fa70dc8b-bc6f-42ed-b2ec-e5003ceaa626 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-691-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00298-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.3.1.18.4 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

B. įmonės ir atsakovų R. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. B. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams R. M., A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 21 562,30 Eur turtinę žalÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji su S. K. sudarė nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2039 m. gruodžio 18 d. buvo iÅ¡nuomota 7,91 ha žemės Å«kio naudmenų dalis iÅ¡ 8,13 ha, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau –žemės sklypas). IeÅ¡kovė minėtame žemės sklype vykdė ir vykdo žemės Å«kio veiklÄ , augina grÅ«dines kultÅ«ras, kiekvienais metais iÅ¡ to gaudama pajamas bei iÅ¡mokas dėl vykdomos žemės Å«kio veiklos. M. S. K., nuosavybės teisė į žemės sklypÄ 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perėjo atsakovams.

Atsakovai 2017 m. gegužės 23 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei siÅ«lymÄ pakeisti žemės sklypo nuomos sutarties sÄ lygas, o 2017 m. birželio 19 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie vienaÅ¡alį žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. Atsakovai su ieÅ¡kovu sudarytÄ nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. IeÅ¡kovė, nepaisant gauto atsakovų praneÅ¡imo, toliau nuomos sutarties pagrindu naudojosi žemės sklypu, 2017 m. rugsėjo 27 d. savo lėšomis ir pastangomis pasėjo žieminius kviečius. 2017 m. spalio 31 d. atsakovai žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo kitam asmeniui. 2018 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovės žieminiai kviečiai buvo sunaikinti atsakovo nurodymu, sulėkščiuojant žemės sklypÄ su atsakovams priklausančiu traktoriumi, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė tiesioginius nuostolius dėl kviečių sunaikinimo – 3 440 Eur turtinę žalÄ (piniginės lėšos, kurios buvo iÅ¡leistos sėjant ir auginant žieminius kviečius).

Be to, ieškovė dėl atsakovų vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo negavo ir pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė 2018 m. negavo 6 684,80 Eur pajamų (atskaičius patirtas 3 440 Eur išlaidas) ir 1 351,50 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA). Kadangi ieškovė 2019 m. žemės sklype planavo auginti rapsus, už šiuos metus patyrė 8 700,60 Eur (atskaičius sėjimo ir auginimo išlaidas) ir 1 385,44 Eur išmokų iš NMA.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė už 2018–2019 m. patyrė 21 562,30 Eur turtinę žalÄ . IeÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant nuomos sutartį, kreipėsi į teismÄ . Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, kuris buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, pripažino atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, įpareigojo atsakovus vykdyti Å¡iÄ sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 taip pat pripažino, jog atsakovai neteisėtai nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi, atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų procesiniais sprendimais nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

4. Nurodė, kad praneÅ¡imas apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovei įteiktas 2017 m. birželio 22 d., todėl 2017 m. rugsėjo 23 d. (praėjus trims mėnesiams nuo įteikimo), nuomos sutartis nutraukta teisėtai. IeÅ¡kovė tuo metu į teismÄ nesikreipė, laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų užtikrinti status quo (esamai padėčiai) neprašė (ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams). 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovai raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie tai, kad antstolė nustatė, jog ieÅ¡kovė nuėmė žemės sklype užaugintÄ derlių ir raÅ¡to rengimo dienÄ Å¾emės sklypas nėra neužsėtas.

Atsakovai minėtu raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, jog ji neturės teisės naudotis žemės sklypu 2018 m. ir vėlesniais metais, kadangi tarp atsakovų ir ieÅ¡kovės egzistavę nuomos teisiniai santykiai (po 10 dienų) bus pasibaigę. Atsakovai minėtu raÅ¡tu geranoriÅ¡kai įspėjo ieÅ¡kovę, jog, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė ignoruos faktÄ , kad nuomos sutartis nutraukta ir neteisėtai užsės žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė veiks iÅ¡imtinai savo rizika. IeÅ¡kovės prašė susilaikyti nuo naudojimosi žemės sklypu, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė dalį laiko žemės sklypu naudojosi, juo naudojasi ir Å¡iuo metu.

IeÅ¡kovė sureikÅ¡mina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, kadangi minėtoje byloje nenagrinėtas žalos atlyginimo ieÅ¡kovei klausimas. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti turtinė žala (3 440 Eur) nepagrįsta įrodymais, iÅ¡skyrus jos pačios atliktais paskaičiavimais, vadovaujantis normatyvinėmis kainomis. Be to, ieÅ¡kovė buvo įspėta ir užsėjo žemės sklypÄ 2017 m. rudenį, prisiimdama rizikÄ dėl galimo derliaus netekimo.

Dėl praÅ¡omų priteisti negautų pajamų, ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovės pelningumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų priteisė 2 069,95 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai priteisė 1 470,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju, nes nurodytose bylose teismai sprendė dėl Å¡ioje byloje aktualios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Minėtose bylose konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko žemės sklypo sutarties nutraukimo, todėl teismas sprendė, ar yra ir kitos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

7. Teismas nurodė, kad atsakovai tyčia siekė neįvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų prievolių, žinodami, kad ieÅ¡kovė patirs arba labai tikėtina, kad patirs, žalÄ â€“ negaus numatytų pajamų iÅ¡ žemės sklypo. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su 2018 m. ir 2019 m. ieÅ¡kovės negautomis pajamomis, kurios kilo dėl ieÅ¡kovės prarastos galimybės naudotis žemės sklypu ir gauti iÅ¡ to žemės Å«kio produkcijÄ bei pajamas.

8. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos už atliktus žemės įdirbimo darbus, nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ir sÄ naudas, ir negautas pajamas, kurios nepriteistinos kartu. Byloje nebuvo ginčo, kad 2017 m. rudenį – 2018 m. pavasarį ieÅ¡kovė patyrė sÄ naudas gauti numatomoms pajamoms. Kadangi ieÅ¡kovė minėtu laikotarpiu, atlikdama žemės įdirbimo darbus, patyrė sÄ naudas kaip darbo kaÅ¡tus, jos teisėtu lÅ«kesčiu tapo užaugintos produkcijos nuėmimas, kuris pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo.

