fa78a892-2bb4-45f2-b2f3-32dbb8eab5b7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2388-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24225-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.

G. ir V. E. T. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir įsakymų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir įsakymų panaikinimo.IeÅ¡kovai nuosavybės teise nuo 2009 m. gegužės 20 d. valdo pastatÄ -sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2014 m. vasario 14 d. suformuotas 1975 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise valdomo pastato buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovams 39 metams. 2016 m. spalio 19 d. atsakovė nutraukė žemės sklypo nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ , kadangi žemės sklype registruotas pastatas – sandėlis nėra eksploatuojamas ir naudojamas, apgriuvęs. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-258, sudarytos su ieÅ¡kovu R. G., nutraukimÄ neteisėtu; pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-259, sudarytos su ieÅ¡kovu V.

E. T., nutraukimÄ neteisėtu; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1191-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-258; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1190-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-259; priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovui R.

G. ir ieÅ¡kovui V. E. T. kiekvienam po 74 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog negalima padaryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės pažeidė pareigas naudoti iÅ¡sinuomotÄ Å¾emę pagal jos tikslinę paskirtį, dėl ko reikėtų taikyti kraÅ¡tutinę priemonę – nutraukti žemės nuomos sutartis.Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pastato bÅ«klės ir galimumo tokios bÅ«klės pastatÄ naudoti pagal jo paskirtį. Atsakovės sprendimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo priimtas gavus ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl sutikimo perleisti nuomos teisę, atlikus patikrinimÄ vietoje ir nustačius, kad ieÅ¡kovams priklausantis statinys-sandėlis nėra naudojamas ir eksploatuojamas, yra sunykęs apgriuvęs ir neeksploatuojamas pagal paskirtį, žemės sklypas apie pastatÄ nėra naudojamas, auga daugiametės žolės ir savaiminiai medžiai.Teismas, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, teismo posėdžių metu ieÅ¡kovų atstovo teiktų paaiÅ¡kinimų bei liudytojo parodymų, duotų 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, padarė iÅ¡vadÄ , kad pastato bÅ«klė per sutarties galiojimo laikotarpį iÅ¡ esmės nepasikeitė.

Sulyginęs nuotraukas apie pastato bÅ«klę, esančias Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e ir kadastro žemėlapyje, esančiose foto nuotraukose Google „streetview“ ir atsakovės pateiktose, kurios buvo padarytos atliekant patikrinimÄ , teismas nustatė, kad po sutarties sudarymo buvo iÅ¡griauta pastato siena ir iÅ¡versti vartai. Liudytojas I. G. G. 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pastato bÅ«klė iÅ¡ esmės nepasikeitė, pastatas anksčiau buvo naudojamas kaip trÄ Å¡Å³ sandėlis, kosmetiÅ¡kai remontuoti pastatÄ nebuvo ekonominės prasmės.Teismas nustatė, kad nuomos sutartyse nebuvo numatyta nuomininkų pareiga rekonstruoti žemės sklype esantį statinį, žemės sklypo nuomos sutartyse numatyta tik teisė nuomininkams statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamÄ statinį, terminai Å¡ios teisės įgyvendinimui nenustatyti.

Žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laikÄ planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. Planuojamame sklype planuojama statyti komercinės paskirties pastatÄ , sutvarkyti aplinkÄ . Žemės sklypo sprendinių brėžinyje yra atsakovės darbuotojo paraÅ¡as ir antspaudas, patvirtinantys, kad atsakovė pritaria žemės sklypo planui, įskaitant ir jo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytoms žemės naudojimo perspektyvoms.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei dar prieÅ¡ sutarties sudarymÄ buvo žinoma, kad ieÅ¡kovai planuoja kurį laikÄ nieko nekeisti, t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡laikyti tokiÄ faktinę situacijÄ iki bus parengta ir įgyvendinta pastato-sandėlio rekonstrukcija. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai atsakovei dar iki sutarčių nutraukimo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., pateikė projektavimo darbų sutartį, kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydami nenutraukti žemės sklypo nuomos sutarčių, neužkirsti kelio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui, tačiau atsakovė net nevertino ar toks siÅ«lomas nuomos sutarčių vykdymo iÅ¡taisymas yra tinkamas.

