrutuojančios įmonės turto perėmimo, dalis turto buvo rasta. Šį faktÄ patvirtina 2013 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymas bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2.5. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas nenurodė, kokie apelianto veiksmai yra neteisėti ir koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų. IeÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio, kadangi visos operacijos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie yra galiojantys.

Be to, teismo keliu nuginčijus dalį sandorių, bankrutuojančios įmonės finansinė padėtis dar pablogės, tai yra į bylÄ Ä¯stos nauji kreditoriai. UAB „Artneda“ finansiniai rodikliai iki bylos iÅ¡kėlimo nebuvo patys geriausi, tačiau įmonė sugebėdavo atsiskaityti su tiekėjais, valstybinėmis institucijomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma iÅ¡tirti naujus faktus ir įrodymus, kas prieÅ¡tarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms.

Apeliantas tinkamai nepagrindžia savo pozicijos, kodėl su apeliaciniu skundu papildomai teikiami dokumentai negalėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme. CPK 314 straipsnis imperatyviai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. IeÅ¡kovas pažymi, kad pirmos instancijos teisme apeliantÄ atstovavo advokatas, tad paminėto CPK 314 straipsnio nuostatos jam turėjo bÅ«ti žinomos.

Todėl Å¡ios aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ atmesti apelianto praÅ¡ymÄ dėl dokumentų priėmimo.

1. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas neteisingai aiÅ¡kina ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams nuginčyti taikomi visi bendrieji senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose, ko pasėkoje bankrutuojančios įmonės administratorius ankščiau Å¡ios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir laikydamasis Civiliniame kodekse numatytų ieÅ¡kinio senaties terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2011; 3K-3-410/2012). Todėl ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nebuvo praleistas.

2. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliantui reiškiant pretenzijas dėl byloje neįtrauktų dokumentų ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu atsakovas savo nurodytiems atsikirtimams bei aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, įrodymų buvimo vietos nenurodė, prašymų juos išreikalauti nepareiškė. Teismas būdamas ginče besirungiančių lygių šalių nešališku arbitru, pats negali veikti kokios nors šalies procesiniais interesais.

Juolab, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokatės, profesionalios teisininkės. Vadinasi apeliantui bylos nagrinėjimo metu nepateikus prašymo išsireikalauti jam reikalingų dokumentų, jis pats pasirinko kokiu būdu ir apimtimi pagrįsti savo argumentus. Taigi atsakomybės dėl dokumentų pateikimo perkėlimas bankroto administratoriui yra nepagrįstas. 2010 m. kovo 1 d. įrašas bendrovės buhalterinėje knygoje nurodo, kad 55 332,12 Lt suma iš bendrovės kasos buvo išmokėta A. S.. Kasos knygoje pasirašė kasininkas - apeliantas N. K., tačiau šiai operacijai pagrįsti nebuvo surašytas buhalterinės apskaitos dokumentas - kasos išlaidų orderis.

Vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata, į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pakeitimų. Å iuo atveju, nepasikeitus įmonės finansinei padėčiai, įmonės buhalterinėje knygoje nurodyta iÅ¡mokėta suma neįgauna jokio teisinio pagrindo, todėl apelianto argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti. 2010 m. rugsėjo 7 d. apeliantas iÅ¡mokėjo sau dalį paskolos (10 230,00 Lt) ir šį veiksmÄ atliko po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Artneda“.

Taigi priimdamas tokį sprendimÄ jis suteikė sau palankesnę padėtį lyginant su kitais kreditoriais, veikė iÅ¡ esmės savo, o ne vadovaujamos bendrovės interesais. Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi specialias kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, kuriose yra numatyta, jog kasos iÅ¡laidų orderį pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovas, kasininkas ir pinigų gavėjas.