Atsakovų veiksmai, nulėkščiuojant žemės sklypÄ , atėmė ieÅ¡kovei galimybę nusiimti derlių, bet ne atlikti pačius veiksmus, t. y. ieÅ¡kovė Å¡ias sÄ naudas bÅ«tų patyrusi, kurias galimai padengtų užaugintos produkcijos pardavimai. Teismas sprendė, kad atlyginimas už žemės įdirbimo darbus nesuderinamas su kitais ieÅ¡kovės reikalavimais. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti 6 684,80 Eur negautas pajamas, Å¡iÄ sumÄ laikė grynuoju pelnu, tačiau Å¡i reikalavimo dalis nesuderinama su reikalavimu priteisti sÄ naudas, kurios patirtos, siekiant gauti šį pelnÄ .

Tenkinant šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , bÅ«tų sukuriamas ydingas traktavimas, kai priteisiamas ne grynasis pelnas, bet visos tikėtinos gauti pajamos iÅ¡ ieÅ¡kovės veiklos žemės sklype 2018 m., neatlikus sÄ naudų ir kitų bÅ«tinų atskaičiavimų, t. y. bÅ«tų priteisiama 10 124,80 Eur suma (6 684,80 Eur + 3 340 Eur), nuo kurios pati ieÅ¡kovė atliko atskaitymus. Tokiu pačiu atskaitymo principu paremtas ir kitų ieÅ¡kovės praÅ¡omų sumų priteisimas. Teismas laikė, kad 3 440 Eur suma laikytina sÄ naudomis, nesuderinama su reikalavimu priteisti dėl Å¡ių sÄ naudų planuotas gauti pajamas, todėl nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų apie patirtus žemės darbų kaÅ¡tus.

9. Teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio už žemės Å«kio produkcijÄ , sprendė, kad pateikti ieÅ¡kovės skaičiavimai ir negautų pajamų dydžiai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai. Teismas nurodė, kad NMA duomenys apie ieÅ¡kovės paraiÅ¡kose deklaruotus žemės plotus (toliau – paraiÅ¡kos) nebÅ«tinai turi sutapti su realiu ieÅ¡kovės dirbamu žemės plotu, tačiau kitų duomenų ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ , o ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo 170–190 ha žemės, kas atitiko duomenis paraiÅ¡kose.

Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės 2016–2020 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų sprendė, kad nėra ženklaus faktinio priežastinio ryÅ¡io tarp dirbamų žemės sklypų ploto kitimo ir gaunamo grynojo pelno; taip pat, kad didėjant ieÅ¡kovės gaunamoms pajamoms (ne dirbamos žemės plotams) už parduotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , tolygiai didėja ir sÄ naudos Å¡ioms pajamoms gauti (sÄ naudas sudaro lėšos apyvartai įsigyti – įsigyti kurÄ , sėklÄ , trÄ Å¡as, tvarkyti technikÄ , taip pat mokėti darbo užmokestį ir kt.).

Teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės metinės pelno mokesčio deklaracijos gali nerodyti konkretaus objekto (ginčo žemės sklypo) duodamo grynojo pelno, o ieÅ¡kovė neįrodė ginčo žemės sklypo duodamo realaus grynojo pelno, taip pat, kad žemės sklypÄ ieÅ¡kovė nuomojosi ir prieÅ¡ ginÄÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo, sprendė žemės sklypo pelningumÄ vertinti neatsietai nuo deklaracijų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė 2016–2020 m. laikotarpio deklaracijas, tačiau nepateikė deklaracijų už ilgesnį žemės sklypo naudojimosi laikotarpį, kuriame galėtų atsispindėti jo įtaka ieÅ¡kovės pelningumui.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė faktiÅ¡kai pagamintos produkcijos bei sÄ naudų, jų buhalterinę apskaitÄ už laikotarpį iki 2017 m., rėmėsi tariamais paskaičiavimais. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė patyrusi nurodomų nuostolių dydžio. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo galimybės naudotis žemės sklypu, ieÅ¡kovė nuo 2016 m. iki 2020 m. generavo apylygį metinį pelningumÄ . Pasisakydamas dėl ketinimo 2019 m. žemės sklype auginti rapsus, teismas nustatė, kad 2018 m. iÅ¡ 177,13 ha 49,4 ha buvo apsėti rapsais, o 2019 m. iÅ¡ 178,65 ha –21,03 ha, taigi apsėtų plotų rapsais skirtumas 28,37 ha, tačiau pelningumas skiriasi tik 256 Eur, o ne 2 015,80 Eur (8 700,60 Eur – 6 684,80 Eur), kai žemės sklypo plotas 7,91 ha.

Be to, Å¡io ketinimo ieÅ¡kovė nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos negautų pajamų dydžio – 6 684,80 Eur už 2018 m. ir 8 700,60 Eur už 2019 m. – realumo, tačiau negalėjimas naudotis žemės sklypu 2018–2019 m. turėjo įtakos ieÅ¡kovės pelningumui. 2018 m. ir 2019 m. ieÅ¡kovė atitinkamai dirbo 177,13 ha ir 178,65 ha. Už Å¡iuos metus, ieÅ¡kovė gavo atitinkamai 692 Eur ir 436 Eur pelnÄ , kas reikÅ¡tų, jog už 1 ha žemės vidutiniÅ¡kai turėjo 3,90 Eur grynojo pelno (692 Eur / 177,13 ha) 2018 m. ir 2,44 Eur (436 Eur / 178,65 ha) 2019 m.

IeÅ¡kovė, negalėdama naudotis 7,91 ha žemės sklypu nurodytu laikotarpiu, negavo 50,15 Eur (3,90 Eur x 7,91 ha + 2,44 Eur x 7,91 ha) grynojo pelno. Å iÄ sumÄ priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų kaip ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimÄ , nustačius visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas dėl civilinės atsakomybės kilimo.

10. Teismas nustatė, kad, atsakovai neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdami žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas, dėl ko ieÅ¡kovė laikinai prarado teisę naudotis žemės sklypu ir negalėjo teikti paraiÅ¡kos NMA, dėl ko prarado jai priklausančiÄ teisę gauti tiesiogines iÅ¡mokas kaip pajamas (vaisius) iÅ¡ nuomos sutarties. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pateiktais skaičiavimais. Byloje pateiktas NMA atsakymas, kuriame nurodyta, jog NMA negali pateikti informacijos apie iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas atskirai tik už ginčo žemės sklypÄ , be kita ko, VÄ® Registro centro nustatytas žemės sklypo plotas nebÅ«tinai gali bÅ«ti visas tinkamas paramai.