IeÅ¡kovai pateikė 2016 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovų su UAB „Tophaus“ sudarytÄ projektavimo darbų sutartį dėl ieÅ¡kovams priklausančio pastato – sandėlio rekonstrukcijos techninio projekto parengimo, taip pat pateikė pastato rekonstrukcijos techninio projekto dalies kopijÄ , kurie, teismo nuomone, patvirtino aplinkybę, jog ieÅ¡kovai ketino realiai naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.Teismas, atsižvelgęs į liudytojo parodymus, jog iki 2015 m. pastate buvo laikomi žemės Å«kio padargai, kurie vėliau buvo parduoti į metalo lauÅ¾Ä , kad žolė buvo pjaunama du kartus metuose, į pastato bÅ«klę, į tai, kad pati atsakovė iki 2016 m. birželio 23 d. netikrino nuomos sutarties vykdymo, laikė, kad pastato naudojimas buvo pakankamas ir atitinkamai iÅ¡ esmės tinkamas nuomos sutarties vykdymas. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovai praleido terminÄ ginčyti administracinį aktÄ , o praleisto termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu netaikė ieÅ¡kinio senaties.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį dėl Ä®sakymų panaikinimo turėjo pateikti per vienÄ mėnesį nuo jų gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 19 d. IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 25 d., todėl ieÅ¡kinys paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ .Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie statinio eksploatavimÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės statinio eksploatavimÄ grindžia viena aplinkybe, jog yra sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuri iki Å¡ios dienos nėra įgyvendinta.

Liudytojo I. G. G. parodymai apie iÅ¡griautÄ pastato sienÄ ir iÅ¡verstas vartus, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais – nepateikta duomenų, kad buvo kreiptasi į policijÄ ar draudimÄ , kitÄ institucijÄ dėl patirtos žalos ir iÅ¡laužtų durų. IÅ¡ esmės liudytojas patvirtino, kad po sutarties sudarymo pastatas nebuvo eksploatuojamas ar naudojamas, net nesilankyta prie jo iki 2016 m. pavasario. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo paaiÅ¡kinimus dėl sandėlyje laikyto inventoriaus.

Å ių aplinkybių teismas neturėjo vertinti, kaip turinčių esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę bylai, sprendžiant ar ieÅ¡kovai eksploatavo statinį, ar vykdė jame veiklÄ , ar statinys apskritai tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ne ieÅ¡kovai naudojosi pastatu, o galimai paÅ¡aliniai asmenys be ieÅ¡kovų žinios.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismų praktikÄ . Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau Taisyklės) 28 punktu, taip pat remiantis kasacinio teismo formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008) pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius.

Minėtose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sÄ lygomis, iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai naudojami pagal įregistruotÄ paskirtį. Toks žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡sinuomojamas tik esant konkrečiai sÄ lygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra bÅ«tinas ant jo stovintiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems ir naudojamiems statiniams (ne jų likučiams) eksploatuoti. Nagrinėjamo ginčo atveju, žemės sklype stovi nenaudojamo sandėlio likučiai, todėl ginčo statinys negali bÅ«ti naudojamas ieÅ¡kovų poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.

Archyvinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovai naudojo jį pagal paskirtį ir nuomos sutarties sudarymo metu jis buvo naudojamas. Pastatas negali ir nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Prie statinių, kurie neturi aiÅ¡kios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutartys negali bÅ«ti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypÄ .Sprendimu teismas pasisakė, jog vieÅ¡ajame registre yra aiÅ¡kiai nustatyta statinio paskirtis ir naudojimo bÅ«das, tačiau kilus ginčui teisme, turėjo bÅ«ti įvertinta ne juridinė, o faktinė situacija, pagal protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Tiek iÅ¡ atsakovės atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo, tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktų visų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog statinys yra su įgriuvusiu stogu, be langų, su iÅ¡virtusiomis lauko sienomis, be durų, aplinkui ir viduje statinio auga medžiai, krÅ«mai ir žolės, toks statinys ne tik kad nėra ilgÄ laikÄ naudojamas, bet jis apskritai Å¡iai dienai neturi jokios aiÅ¡kios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio, Å¡iai dienai Å¡io statinio eksploatuoti negalima, jis kelia grėsmę jog dar daugiau stogo įgrius arba laikančiosios konstrukcijos neatlaikys.

