fa6dec09-2377-42b6-bf79-9bd7cafd0a02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1126-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02383-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui M. V., atsakovo atstovui I. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. P. ir E. P. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjas n u s t a t ė:

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI, Kauno AVMI) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-457 S. P. nurodė sumokėti į biudžetÄ 17 225,73 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), 8 981,83 Eur GPM delspinigius, 5 168 Eur GPM baudÄ , 379,69 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSD įmokos), 146,30 Eur PSD įmokų delspinigius, 114 Eur PSD įmokų baudÄ .

2. Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-458 E. P. nurodė sumokėti į biudžetÄ 10 838,45 Eur GPM, 4921,26 Eur GPM delspinigius, 3252 Eur GPM baudÄ .

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2018 m. kovo 29 d. sprendimais Nr. 68-43 ir Nr. 68-44 parvirtino Kauno apskrities VMI sprendimus Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-457 ir Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-458.

4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) išnagrinėjusi pareiškėjų skundus 2018 m. birželio 22 d. sprendimais Nr. S-96 (7-69/2018) ir Nr. S-99 (7-70/2018) patvirtino VMI 2018 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 68-43 ir Nr. 68-44, neatleido pareiškėjų nuo delspinigių mokėjimo.

5. PareiÅ¡kėjai S. P. ir E. P. (toliau atskirai – ir pareiÅ¡kėjas, bei pareiÅ¡kėja, o kartu – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundais ir patikslintais skundais ir praÅ¡o panaikinti:

1) Komisijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. S-96 (7-69/2018) ir Nr. S-99 (7-70/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimai);

2) VMI 2018 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 68-43 ir Nr. 68-44 (toliau – ir VMI sprendimai);

3) Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimus Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-457 ir Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-458 (toliau – Kauno AVMI sprendimai) (toliau – kartu ir skundžiami sprendimai). 5.1. Paaiškino, kad Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjų 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus.

Kauno apskrities VMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai kitų fizinių asmenų vardais įformino automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių grandinę įterpė kelis kitus dalyvius ir Å¡iais sandoriais siekė gauti mokestinės naudos – iÅ¡vengti mokestinių prievolių (6 automobilių pirkimo-pardavimo ir buto (duomenys neskelbtini), atvejai) arba sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ (sodybos (duomenys neskelbtini) atvejis). 5.2. Teigia, kad VMI, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 69 straipsniu ir pritaikiusi turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ nuo gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuoti mokesčiai perkelti pareiÅ¡kėjui, o vadovaujantis MAÄ® 70 straipsniu konstatuota, jog pareiÅ¡kėjai gavo apmokestinamųjų pajamų, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 8 straipsnio nuostatas.

Taip pat atskirais nekilnojamojo turto objektų pardavimo atvejais Kauno AVMI laikosi pozicijos, kad turto įsigijimo išlaidos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams, buvo mažesnės nei nurodo pareiškėjai. 5.3. Pareiškėjai, nesutikdami su patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis, pateikė rašytines pastabas, tačiau Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus, kuriais patikrinimo aktus patvirtino. VMI šioje byloje ginčijamais sprendimais patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimus, o Komisija patvirtino VMI sprendimus ir neatleido pareiškėjų nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Å iuo atveju mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. 5.4. Pažymi, kad mokesčių administratorius nėra objektyvus, neteisingai vertina surinktus įrodymus ir aplinkybes. Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies loginę struktÅ«rÄ pirmiausia mokesčių administratorius privalo nustatyti faktÄ , kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo pajamų ar nevykdė kitų mokestinių prievolių ir tik tuomet gali taikyti specialųjį metodÄ (pvz., iÅ¡laidų), neapmokestintų pajamų dydžiui nustatyti.

Å iuo atveju Kauno apskrities VMI pasielgė prieÅ¡ingai – pirma pritaikė iÅ¡laidų metodÄ , neobjektyviai apskaičiavo pareiÅ¡kėjų pajamas ir iÅ¡laidas, jas palygino ir tik tuomet konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai nedeklaravo kitų apmokestinamųjų pajamų, kurių Å¡altinio Kauno apskrities VMI neįvardina. Tokie Kauno apskrities VMI veiksmai, pareiÅ¡kėjų vertinimu, daro mokesčių apskaičiavimÄ jų atžvilgiu nepagrįstÄ . 5.5. Pažymi, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjų mokestinį patikrinimÄ , konstatavo, jog 2012 m. pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, tačiau mokesčių administratorius nevertino fakto, kad pareiÅ¡kėjai galėjo gauti pajamų, kurių nereikėjo deklaruoti ir nuo jų mokėti mokesčių, t. y. pareiÅ¡kėjai tiek 2011 m., tiek 2012 m. galėjo gauti neapmokestinamų pajamų, kurių nereikėjo deklaruoti.

Pateikti informacijos apie tokias pajamas Kauno apskrities VMI pareiÅ¡kėjų neprašė. PareiÅ¡kėjai, parduodami įvairius daiktus, galėjo gauti bei nedeklaruoti ir neapmokestinti: 2011 m. po 8 000 Lt, 2012 m. po 8 000 Lt – viso per dvejus metus bendrai 32 000 Lt pajamų. Mokesčių administratorius nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikia įrodymų apie tokio turto pardavimÄ , tačiau nedidelės vertės pajamų neapmokestinimas nereikalauja saugoti informacijos, kaip tokios pajamos gautos ir iÅ¡ kokių lėšų Å¡ie daiktai įsigyti.

Buvo parduodami Å¡eimos narių nebedėvimi drabužiai, buitinės elektronikos prietaisai (kompiuteriai, telefonai), vaikų žaislai / lavinamosios ir priežiÅ«ros priemonės ir pan., kurie įsigyti dar iki mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžios. PareiÅ¡kėjams Å¡ių daiktų pardavimas nėra nuolatinių pajamų objektas (ekonominė veikla) – buvo siekiama efektyviai panaudoti nebereikalingus daiktus, todėl pareiÅ¡kėjai žinodami GPMÄ® suteikiamÄ teisę neapmokestinti tokių pajamų, Å¡ia teise pasinaudojo. 5.6.

Atkreipė dėmesį, kad jie mokestinio patikrinimo metu pateikė 2012 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartį, kuria E. P. (pareiÅ¡kėjos) tėvai H. Ž. ir P. V. Ž. dovanojo savo dukteriai 35 000 Lt. Tačiau, Kauno apskrities VMI atliko H. Ž. ir P. V. Ž. pajamų ir iÅ¡laidų analizę ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie asmenys neturėjo galimybių padovanoti pareiÅ¡kėjams 35 000 Lt, nes dovanojimo metu tėvai buvo pensininkai, pagal antstolio patvarkymÄ iÅ¡ jų buvo iÅ¡ieÅ¡komos skolos, sutaupyti tokiÄ sumÄ , Kauno apskrities VMI vertinimu, tėvai neturėjo galimybės. Kauno apskrities VMI atlikdama H. ir P. V.

Ž. pajamų ir iÅ¡laidų analizę, kuri grindžiama Ž. galimybe turėti santaupų, atliko skaičiavimus tik apie 2008–2012 m. sutuoktinių turėtas pajamas ir iÅ¡laidas. 5.7. PareiÅ¡kėjų nuomone, toks skaičiavimas nepaaiÅ¡kina tėvų galimybės turėti sutaupius tam tikrÄ pinigų sumÄ grynaisiais. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad H. ir P. V. Ž. minėtu laikotarpiu buvo pensininkai, tačiau senyvo amžiaus žmonėms bÅ«dinga santaupas laikyti grynaisiais pinigais, o taip pat turėti santaupų iÅ¡ ankstesnių laikotarpių.

Kaip nustatė Kauno apskrities VMI, tėvų Å¡eimos pajamos 2008–2012 m. sudarė vidutiniÅ¡kai 1 580 – 2 460 Lt per mėnesį (18 931 – 29 449 Lt per metus). Kadangi vidutinis senatvės pensijos dydis 2012 m. buvo 814 Lt per mėnesį (814* 12 = 9 768 Lt per metus) Ž. gautos pajamos senjorų porai yra santykinai nemažos, nes virÅ¡ija senatvės pensijos vidurkį 2–3 kartus. Tuo tarpu 35 000 Lt (10 136 Eur) suma nėra ypatingai didelė (35 000 Lt sudaro vos 119 proc. Ž. metinių pajamų), kad negalėtų bÅ«ti sukaupta kaip visÄ gyvenimÄ iki pensinio amžiaus dirbusių asmenų santaupos.

Kauno apskrities VMI iÅ¡vadÄ apie tėvų negalėjimÄ sutaupyti ir dukrai padovanoti minėtÄ sumÄ padarė nepagrįstai, ypač atsižvelgiant į tai, jog santaupų susidarymÄ skaičiuoja tik per paskutinius ketverius metus (t. y. nuo 2008 m.) ir pajamas lygina su vidutinėmis iÅ¡laidomis vienam gyventojui, nors Ž. Å¡eima, kaip senjorai, patyrė mažesnes nei vidutinės iÅ¡laidas pragyvenimui (lengvatinės transporto kainos, nėra iÅ¡laidų edukacijai, ženkliai mažesnės iÅ¡laidos laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose ir pan.). 5.8.

Pareiškėjai kritiškai vertina ir mokesčių administratoriaus teiginius, kad Ž. šeima neturėjo santaupų, nes iš jų buvo išieškomos skolos. Pareiškėjai pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog H. ir P. V. Ž. turėjo skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo pagrįstumu abejojo ir todėl nenorėjo jų vykdyti, nepatvirtina fakto, jog jie neturėjo santaupų ir galimybių padovanoti savo dukrai piniginių lėšų. Pareiškėjų pateikta dovanojimo sutartis atitiko visus įstatymų keliamus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjų nuomone, mokesčių administratorius nėra surinkęs jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad Ž. savo dukrai 35 000 Lt nepadovanojo, mokesčių administratorius remiasi prielaidomis, padarytomis neobjektyviai vertinant aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti perskaičiuota į biudžetÄ mokėtina GPM suma bei nuo jos apskaičiuota delspinigių ir baudos suma įvertinus E. P. (pareiÅ¡kėjos) gautÄ dovanÄ iÅ¡ tėvų – 35 000 Lt. 5.9.

Teigia, kad 2012 m. (laikotarpiu, kai pajamų – iÅ¡laidų balansas nepalankus mokėtojui) E. P. (pareiÅ¡kėjai) pervestos lėšos iÅ¡ R. M. ir T. T. (atitinkamai 1 355 Lt ir 1 190 Lt). Nors situacija analogiÅ¡ka aptartai pirmiau, Kauno apskrities VMI, nemotyvuodama savo pozicijos, pripažino, kad paskola buvo suteikta bÅ«tent 2012 m., o ne anksčiau. Pajamų-iÅ¡laidų suvestinėje už 2012 m. minėtos sumos įtrauktos tiek prie Å¡eimos pajamų, tiek prie iÅ¡laidų. Tokiais veiksmais VMI pasirinkusi prieÅ¡ingÄ pozicijÄ nei 2011 m. situacijoje, padidino pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidas, dėl ko padidėjo MAÄ® 70 straipsnio pagrindu apskaičiuotas GPM. 5.10.

