fa6e9c1d-ff68-442a-b773-14ce6f7eaef8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-10590-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04124-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J. (V. J.) ir vertėjai Anastasijai Osinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. (V. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo V. J. (V. J.) skundas (b. l. 1 – 5), kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 17 670 Eur (septyniolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sÄ lygomis: LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas buvo iki 8 kv. m. buvo laikomi 3 – 4 asmenys, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui, kameros buvo apstatytos baldais, įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiÅ¡kėjui teko dar mažiau laisvo gyvenamojo ploto; kameros buvo blogai ventiliuojamos, trÅ«ko oro, didelė drėgmė, luposi tinkas bei dažai ir krisdavo ant galvų arba į lėkÅ¡tes, kamerose buvo tarakonų; negalėjo valgyti prie staliuko, nes įrengti staliukai buvo labai maži; vėdinant patalpas per langus buvo pripučiama dulkių.

PareiÅ¡kėjas mano, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata, pareiÅ¡kėjas negalėjo fiziÅ¡kai pailsėti, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , didžiausius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , pablogėjo pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybė, pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, nervingas, sumažėjo bendravimo galimybės, prarado pasitikėjimÄ savimi, sutriko pareiÅ¡kėjo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, pareiÅ¡kėjas negali ramiai miegoti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime (b. l. 35 – 42) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30 LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 104, Nr. 265, Nr. 288, Nr. 304, Nr. 328, Nr. 340, Nr. 341, Nr. 345, Nr. 356, Nr. 365, Nr. 376, Nr. 383 (b. l. 36 – 38). Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Pažymėjo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat virÅ¡ijamas, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė kad, LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punkte numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti atsižvelgiant į kamerų plotÄ .

Patikslino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. PraÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trijų metų ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas numetė 15 kg. svorio, pablogėjimo jo fizinė, psichologinė ir bendra savijauta, po laikymo LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas gydėsi rankas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nes jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai, jis buvo pažemintas, todėl sumažėjo pareiÅ¡kėjo pasitikėjimas savimi. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su žmona, vaiku, tėvais, kitais artimaisiais, todėl sutriko pareiÅ¡kėjo visavertis gyvenimas, sumažėjo jo socialiniai įgÅ«džiai, nes pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti tik su kitais LukiÅ¡kių TI-K laikomais asmenimis.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 78).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30, taigi apie savo teisių pažeidimÄ laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-08-16, todėl skundÄ dėl Å¡iame laikotarpyje patirtos žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-08-16, tačiau į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2015-08-17 (b. l. 1) - praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 patirtÄ neturtinę žalÄ .

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjui 2015-11-24 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 111), kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nei skunde nei teismo posėdyje 2015-12-15 nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alis (atsakovas) raÅ¡tu reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, siejamos su pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iÅ¡ aspektų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiÅ¡kėjo laikymas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros apstatytos baldais, todėl laisvo gyvenamojo ploto pareiškėjui tenka dar mažiau.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ . Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Ä¯ kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014).IÅ¡ byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 35 – 42) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 379 dienas.

PareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, 39 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus Å¡iomis dienomis: nuo 2012-08-25 vakaro iki 2012-08-28 vakaro; 2012-09-19 ryte; 2012-10-01 ryte; 2012-10-02 ryte; 2012-10-10 ryte; nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17; 2012-11-09 ryte; nuo 2012-11-15 iki 2012-11-21 vakaro; 2012-12-10 ryte; 2012-12-18 ryte; 2012-12-19 ryte; 2013-01-03 ryte; 2013-01-08 ryte; 2013-03-05 ryte; 2013-03-12 ryte; 2013-03-14 ryte; 2013-04-26 ryte; 2013-04-30 ryte; 2013-05-02 ryte; 2013-05-13 ryte; 2013-06-06 ryte; 2013-07-03; nuo 2013-07-09 iki 2013-07-11; 2013-07-16; 2013-07-26; nuo 2013-07-30 iki 2013-08-02; nuo 2013-08-23 iki 2013-08-30 (b. l. 36 - 38).Likusias 340 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas laikymo sÄ lygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Higienos normos 21 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ netaikytinos, nes pagal Lietuvos Higienos normos 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas neprivalo bÅ«ti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K Å¡iuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos.

Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant didelės drėgmės kamerose. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.Atsakovės atstovas su atsiliepimu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Dezinfa“ (anksčiau su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kas patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (t. 1, b. l. 71 - 73). Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra.

Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo per maži stalai, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo, tačiau išsamiau šių aplinkybių nekonkretizavo: nenurodė kamerų numerių, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovo teigimu kameros aprūpintos baldais pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimus, kurių 14.6. p. numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose“ nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjo skunde, nurodytos aplinkybės, kad kameras vėdinant per langus smirdėdavo arba pripūsdavo dulkių, laikytinos abstrakčiomis: pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiai kamerose jas vėdinant smirdėdavo ar pripūsdavo dulkių, nenurodė pareiškėjui dėl to kilusių neigiamų pasekmių.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti. Teismas pažymi, jog Å¡ios aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumÄ pažeidimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, teismo posėdyje patikslino, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje pareiÅ¡kėjas numetė 15 kg svorio.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu lankėsi pas gydytojus, turėjo sveikatos nusiskundimų (bėrimų ir kt.), jam buvo skirtas gydymas (b. l. 27, 28, 32, 33, 87 – 88, 96), tačiau ilgalaikių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Pareiškėjas buvo tikrinamas ir profilaktiškai, tačiau matyti, kad kai kurių profilaktinių patikrinimų jis atsisakė (b. l. 27, 84). Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30 pareiškėjo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl padarytos žalos jo sveikatai atmestini kaip nepagrįsti.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 340 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau, nei 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 3 iki 7 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1020 Eur (3 Eur x 340 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 17 670 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. J. (V. J.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1020 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos.Likusios skundo dalies netenkinti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Violeta Petkevičienė