Teismas nepagrįstai nevertino Å¡ių aplinkybių.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negali bÅ«ti pripažįstami teisėtais ir ginami lÅ«kesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu. Ä®statymuose imperatyviai įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami ar iÅ¡nuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kuriems eksploatuoti žemės sklypas naudojamas, todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu lÅ«kestis, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, iÅ¡sinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka, neeksploatuojant statinio.

Byloje pakankamai įrodymų, kad ieškovai žemės sklypo nenaudoja, netvarko ir neketina to daryti ateityje. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymais perleisti nuomos teisę į jų nuomojamas žemės sklypo dalis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai toliau vykdyti veiklos žemės sklype ar renovuoti sandėlį neplanavo ir neplanuoja, ketina statinį su nuomos teise perleisti tretiesiems asmenims. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovai savo teisę realizuoti į valstybinę žemę ir eksploatuoti statinį gali įgyvendinti kitų būdu – aukciono būdu išsinuomoti valstybinę žemę.Ieškovai R.

G. ir V. E. T., atstovaujami advokato Romo Venslausko, atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovų reikalavimas panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 19 d. priimtus įsakymus, kuriais buvo nuspręsta nutraukti nuomos sutartis, yra civilinio teisinio pobÅ«džio, jam netaikomas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.

IeÅ¡kovų reikalavimui pripažinti nuomos sutarčių nutraukimÄ neteisėtu turėtų bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovai nepraleido. Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kinio senaties taikymo ir ieÅ¡kovų procesinės teisės kreiptis į teismÄ termino klausimų nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Be to, 1 mėnesio terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo įsakymų ieÅ¡kovams įteikimo dienos.

IeÅ¡kovai 2016 m. spalio 19 d. priimtus įsakymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo gavo ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 26 d. IeÅ¡kovų pateikti vokai patvirtina, kad jie buvo gauti tik 2016 m. spalio 27 d., todėl ieÅ¡kovai 1 mėnesio termino atsakovės įsakymams apskųsti nėra praleidę. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės nepažeidė pareigos naudoti iÅ¡sinuomotÄ Å¾emę pagal jos tikslinę paskirtį, todėl nebuvo pagrindo taikyti kraÅ¡tutinę priemonę – nutraukti žemės nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo vertinamos bÅ«tent tos aplinkybės, kurios svarbios aiÅ¡kinantis dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindo buvimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį ir 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.

Nuomos sutarčių galiojimas nebÅ«tų sukėlęs atsakovei jokių praradimų, kurių ji nebuvo numačiusi sutarčių sudarymo metu. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais apie pastato iÅ¡laužimÄ ar žemės Å«kio padargų laikymÄ pastate, kadangi liudytojo žodiniai parodymai yra viena iÅ¡ įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių faktiniams duomenims byloje nustatyti. Atsakovei nesutinkant su liudytojo nurodyta aplinkybe, jog pastato durys buvo iÅ¡laužtos arba, jog pastate buvo laikomi daiktai, atsakovė turėjo nurodyti minėtas aplinkybes paneigiančius faktus bei juos įrodyti CPK nustatyta tvarka.

Nesant atsakovės nurodytų ar kitų byloje esančių faktų, prieÅ¡taraujančių minėtoms aplinkybėms, kurias nurodė liudytojas I. G., teismas jas iÅ¡tyrė, įvertino savo nuožiÅ«ra bei pagrįstai rėmėsi jomis sprendžiant bylÄ . Teismas iÅ¡samiai įvertino aplinkybes, susijusias su pastato bÅ«kle ir galėjimu jį naudoti pagal jo paskirtį bei padarė iÅ¡vadÄ , kad pastato bÅ«klė per sutarties galiojimo laikotarpį iÅ¡ esmės nepasikeitė. Pastato bÅ«klė tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek atsakovo atlikto patikrinimo metu buvo panaÅ¡i.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pasikeitęs atsakovės vertinimas dėl galimybės naudoti tokios bÅ«klės pastatÄ pagal jo paskirtį, iÅ¡ esmės nepasikeitus pačiai pastato bÅ«klei, nesudaro pagrindo nuomos teisinių santykių nutraukimui.Atsakovė nuomos sutartis su ieÅ¡kovais nutraukė nepraėjus nei 23 mėnesiams nuo sutarties sudarymo, o ieÅ¡kovai jau iki sutarties nutraukimo buvo praėję pastato rekonstrukcijos planavimo darbus, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ nenaudojo iÅ¡sinuomoto sklypo nesant tam objektyvių priežasčių ar neketino naudoti žemės sklypo pagal jo paskirtį.