Komisija nepagrindžia, kokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų praktika mokesčių administratorius gali pasirinkti skirtingai traktuoti vienodas (mokesčių administratoriui nežinomas) aplinkybes. Vienas analogiškas pajamas (išlaidas) priskirti vieniems laikotarpiams, o kitas – kitiems, t. y. savo nuožiūra pasirinkti, kuriam laikotarpiui priskirti vienodomis faktinėmis aplinkybėmis įvykusius atsiskaitymus. Pareiškėjai nesutinka, jog mokesčių administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiam mokestiniam laikotarpiui priskirti ir kaip traktuoti vienodomis faktinėmis aplinkybėmis atsiradusius reiškinius. 5.11.

PareiÅ¡kėjai nesutiko su Kauno apskrities VMI vertinimu, jog transporto priemonių ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pagal sandorius, sudarytus R. R., Z. P., T. J., G. T., A. G. yra priskirtinos pareiÅ¡kėjų Å¡eimai, nes Å¡iuo turtu pareiÅ¡kėjai niekada nedisponavo. Kauno AVMI minėtas lėšas pareiÅ¡kėjų Å¡eimai priskyrė nepagrįstai ir neteisėtai, sukÅ«rusi faktines aplinkybes, kurias laiko atkurtomis. G. T. 2011 m. įsigijo automobilius (duomenys neskelbtini), kuriuos tais pačiais metais pardavė kitiems fiziniams asmenims į Å vedijÄ .

Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, automobilio pardavimo dienÄ arba pora dienų po jo, minėtais automobiliais Lietuvos Respublikos sienÄ kirto pareiÅ¡kėjai. Mokestinio patikrinimo metu, G. T. patvirtino, jog ji pati įsigijo automobilius ir juos pardavė. Mokesčių administratorius jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos G. T. parodymus, nepateikė, tačiau laikosi pozicijos, kad minėti automobiliai priklausė pareiÅ¡kėjams ir pareiÅ¡kėjai gavo Å¡ių automobilių pardavimo pajamas.

Byloje nesama jokių duomenų, kad Å¡iuos automobilius bÅ«tų pirkęs pats pareiÅ¡kėjas ir juos įforminęs G. T. vardu. PareiÅ¡kėjai taip pat pabrėžė, kad Kauno apskrities VMI nesurinko objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjų ryÅ¡ius su R. R., kuris ginÄÄ nagrinėjusių institucijų vertinimu buvo fiktyviai įtrauktas į sandorių grandinę. Pabrėžė, jog mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjai R.

R. įtraukė į sandorių grandinę. 5.12. PareiÅ¡kėja 2013 m. už 59 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas pagal 2010 m. rentos sutartį su E. M., kurios pagrindu pareiÅ¡kėjams teko pareiga iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ iki jos gyvos galvos, apmokėti laidojimo iÅ¡laidas ir tinkamai prižiÅ«rėti kapÄ . Kauno apskrities VMI pripažino dokumentais pagrįstas 2 832,50 Lt iÅ¡laidas, kurias E. M. laidojimui už E. P. sumokėjo jos tėvas H.

Ž., todėl GPM apskaičiuoja nuo visos buto pardavimo kainos atėmusi minėtas laidojimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjai pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja ekonominės veiklos nevykdančių fizinių asmenų vesti buhalterinę apskaitÄ . 5.13. Rentos santykiams bÅ«dinga tai, kad rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ (kas ir buvo daroma nagrinėjamu atveju). Rinkti duomenis ir vesti apskaitÄ , kokia dalis, pavyzdžiui, nuo Å¡eimai perkamo ir gaminamo maisto teko E. M. iÅ¡laikymui, pareiÅ¡kėjų vertinimu, bÅ«tų per daug smulkmeniÅ¡ka ir užkrautų rentos mokėtojui perteklines apskaitos vedimo pareigas, be to, net jei tokias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjai bÅ«tų vedę atskirame žurnale, mokesčių administratorius Å¡ių iÅ¡laidų greičiausiai nevertintų, nes jų paskirstymas Å¡eimai ir E. M. nebÅ«tų pagrįstas pirminiais duomenimis laikomais dokumentais, tokiais kaip sÄ skaitos faktÅ«ros.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu Kauno apskrities VMI nepripažįsta, jog pareiÅ¡kėjai E. M. rentos sutarčiai vykdyti patyrė 49 730 Lt iÅ¡laidų. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai minėto žurnalo nevedė ir sÄ skaitų sau už E. M. iÅ¡laikymÄ neįraÅ¡inėjo, nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui konstatuoti, kad tokių iÅ¡laidų apskritai nebuvo patirta. Be to, Kauno apskrities VMI patikrinimo metu galėjo surinkti įrodymus (pateikti paklausimus, gauti informacijÄ , pavyzdžiui, iÅ¡ komunalines paslaugas teikiančių įmonių ir pan.), kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjai realiai patyrė iÅ¡laidas, susijusias su renta.

Taip pat mokesčių administratorius privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ar turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu ir apskaičiuoti pareiÅ¡kėjų patirtas E. M. iÅ¡laikymo iÅ¡laidas vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu (remdamasis statistiniais duomenimis). Netaikydamas netiesioginio metodo, leidžiančio nustatyti objektyviÄ buto įsigijimo kainÄ , pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidoms apskaičiuoti mokesčių administratorius pasirenka selektyviai vertinti byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. skaičiuoti mokesčius tokiu bÅ«du, kuris palankiausias biudžetui – subjektyviai pasirenkant, kada netiesioginį metodÄ taikyti ir kada netaikyti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada, kad negalima apskaičiuoti iÅ¡laidų vadovaujantis statistiniais duomenimis, nėra pagrįsta ir vertintina kaip mokesčių administratoriaus siekis bet kokiomis priemonėmis padidinti pareiÅ¡kėjų mokestinę prievolę. 5.14. Mokesčių administratorius konstatavo, kad E. P., pardavusi turtÄ (duomenys neskelbtini), gautų lėšų nepanaudojo kitam bÅ«stui – gyvenamam namui (duomenys neskelbtini), įsigyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ mokesčių administratorius daro remdamasis tuo, jog lėšos už parduotÄ butÄ pateko į vienÄ E. P. sÄ skaitÄ , o kitas butas įsigytas lėšomis buvusiomis kitoje Å¡eimos sÄ skaitoje.

Ta aplinkybė, kad kitas gyvenamasis bÅ«stas buvo įsigytas iÅ¡ kitos banko sÄ skaitos, o ne iÅ¡ tos pačios banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervestos piniginės lėšos už parduotÄ butÄ , nepaneigia fakto, jog vadovaujantis įstatymų normomis GPMÄ® nuostatų buvo laikytasi ir per vienerius metus nuo gyvenamojo bÅ«sto pardavimo įsigytas kitas bÅ«stas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta. Mokesčių administratorius mokestinės kontrolės metu kelia perteklinius reikalavimus, prieÅ¡taraujančius įstatymų nuostatoms.

Taip pat mokesčių administratorius klaidingai interpretuoja GPMÄ® nuostatÄ , iÅ¡skirdamas atsiskaitymus banko pavedimu ir grynaisiais pinigais. Teisės aktai nereikalauja, jog įsigyjamam kitam gyvenamajam bÅ«stui bÅ«tų panaudojami bÅ«tent tie patys pinigų vienetai, kurie buvo gauti pardavus bÅ«stÄ , todėl skundžiamuose sprendimuose patvirtinti Kauno AVMI argumentai dėl kitų piniginių lėšų panaudojimo gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui neturėtų bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys mokesčių administratoriaus pozicijÄ ir E. P. turi bÅ«ti leidžiama pasinaudoti GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatomis. 5.15.

Mokesčių mokėtojas yra baudžiamas už tai, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotomis sumomis ir patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir ieškojo prašomų dokumentų, o šios aplinkybės, be Kauno AVMI veiksmų, prisidėjo prie ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Komisijai, jos narių prašymu, 2018 m. gegužės 31 d. el. laišku buvo pateiktos nuorodos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Komisijos sprendimus, kai mokesčių mokėtojas buvo atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių dėl ligos patikrinimo trukmės (nesant kitų reikalavimų atleidimui nuo delspinigių).

Komisija pateiktos teismų praktikos nekomentavo ir vadovavosi LVAT sprendimais, kurios neatitinka pareiškėjų situacijos. Pareiškėjai prašė teismo iš naujo įvertinti LVAT 2010 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2343/2011 ir pareiškėjų argumentus dėl delspinigių sumažinimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. 5.16. Pareiškėjų atžvilgiu nepagrįstai paskirta 30 proc. mokesčio dydžio bauda, nes šiuo atveju nėra nustatyta pareiškėjų kaltę sunkinančių aplinkybių (tik lengvinančios), kas lemia, jog pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas turėtų būti skiriama 10 proc. mokesčio dydžio bauda.

PareiÅ¡kėjai su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, kaip įmanoma operatyviai teikė dokumentus ir paaiÅ¡kinimus (dėl senų laikotarpių ir pareiÅ¡kėjų dažnų kelionių į užsienį dokumentai ne visada galėjo bÅ«ti surasti ir pateikti per savaitę, todėl buvo teikiami greičiausiai, kada įmanoma tai padaryti), o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjų kaltę lengvinančių aplinkybių egzistavimas nėra kvestionuojamas ir laikomas neabejotinai nustatytu. 5.17. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

6. Atsakovas VMI su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjų mokestinei prievolei apskaičiuoti gali būti taikytinos mokesčių vengimo konstatavimo aplinkybės, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjai vykdė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius juos įformindami kitų fizinių asmenų vardais (į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių grandinę įtraukė kelis fiktyvius dalyvius) – parduoti 6 automobiliai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2 nekilnojamojo turto objektai – butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini).

Nustatytos įsigijimo-pardavimo aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas kitų fizinių asmenų (R. R., Z. P., T. J., G. T., A. G.) vardais įformino apsimestinius automobilių ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir tuo siekė sau mokestinės naudos, iÅ¡vengdami GPM mokėjimo. 6.1. Kauno apskrities VMI 2016 m. gruodžio 16 d. atliko susijusio asmens R. R. mokestinį tyrimÄ tikslu iÅ¡analizuoti surinktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo 2011–2013 m. gautas visų rÅ«Å¡ių pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, taip pat įvertinti R.

R. vykdytus sandorius su pareiÅ¡kėju bei pateikti iÅ¡vadÄ dėl R. R. turimo turto ir patirtų iÅ¡laidų atitikimo gautoms pajamoms. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad R. R. vardu pagal 2012 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 00240 įformintas automobilio Peugeot 508 pirkimas iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „STP-LT“ už 23 300 Lt. Apmokėjimo gavimas už automobilį UAB „STP-LT“ įformintas grynais pinigais pagal 2012 m. kovo 14 d. Kasos pajamų orderį Nr. 0210.

Tačiau, Kasos pajamų orderyje nėra R. R. paraÅ¡o, patvirtinančio, kad pinigus jis sumokėjo. Automobilis R. R. vardu VÄ® „Regitra“ nebuvo įregistruotas. VÄ® „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie transporto priemonių registracijÄ pagal kėbulo numerius (VIN) nurodyta, kad šį automobilį Peugeot 508 pagal 2012 m. kovo 15 d. (už 1 dienos nuo įsigijimo iÅ¡ UAB „STP-LT“) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį R. R. pardavė Z. P. už 59 000 Lt. R. R. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neiÅ¡laikyto nuosavybėje 3 metus, pardavimo sandorio. 6.2.