Teismas, atsižvelgęs į NMA iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertino, kad ieÅ¡kovė 2018–2019 m. už naudojimÄ si žemės sklypu bÅ«tų gavusi atitinkamai 991,67 Eur ir 1 028,13 Eur sumas, kurios gaunamos iÅ¡ tais metais bendros iÅ¡mokėtos sumos, jÄ padalijant 1 ha ir dauginant iÅ¡ žemės sklypo ploto, pvz. 22 206,72 Eur / 177,13 ha x 7,91 ha = 991,67 Eur; 23 220,77 Eur / 178,65 ha x 7,91 ha = 1 028,13 Eur. Teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 2 736,94 Eur negautas pajamas dėl tiesioginių iÅ¡mokų ir priteisė 2 019,80 Eur negautų pajamų (991,67 Eur + 1 028,13 Eur).

11. Nustačius, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir Å¡ie nuostoliai iki Å¡iol neatlyginti, iÅ¡ atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , priteistų palÅ«kanų terminÄ skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

12. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės bei atsakovų užmokestis advokatams už atstovavimÄ teisme nebuvo aiÅ¡kiai per didelis. Atsakovai pirko ekspertinio tyrimo paslaugas už 1 500 Eur, tačiau atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo eigÄ ir sprendimo turinį, sprendė, kad teismas nesivadovavo (nevertino) ekspertinio tyrimo iÅ¡vadomis, pateiktas įrodymas perteklinis, neturi esminės įtakos priimant teismo sprendimÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų atsakovams nepriteisė. Patenkinus 9,60 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų, teismas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė atsižvelgdamas į Å¡iÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Be to, teismas taikė Å¡alims nustatytų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų abipusį įskaitymÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteisė 1 470,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti visiÅ¡kai arba perduoti skundžiamos bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1.

Teismas teisingai nustatė visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas atsakovų atžvilgiu, tačiau, netinkamai vertino bylos duomenis dėl žalos ir jos dydžio, netinkamai aiÅ¡kino nuostolių dydžio nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. 13.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 3 440 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo už atsakovo sunaikintus žemės sklype pasėtus žieminius kviečius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ir sÄ naudas, ir negautas pajamas.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės papildomai priteisti 6 684,80 negautas pajamas už negalėjimÄ naudotis žemės sklypu 2018 m., į jas neįtraukė sÄ naudų. Pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti 3 440 Eur turtinė žala sudaro pinigines lėšas, iÅ¡leistas sėjant ir auginant žieminius kviečius, sunaikintus atsakovo. IeÅ¡kovė nurodė, kad, jei atsakovas nebÅ«tų sunaikinęs žieminių kviečių, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi ne mažiau kaip 10 124,80 Eur (1 280 Eur/ha x 7,9100 ha) pajamų, kadangi iÅ¡ vieno hektaro pasėtų kviečių vidutiniÅ¡kai iÅ¡auginama ne mažiau kaip 8 t užaugintų kviečių, kas reiÅ¡kia, jog iÅ¡ 1 ha užaugintų kviečių žemės sklype ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi ne mažiau, kaip 1 280 Eur pajamų už 1 ha (160 Eur x 8 t.).

IeÅ¡kovei investavus 3 440 Eur sumÄ , įmonė gautų 10 124,80 Eur pajamų, iÅ¡ kurių 6 684,80 Eur laikoma grynuoju pelnu (10 124,80 Eur – 3 440 Eur). Tačiau ieÅ¡kovė negavo jokių pajamų, patyrė atsakovų atlygintinus 3 440 Eur tiesioginius nuostolius. Reikalavimas atlyginti 3 440 Eur tiesioginius nuostolius nepersidengia su reikalavimu atlyginti 6 684 Eur negautas pajamas, nes, pastarÄ jį reikalavimÄ patenkinus, ieÅ¡kovė neatsidurtų geresnėje padėtyje, nei tuo atveju, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų.

Teismas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų dydžio nustatymo nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kovės patirtiems nuostoliams. 13.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, nevertindamas įrodymų dėl patirtos žemės darbų kaÅ¡tų (tiesioginių nuostolių), neiÅ¡nagrinėjo Å¡io reikalavimo esmės. Tai sudaro pagrindÄ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius tiesioginių nuostolių dydį.

Taip pat byloje apklaustas liudytojas R. B., kurio parodymai atitinka bylos duomenis, juos papildo. Liudytojas pats dirbo minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir žino, kokie darbai atlikti bei kokios medžiagos panaudotos. 13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė negautų pajamų dydžio. Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų prarado galimybę 2018–2019 m. auginti grÅ«dines kultÅ«ras, negavo pajamų. Teismas painiojo negautas pajamas su pelnu, nepagrįstai tyrė įmonės pelningumÄ , tai yra skirtingi dalykai.

Ä®monės pelnas skaičiuojamas iÅ¡skaičius įmonės iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti patirtos didelės vertės technikai įsigyti ir pan., tačiau jis nerodo negautų pajamų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatytos 2018 m. buvusios vidutinės kviečių kainos, patvirtinančios ieÅ¡kovės negautas pajamas.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos už 2018 m. mažintinos kviečių sėjimo ir auginimo iÅ¡laidų suma. IeÅ¡kovė taip pat įrodė savo ketinimus 2019 m. auginti žemės sklype rapsus (dėl sėjomainos reikalingumo) ir Å¡ių metų 8 700,6 Eur negautų pajamų dydį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį įrodė pateiktais produkcijos pardavimo dokumentais, Žemės Å«kio ministerijos įsakymais, 2016–2020 m. sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

SÄ skaitose faktÅ«rose matyti ieÅ¡kovės sudaryti sandoriai, parduodant grÅ«dus, grÅ«dų kaina. Teismas nepagristai analizavo ir vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktomis deklaracijomis NMA ir metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis. Å ie dokumentai neįrodo 2018–2019 m. galėto uždirbti piniginių lėšų dydžio. Ä® pelno mokesčio deklaracijÄ Ä¯traukiamos ne tik gautos pajamos ir iÅ¡leistos piniginės lėšos, tačiau ir iÅ¡laidos technikai, įvairaus turto pirkimui, skolos ar kitos įmonės iÅ¡laidos.

Pastarosios iÅ¡laidos mažina įmonės pelnÄ ir nėra susijusios su gaunamomis pajamomis už grÅ«dų pardavimus. Tai, kad ieÅ¡kovės pelningumas nėra didelis, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, parduodant grÅ«dus, negauna nurodomų pajamų. Kiekviena įmonė sprendžia kaip panaudoti gaunamas pajamas (atsinaujinti technikÄ , įgyti turto ar pan.). Teismas nevertino, jog atsakovai neteikė jokių įrodymų nei dėl ieÅ¡kovės nurodytų grÅ«dų iÅ¡gavimo kiekių, nei dėl kainų. 13.5.