IeÅ¡kovai nebuvo pasyvÅ«s nuomininkai, kadangi dar sutarties galiojimo metu ėmėsi reikalingų veiksmų pastato rekonstrukcijai pradėti įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažįstama, kad, nuomininkui per 6 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, yra pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktÄ .

Atsakovės nurodytose teisės normose nustatytos sÄ lygos valstybinės žemės sklypo nuomai. Å ioje byloje sprendžiamas ne valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymo teisėtumo klausimas, bet atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoApeliaciniame skunde atsakovas ieÅ¡kovų reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė klausimo dėl ieÅ¡kinio atmetimo taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl minėto argumento kolegija nenagrinėja (CPK 306 straipsnio 2 dalis).      Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimoByloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-760 buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti R. G. žemės sklypo dalį- 0,0988 ha ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-258 Å¡i dalis jam buvo iÅ¡nuomota 39 metams. 2014 m. rugpjūčio 21 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-759 buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti E. T. žemės sklypo dalį- 0,0987 ha ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-259 Å¡i dalis jam buvo iÅ¡nuomota 39 metams. 2016 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovai su UAB „Tophaus“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2015/03/21. IeÅ¡kovai 2016 m. birželio 6 d. praÅ¡ymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę į nuomojamas žemės sklypo dalis, reikalingas perleidžiamam pastatui – sandėliui eksploatuoti. 2016 m. birželio 21 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir surašė 2016 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.). 2016 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus raÅ¡tu Nr. 8SD4204-(14.8.94.) informavo ieÅ¡kovus, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos vienaÅ¡aliÅ¡kai suėjus 2 mėnesiams po Å¡io raÅ¡to gavimo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nenutraukti žemės nuomos sutarčių, leidžiant ieÅ¡kovams įgyvendinti pastato rekonstrukcijos projektÄ . 2016 m. spalio 7 d. raÅ¡tu Nr. 155-3663-(9.5) atsakovas informavo ieÅ¡kovus, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius pagrįstai jiems pranešė apie žemės nuomos sutarčių nutraukimÄ , todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui bus pavesta spręsti dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo. 2016 m. spalio 27 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius raÅ¡tu Nr. 8SD-6362-(14.8.94) atsiuntė R. G. įgaliotam asmeniui I. G. G. 2016 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 8VÄ®-11-91(14.8.2.), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-258. 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius raÅ¡tu Nr. 8SD-6361-(14.8.94) atsiuntė V.

E. T. 2016 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 8VÄ®-11-90(14.8.2.), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-259. Nuomos sutartyse nebuvo numatyta nuomininkų pareiga rekonstruoti žemės sklype esantį statinį. Žemės sklypo nuomos sutartyse numatyta tik teisė nuomininkams statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamÄ statinį (Nuomos sutarčių 4.1 p.).

Terminai Å¡ios teisės įgyvendinimui nenustatyti. Žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laikÄ planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. Planuojamame sklype planuojama statyti komercinės paskirties pastatÄ , sutvarkyti aplinkÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 92).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžia teisiniais argumentais, susijusiais su teisės iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ jiems nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimui klausimu. Sutiktina su ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad sÄ lygų valstybinės žemės sklypo nuomai ne aukciono bÅ«du buvimas ir jų vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nėra ginčijami nei atsakovo įsakymai, kuriais 2014 m. buvo nuspręsta ieÅ¡kovams iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, nei pačios su ieÅ¡kovais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo argumentų, susijusių su statinio būkle sudarant sutartį, jo būklės pokyčiais sutarties galiojimo metu, nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ginčui.Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

Žemės nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sÄ lygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ privalo valdyti ir naudotis pagal Å¡io žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas.

Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymÄ gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus.

Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. Å . ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010; kt.).

Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu bÅ«du ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį.

Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kuriÄ turi bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobÅ«dis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės Å«kio, miÅ¡ko, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rÅ«Å¡ies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pÅ«dymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali bÅ«ti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritorijÄ , skaičiuojamÄ deÅ¡imtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sporto klubas „Gintaras“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir kt., bylos Nr. 550/2013).IeÅ¡kovai pastatÄ nuosavybės teise pradėjo valdyti 2009 m., parengė žemės sklypo planÄ .