Automobilis Peugeot 508, 2012 m. kovo 15 d. įregistruotas Z. P. vardu, iÅ¡registruotas 2012 m. balandžio 11 d. VÄ® „Regitra“ 2012 m. balandžio 11 d. pateiktame praneÅ¡ime-deklaracijoje Nr. 8423860 Z. P. šį automobilį (duomenys neskelbtini) perleido Norvegijos piliečiui (piliečio duomenų nepateikta). Tačiau daugiaÅ¡alio patikrinimo su Å vedija dėl sukčiavimo, vykdant prekybÄ naudotais automobiliais, medžiagoje užfiksuota Z. P. Å¡io automobilio pardavimas Å vedijos įmonei E. B. & Bil Handelsbolag už 59 000 Lt.

Z. P. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neiÅ¡laikyto nuosavybėn 3 metus, pardavimo sandorio. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paÅ¡tu mokesčių administratoriui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad nors automobilio Peugeot 508 įsigijimas iÅ¡ kitų asmenų ir pardavimas Å vedijos pirkėjams buvo sudarytas jos vardu, tačiau faktiÅ¡kai Å¡io automobilio ji nebuvo įsigijusi. Sandoris jos vardu įregistruotas papraÅ¡ius senam pažįstamam S. P.. Z. P. nurodė, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamÄ turtÄ pinigų negavo, juos iÅ¡ pirkėjų pasiimdavo S. P..

Be to, mokesčių administratorius nustatė aplinkybę, kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 15 d. įsigyti automobilio (duomenys neskelbtini)už 59 000 Lt. 6.3. Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 31 d. atliko UAB „STP-LT“ operatyvų patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad UAB „STP-LT“ 2011–2012 metais įformino dar 4 automobilių sandorius, kuriuose nustatyta rizika, kad automobilių pirkimo ir pardavimo Å vedijos įmonei E. B. & Bil Handelsbolag sandoriuose įtraukti statytiniai asmenys, kurie pagal savo gaunamų pajamų mastÄ , socialinę padėtį, sveikatos stovį, gyvenimo bÅ«dÄ negalėjo įsigyti automobilių, taigi ir parduoti automobilių Å vedijos pirkėjui.

Å ie asmenys į pirkimo-pardavimo grandinę įtraukti, siekiant kitiems asmenims iÅ¡vengti mokestinių prievolių. 6.4. Ä®vertinus informacijÄ apie UAB „STP-LT“ automobilių pardavimo sandorį, Z. P. pateiktÄ informacijÄ , patikrinimo metu padaryta iÅ¡vada, kad tiek UAB „STP-LT“, tiek S. P. bei kiti nenustatyti asmenys, pasinaudojo R. R. socialiniu pažeidžiamumu (gauna nedidelę pensijÄ , turi skolų pagal antstolių patvarkymus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimų, neseniai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos (2010 m. vasario 24 d.), senyvo amžiaus, vieniÅ¡umas, silpnos sveikatos) ir suformino fiktyvų automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimÄ â€“ pardavimÄ jo vardu, įtraukdami jį į Å¡iuos sandorius, kaip tarpininkÄ .

R. R. mokestinio tyrimo metu konstatuota, kad jo finansinės galimybės ribotos, gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimo poreikiams patenkinti, kitų gautų oficialių pajamų Å¡altinių nenustatyta ir dėl to R. R. realiai dalyvauti kilnojamojo turto, ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose negalėjo. Apibendrinus surinktÄ informacijÄ patikrinimo metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, įformindamas R. R. ir Z. P. vardu, realiai vykdė S. P., R.

R. ir Z. P. Å¡iame sandoryje įforminti, kaip tarpininkai, siekiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡vengti mokestinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nustatyta prievolė deklaruoti automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas 59 000 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 23 300 Lt ir gautas apmokestinamÄ sias pajamas 35 700 Lt (59 000 – 23 300) 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede GPMT. 6.5. R. R. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jis pagal 2010 m. spalio 4 d.

Sutartį Nr. 1-4157 iÅ¡ E. M. (pastaroji butÄ paveldėjo) įsigijo 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt. ButÄ R. R. 2010 m. spalio 6 d. (už 2 dienų nuo pirkimo) pagal Sutartį Nr. 2-3430 pardavė T. J. už 180 000 Lt. T. J. butÄ 2011 m. gegužės 11 d. pardavė V. T. už 180 000 Lt. T. J. 2016 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paÅ¡tu mokesčių administratoriui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad buto adresu (duomenys neskelbtini), realiai jis nepirko ir nepardavė. PapraÅ¡ius giminaičiui S. P., jis sutiko, jog jo vardu bÅ«tų įregistruotas Å¡io buto pirkimo ir pardavimo sandoriai.

Už įsigyjamÄ butÄ pardavėjui mokėjo S. P., vėliau už parduotÄ butÄ pinigus pasiėmė S. P.. T. J. nurodė, kad jis R. R. ir V. T. asmeniÅ¡kai nepažinojo, juos sutiko tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure. Patikrinimo metu padaryta iÅ¡vada, kad T. J. Å¡eima neturėjo finansinių galimybių įsigyti 2010 m. spalio 6 d. butÄ (duomenys neskelbtini), už 180 000 Lt, be to, Å¡eimai įsigyti butÄ ir parduoti už tÄ pačiÄ kainÄ ekonomiÅ¡kai nelogiÅ¡ka. E. M. neapklausta, nes 2013 m. vasario 12 d. mirė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu konstatuota, jog aukščiau minėtÄ butÄ Ä¯sigijo ir pardavė S. P.. Butas parduotas nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo. Buto pardavimas turėjo bÅ«ti deklaruotas 2011 metų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede GPMT. Å io sandorio apmokestinamosios pajamos 80 000 Lt (180 000 Lt – 100 000 Lt). 6.6. R. R. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ S. P. už 55 000 Lt įsigijo žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas šį nekilnojamÄ jį turtÄ gavo pagal 2011 m. liepos 19 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. 0034/10/01166 kaip skolos iÅ¡ieÅ¡kotojas iÅ¡ skolininkės D. Ž.. Turtas įvertintas 48 000 Lt. R. R. žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais 2012 m. sausio 5 d. (už 1 dienos nuo pirkimo) pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LG-88 pardavė Z. P. už 123 000 Lt. Z. P. po keleto dienų – 2012 m. sausio 9 d. šį turtÄ pardavė galutiniam pirkėjui A.

R. už 123 000 Lt. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paÅ¡tu mokesčių administratoriui paaiÅ¡kino, kad nors žemės sklypo su gyvenamuoju namu sandoris sudarytas jos vardu, tačiau Å¡io turto faktiÅ¡kai ji nebuvo įsigijusi. Šį sandorį įregistruoti jos vardu paprašė jos pažįstamas S. P.. Ji nurodė, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamÄ turtÄ pinigų negavo, juos iÅ¡ pirkėjų pasiimdavo S. P..

Taip pat pažymėjo, kad R. R. ir A. R. ji asmeniÅ¡kai nepažįsta, su jais susitiko tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, patikrinimo metu padaryta iÅ¡vada, kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. sausio 5 d. įsigyti sodybÄ už 123 000 Lt. Z. P. paaiÅ¡kinimas atskleidė fiktyvaus sandorio aplinkybes, kad S. P. realiai paskelbęs skelbimÄ apie nekilnojamojo turto pardavimÄ , rado pirkėjÄ â€“ A. R., tačiau siekdamas iÅ¡vengti didesnio GPM nuo gauto didesnio pelno 75 000 Lt (48 000 Lt S. P. sodybos įsigijimo kaina – 123 000 Lt pardavimo kaina = 75000 Lt) į šį sandorį įtraukė net du tarpininkus – R.

R. ir Z. P.. PareiÅ¡kėjas turto pardavimo pajamas 55 000 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 48 248,85 Lt ir apmokestinamÄ sias pajamas 6751,15 Lt deklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)). 6.7. Apibendrinus R. R. mokestinio tyrimo metu surinktÄ informacijÄ , gautus Z. P., T. J. paaiÅ¡kinimus, Å¡ių asmenų ribotas finansines galimybes, pagrįstai konstatuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, buto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį realiai vykdė S. P..

Visi trys sandoriai buvo sudaryti formaliai, neatitinka tikrovės ir suraÅ¡yti siekiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡vengti mokestinių prievolių. 6.8. Kauno AVMI 2016 m. gruodžio 13 d. atliko G. T. mokestinį tyrimÄ tikslu iÅ¡analizuoti surinktÄ informacijÄ apie jos 2011–2013 m. gautas visų rÅ«Å¡ių pajamas ir patirtas, taip pat įvertinti G. T. vykdytus sandorius su S. P. bei pateikti iÅ¡vadÄ dėl G. T. turimo turto ir patirtų iÅ¡laidų atitikimo gautoms pajamoms. G. T. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ji 2011 m. rugpjūčio 25 d.

įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 14 502 Lt iÅ¡ Olandijos. VÄ® „Regitra” duomenimis 2011 m. rugsėjo 16 d. automobilis laikinai įregistruotas G. T. vardu. Pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. T. pardavė automobilį S. A. į Å vedijÄ už 45 000 Lt. VMI duomenimis S. A. deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad jis deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ , tačiau pagal Sodros duomenis jis nuo 2009 m. balandžio 8 d.

Lietuvoje nedirba. Lietuvoje automobilis (duomenys neskelbtini) iÅ¡ duomenų bazės neiÅ¡registruotas. G. T. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ji 2011 m. rugsėjo 7 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 15 538 Lt iÅ¡ Olandijos. VÄ® „Regitra” duomenimis 2011 m. rugsėjo 16 d. automobilis laikinai įregistruotas G. T. vardu. Pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. T. pardavė automobilį įmonei E. B. & Bil Handelsbolag į Å vedijÄ už 60 424 Lt.

Lietuvoje iš duomenų bazės automobilis neišregistruotas. 6.9. 2013 m. vasario 15 d. atliktame G. T. operatyviame patikrinime ji buvo apklausta dėl automobilių pirkimo-pardavimo aplinkybių. Kartu su G. T. į Kauno AVMI atvyko E. P., ji dalyvavo apklausiant G. T.. G. T. nurodė, kad ji pirko automobilius (duomenys neskelbtini) su tikslu parduoti, patvirtino, kad jai parodytuose automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentuose yra jos parašai, paaiškino, kad automobiliai buvo techniškai tvarkingi, apie parduodamus automobilius sužinojo iš skelbimų internete, tačiau neprisimena, nei kokioje vietoje apžiūrėjo automobilius, nei kokioje vietoje jie buvo jai perduoti, nei kokios spalvos buvo automobiliai, neprisiminė, kokios buvo automobilių kainos, kas jai sumokėjo, kam ji sumokėjo, iš ko pasiskolino automobiliams įsigyti reikalingus pinigus bei kaip panaudojo už automobilius gautus pinigus ir panašiai.

G. T. neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji pasakė, kad jai Å¡iuose sandoriuose padėjo sÅ«nėnas S. P., automobiliai buvo laikomi apmokamose automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse. G. T. visiÅ¡kai negalėjo apibÅ«dinti automobilių (duomenys neskelbtini) 2011 metais pirkimo–pardavimo, pinigų turėjimo, mokėjimo ir kitų aplinkybių. Palyginus G. T. paraÅ¡Ä jos pateiktame paaiÅ¡kinime su paraÅ¡ais automobilių pardavimo sutartyse, paraÅ¡ai vizualiai skiriasi. 6.10. VMI turimais duomenimis (Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija) automobiliais (duomenys neskelbtini), kurie buvo parduoti Å vedijos pirkėjams G.