Å ių rekvizitų 2010 m. rugsėjo 7 d. Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 144 nėra.3. Dėl paslaugų įsigijimo. Atsakovas, atstovaudamas bendrovę, 2010 m. rugpjūčio 24 d įsigijo rÄ stų sandarinimo priemonių už 9648,58 Lt ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirko medienos pjovimo paslaugas už 8156 Lt. bankroto administratoriaus duomenimis, Å¡ių prekių ir paslaugų panaudojimas įmonės Å«kinei veiklai jokiuose dokumentuose neatsispindi. Apeliantas ne tik nepateikė tokių duomenų (dokumentų), tačiau net nepaaiÅ¡kino ir nenurodė, kaip pirktos medžiagos ir paslaugos yra susijusios su konkrečiais bendrovės vykdytais darbais iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliantas nenurodė, o įmonės apskaitos duomenyse nėra užfiksuota, kaip ir kokiems darbams vykdyti buvo panaudotos pirktos sandarinimo medžiagos ir medienos pjovimo paslaugos, nors Å¡ias aplinkybes turėjo įrodyti apeliantas.4. Dėl ilgalaikio įmonės turto nuraÅ¡ymo. Turto nuraÅ¡ymo akte yra fiksuotos likutinės turto vertės, o bendra likutinė daiktų vertė yra 1382,15 Lt. Duomenų, kad turtas yra netinkamas naudoti ar kad Å¡is turtas pripažintas nusidėvėjusiu, į bylÄ nebuvo pateikta.

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nuraÅ¡yti minėtÄ turtÄ nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo priežasties įrodinėjimo pareiga teko apeliantui. Å ių aplinkybių nepagrindus įrodymais, laikytina, kad tokie įmonės vadovo veiksmai padarė ieÅ¡kovei 1382,15 Lt žalÄ .5. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas tinkamai nustatė visas apelianto civilinės atsakomybės sÄ lygas. IeÅ¡kovas patyrė 84 748,81 Lt žalÄ . Žalos dydis grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir apskaičiuotas sudėjus be teisėto pagrindo iÅ¡ įmonės kasos pasisavintas lėšas (83366,66 Lt), bei žalÄ dėl neteisėto ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo (1382,105 Lt).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog aukščiau minėti apelianto veiksmai yra priešingi juridinio asmens valdymo organų pareigoms, nurodytoms CK 2.87 straipsnyje, ko pasėkoje laikytini neteisėtais veiksmais CK 2.246 straipsnio prasme.

Apelianto neteisėtų veiksmų pasekmė yra 84 748,81 Lt dydžio bendrovės turtinės padėtis pablogėjimas. N. K. sudarinėjant bendrovės vardu įmonei nepalankius sandorius, neužtikrinant atsiskaitymo garantijų bei nuraÅ¡ant nenudėvėtÄ Ä¯monės turtÄ buvo ženkliai pabloginta įmonės padėtis. Todėl akivaizdu, kad apelianto neteisėtų veiksmų rezultatas yra ženklus ieÅ¡kovo turtinės padėties pabloginimas. Minėtų sandorių sudarymo bei transakcijų metu UAB „Artneda“ buvo nemoki, atsakovas žinojo realiÄ bendrovės finansinę padėtį, jos kreditorių reikalavimus ir gresiantį įmonės bankrotÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pliktinas nepakeistu.Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiÅ¡kinimo.

CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, pagal kuriÄ sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo (bankroto administratorius) pasirinko įmonės teisių gynimo bÅ«dÄ pareikÅ¡damas buvusiam įmonės vadovui (direktoriui) ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABÄ®) 18 straipsnio 1 dalį, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Taigi įmonės vadovui už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ .

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).CPK 182 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta prejudicinio fakto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims.

Paminėta taisyklė yra aktuali ir nagrinėjamam ginčui. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „Artneda“, be kita ko, konstatuota, kad 2010 m. liepos 10 d. duomenimis įmonėje buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu trys asmenys, tačiau įmonėje dirbo tik direktorius, o dvi darbuotojos buvo motinystės atostogose. Įmonė veiklos nevykdo, o pagal įmonės vadovo pateiktus duomenis įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2010 m. balandžio 16 d. sudarė 340 395,40 Lt, per ataskaitinį iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį bendrovė buvo patyrusi nuostolių už 8 972 Lt (b. l. 7).

Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Artneda“ 2010 metų duomenimis buvo faktiÅ¡kai nemoki, joje dirbo tik vienas darbuotojas (atsakovas), įmonė faktinės Å«kinės veiklos nevykdė. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2010 m. kovo 1 d. iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėjo buvusiam įmonės steigėjui ir akcininkui A. S. 55 332,12 Lt (Å¡iÄ Å«kinę operacijÄ patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui ir pirmosios instancijos teismui nepateikė); 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu nurašė 1 382,15 Lt vertės įmonės turtÄ ; 2010 m. rugpjūčio 24 d. įmonės vardu pirko iÅ¡ UAB „Kaimo sodyba“ prekes (rÄ stų sandarinimo priemones „Perma-Chink“), kurių vertė 9 648,54 Lt, 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirko iÅ¡ UAB „Statybos investicijos“ už 8 156 Lt medienos pjovimo darbus; 2010 m. rugsėjo 7 d. (iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ) sau iÅ¡simokėjo 10 230 Lt dydžio įmonei suteiktos paskolos dalį. Taigi aptariamu laikotarpiu, atsakovas iÅ¡leido 84 748,81 Lt įmonės lėšų.

Atsižvelgiant į minimu laikotarpiu konstatuotÄ Ä¯monės nemokumÄ , įmonės finansinių įsipareigojimų dydį kreditoriams, faktinį darbuotojų skaičių ir nutrauktÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ , kÄ beje pripažino ir pats atsakovas nagrinėjant bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 7), yra pagrindas iÅ¡vadai, kad tokie įmonės vadovo veiksmai akivaizdžiai prieÅ¡taravo įmonės tikslams, buvo nesuderinami su apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo įmonės vadovo standartu.

Netinkamas savo pareigų atlikimas yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. PrieÅ¡pastatydamas savo ir kitų asmenų, kuriems įmonės nemokumo periodu buvo iÅ¡mokėtos įmonės lėšos, interesus aukščiau įmonės tikslų ir kitų kreditorių turtinių interesų, atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, dėl ko įmonė patyrė 84 748,81 Lt nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kodėl įmonei esant nemokiai reikėjo pirkti prekes ir užsakinėti paslaugas, kaip jos buvo panaudotos įmonės veikloje, kodėl reikėjo nuraÅ¡yti kaip netinkamÄ (Å¡io fakto tinkamai nepagrindus) įmonės turtÄ , kodėl visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ iÅ¡keliant ar jau iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ .

Paminėtų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos privalomos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai iÅ¡mokant įmonės lėšas ir nuraÅ¡ant turtÄ , atsiradusi žala (įmonės ir kreditorių nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nenustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 36 mėnesių terminas – laikotarpis, už kurį administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å ioje normoje taip pat nustatyta, kad Å¡iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Reikalavimams atlyginti žalÄ taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). IÅ¡ byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovo veiksmai, kuriais, kaip nurodė ieÅ¡kovas, įmonei padaryta žalos, buvo atlikti nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 7 d. IeÅ¡kinys teismui dėl žalos atlyginimo paduotas 2013 m. sausio 15 d., taigi nepraleidus įstatymu nustatyto termino.

Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties instituto Å¡ioje byloje netinkamo taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas gali atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ , kuri, pasak apelianto, patvirtina faktÄ , kad įmonės skola buvusiam įmonės darbuotojui A. S. buvo iÅ¡mokėta dar 2008 m. birželio 2 d. Tačiau apeliantas nenurodo, kodėl Å¡io dokumento kopijos jis nepateikė ar negalėjo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, be to, pateiktas apelianto dokumentas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, nėra tinkamai patvirtintas, nenurodytas jo gavimo Å¡altinis, taigi neatitinka įrodymų leistinumo, todėl vadovautis juo teismas negali (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, ginčo santykiui tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas Ginautas Koriaginas Arvydas Žibas