IÅ¡ duomenų apie nuomos sutarčių sudarymo eigÄ ir sutarčių sÄ lygas, matyti, kad žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laikÄ planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. IeÅ¡kovų veiksmai dar iki 2016 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo, t. y. statinio rekonstrukcijos projektavimo darbų sutarties sudarymas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai savo veiksmais nuosekliai siekė naudoti žemės sklypÄ pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį, o atsakovas su ta aplinkybe, kad žemės sklypas tam tikrÄ laikÄ bus nenaudojamas buvo supažindintas ir, sudarydamas sutartis, jÄ Ä¯vertino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpiu nuo žemės nuomos sutarčių sudarymo iki jų nutraukimo ieÅ¡kovai nei žemės sklypu, nei jame esančiu pastatu fiziÅ¡kai nesinaudojo, nes Å¡ių daiktų naudingosios savybės nebuvo eksploatuojamos. Tačiau ieÅ¡kovų statinio sudaryta rekonstrukcijos projektavimo darbų sutartis rodo, jog ieÅ¡kovų tikslas yra parengti statinį jo tinkamai eksploatacijai, o kartu ir žemės sklypÄ naudoti pagal paskirtį.Spręsdama dėl laikotarpio, kuriuo nuomininkai nenaudojo žemės sklypo pagal jo tikslinę paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuotinas laikotarpis nuo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d., t. y. momento, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius raÅ¡tu Nr. 8SD4204-(14.8.94.) informavo ieÅ¡kovus, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos vienaÅ¡aliÅ¡kai suėjus 2 mėnesiams po Å¡io raÅ¡to gavimo.

Po 2016 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡to atsakovas nevertino jokių ieÅ¡kovų veiksmų, todėl darytina iÅ¡vada, kad jau tuo metu buvo priimtas sprendimas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis.Pažymėtina, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sÄ lygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla iÅ¡davimu ir kt.).

Dėl Å¡ios priežasties pagal kasacinio teismo praktikÄ vien to fakto, kad nuomininkas ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v.

Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. Å . ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010; kt.). Taigi, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.Vertindama, ar pagrįstai ieÅ¡kovai laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d. nesinaudojo pastatu ir žemės sklypu pagal jų tikslinę paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo nuomotojai yra fiziniai asmenys.

IÅ¡ 2016 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovų su UAB „Tophaus“ sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. 2016/03/21 matyti, kad projektavimo darbų kaina yra 6000 Eur plius PVM (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b.l. 69). Darytina iÅ¡vada, kad 22 mėnesių laikotarpis fiziniams asmenims sukaupti lėšas, skirtas atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, nėra pernelyg ilgas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tokios bÅ«klės pastatÄ kosmetiÅ¡kai remontuoti ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl pagrįstais laikytini ieÅ¡kovų veiksmai siekiant pastato rekonstrukcijos.

Darytina išvada, kad laikotarpis, kuriuo ieškovai nesinaudojo pastatu ir žemės sklypu pagal jų tikslinę paskirtį, nėra pernelyg ilgas ir toks laikotarpis, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nebuvo pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad valstybinės žemės nuomos tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas.

Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad žemės sklypo plotas yra 1975 kv.m., iÅ¡ fotonuotraukų galima spręsti, kad pastatas, priklausantis ieÅ¡kovams, yra viduryje žemės sklypo, žemės sklypas nėra socialiai reikÅ¡mingoje vietoje. Darytina iÅ¡vada, kad nutraukus žemės sklypo nuomos sutartis, nebus pasiekti įstatymuose nurodyti vieÅ¡ieji tikslai. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu (galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2015-02-11), valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo –pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos paÅ¡alinti arba inicijuoja Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad bÅ«tų atlyginti nuostoliai.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, bÅ«damas valstybinės žemės nuomotoju, turi ir kitų instrumentų užtikrinti valstybinės žemės nuomos sutarties laikymosi sÄ lygų vykdymÄ , kad bÅ«tų įgyvendinti vieÅ¡ieji tikslai, o vienaÅ¡aliÅ¡kas nuomos sutarčių nutraukimas Å¡iuo atveju laikytinas neproporcingu.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , yra pagrindas atsakovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai nėra pateikę patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                             Virginija Lozoraitytė                                                                               Tomas Romeika