T. vardu, iÅ¡ Rygos uosto į Å vedijÄ vyko S. P. su savo Å¡eima, atitinkamai: 2011 m. rugsėjo 20 d. su (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugsėjo 23 d. su (duomenys neskelbtini). 6.11. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad G. T. 2011–2013 metais pagrindinis gaunamų pajamų Å¡altinis – netekto darbingumo ir naÅ¡lės pensijos 15 255 Lt, 2012, 2013 metais G. T. naudojosi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis – pasiėmė 3 700 Lt greitÄ jį kreditÄ . G. T. gavo minimalias pajamas ir sukaupti (susitaupyti) reikÅ¡mingas pinigų sumas neturėjo galimybių.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes mokestinio tyrimo metu padaryta iÅ¡vada, kad G. T. realiai dalyvauti kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriuose negalėjo. 6.12. Ä®vertinęs surinktÄ informacijÄ mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, pasinaudojant G. T. socialiniu pažeidžiamumu, S. P. faktiÅ¡kai vykdė automobilių (duomenys neskelbtini) pirkimÄ -pardavimÄ , apgaulingai įformindamas Å¡iuos sandorius G. T. vardu. PareiÅ¡kėjas, naudodamas fiktyviÄ automobilių pirkimo–pardavimo schemÄ , siekė iÅ¡vengti mokestinių prievolių.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad S. P. atsirado prievolė deklaruoti automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas 45 000 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 14 502 Lt ir gautas apmokestinamÄ sias pajamas 30 498 Lt (45 000 Lt – 14 502 Lt) ir automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas 60 424 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 15 538 Lt ir gautas apmokestinamÄ sias pajamas 44 886 Lt (60 424 Lt – 15 538 Lt) 2011 metų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede GPMT ,,Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“. 6.13.

PareiÅ¡kėjo patikrinimo metu nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ A. G. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 58 000 Lt. Pagal pateiktus VÄ® „Regitra“ dokumentus pareiÅ¡kėjas 2012 m. sausio 6 d. PraÅ¡ymu Nr. 8190750 VÄ® „Regitra“ prašė įregistruoti automobilį, iÅ¡duoti valstybės numerius ir transporto priemonės liudijimÄ . 2012 m. sausio 6 d. paaiÅ¡kinime dėl nepateikto registracijos liudijimo, skirtame VĮ „Regitra“, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad registracijos liudijimÄ pametė maÅ¡inų turguje kartu su pinigine.

Lietuvoje automobilis (duomenys neskelbtini), kaip nuo 2012 m. sausio 6 d. priklausantis pareiÅ¡kėjui, 2014 m. spalio 1 d. VÄ® „Regitra“ automatiÅ¡kai iÅ¡registruotas, negavus duomenų apie atliktÄ techninę apžiÅ«rÄ ir (ar) draudimÄ . PareiÅ¡kėjas patikrinimo pradžioje telefoninio pokalbio metu teigė, kad automobilis parduotas į Å vedijÄ , tačiau 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilis parduotas Lietuvoje, tikslios vietos nepamena. Pardavimo dokumentų pareiÅ¡kėjas nepateikė. 6.14.

Kauno AVMI 2012 m. spalio 22 d. atliko A. G. operatyvų patikrinimÄ , kurio tikslas informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „Autosara“ surinkimas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Operatyvaus patikrinimo metu pateiktame paaiÅ¡kinime A. G. nurodė, kad 2010, 2011, 2012 metais nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. įregistruotos individualios veiklos „Nekilnojamojo turto agentÅ«rų veikla“ nevykdė. Nustatyta, kad A. G. pagal UAB „Autosara“ 2011 m. lapkričio 9 d.

Pirkimo–pardavimo Nr. 2011/11/09/A-1 ir pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Prekės priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. b/n iÅ¡ bendrovės įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 27 500 Lt. Už automobilį sumokėta grynais pinigais pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Pinigų priėmimo kvitÄ serija ABU Nr. 0202456. A. G. 2012 m. spalio 18 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad jis vairuotojo teisių neturi, yra 50 % neįgalus, automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo ne sau, suforminti automobilio pirkimÄ , o vėliau ir pardavimÄ savo vardu jo paprašė pažįstamas asmuo Juozas (pavardės, telefonų numerių neįvardino).

A. G. teigė, kad automobilio jis neturėjo ir atliko tik tarpininko vaidmenį, visus pirkimo–pardavimo dokumentus surašė Juozas. Pinigų jis taip pat nemokėjo ir negavo. Kas sutvarkė automobilio įregistravimÄ VÄ® „Regitra“ jis nežino. Už tarpininkavimÄ gavo 200 Lt. S. P. automobilio nepardavė. A. G. vardu automobilis VÄ® „Regitra” nebuvo įregistruotas. Pagal surinktus duomenis konstatuota, kad A. G. neturėjo finansinių galimybių 2011 m. lapkričio 9 d. iÅ¡ UAB „Autosara“ įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini) už 27500 Lt.

Su Å vedijos mokesčių administratoriumi vykusio daugiaÅ¡alio patikrinimo dėl sukčiavimo, vykdant prekybÄ naudotais automobiliais, informacijos duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) Å vedijoje įregistruotas 2012 m. sausio 4 d. ir A. G. vardu parduotas Å vedijos pirkėjui už 60 424 Lt (17 500 Eur). Atsižvelgiant į A. G. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis automobilio nepirko ir nepardavė, pinigų nemokėjo ir negavo, o buvo tik tarpininkas, į jo finansinių galimybių neturėjimÄ Ä¯sigyti automobilį, į pareiÅ¡kėjo (S. P.) prieÅ¡taringus teiginius dėl automobilio pardavimo ir pardavimÄ pagrindžiančių dokumentų nepateikimÄ , padaryta iÅ¡vada, kad automobilį (duomenys neskelbtini) 2011 metais faktiÅ¡kai iÅ¡ UAB „Autosara“ už 27 500 Lt įsigijo pareiÅ¡kėjas ir 2012 metais pardavė Å vedijos pirkėjui už 60 424 Lt.

PareiÅ¡kėjas sandorius suformino A. G. vardu, siekdamas iÅ¡vengti mokestinių prievolių. PareiÅ¡kėjui atsirado prievolė deklaruoti automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas 60 424 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 27 500 Lt ir gautas apmokestinamÄ sias pajamas 32 742 Lt 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede GPMT. 6.15. PareiÅ¡kėjo patikrinimo metu nustatyta, kad su juo susijusi Z. P. pagal 2012 m. kovo 15 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ A. G.

įsigijo (duomenys neskelbtini) už 72 500 Lt. VÄ® „Regitra“ 2012 m. balandžio 11 d. pateiktame praneÅ¡ime-deklaracijoje Nr. 8423843 Z. P. VÄ® „Regitra“ pranešė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) perleido Norvegijos piliečiui (piliečio duomenų nepateikta). Tačiau daugiaÅ¡alio patikrinimo su Å vedija dėl sukčiavimo, vykdant prekybÄ naudotais automobiliais, medžiagoje užfiksuota Z. P. minėto automobilio pardavimas Å vedijos įmonei Qendela Handelsbolag už 72 500 Lt.

Z. P. 2012 m. Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neiÅ¡laikyto nuosavybėn 3 metus, pardavimo sandorio. Pagal VÄ® „Regitra“ pateiktÄ informacijÄ nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini) A. G. pagal 2012 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį serija ĄL Nr. 2012-633 įsigijo iÅ¡ UAB „Ąžuolų loma“ už 9 700 Eur. Automobilis A. G. vardu VÄ® „Regitra“ neįregistruotas. Tyrimo metu padaryta iÅ¡vada, kad A. G. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 13 d.

įsigyti iÅ¡ UAB „Ąžuolų loma“ automobilį (duomenys neskelbtini). 6.16. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paÅ¡tu mokesčių administratoriui paaiÅ¡kino, kad nors automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimas iÅ¡ kitų asmenų ir pardavimas Å vedijos pirkėjams buvo sudarytas jos vardu, tačiau faktiÅ¡kai Å¡io automobilio ji nebuvo įsigijusi. Sandoris jos vardu įregistruotas, papraÅ¡ius senam pažįstamam S. P.. Ji tvirtina, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamÄ turtÄ pinigų negavo, juos iÅ¡ pirkėjų pasiimdavo S. P..

Mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 15 d. įsigyti automobilio (duomenys neskelbtini) už 72 500 Lt. 6.17. Atsižvelgus į Z. P. paaiÅ¡kinimÄ , kad automobilis tik formaliai įformintas jos vardu, o faktiÅ¡kai tai vykdė pareiÅ¡kėjas, į jos ribotas finansines galimybes, į A. G. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis atlieka automobilių pirkimo–pardavimo tarpininko vaidmenį, į jo finansinių galimybių neturėjimÄ Ä¯sigyti automobilį, padaryta iÅ¡vada, kad automobilį (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai iÅ¡ UAB „Ąžuolų loma“ 2012 metais už 33 492 Lt įsigijo ir 2012 metais pardavė Å vedijos pirkėjui už 72 500 Lt pareiÅ¡kėjas, įformindavęs sandorius A.

G. ir Z. P. vardais, siekdamas iÅ¡vengti mokestinių prievolių. PareiÅ¡kėjui atsirado prievolė deklaruoti automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas 72 500 Lt, įsigijimo iÅ¡laidas 33 492 Lt ir gautas apmokestinamÄ sias pajamas 39 008 Lt 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede GPMT. 6.18. PareiÅ¡kėjo patikrinimo metu nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ A. G. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), 2010 metų gamybos už 41 000 Lt.

VMI informacinės bazės duomenimis automobilį (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 6 d. iÅ¡ UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ įsigijo pareiÅ¡kėjas. Pagal VMI sukauptÄ medžiagÄ apie pareiÅ¡kėjÄ 2012 m. spalio 18 d. VÄ® „Regitra“ pateikti dokumentai, susiję su Å¡io automobilio įregistravimu: 2011 m. lapkričio 8 d. Pažyma–sÄ skaita Nr. TKKO 6800, pagal kuriÄ UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) A. G. už 11 900 Lt.

A. G. vardu automobilis VÄ® „Regitra“ nebuvo įregistruotas. A. G. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) automobilio, neiÅ¡laikyto nuosavybėje 3 metus, pardavimo nedeklaravo. Atliktame A. G. operatyviame patikrinime nustatyta, kad A. G. savo vardu įformindavo automobilių pirkimÄ ir pardavimÄ , tačiau, kaip jis pats paaiÅ¡kino, visais atvejais atlikdavo tik tarpininko vaidmenį ir už tai gaudavo atlygį. Automobilių jis nematydavo, pinigų už įsigijimÄ nemokėdavo, pinigų už pardavimÄ taip pat negaudavo.