Teismas, nustatydamas negautų pajamų dydį, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos dėl negautų pajamų ir jų dydžio nustatymo, kas lėmė netinkamÄ materialinės teisės normų, reglamentuojančių negautas pajamas, taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ . Teismas privalėjo vertinti ne pačios bendrovės pelningumÄ (nepelningumÄ ), bet kokių pajamų ieÅ¡kovė neteko dėl neužaugintų ir neparduotų grÅ«dų. Tokiu bÅ«du teismas neatskleidė bylos esmės. 13.6. Teismas nepagrįstai sumažino iÅ¡ atsakovų priteistinos žalos dydį dėl ieÅ¡kovės negautų iÅ¡mokų iÅ¡ NMA.

NeaiÅ¡ku, kaip aplinkybė, jog NMA negali konkretizuoti negautos iÅ¡mokos dydžio už žemės sklypÄ , gali paneigti bendrai ieÅ¡kovės deklaruotų plotų kiekį pagal byloje pateiktas deklaracijas, taip pat tai, kad ieÅ¡kovė už užsėtÄ ir deklaruotÄ ginčo žemės sklypo plotÄ bÅ«tų gavusi iÅ¡mokas, įskaitant pagrindinę iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokÄ už pirmuosius hektarus ir žalinimo iÅ¡mokÄ .

14. Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 14.1. Teismas laikė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima apskaičiuoti ieÅ¡kovės pelningumÄ , jos negaunamas pajamas, tačiau ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti jos negautas pajamas ar apskaičiuoti pelningumÄ , nepateikė, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. 14.2.

Teismas nepagrįstai priteisė NMA iÅ¡mokas. Teismas neaiÅ¡kiais motyvais iÅ¡vedė vidurkius pagal NMA iÅ¡aiÅ¡kinimus, nereikalavo sÄ naudas pagrindžiančių ar kitų dokumentų. Atsakovams liko neaiÅ¡ku kaip teismas nurodomus skaičiavimus kvalifikavo – žala ieÅ¡kovei, negautos pajamos ar negautas pelnas. Jei teismas sprendė dėl negautų pajamų, vertindamas ieÅ¡kovės deklaracijas ir apskaičiuodamas negautÄ pelnÄ , tai negautas pelnas apima ir kitas ieÅ¡kovės gautinas hipotetines ar realias pajamas, iÅ¡ jų ir NMA iÅ¡mokėtinas sumas.

Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, dėl ko negalima nustatyti ieÅ¡kovės pelningumo. Teismas, nustatydamas grynÄ jį pelnÄ ir priteisdamas atitinkamas sumas, neiÅ¡skaičiavo pelno mokesčio pagal Pelno mokesčio įstatymÄ . IeÅ¡kovė NMA iÅ¡mokas už žemės sklypÄ gavo 2016, 2017, 2020 m., tačiau jos pelningumas nuo to nepasikeitė, 2017 m. ieÅ¡kovės veikla buvo nuostolinga, nors ieÅ¡kovė dirbo ginčo žemės sklypÄ .

Už pusantrų metų laikotarpį, kai ieÅ¡kovė negalėjo naudotis žemės sklypu, teismas iÅ¡ atsakovų priteisė 2 069,95 Eur sumÄ , kuri virÅ¡ija sudėjus 4 metų (2016, 2018, 2019, 2020) ieÅ¡kovės pelnÄ . 14.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teismas nurodė, kad nevertino atsakovų atliktos ekspertinio tyrimo iÅ¡vados. Teismo sprendimas nevertinti vieno iÅ¡ byloje esančių įrodymų, kuriuo, be kita ko, detaliai aptariami ieÅ¡kovės įrodinėjimo trÅ«kumai, neteisėtas. 14.4.

Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovų kaltės ir priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovai neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklype jo suarimo metu (kuris įvyko praėjus daugiau nei pusei metų nuo žemės sklypo sutarties nutraukimo) bÅ«tų kas nors užsėta. Atsakovo parodymai duoti policijai jau po žemės sklypo suarimo, kada buvo aiÅ¡ku, kad jis buvo užsėtas. Be to, pati ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , kad Å¡io derliaus gali netekti, nes atsakovai įspėjo ieÅ¡kovę, kad, esant nutrauktai žemės sklypo nuomos sutarčiai, ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kas derliaus užsiėjimas bus laikomas veikimas savo rizika ir atsakovai nebus atsakingi dėl tokio derliaus netekimo. 14.5.

Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės kaltės, jei visgi ieškovei turėjo būti priteistos sumos. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, besiverčianti žemės ūkio veikla, turėjo suvokti, kad nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį ir nusiėmus paskutinį derlių, ji teisės naudotis žemės sklypu nebetenka. Ieškovės nurodoma žala kilo dėl jos pačios savavališkų veiksmų. Tuo metu ieškovė neginčijo nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovai elgėsi savo teisių ribose. 14.6.

Teismas nepagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už ekspertinio tyrimo paslaugas paskirstymo. IeÅ¡kovė, reaguodama į atsakovų pateiktÄ ekspertinį tyrimÄ , pateikė deklaracijas, kuriomis teismas rėmėsi patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Taigi atsakovų pateiktas ekspertinis tyrimas nulėmė, kad byloje atsirado ieÅ¡kovės deklaracijos, kurios teismo buvo vertintos kaip esminės, todėl tyrimas buvo svarbus ir už jį patirtos iÅ¡laidos priteistinos.

15. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 15.1. Atsakovai neteisingai teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovų kaltę ir priežastinį ryšį. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį. Atsakovų kaltė preziumuojama. Byloje visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos atsakovų atžvilgiu įrodytos. Atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtino objektyvÅ«s duomenys, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iai bylai, nustatytos aplinkybės. Atsakovų motyvai dėl nežinojimo apie užsėtÄ Å¾emės sklypÄ prieÅ¡tarauja atsakovo duotiems parodymams policijoje, todėl jie laikytini gynybine pozicija.

Atsakovai atsakingi už ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, atsakovams neteisėtai nutraukiant žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypÄ neteisėtai iÅ¡nuomojant kitam asmeniui ir sunaikinant žemės sklype užsėtas grÅ«dines kultÅ«ras. Nepagrįsti atsakovų motyvai dėl miÅ¡rios kaltės ir kreditoriaus neatsargumo nuostatų taikymo. IeÅ¡kovė teisėtai, pagal galiojančiÄ sutartį naudojosi ginčo žemės sklypu. Atsakovai, teigdami, kad ieÅ¡kovė kalta dėl žalos atsiradimo, turėjo tai įrodyti. 15.2.

Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos ir jos dydžio. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 2018–2019 m. negavo pajamų, kurios buvo planuotos gauti. Atsakovai painioja negautas pajamas su pelnu. IeÅ¡kovės pelno mokesčio deklaracijos nepatvirtina 2018–2019 m. galėto uždirbti piniginių lėšų dydžio iÅ¡ grÅ«dų pardavimo. Ä® pelno mokesčio deklaracijÄ traukiamos ne tik gautos pajamos, tačiau ir iÅ¡laidos. Nustatant negautų pajamų dydį ir jų realumÄ , vertintinas ne ieÅ¡kovės (ne)pelningumas, bet kokias pajamas ieÅ¡kovė bÅ«tų uždirbusi.

IeÅ¡kovė byloje įrodė visÄ praÅ¡omÄ iÅ¡ atsakovų priteisti negautų pajamų dydį, pateikė produkcijos pardavimo dokumentus, visuotinai patvirtintas grÅ«dų kainas. Atsakovai nepaneigė vidutinių produkcijos kiekių, gaunamų iÅ¡ 1 ha. 15.3. Atsakovai nepagrįstai ginčija teismo priteistas negautas pajamas dėl NMA iÅ¡mokų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pelnas atitinkamais metais buvo nežymus ar veikla nuostolinga nepaneigia fakto, kad, jei nebÅ«tų atsakovų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė 2018–2019 m.

žemės sklype būtų auginusi grūdines kultūras ir gavusi išmokas iš NMA. Sutinka, kad teismas neaiškiai apskaičiuoja ieškovei iš atsakovų priteistinos žalos dydį dėl NMA išmokų, nepagrįstai sumažino šias negautas išmokas. 15.4. Atsakovai, sunaikinę žemės sklype ieškovės pasėtus grūdus, yra atsakingi ir už ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius. Ieškovė įrodė, kad dėl atsakovo nurodymu neteisėtai sunaikintų žieminių kviečių patyrė 3 440 Eur tiesioginių nuostolių, kurių teismas nepagrįstai iš atsakovų nepriteisė. 15.5.

Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovų pateikta konsultacine teismo eksperto išvada. Ši konsultacinė išvada nepatvirtino ir nepaneigė ieškovės negautų pajamų dydžio. Aplinkybė, kad byloje buvo pateikti kiti dokumentai, kuriais teismas vadovavosi, nepatvirtina minėtos išvados reikalingumo ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

16. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 16.1. Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė negali reikalauti ir negautų pajamų, ir patirtų sÄ naudų atlyginimo, kadangi Å¡ie reikalavimai yra vienas kitÄ naikinantys ir prieÅ¡taraujantys. Nesutinka, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nurodymu sunaikintus žemės sklype pasėtus kviečius. Nuomos sutartis, sėjant kviečius, buvo nutraukta ir nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovė neturėjo teisės sklypu naudotis, ieÅ¡kovė nenurodė atsakovams apie atliktus sėjos darbus.

IeÅ¡kovė neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo, neprašė laikinųjų apsaugos priemonių tam, kad iÅ¡laikyti status quo ir pan. Tik po to, kai ieÅ¡kovė iÅ¡kvietė policijÄ , tapo žinoma, kad ieÅ¡kovė žemės sklype atliko sėjos darbus. IeÅ¡kovė turėjo suvokti, kad nutraukus nuomos sutartį ir nusiėmus paskutinį derlių, teisės naudotis žemės sklypu nebetenka. To nepaisydama, dėl pačios didelio neatsargumo patyrė žalÄ . 16.2. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl 3 440 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais.

ReikalavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo žodiniais paaiÅ¡kinimais, deklaratyviomis prielaidomis. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kaip pateikti pirkimo dokumentai, sÄ skaitos faktÅ«ros ir kt. patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovė patyrė praÅ¡omus priteisti tiesioginius nuostolius. Pateikti dokumentai fragmentiÅ¡ki, nėra galimybės įsitikinti, ar dokumentai atitinka ieÅ¡kovės finansinėse ataskaitose ir buhalteriniuose dokumentuose fiksuotas Å«kines operacijas. IeÅ¡kovė patirtas iÅ¡laidas grindžia ne nuostolių atsiradimo laikotarpiu (2017–2019 m.) suraÅ¡ytais ir buhalterinėje apskaitoje privalomai registruotais buhalteriniais dokumentais, o 2021 m. rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. pažymomis.

Tai leidžia manyti, kad nurodomi nuostoliai neapskaityti laiku, o skaičiavimai atlikti remiantis ne pagal faktines išlaidas, o viešai skelbiamus žemės ūkio paslaugų įkainius. Liudytojas R. B. nurodė, kad žemės sklype atlikti abstraktūs darbai, tačiau jokių konkrečių sumų nenurodė. 16.3. Teismas teisingai ieškovei nepriteisė prašomų negautų pajamų už 2018–2019 m., jų neįrodžius. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas supainiojo negautas pajamas su pelnu.

IeÅ¡kovė nenurodo, kodėl turėtų bÅ«ti keičiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Paskutinius 5 metus dirbdama nuostolingai, ieÅ¡kovė siekia, kad jai bÅ«tų priteista negautų pajamų. Teismas pagrįstai nevertino ieÅ¡kovės pateiktų produkcijos sÄ skaitų faktÅ«rų, kitų dokumentų, kurie nepakankami nustatyti ieÅ¡kovės (ne)gautoms pajamoms iÅ¡ žemės sklypo ar jos negautam pelnui. Nesant ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamas ieÅ¡kovė iÅ¡ žemės sklypo gaudavo ankstesniais laikotarpiais (iki negalėjimo naudotis žemės sklypu), kokias sÄ naudas patirdavo, kokį grynÄ jį pelnÄ gaudavo.

Negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovė buhalterinėje apskaitoje apskaitydavo gautas pajamas ir patirtas sÄ naudas bei kokius duomenis deklaruodavo valstybei, todėl nėra galimybės nustatyti kokius nuostolius (patirtų sÄ naudų, negauto grynojo pelno ir negautų iÅ¡mokų forma) patyrė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama apeliantų apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose. Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovė ir S. K. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei iki 2039 m. gruodžio 18 d. buvo iÅ¡nuomotas 7,91 ha ploto iÅ¡ 8,13 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma žemės Å«kio veikla.