PareiÅ¡kėjas automobilio pardavimo dokumentų nepateikė, tačiau 2017 m. kovo 27 d. pateiktuose atsakymuose į klausimus nurodė, kad automobilis parduotas Å vedijos pirkėjui už 41 000 Lt. PareiÅ¡kėjas nepateikė, neiÅ¡saugojo automobilio pardavimÄ pagrindžiančio dokumento, todėl patikrinimo metu vadovaujantis MAÄ® 8 straipsnio 3 punkto nuostatomis – protingumo principu, automobilio pardavimo kaina nustatyta pagal vidutines automobilių (duomenys neskelbtini) pardavimo kainas, skelbiamas VÅ¡Ä® „Emprekis“ informaciniame puslapyje.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta automobilio pardavimo kaina 41 000 Lt atitinka skelbiamas VÅ Ä® „Emprekis“ vidutines Subaru Legacy automobilių pardavimo kainas. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad A. G. ir Å¡ioje automobilio Subaru Legacy pirkimo–pardavimo schemoje įtrauktas, kaip fiktyvus dalyvis, siekiant nuslėpti pareiÅ¡kėjo mokestines prievoles. Konstatuota, kad automobilį Subaru Legacy pareiÅ¡kėjas, įformindamas A. G. vardu iÅ¡ UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ 2011 m.

įsigijo pats už 11 900 Lt. 6.19. Apibendrinus patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ apie A. G. kaip tarpininko veiklÄ , gautÄ Z. P. paaiÅ¡kinimÄ , konstatuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį realiai vykdė pareiÅ¡kėjas, įforminęs A. G. vardu, automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį realiai vykdė pareiÅ¡kėjas, įforminęs A. G. ir Z. P. vardais ir automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorį realiai vykdė taip pat pareiÅ¡kėjas.

A. L. RX400H, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoriai ir (duomenys neskelbtini) pirkimo sandoris yra apsimestiniai, sudaryti formaliai, neatitinka tikrovės ir surašyti siekiant pareiškėjui išvengti mokestinių prievolių. 6.20. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atkūrė apsimestinių sandorių aplinkybes, nuslėptas gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir nuo gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuotas mokestines prievoles perkėlė pareiškėjui (už 6 automobilių, buto (duomenys neskelbtini). apsimestinius pirkimo–pardavimo sandorius) ir dalinai jo sutuoktinei E. P. (už 1/2 sodybos (duomenys neskelbtini) apsimestinį pirkimo-pardavimo sandorį), konstatuojant, kad sutuoktiniai pagal GPMĮ 8 straipsnio nuostatas gavo apmokestinamųjų pajamų, kurias pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas privalėjo deklaruoti atitinkamų metų metinėse pajamų deklaracijose. 6.21.

Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjų mokestinį tyrimÄ , kurio metu be kita ko nustatyta ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu jie įsigijo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ lėšų, kurių gavimo Å¡altiniai nežinomi. Nustatęs Å¡ias aplinkybes mokesčių administratorius pagrįstai mokestinį patikrinimÄ atliko taikydamas MAÄ® 70 straipsnio nuostatas. 6.22. Siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjų galimai turėtÄ grynų pinigų likutį 2011 m. sausio 1 d., mokesčių administratorius atliko gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų analizę nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2003 metais pradėjo vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Kauno AVMI gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų balansÄ sudarė remdamasi VMI informacinėse sistemose sukauptais duomenimis, pareiÅ¡kėjÄ ir jo sutuoktinę atstovaujančio advokato pateiktais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dokumentais, gautų / suteiktų paskolų duomenimis, pareiÅ¡kėjų pateiktais paaiÅ¡kinimais ir dokumentais, kitų fizinių asmenų paaiÅ¡kinimais, VÄ® „Regitra“, VÄ® „Registrų centras“, UAB „Spindulio spaustuvė“, notarų biurų pateikta informacija, su Å vedijos mokesčių administratoriumi vykusio daugiaÅ¡alio patikrinimo dėl sukčiavimo, vykdant prekybÄ naudotais automobiliais tarp Lietuvos fizinių asmenų ir Å vedijos įmonių, medžiaga. 6.23.

Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad 2012 metais pareiÅ¡kėjų patirtos iÅ¡laidos 283 320 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas. Konstatuota, jog pareiÅ¡kėjai iÅ¡laidoms, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolų fiziniams asmenims teikimui, automobilių įsigijimui, vartojimo ir kt. iÅ¡laidoms padengti panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 6.24. VMI pažymėjo, kad nesant jokių objektyvių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjai gavo skunde nurodytas neapmokestinamÄ sias pajamas (pirminiuose mokesčių mokėtojų paaiÅ¡kinimuose nebuvo užsiminta apie tokias neapmokestinamas pajamas, apie jas nebuvo žinoma patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad gavo Å¡ias pajamas), pareiga įrodyti pajamų gavimo faktÄ tenka mokesčių mokėtojui, kadangi, bÅ«tent mokesčių mokėtojas pirmiausia disponuoja informacija ir dokumentais apie gautas lėšas (jų Å¡altinius).

Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas teigia, jog jo atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos yra neapmokestinamos GPM (kaip iÅ¡ esmės yra nagrinėjamu atveju), jam ir tenka pareiga Å¡iÄ aplinkybę pagrįsti. IÅ¡ tiesų, remiantis aktualiomis GPMÄ® 5 straipsnio nuostatomis, GPM objektu pagal bendrÄ taisyklę yra visos fizinio asmens gautos pajamos, o mokėtojas savo argumentais siekia apmokestinimo iÅ¡imties, t. y. iÅ¡ esmės įrodinėja, kad gavo neapmokestinamųjų pajamų, kurios nėra apmokestinamos GPM.

Atitinkamai, argumentÄ , kad yra pagrindas taikyti apmokestinimo iÅ¡imtį, turi pagrįsti, bÅ«tent tokia iÅ¡imtimi (lengvata) siekiantis pasinaudoti mokesčių mokėtojas, t.y. pareiÅ¡kėjai. 6.25. Mokesčių administratorius, analizuodamas pareiÅ¡kėjos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. gruodžio 21 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 1-5956, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), rado įraÅ¡Ä apie 2012 m. birželio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį.

PapraÅ¡yta pateikti Å¡ios sutarties kopijÄ . Pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartį nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvai H. Ž. ir P. V. Ž. padovanojo pareiÅ¡kėjai 35 000 Lt. PareiÅ¡kėja padovanotų 35 000 Lt nedeklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini). 6.26. Siekdama nustatyti pinigų dovanojimo aplinkybes, H. ir P. V. Ž. finansines galimybes padovanoti 35 000 Lt, Kauno AVMI atliko jų pajamų – iÅ¡laidų analizę, jų finansinių įsipareigojimų analizę.

Nustatyta, kad pinigų dovanojimo metu (2012 m. birželio 15 d.) H. Ž. buvo 67 metų amžiaus, P. V. Ž. buvo 73 metų amžiaus. H. Ž. darbinę veiklÄ baigė 2012 metais (2011 metais nedirbo), P. V. Ž. darbinę veiklÄ baigė 2005 metais. H. ir P. V. Ž. Å¡eima per 2008 – 2012 metus gavo pajamų: 2008 m. – 24 849 Lt (16 327 + 8 522), 2009 m. – 29 449 Lt (19 585 + 9 864), 2010 m. – 23 848 Lt (15 048 + 8 800), 2011 m. – 18 124 Lt (9 324 + 8 800), 2012 m. – 18 931 Lt (10 739 + 8 192).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis H. Ž. nuo 2012 m. vasario 1 d., P. V. Ž. nuo 2012 m. kovo 1 d. pradėtos vykdyti iÅ¡skaitos iÅ¡ gaunamų pensijų: H. Ž. pagal antstolio R. B. 2012 m. sausio 16 d. PatvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. S-489 (pagrindas Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo Nutartis Nr. 02200913130-L/2009-12-23), kuriame nurodyta skola 68 588,97 Lt ir 6,42 proc. palÅ«kanų 3 eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui AB DNB bankui (iÅ¡skaitos buvo vykdomos iki 2015 m. balandžio 15 d.), bei pagal antstolio R.

S. kontoros 2012 m. vasario 14 d. PatvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. 882, kuriame nurodyta skola 190,50 Lt; P. V. Ž. pagal antstolio R. B. 2012 m. sausio 31 d. ir kt. 6.27. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad H. Ž. ir P. V. Ž. gautų pajamų dydis artimas vartojimo iÅ¡laidų dydžiui. Dėl to jų gaunamų pajamų užtenka patenkinti tik minimalias pragyvenimo iÅ¡laidas ir sukaupti (susitaupyti) reikÅ¡mingas pinigų sumas nėra galimybių. Be to, H. Ž. ir jo sutuoktinė P. V.

Ž. pradedant 2008–2009 metais tapo nemokÅ«s, nes įsiskolino įvairiems kreditoriams, iÅ¡ jų gaunamų pajamų (pensijų, darbo užmokesčio) buvo vykdytos ir iki Å¡iol vykdomos iÅ¡skaitos skoloms padengti. PareiÅ¡kėja gautos dovanos nedeklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) ir tik mokesčių administratoriui nustačius įraÅ¡Ä nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje apie tariamai gautÄ piniginę dovanÄ , ilgai delsusi, sutartį pateikė.

H. ir P. V. Ž. neatsakė į jiems raÅ¡tu pateiktus klausimus apie sandorius su dukra E. P.. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad H. Ž. ir P. V. Ž. 2012 m. birželio 15 d. neturėjo finansinių galimybių padovanoti dukrai E. P. 35 000 Lt. 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartis suraÅ¡yta formaliai, joje nėra asmenų pinigų perdavimo ir pinigų gavimo patvirtinimo. 6.28. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad E. P. bendros jungtinės nuosavybės teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2010 m. gruodžio 16 d.

Rentos sutartį iÅ¡ E. M.. PareiÅ¡kėjai įsipareigojo iÅ¡laikyti E. M. iki jos gyvos galvos, teikti materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas, tame tarpe tinkamÄ aprÅ«pinimÄ gyvenamÄ ja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, patalyne, maitinimu, medicininiu aptarnavimu, medikamentais ir slaugos priemonėmis, asmens priežiÅ«ra ir slauga, įsipareigoja palaidoti rentos gavėjÄ , apmokėti laidojimo iÅ¡laidas bei tinkamai prižiÅ«rėti kapÄ . E. M. mirė 2013 m. vasario 12 d.

Butas parduotas pagal 2013 m. birželio 5 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-3023 (nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo) S. ir M. M. už 59 000 Lt. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ buto pardavimo pajamų, kaip jo įsigijimo kainÄ , gali atimti rentos gavėjui sumokėtÄ rentÄ ir kitas su buto pardavimu susijusias iÅ¡laidas, pagrįstas juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Prie pateiktos Metinės GPM deklaracijos E. P. pateikė E. M. rentos iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä su nurodyta iÅ¡ viso 49 327,05 Lt suma.

Pateikti 2 besidubliuojantys laidojimo paslaugų dokumentai, kuriuose užsakovas nurodytas H. Ž. (E. P. tėvas) bei apyvartos žiniaraÅ¡tis už paslaugas UAB „BÅ«sto valda“ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau pateiktų dokumentų sumos neatitiko deklaruotai rentos iÅ¡laidų sumai ir pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti faktiÅ¡kÄ E. P. Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ . Patikrinimo metu mokesčių administratorius ne kartÄ nurodė pateikti rentos iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiÅ¡kėjai papildomų dokumentų nepateikė.

Atsižvelgusi į tai, Kauno AVMI patikrinimo metu konstatavo, jog E. P. deklaruotos 49 730 Lt buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo iÅ¡laidos nepagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir dėl to nevertintinos, kaip nekilnojamojo turto įsigijimo sÄ naudos. Ä®sigijimo ir pardavimo iÅ¡laidomis pripažinta 2832,50 Lt (laidojimo paslaugos) bei 577,90 Lt (notaro iÅ¡laidos). PareiÅ¡kėjai nepateikė argumentų dėl atleidimo nuo mokesčių delspinigių, taikant MAÄ® 100–141 straipsnius. 6.29.

PareiÅ¡kėjų mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d. ir baigtas 2017 m. spalio 9 d. Nustatyta, kad mokestinis patikrinimas ne kartÄ buvo pratęstas dėl pareiÅ¡kėjams duotų mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti papildomus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus bei dėl prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo apie sutuoktinių turėtus sandorius su kitais susijusiais asmenimis. Kauno AVMI sprendime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi bendravo vangiai, nenoriai, delsė arba visai ignoravo praÅ¡ymus pateikti reikalaujamÄ informacijÄ ir dokumentus.

VMI nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų kontrolės procedūra vyko ilgai ir, kad delspinigių apskaičiavimo laikotarpis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. 6.30. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a:

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjams priskaičiuotų sumokėti GPM ir su juo susijusių sumų valstybei, t. y. pareiÅ¡kėjai gavo kitų pajamų, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM ir su juo susijusių sumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad Kauno apskrities VMI atlikusi pareiÅ¡kėjų 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio GPM bei 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus 2017 m. spalio 9 d. patikrinimu aktu Nr. (7.46)FR0680-433 (Komisijos bylos medžiagos Nr. 7-69/2018 tomas I, b.l. 104-156) Kauno AVMI papildomai apskaičiavo S. P. 21 824,03 Eur GPM ir 421,40 Eur PSD sumÄ ; o 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktu Nr. (7.46)FR0680-430 (Komisijos bylos medžiagos Nr. 7-70/2018 tomas II, b. l. 3-31) Kauno apskrities VMI papildomai apskaičiavo E. P. 14 593,08 Eur GPM sumÄ . 6.1.

Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-457 pareiÅ¡kėjui nurodė sumokėti į biudžetÄ 17 225,73 Eur GPM, 8981,83 Eur GPM delspinigius, 5168 Eur GPM baudÄ , 379,69 Eur PSD įmokos, 146,30 Eur PSD įmokų delspinigius, 114 Eur PSD įmokų baudÄ (Komisijos byla Nr. 7-70/2018 tomas I, b.l. 62-95). Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-458 pareiÅ¡kėjai nurodė sumokėti į biudžetÄ 10 838,45 Eur GPM, 4921,26 Eur GPM delspinigius, 3252 Eur GPM baudÄ (Komisijos bylos medžiagos Nr.7-69/2018, tomas I, b. l. 58-86). 6.2.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. kovo 29 d. išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, parvirtino Kauno apskrities VMI sprendimus Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-457 ir Nr. (7.46-4.7.2.)-FR0682-458. 6.3. Mokestinių ginčų komisija išnagrinėjusi pareiškėjų skundus 2018 m. birželio 22 d. sprendimais Nr. S-96 (7-69/2018) ir Nr. S-99 (7-70/2018) patvirtino VMI 2018 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 68-43 ir Nr. 68-44, neatleido pareiškėjų nuo delspinigių mokėjimo (Komisijos bylos medžiagos Nr. 7-69/2018, Nr. 7-70/2018 tomas XIII, b. l. 21-47; tomas XII, b. l. 193-223). 6.4.

PareiÅ¡kėjų apeliacinius skundus iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), 2019 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2019 m. sausio 7 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT konstatavo, kad priimdamas tikrinamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nutarties 30 punkte paminėtų procesinių teisės normų nesilaikė, nes bylai reikÅ¡mingas aplinkybes iÅ¡ esmės konstatavo ne betarpiÅ¡kai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet iÅ¡ esmės perraÅ¡ydamas skundžiamuose sprendimuose pateiktas mokesčių administratorių ir Komisijos apibendrintas iÅ¡vadas dėl faktinių aplinkybių buvimo ar pritardamas jų nustatytoms aplinkybėms.

Tai sudaro kliÅ«tis apeliacinės instancijos teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

7. Taigi teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų skundus vertins mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskaičiuojant pareiÅ¡kėjams GPM ir PSD įmokų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. Teismas, įvertinęs mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose aptartus su pareiškėjų apmokestinimu susijusias faktines aplinkybes, šių aplinkybių neatkartos, pasisakys tik dėl Pareiškėjų skunduose nurodytų argumentų.

9. Teismas pažymi, kad pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ( toliau – ir MAÄ®) (MAÄ® 1 str. 1 d.). Pagal MAÄ® 2 straipsnio 17 dalį mokesčių mokėtoju yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, o pagal GPMÄ® 5 ir 8 straipsnius mokesčių mokėtoju yra asmuo bet kokiu bÅ«du gavęs pajamų, todėl kiekvienu atveju yra reikÅ¡minga nustatyti asmenį, kuriam atsiranda pareiga deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti GPM, ginčo atveju nuo turto pardavimo pajamų.

MAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių visuotinio privalomumo principas kildina imperatyvÄ kiekvienam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kas suponuoja mokesčių mokėtojo savalaikį, tikslų bei teisingÄ mokestinės prievolės įvykdymÄ vadovaujantis mokesčių įstatymais (MAÄ® 40 str. 1 d. ir 4 d., 66 str. 1 d.). Mokesčių mokėtojui, nevykdant ar netinkamai vykdant Å¡iÄ pareigÄ , mokestis apskaičiuojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva pagal mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, apskaitos ir kitus dokumentus arba taikant įstatymų leidėjo MAÄ® įtvirtintus specialiuosius mokesčių apskaičiavimo bÅ«dus (MAÄ® 66 str. 2 d.).

Vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų yra, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ . 9.1. Taigi MAÄ® 69–72 straipsniuose iÅ¡dėstyti mokesčių apskaičiavimo metodai, be kita ko, mokesčių apskaičiavimas taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ ir kt. Vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minėto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. 9.2. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka atimama pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu Å¡ios dalies 53 punkte nurodytÄ laikÄ , gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio bÅ«sto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsigijimui.

Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 53 punktÄ , apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka atimama pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktÄ Ä¯tvirtintos pajamos bÅ«tų neįskaitomos į GPM apmokestinamÄ sias pajamas, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) tokias pajamas asmuo gavo pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), kuriame jis trumpiau nei 2 metus teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) pajamas iÅ¡ tokio bÅ«sto pardavimo asmuo per vienerius metus nuo pardavimo panaudoja kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsigijimui. 9.3. Ä®gyvendinimo tvarka buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).

Mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: (1) apskaičiuoti mokesčius; (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi; (3) tvarkyti apskaitÄ ; (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus.

Šias nuostatas aiškiai savo bylose yra konstatavęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A575-146/2011; A442-1984/2012; A602-27/2013 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjų mokėtinÄ GPM už 2011 m.–2013 m. ataskaitinį laikotarpį apskaičiavo vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos nurodytu laikotarpiu virÅ¡ijo pajamų gavimo Å¡altiniais patvirtintas pajamas. TokiÄ iÅ¡vadÄ mokesčių administratorius padarė nustatęs, kad E. P. kartu su sutuoktiniu S. P. yra pripažinta pajamų už parduotÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - sodyba), gavėja, taip pat dėl kitų vykdytų Å«kinių operacijų (kuriose pagal sandorių dokumentus dalyvavo Z.

P., R. R., T. J., A. G.), kurių faktiniu dalyviu pripažintas S. P., jis siekė mokestinės naudos, pasinaudodamas fiziniais asmenimis (kurie realiai automobilių, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių nevykdė), siekė iÅ¡vengti realiai gautų pajamų deklaravimo ir mokesčio nuo jų sumokėjimo, siekė sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ , dirbtinai padidinant turto įsigijimo kainÄ , o taip pat PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis pardavę pagal rentos sutartį įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (neiÅ¡laikytÄ 3 metus), esantį (duomenys neskelbtini), pažeisdami GPMÄ® 19 straipsnio nuostatas, nepateikė dokumentų pagrindžiančių Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas ir kitas su turto pardavimu susijusias iÅ¡laidas.

Mokesčių administratorius sprendimuose konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pajamas, gautas pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi, byloje iÅ¡kilo ginčas dėl to, ar VMI, atlikdama pareiÅ¡kėjų mokestinį patikrinimÄ , tinkamai atlikto įrodymų vertinimo procedÅ«rÄ ir padarė pagrįstas galutines iÅ¡vadas, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjams apskaičiuotas mokėtinas GPM ir su juo susijusios sumos.

11. Å iame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-422/2018). Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti, ar dovanojimo sandoris buvo realiai įvykdytas, t. y. ar pareiÅ¡kėja Å¡io sandorio pagrindu faktiÅ¡kai gavo pajamų, turėjo atlikti iÅ¡samų visų byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų tyrimÄ , įvertinti jų tarpusavio ryšį, sÄ sajas ir neatitikimus, ir atlikto tyrimo pagrindu padaryti iÅ¡vadas dėl pajamų gavimo (negavimo).

12. PareiÅ¡kėjai nesutinka su ginčijamais sprendimais, praÅ¡o juos naikinti, argumentuodami, kad mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, Kauno apskrities VMI patikrinimo metu taikė pareiÅ¡kėjams nepalankiÄ paskolų suteikimo (grÄ Å¾inimo) skaičiavimo metodikÄ , be to nagrinėjant pareiÅ¡kėjų skundus nebuvo atsižvelgta į juose nurodytus argumentus, prašė atleisti nuo delspinigių mokėjimo, nes jų dydis sudaro daugiau kaip pusę papildomai apskaičiuotų sumų.

13. Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdama, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti apie tinkamai ir objektyviai teisingai atliktas mokesčių administravimo procedūras.

14. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjų argumentais, palaiko mokesčių administracijos pozicijÄ , nes mokesčių administratorius, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei nenukrypdamas nuo LVAT suformuluoto MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo, pagrindė mokestinio patikrinimo metu padarytas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjų mokesčio bazės apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , o mokesčių mokėtojai (pareiÅ¡kėjai) nepateikė svarių įrodymų ar dokumentų ginčijamiems sprendimams paneigti.

15. Taigi ši byla yra nagrinėjama po to, kai LVAT nutartimi perdavė nagrinėti iš naujo dėl visapusiško ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus motyvus, pasisakys dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

16. IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai buvo tikrieji pirkimo-pardavimo sandorių, kurie pagal sandorius pagrindžiančius dokumentus buvo įforminti fizinių asmenų: R. R., Z. P., T. J., G. T., A. G. vardu, vykdytojai, todėl S. P. apmokestinamosiomis pajamomis už 2011 metus pripažintos 285 424 Lt piniginės lėšos, t. y. už butÄ , esantį Laisvės al. 77-27, Kaune (180 000 Lt), už automobilį (duomenys neskelbtini) (45 000 Lt), už automobilį (duomenys neskelbtini) (60 424 Lt), Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidomis pripažinta 130 040 Lt, atitinkamai - 100 000 Lt už butÄ ; 14 502 Lt už (duomenys neskelbtini); 15 538 Lt už (duomenys neskelbtini); 2012 metų pajamomis pripažintos 355 924 Lt lėšos, iÅ¡ jų 123 000 Lt (priskirta 1/ 2 dalis pajamų) už žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini) (toliau - sodyba), 59 000 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini), 60 424 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini), 72 500 Lt, už automobilį (duomenys neskelbtini), 41000 Lt, už automobilį (duomenys neskelbtini), pripažintos 144 192 Lt iÅ¡laidos, atitinkamai – 48 000 Lt, 23 300 Lt, 27 500 Lt, 33 492 Lt, 11 900 Lt.