M. S. K., žemė sklypÄ paveldėjo jo sutuoktinė A. K.. 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. K. minėtÄ Å¾emės sklypÄ pardavė atsakovams. Atsakovai 2017 m. birželio 19 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovę informavo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nuomos sutarties nutraukimÄ , praėjus 3 mėnesiams po praneÅ¡imo įteikimo dienos. Atsakovai 2017 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu papildomai informavo ieÅ¡kovę, jog nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. Minėtame raÅ¡te atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovė neturės teisės naudotis žemės sklypu 2018 m. ir vėlesniais metais, kadangi tarp atsakovų ir ieÅ¡kovės egzistavę nuomos teisiniai santykiai bus pasibaigę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovės lėšomis ir pastangomis ginčo žemės sklype buvo pasėti žieminiai kviečiai. 2017 m. spalio 31 d. atsakovai žemės sklypÄ nuomos sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui. Atsakovo pavedimu, ieÅ¡kovės pasėti žieminiai kviečiai 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė dėl atsakovų veiksmų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant nuomos sutartį, pripažinimo neteisėtais kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismÄ .

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, be kita ko, pripažino atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 paliko Marijampolės apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 tiek Marijampolės rajono teismo sprendimo, tiek Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo pripažintas atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kas nuomos sutarties nutraukimas neteisėtu, paliko nepakeistÄ .

19. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų 21 562,30 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 2 069,95 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, paskirstė tarp Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinius skundus pateikė ir ieÅ¡kovė, ir atsakovai.

20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl patirtos žalos atlyginimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovų atžvilgiu (ne)buvimo 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo nesutinka. Atsakovai nurodo, kad jie neturėjo jokių duomenų, kad ginčo žemės sklype (jo suarimo metu) bÅ«tų kas nors užsėta. Be to, atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju neatsižvelgė ir į tai, kad dėl atsiradusios žalos yra ir ieÅ¡kovės kaltės.

22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatytos sutartinės atsakomybės sÄ lygos:

i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

23. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant nuomos sutartį, buvo pripažinti neteisėtais Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020.

24. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad nagrinėjant šios nutarties 23 punkte nurodytas civilines bylas dalyvavo tie patys asmenys. Be to, nagrinėjant nutarties 23 punkte nurodytas civilines bylas atsakovų veiksmai, vienašališkai nutraukiant 2014 m. sausio 20 d. nuomos sutartį, buvo pripažinti neteisėtais.

Tuo tarpu Å¡i nagrinėjama civilinė byla buvo iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė turtinę žalÄ kildino iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų, nutraukiant 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties 23 punkte nurodytose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl atsakovų veiksmų, nutraukiant nuomos sutartį, teisėtumo vadovavosi kaip prejudiciniais faktais, nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindÄ taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ir tuomet, kai atsakovo pavedimu 2018 m. balandžio 21 d. buvo suartas žemės sklypas, kuriame buvo ieÅ¡kovės lėšomis ir pastangomis pasėti ir auginami žieminiai kviečiai.

Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovai ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ jų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju apeliantų (atsakovų) neteisėti veiksmai buvo įrodyti.

25. CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (3 dalis). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklype jo suarimo metu bÅ«tų kas nors užsėta.

Tačiau aptariamu atveju nustačius, jog atsakovai nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, vertintina, jog įrodyta ir atsakovų kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga. Be to, atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo suarimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 21 d., jie nežinojo, kad jame yra kas nors užsėta yra paneigta byloje esančiu 2018 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus liudytojo (atsakovo) apklausos protokolu (toliau – ir protokolas).

Minėtame protokole užfiksuota, kad pats atsakovas apklausos metu nurodė, jog ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai 2017 m. rugsėjo 27 d. užsėjo jam priklausantį žemės sklypÄ . Taigi, atsakovas apklausos metu patvirtino, kad jam buvo žinoma tai, kad žemės sklypas buvo užsėtas. Be to, minėtame protokole, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , yra užfiksuota ir tai, kad atsakovas apklauso metu nurodė, jog: „į žemės sklypÄ 2017 m. rudenį, kuomet sklypas buvo G.

B. įmonės neteisėtai užsėtas, dėl blogų oro sÄ lygų neįvažiavau, todėl 2018-04-21 papraÅ¡iau darbuotojo P. J. iÅ¡dirbti žemę, paruoÅ¡ti jÄ naujam nuomininkui“. Å ios protokole užfiksuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovui apie tai, kad ginčo žemės sklypas buvo ieÅ¡kovės užsėtas tapo žinoma dar 2017 m. rudenį. Nepaisant to, atsakovas 2018 m. pavasarį davė nurodymus kitam asmeniui suarti žemės sklypÄ , dėl ko buvo sugadinti ieÅ¡kovės lėšomis ir pastangomis pasėti žieminiai kviečiai.

26. Sutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių Å¡alies, turinčios pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir apdairiai, veiksmus. Tačiau nesutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos yra ir ieÅ¡kovės kaltės.

27. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Å i norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiÄ ja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ skolininko atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Tai reiÅ¡kia, kad, kreditoriui pažeidus sÄ Å¾iningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalÄ turi bÅ«ti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi, kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe. 28.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko atsakovai, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį. Be to, kaip minėta, atsakovo pavedimu buvo suartas žemės sklypas, kuriame ieÅ¡kovė buvo pasėjusi ir augino žieminius kviečius. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ir (ar) pažeidusi sÄ Å¾iningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, kuriems esant bÅ«tų pagrindas sumažinti atsakovų civilinę atsakomybę ar nuo jos atsakovus visiÅ¡kai atleisti.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovams neteisėtai nutraukus nuomos sutartį, ieÅ¡kovė neatliko ar atliko atsakovų nurodytus veiksmus (pasėjo kviečius po praneÅ¡imo apie nuomos sutarties nutraukimÄ gavimo; neginčijo iÅ¡ karto nuomos sutarties nutraukimo; neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių), nėra pagrindo laikyti aplinkybėmis, sumažinančioms atsakovų civilinę atsakomybę ir (ar) atleidžiančiomis atsakovus apskritai nuo civilinės atsakomybės. 29.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalÄ .

Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos faktÄ . Žalos faktas, kaip minėta, sukuria prievolę atlyginti žalÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobÅ«džio bylose (žr.

šios nutarties 32–47 punktus).

30. Priežastinio ryÅ¡io samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

IeÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ , kuriÄ patyrė dėl to, kad atsakovai neteisėtai nutraukė sudarytÄ nuomos sutartį, be to, dėl to, kad atsakovo pavedimu buvo suartas žemės sklypas, kuriame buvo užsėti žieminiai kviečiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

31. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 21–30 punktuose, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę. Dėl nuostolių dydžio nustatymo 32. Kaip minėta nutarties 29 punkte, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal Å¡iÄ Â CK normÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rÅ«Å¡ys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Pažymėtina, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. 33.

Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 3 440 Eur tiesioginius nuostolius (išlaidas, kurias patyrė sėjant ir auginant žieminius kviečius) ir 18 122,30 Eur negautas pajamas (pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu būtų galėjusi 2018 m. ir 2019 m. auginti kviečius ir rapsus, taip pat tiesiogines išmokas, kurias būtų gavusi iš NMA).

34. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Tuo tarpu negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus:

1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo žemės sklypÄ nuomojosi ir jame vykdė Å«kinę veiklÄ . Kaip ne kartÄ minėta Å¡ioje nutartyje, atsakovai 2017 m. birželio 19 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad nutraukia su ieÅ¡kove sudarytÄ ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kas žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 27 d. ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, kurie, atsakovo pavedimu, 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo numačiusi 2018 m. gauti pajamas iÅ¡ žieminių kviečių pardavimo. Be to, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. IeÅ¡kovė galimybės ginčo žemės sklype vykdyti Å«kinę veiklÄ neteko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, taip pat ginčo žemės sklypo suarimo, dėl ko buvo sunaikinti pasėti žieminiai kviečiai. Atsakovams buvo žinoma aplinkybė, kad ginčo žemės sklype ieÅ¡kovė vykdė žemės Å«kio veiklÄ ir iÅ¡ tos veiklos gaudavo pajamas.

Pažymėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir nustatė tinkamai. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovės ketinimas ginčo žemės sklype 2019 m. auginti rapsus yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovės pateiktos paraiškos iš kurių nustatyta, kad ieškovė 2018 m. iš 177,13 ha buvo apsėjusi rapsais 49,44 ha, o 2019 m. iš 178,65 ha buvo apsėjusi rapsais 21,03 ha, nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad ginčo žemės sklype buvo numatyti sėti rapsus.

Juolab, įvertinant ir tai, kad ginčo žemės sklypo plotas yra tik 7,91 ha, o skirtumas tarp 2018 m. ir 2019 m. apsėto ploto rapsais yra 28,37 ha, t. y. beveik keturis kartus didesnis nei ginčo žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad ji 2019 m. ketino ginčo žemės sklype auginti rapsus jos reikalavimas priteisti negautas pajamas už 2019 m. iÅ¡ rapsų pardavimo apskritai turėjo bÅ«ti atmestas. Nes tokiu atveju, jeigu yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių vykdomÄ sėjomainÄ ginčo žemės sklype rapsais, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos neatitinka vieno iÅ¡ nutarties 34 punkte nurodytų negautų pajamų kriterijų, t. y. jos nebuvo numatytos gauti iÅ¡ anksto.

Tai reiÅ¡kia, jog tokio pobÅ«džio nuostolių apeliantė byloje neįrodė. Kita vertus, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ketinimo vykdyti 2019 m. sėjomainÄ rapsais ginčo žemės sklype. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Å iuo atveju nebuvo analizuoti, tirti, vertinti Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir (ar) liudytojo parodymai apie vykdomÄ sėjomainÄ ginčo žemės sklype prieÅ¡ nuomos sutarties nutraukimÄ ir po nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, jų įvertinimas, taip pat sudarytų pagrindÄ padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ byloje dėl planuotos vykdyti sėjomainos ginčo žemės sklype ir ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už 2019 m. pagrįstumo.

36. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius turto praradimÄ (sužalojimÄ ) ar realiÄ pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų jo nepagrįstÄ praturtėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

37. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 29 punkte, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, buvo įrodytas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nėra pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės negautas pajamas, neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės ir atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko neteisingai nustatė ieÅ¡kovės patirtos ir iÅ¡ atsakovų priteistinos žalos dydį.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, kuris taip pat dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį, liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.).Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti, kokio dydžio pajamas ieÅ¡kovė tikėjosi gauti iÅ¡ vykdytos veiklos ginčo žemės sklype, tada iÅ¡ tų pajamų iÅ¡skaičiuoti visas sÄ naudas, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi.

Atskaičius iÅ¡ visų pajamų sÄ naudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio turėjo bÅ«ti atskaitomas pelno mokestis.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės negautų pajamų, kaip nuostolių, skaičiavimÄ grindė metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis (iÅ¡ esmės įmonės pelningumu), o ne grynojo pelno nustatymo principu, kuris nurodytas Å¡ios nutarties 38 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, taikant CK 6.249 straipsnį. Taigi, sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas praÅ¡omų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydį, pasirinko netinkamÄ tokio pobÅ«džio nuostolių dydžio nustatymo metodikÄ , kas lėmė tai, jog buvo netinkamai nustatytas žalos dydis ir pažeistas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad metinis pelnas negali bÅ«ti sutapatinamas su negautomis pajamomis. Negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimÄ lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovės deklaruotas metinis pelningumas yra (buvo) mažesnis, nei ketinta gauti iÅ¡ ginčo nuomos sutarties sudarytos su atsakovais vykdymo, negali bÅ«ti vertinama kaip argumentas, paneigiantis ieÅ¡kovės teisę į teisingos žalos, padarytos pajamų negavimÄ lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimÄ .

40. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, kas esmingai trukdo nustatyti kokias pajamas iÅ¡ ginčo žemės sklypo gaudavo ieÅ¡kovė bei kokias sÄ naudas patirdavo. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo procese, kai ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , turi teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieÅ¡kovei bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.

Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokios žalos kaip negautų pajamų įrodinėjimo specifika yra ta, kad planuojamos sÄ naudos negali bÅ«ti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sÄ naudų dydį įrodinėjanti Å¡alis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sÄ naudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita Å¡alis nepateikia savo atsikirtimų dėl Å¡ių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 39 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė savo skaičiavimus dėl planuotų gauti pajamų ir sÄ naudų dydžio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai, ypatingai dėl planuotų sÄ naudų 2018 m., yra neiÅ¡samÅ«s, reikalaujantys patikslinimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertindama tai, kad, pavyzdžiui, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės negautas pajamas už 2018 m. iÅ¡ kviečių pardavimo, vadovavosi Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatytos biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinės kainos 2018 metais. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė pati pripažįsta, kad minėtame įsakyme yra nurodytos žieminių kviečių 1 tonos pardavimo kainos, neatskaičius sÄ naudų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jos sÄ naudas, auginant kviečius 2018 m., sudarė 3 440 Eur.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, kas sudaro minėtÄ sumÄ , t. y. žemės arimas, žemės dirbimas prieÅ¡ sėjÄ , tręšimas ir trÄ Å¡os, sėjimas, sėklos, rudeninis purÅ¡kimas nuo žolių, pavasarinis tręšimas, tręšimas su salietra. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė iki žieminių kviečių užauginimo ir pardavimo, t. y. suplanuotų pajamų gavimo, bÅ«tų turėjusi ir daugiau iÅ¡laidų, pavyzdžiui, susijusių su žieminių kviečių derliaus nuėmimu.