PareiÅ¡kėjai priskirta 1/2 dalis pajamų už sodybÄ . Todėl mokesčių administratorius spręsdamas, kad realiai Å¡ių sandorių dalyviu buvo S. P., o sodybos pirkimo pardavimo atveju abu pareiÅ¡kėjai, įvykusias Å«kine operacijas vertino vadovaudamasis MAÄ® 69 straipsnio nuostatomis. Tokias iÅ¡vadas mokesčių administratorius padarė, atsižvelgdamas į patikrinimo metu apklaustų asmenų (Z. P., T. J.) paaiÅ¡kinimus, kad jie nebuvo pirkimo-pardavimo sandorių dalyviai, turto neieÅ¡kojo, nemokėjo pinigų už įsigyjamÄ turtÄ , negavo pajamų turtÄ pardavus, sandoriai jų vardu buvo tik įforminti papraÅ¡ius S. P..

IÅ¡ A. G. paaiÅ¡kinimo matyti, kad sandoriuose jis dalyvavo kaip tarpininkas, už tokių veiksmų atlikimÄ gaudamas sutartÄ atlygį (pavyzdžiui, 200 Lt), o iÅ¡ G. T. paaiÅ¡kinimo matyti, kad nors ir laikėsi pozicijos, kad pati sudarinėjo sandorius, padedant S. P., tačiau nieko konkretaus negalėjo paaiÅ¡kinti apie vykdytų sandorių, įsigyto turto pobÅ«dį, lėšas panaudotas automobiliams įsigyti ir pan. 16.1. Mokesčių administratorius atlikęs patikrinimÄ nustatė, kad sandoriuose dalyvavę asmenys finansinių galimybių sudaryti ginčo sandorius neturėjo lėšų įsigyti automobilius, nekilnojamÄ jį turtÄ , nes jų pajamos buvo mažos, iÅ¡ jų buvo vykdomos antstolių iÅ¡skaitos, atsižvelgė į Å¡ių asmenų gyvenimo aplinkybes (grįžę iÅ¡ kalinimo įstaigų, paieÅ¡komi dėl padarytų nusikalstamų veikų, vieniÅ¡i, turintys sveikatos problemų).

Be to, sandoriuose dalyvavę asmenys nėra pateikę metinių pajamų deklaracijų ar (ir) deklaravę gautų pajamų, nuo gautų pajamų sumokėję mokesčių. Taip pat mokesčių administratorius vertino ir analizavo informacijÄ gautÄ iÅ¡ užsienio mokesčių administratoriaus daugiaÅ¡alio patikrinimo metu. 16.2. Teismas plačiau pasisakys dėl pareiÅ¡kėjai priskirtos ½ dalies sodybos pardavimo pajamų apmokestinimo pagrįstumo. Pagal MAÄ® 2 straipsnio 17 dalį mokesčių mokėtoju yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, o pagal GPMÄ® 5 ir 8 straipsnius mokesčių mokėtoju yra asmuo bet kokiu bÅ«du gavęs pajamų, todėl kiekvienu atveju yra reikÅ¡minga nustatyti asmenį, kuriam atsiranda pareiga deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti GPM, ginčo atveju nuo turto pardavimo pajamų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad ginčo sandorių dalyviais ir pajamas gavusiais asmenimis Å¡ioje situacijoje yra abu pareiÅ¡kėjai, o pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti fiziniai asmenys į sandorių grandines buvo įtraukti, siekiant mokestinės naudos - iÅ¡vengti gautų pajamų deklaravimo ir mokesčio mokėjimo, taip pat padidinti turto įsigijimo kainÄ , sumažinant apmokestinamÄ sias pajamas. Teismo vertinimu, minėtos mokesčių administratoriaus iÅ¡vados yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų ir duomenų visuma. 16.3.

Bylos dokumentai patvirtina, kad ginčo sandoryje dalyvavusi Z. P., jÄ su S. P. sieja draugystės santykiai, paaiÅ¡kinime Inspekcijai paneigė dalyvavimÄ visuose jos vardu vykdytuose sandoriuose (taip pat ir sodybos pirkimo-pardavimo), paaiÅ¡kindama, kad juose dalyvavo papraÅ¡ius S. P., nesidomėjo įsigyjamu turtu, už jį pinigų nemokėjo, pardavus pinigų negavo. Kito sandorių grandinėje dalyvavusio R. R. galimybes įsigyti sodybÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paneigė Inspekcijos surinkta informacija apie Å¡io asmens pajamas ir iÅ¡laidas, iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai matyti, kad jis neturėjo lėšų turto įsigijimo iÅ¡laidoms patirti, jis yra grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jo pajamos yra labai nedidelės, nuolat vykdytos iÅ¡skaitos pagal antstolių patvarkymus.

Surinkta Inspekcijos medžiaga rodo, kad R. R. buvo pirminiu turto įgijėju, kai 2010 m. spalio 4 d. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 14 d. automobilį (duomenys neskelbtini) (abiem atvejais naudos ir pajamų gavėju pripažintas S. P.), taip pat R. R. 2012 m. sausio 4 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sutuoktinio įsigijo sodybÄ , esančiÄ Å akių rajone. IÅ¡ R. R. ginčo objektus įsigijo Z. P. (automobilis ir sodyba) ir T. J. (butas), jie paneigė savo realų dalyvavimÄ ginčo sandoriuose, paaiÅ¡kindami, kad pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyti formaliai, papraÅ¡ius S. P.. 16.4.

Todėl įvertinus R. R. 2016 m. gruodžio 16 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. FR0686-2431 surinktus duomenis apie šio asmens 2011-2013 metais gautas nedideles pajamas ir iš jų nuolat daromas išskaitas pagal įvairius antstolių patvarkymus; tai, jog šis asmuo 2010 m. kovo 2 d. buvo paleistas iš pataisos namų, vykdytų sandorių pobūdį: pirkimo-pardavimo sandoriai vyko po dienos, kelių dienų, tai yra sandoriuose dalyvaujantys asmenys buvo žinomi iš anksto, iš anksto buvo pasirūpinta turto įregistravimu naujojo savininko vardu ir pažymos sekančiam sandoriui gavimu; sandoriuose formaliai dalyvavusių Z.

P. ir T. J. paaiÅ¡kinimus; tai, jog R. R. jokių veiksmų, susijusių su gautų pajamų deklaravimu neatliko, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus pozicija, jog tikraisiais ginčo sandorio (sodybos pardavimo) dalyviais buvo pareiÅ¡kėjai, yra pagrįsta. 16.5. Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjų mokestinės naudos siekimas, kai vykdami ekonominę veiklÄ , fiktyviai formino sandorius per kitus asmenis, sukÅ«rė formalias sÄ lygas mokestinėms prievolėms iÅ¡vengti. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padarytomis iÅ¡vadomis, kad aptarti fiziniai asmenys į vykdytų sandorių grandines buvo įterpti formaliai siekiant sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjams nedeklaruoti iÅ¡ kilnojamojo (nekilnojamojo) turto pardavimo gautų pajamų ar pasinaudojant Å¡iais sandoriais padidinti turto įsigijimo kainÄ . 16.6.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų (jos Å¡eimos) iÅ¡laidos 2012 metais 283 320 Lt virÅ¡ijo pajamas, todėl mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjų pajamas virÅ¡ijanti iÅ¡laidų dalis buvo padalinta ir lygiomis dalimis priskirta E. P. ir S. P.. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad ji neginčija Inspekcijos nustatyto pinigų likučio tikrinamojo laikotarpio pradžiai, nustatytų (pripažintų) patirtų iÅ¡laidų ir gautų pajamų, iÅ¡skyrus, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos Å¡eimos pajamų Å¡altiniu nepripažino pareiÅ¡kėjos tėvų 2012 metais galimai dovanotų 35 000 Lt, gautų neapmokestinamų pajamų už įvairaus nereikalingo turto pardavimÄ (po 8 000 Lt gavo kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių 2011-2012 metais), kurios pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatas nėra apmokestinamos. 16.7.

Todėl teismas pasisakys dėl pareiÅ¡kėjai tėvų dovanotų lėšų. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiga pagrįsti pajamų Å¡altinius tenka mokesčių mokėtojui (MAÄ® 41 str.), todėl kontrolės veiksmus atliekančiam mokesčių administratoriaus pareigÅ«nui, kaip ir ginÄÄ nagrinėjančioms institucijoms neturi kilti abejonių dėl Å¡altinių realumo, t. y. pajamų Å¡altinio realumas ir realus piniginių lėšų perdavimas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo akto Nr. (7.46)FR0680-430, Inspekcija detaliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė su Å¡iuo pajamų Å¡altiniu susijusias aplinkybes, pagrįstai pažymėjo, kad Å¡is Å¡altinis nėra realus, nes pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui po tariamo dovanos gavimo nėra pateikusi jokios informacijos apie šį Å¡altinį, o pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2012 metus, nedeklaravo Å¡ių neapmokestinamųjų pajamų, nors pagal tuo metu galiojusio Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sÄ raÅ¡o nuostatas ji tai padaryti privalėjo (nebuvo pareigos deklaruoti tik mažesnių kaip 10000 Lt dovanų, gautų iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių).

Be to 2012 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis buvo pateikta tik po 2017 m. balandžio 5 d. mokesčių administratoriaus užklausoje nurodytos informacijos, kad dovanojimo sutartis yra paminėta 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo pardavimo sutartyje (Å¡ia sutartimi PareiÅ¡kėja įsigijo turtÄ asmeninės nuosavybės teise). 16.8. Bylos įrodymai patvirtina, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjos tėvų H. Ž. ir V. Ž. 2008-2012 metais gautų pajamų ir iÅ¡laidų analizę, nustatė, kad PareiÅ¡kėjos tėvai neturėjo galimybių sukaupti dovanojamų lėšų, nes Å¡ių asmenų gautos pajamos artimos vartojimo iÅ¡laidų dydžiui; nuo 2008 metų Å¡ie asmenys turėjo įsiskolinimų įvairiems kreditoriams ir iÅ¡ jų gautų pajamų buvo vykdomos iÅ¡skaitos skoloms padengti; patys pareiÅ¡kėjos tėvai mokesčių administratoriui jokios informacijos neteikė, nepaisant to, kad dokumentai dėl informacijos pateikimo Å¡iems asmenims buvo įteikti.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „asmenys, skolinę (dovanoję) ar kitaip neva perleidę pareiÅ¡kėjams pinigines lėšas patys buvo finansiÅ¡kai apsunkintoje padėtyje arba tokioje finansinėje padėtyje, kuri eliminavo galimybę perduoti dalį savų turimų pinigų“ vertinama kaip viena iÅ¡ aplinkybių paneigiančių dovanojamų ar kitokių bÅ«du perleidžiamų lėšų realumÄ . Be to byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aptartų lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjai, nors LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai mokėtojas pasirenka lėšų suteikimo (gavimo) grynaisiais pinigais bÅ«dÄ , bÅ«tent jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta realų lėšų perdavimÄ pagrįsti leistinais ir tinkamais įrodymais (LVAT administracinėse bylose A-1305-602/2015, A-145-602/2016, Nr. A-593/556/2018). 16.9.

Taigi visų iÅ¡tirtų aplinkybių visuma aiÅ¡kiai patvirtina mokesčių administratoriaus pozicijÄ , kad Å¡is pajamų Å¡altinis (pareiÅ¡kėjos tėvų dovanotos lėšos 35 000 Lt) yra formalus ir lėšos realiai pareiÅ¡kėjai nebuvo perduotos, nes pareiÅ¡kėja savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip numatyta MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje. LVAT teismo praktika dėl MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos aiÅ¡kiai numato, kad paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes turi mokesčių mokėtojai, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas.