Nepaisant to, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu visų sÄ naudų, kurias bÅ«tų turėjusi iki žieminių kviečių derliaus nuėmimo ir pardavimo, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju privalo patikslinti visas sÄ naudas, kurias bÅ«tų turėjusi, siekdama gauti pajamas iÅ¡ žieminių kviečių pardavimo ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovai turi teisę, kaip minėta nutarties 40 punkte, pateikti prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų ir (ar) įrodymų.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turi Å¡alių pateiktus paskaičiavimus tinkamai įvertinti ir nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieÅ¡kovei bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir teisingas pagal bylos aplinkybes.

42. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti bylai reikšmingus įrodymus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Tačiau nepasiūlė atsakovei pateikti įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus dėl prašomų priteisti tiesioginių išmokų ir (ar) negautų pajamų dydžio ir kt.

43. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti negautas pajamas už 2019 m. vadovavosi Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-824 „Dėl Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Tuo tarpu sÄ naudas grindė 2017 m. lapkričio 30 d. Žemės Å«kio ministerijos įsakymu (tikėtina, kad tai tas pats Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sÄ raÅ¡o patvirtinimo“). Minėtų ieÅ¡kovės paskaičiavimų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip ir netinkamai įvertino ieÅ¡kovės ketinimÄ ginčo žemės sklype 2019 m. auginti rapsus (žr. Å¡ios nutarties 35 punktÄ ).

44. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 3 440 Eur tiesiogines iÅ¡laidas atmetė, laikydamas jas negautų pajamų sÄ naudomis.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 3 440 Eur tiesiogines išlaidas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad minėtas išlaidas ji patyrė sėdama ir augindama ginčo žemės sklype žieminius kviečius, kurie atsakovo nurodymu buvo sunaikinti. Taigi, ieškovė tvirtina, kad sėdama ir augindama žieminius kviečius patyrė tam tikras išlaidas, t. y. tiesioginius nuostolius (turėjo tam tikrų išlaidų, realiai jas patyrė).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti įrodymus ir nustatyti, kokio dydžio tiesioginę žalÄ ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas byloje esančių ieÅ¡kovės įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėjo patirtas tiesiogines iÅ¡laidas apskritai netyrė, jų nevertino ir nepagrįstai, minėtas iÅ¡laidas priskirdamas prie sÄ naudų, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė.

Kitaip tariant, – ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 3 440 Eur tiesiogines iÅ¡laidas nepagrįstai atmetė.

46. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti tiesioginių iÅ¡laidų priteisimo pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, sÄ naudos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ planuotų gauti pajamų, t. y. jos negali bÅ«ti priteisiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, sÄ naudos, kurios negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovų ir kurios nurodytos kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ (žr.

Å¡ios nutarties 38 punktÄ ), yra realiai nepatirtos sÄ naudos. Kitaip tariant tai planuojamos patirti sÄ naudos, kurias galėtų turėti ieÅ¡kovė, jeigu bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ ir gavusi pajamas. Tuo tarpu Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad praÅ¡omas priteisti 3 440 Eur iÅ¡laidas ji realiai patyrė, nes savo lėšomis ir pajėgomis ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, kurie atsakovo pavedimu buvo sunaikinti. Taigi, Å¡ios iÅ¡laidos yra tiesioginės iÅ¡laidos, jų negalima sutapatinti su sÄ naudomis, kurios nurodytos nutarties 38 punkte minėtoje kasacinio teismo praktikoje.

Kita vertus, pažymėtina, kad tiesioginės iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tik tos ir tokio dydžių, kiek jų įrodys ieÅ¡kovė. Tuo tarpu skaičiuojant negautas pajamas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ planuotų negauti pajamų visos sÄ naudos, t. y. ir tos, kurias ieÅ¡kovė įrodys, kaip patirtas iÅ¡laidas, ir tos, kurias realiai galėjo patirti ieÅ¡kovė iki derliaus nuėmimo ir pardavimo.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės planuotos gauti tiesioginės iÅ¡mokos iÅ¡ NMA, yra priskirtinos prie negautų pajamų. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei ne jos praÅ¡omas 1 351,50 Eur ir 1 385,44 Eur sumas, o atitinkamai 991,67 Eur ir 1 028,13 Eur sumas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai 2018 m. už kiekvienÄ dirbamÄ hektarÄ priklausė 170,86 Eur dydžio metinė iÅ¡moka, o 2019 m.

– 175,15 Eur. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių bÅ«tent jos ieÅ¡kinyje pateiktas skaičiavimas turi bÅ«ti nagrinėjamu atveju taikomas, sprendžiant klausimÄ dėl negautų pajamų dalies (tiesioginių iÅ¡mokų, kurias planavo gauti iÅ¡ NMA) priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime parinktu tiesioginių iÅ¡mokų paskaičiavimo bÅ«du (metodu).

Kita vertus, pažymėtina, kad minėtos tiesioginės iÅ¡mokos, kÄ yra nurodę ir atsakovai apeliaciniame skunde, yra tiesiogiai susiję su kitais reikalavimais, t. y. praÅ¡omomis priteisti negautomis pajamomis iÅ¡ kviečių ir rugių auginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios negautos pajamos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos kartu, neatsietai, su kitomis negautomis pajamomis atsižvelgiant ir į tai, kad paramÄ gauti turi teisę tik asmenys, kurie žemės sklype vykdo tam tikrÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , t. y. atlieka tam tikrus darbus.

Taigi, šių reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas kartu, kompleksiškai su kitais reikalavimais priteisti ieškovės planuotas gauti pajamas 2018 m. ir 2019 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavyzdžiui, ieškovei neįrodžius negautų pajamų už 2019 m. gavimo iš rapsų pagrįstumo, nebūtų jokio pagrindo priteisti ir planuotas gauti pajamas iš NMA, nes visos negautos pajamos ir išlaidos yra tiesiogiai, viena su kita, susiję. Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose 48.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 2 069,95 Eur nuostolių, netinkamai taikė žalos nustatymÄ reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tirtinų aplinkybių mastÄ bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ ir pakeičia pirmosios instancijos teismÄ . Be to, Å¡alis, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡iol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

51. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbonavičiÅ«tė