Todėl pareiškėjų abstraktūs teiginiai, atsikirtimai, nepagrįsti jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesčių mokėtojo naudai (LVAT administracinėse bylose Nr. A-556-1632/2010, Nr. A-575-912/2011).

17. PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad yra gavę kito turto pardavimo pajamų, kurių pagal gaunamų pajamų dydį nereikėjo deklaruoti. Teismas su Å¡iais argumentais sutikti negali, nes pareiÅ¡kėjai realaus pajamų gavimo jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinimuose teigė, kad į jos sÄ skaitÄ 2011 metais pervestos 2 079 Lt lėšos iÅ¡ fizinių asmenų yra už parduotus neneÅ¡iojamus rÅ«bus, todėl Inspekcija Å¡ias lėšas pripažino neapmokestinamomis pajamomis pagal tuo metu galiojusio GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatas.

Tačiau pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu nepagrindžia, kad 2011-2012 metais yra gavę po 8 000 Lt neapmokestinamų kito turto pardavimo pajamų kiekvienas. Toks Å¡ios rÅ«Å¡ies pajamų iki 8 000 Lt neapmokestinimo reglamentavimas neįtvirtina tokių pajamų gavimo prezumpcijos ir neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo pareigos pagrįsti realų Å¡ių pajamų gavimÄ , todėl mokesčių administratoriaus pozicija yra pagrįsta.

18. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjų argumentus dėl paskolų suteikimo ir grÄ Å¾inimo, nes jų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui pripažinti Å¡ias pajamas ir iÅ¡laidas netinkamai apskaičiuotomis. LVAT savo praktikoje, taikant MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad yra galimi atitinkami netikslumai, nes mokesčių administratorius turi galimybę remtis ne tiksliais, o tik tikėtinais duomenimis, be to, Å¡is mokesčio bazės ir mokestinių prievolių apskaičiavimo bÅ«do taikymas yra nulemtas paties mokesčių mokėtojo pažeidimų pobÅ«džio.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tam tikrais atvejais į pareiÅ¡kėjų sÄ skaitas gautos lėšos yra laikytinos paskolų grÄ Å¾inimu, tačiau pareiÅ¡kėjai nepateikė nei teismui, nei mokesčių administratoriui įrodymų ar dokumentų, pagrindžiančių suteiktų paskolų dydį, suteikimo laikÄ . Todėl PareiÅ¡kėjams nepateikus jokios tikslios informacijos apie paskolų suteikimÄ (nors bÅ«tent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti į asmenines sÄ skaitas įplaukusių lėšų pobÅ«dį ir kilmę), į pareiÅ¡kėjų sÄ skaitas gautos lėšos nebuvo vertintos kaip kitos į sÄ skaitÄ gautos lėšos, o, vadovaujantis jų paaiÅ¡kinimais, buvo pripažintos fizinių asmenų grÄ Å¾intomis pareiÅ¡kėjams suteiktos paskolos lėšomis, tačiau tokio pat dydžio lėšos pripažintos patirtomis paskolų suteikimo iÅ¡laidomis.

Todėl pareiÅ¡kėjų aplinkybės, kai jie nepateikė tikslių duomenų apie paskolų suteikimÄ , jų dydį, o mokesčių administratorius neturėjo galimybės remtis tiksliais duomenimis, nesudaro pagrindo pripažinti atliktų skaičiavimų kaip neatitinkančių MAÄ® 70 straipsnio taikymui keliamų protingumo ir teisingumo kriterijų.

19. Teismas atskirai pasisakys dėl buto pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini). Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. birželio 5 d. pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (butas buvo įsigytas pagal 2010 m. gruodžio 16 d. rentos sutartį iÅ¡ E. M.), t. y. butas parduotas neiÅ¡laikius 3 metus. Pagal sudarytÄ rentos sutartį pareiÅ¡kėja įsipareigojo iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ iki jo gyvos galvos, teikti materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas, tame tarpe tinkamÄ aprÅ«pinimÄ gyvenamÄ ja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, patalyne, maitinimu, medicininiu aptarnavimu, medikamentais ir slaugos priemonėmis, asmens priežiÅ«ra ir slauga, įsipareigojo palaidoti rentos gavėjÄ , apmokėti laidojimo iÅ¡laidas bei tinkamai prižiÅ«rėti kapÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja pateikusi metinę pajamų deklaracijÄ , deklaravo 59 000 Lt turto pardavimo pajamas ir 49 730 Lt to turto įsigijimo iÅ¡laidas, pažeisdama GPMÄ® 19 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dalies Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. PareiÅ¡kėja prie pateiktos metinės GPM deklaracijos pateikė E. M. rentos iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä su nurodyta iÅ¡ viso 49 327,05 Lt suma, pateikti 2 besidubliuojantys laidojimo paslaugų dokumentai, kuriuose užsakovu nurodytas H.

Ž. (E. P. tėvas) bei apyvartos žiniaraÅ¡tis už paslaugas bendrovės „BÅ«sto valda“ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, tačiau pateiktų dokumentų sumos neatitiko deklaruotai rentos iÅ¡laidų sumai ir pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti faktiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ . Mokesčių administratorius ne kartÄ nurodė PareiÅ¡kėjams pateikti rentos iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiÅ¡kėjai papildomų dokumentų neteikė. 19.1.

Pagal GPMÄ® 19 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojas iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainÄ (pasigaminimo, rekonstravimo iÅ¡laidas) ir su turto pardavimu (kitokiu perleidimu) susijusias iÅ¡laidas, jei egzistuoja tokios sÄ lygos, kaip tokio pobÅ«džio sumos (iÅ¡laidos) realiai buvo patirtos ir Å¡ias iÅ¡laidas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais dokumentais. Todėl, mokesčių mokėtojas, neįvykdęs bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, netenka teisės iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų atimti tokio pobÅ«džio sumų.

Dėl Å¡ių sÄ lygų yra pasisakęs ir LVAT savo bylose. Taigi GPMÄ® nuostatos, reglamentuojančios iÅ¡laidų pripažinimÄ , yra priskirtinos vieÅ¡osios teisės normoms, pareiga pagrįsti iÅ¡laidas yra nustatyta bÅ«tent mokesčių mokėtojui, siekiančiam savo apmokestinamÄ sias pajamas sumažinti realiai patirtomis iÅ¡laidomis (LVAT administracinėse byloje Nr. A-575-1752/2010, Nr. A-556-1280/2012, Nr. A-238-438/2018, Nr. A- 783-575/2018 ir kt.). Todėl mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino rentos iÅ¡laidomis PareiÅ¡kėjos skaičiavimuose nurodytų sumų, nes jos nepagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, įrodančiais realias iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus 2 832,50 Lt (laidojimo iÅ¡laidas, kurias pagal pateiktus dokumentus patyrė PareiÅ¡kėjos tėvas H.

Ž.) bei 577,90 Lt notaro iÅ¡laidas. 19.2. Teismas palaiko mokesčių administratoriaus argumentus, kad ginčo atveju, esant GPMÄ® įtvirtintoms patirtų iÅ¡laidų pripažinimo taisyklėms, mokesčių administratorius neturi pagrindo netiesiogiai nustatinėti galimai mokesčių mokėtojų patirtų iÅ¡laidų, nes mokesčių mokėtojui nustatyta pareiga pagrįsti realiai patirtų iÅ¡laidų dydį. Todėl galimybė taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , yra svarbus, tačiau jis turi bÅ«ti taikomas tik kartu su kitais mokestiniuose santykiuose taikomais principais bei mokesčių įstatymų reikalavimais.

Teismo vertinimu, šis principas negali paneigti mokesčių mokėtojo pareigos pagal GPMĮ 19 straipsnio 3 dalį turėti tinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus.

20. LVAT, nutartimi panaikindamas sprendimÄ , pažymėjo, kad VAAT nepilnai pasisakė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) apmokestinimo. LVAT nutartyje konstatavo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius turėjo teisėtÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjų pajamų, gautų pardavus turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), nepriskirti prie neapmokestinamųjų pajamų, grįsti iÅ¡ esmės tuo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog už namÄ (duomenys neskelbtini) ji atsiskaitė už turto v, pardavimÄ gautais pinigais.

Teismas tikrinamame sprendime nenustatinėjo, ar nagrinėjamu atveju yra GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, ir tame kontekste nevertino byloje surinktų įrodymų, susijusių su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimu ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimu. Todėl teismas detaliai pasisakys dėl Å¡io buto pardavimo. 20.1. Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka atimama pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu Å¡ios dalies 53 punkte nurodytÄ laikÄ , gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio bÅ«sto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsigijimui.

Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 53 punktÄ , apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka atimama pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktÄ Ä¯tvirtintos pajamos bÅ«tų neįskaitomos į GPM apmokestinamÄ sias pajamas, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) tokias pajamas asmuo gavo pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), kuriame jis trumpiau nei 2 metus teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) pajamas iÅ¡ tokio bÅ«sto pardavimo asmuo per vienerius metus nuo pardavimo panaudoja kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsigijimui. 20.2. Bylos medžiaga patvirtina, Å¡ių aplinkybių neginčija ir pareiÅ¡kėjai, kad pagal 2009 m. spalio 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. 1-6036, pareiÅ¡kėjos tėvai P. V. Ž. ir H. Ž. padovanojo jai 299/598 dalį žemės sklypo (Å¡alių įvertintas 81 000 Lt), gyvenamÄ jį namÄ , 1/2 dalį Å«kinio pastato, 1/2 dalį garažo (gyvenamasis namas, 1/2 dalis Å«kinio pastato ir 1/2 dalis garažo Å¡alių įvertinta 194155 Lt) adresu (duomenys neskelbtini).

Padovanotas turtas Å¡alių įvertintas 275 155 Lt (81000+194155). PareiÅ¡kėja pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. Mainų sutartį Nr. 1-3491 dalį, t. y. ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Lt iÅ¡mainė į kitÄ dalį, t. y. ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ S. K. už 500 Lt, mainai lygiaverčiai. 20.3. Tačiau pareiÅ¡kėjai paminėtÄ turtÄ 2012 m. rugpjūčio 27 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3546 pardavė R. ir Ž. N. už 400 000 Lt.

PareiÅ¡kėja Å¡ias turto pardavimo pajamas 400 000 Lt 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) deklaravo kaip neapmokestinamÄ sias pajamas. 20.4. Taip pat pareiÅ¡kėja pagal 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5956 iÅ¡ H. V. ir R. V. už 433 000 Lt įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (71 % baigtumo) (duomenys neskelbtini) (429 765,39 Lt PareiÅ¡kėja sumokėjo mokėjimo pavedimu į pardavėjų sÄ skaitÄ 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. sumokėjo pardavėjams 3 234,61 Lt grynais pinigais).

Å iuo adresu pareiÅ¡kėja gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo tik 2015 m. gegužės 18 d. (iki tol, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Å¡is butas įsigytas 2005 m. rugsėjo 26 d.). 20.4. Todėl teismui siekiant nustatyti, ar gautos lėšos pardavus turtÄ (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos kitam turtui – gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjos pinigų apyvartų bankų sÄ skaitose analizę nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo data) ir nustatė, kad už parduotÄ turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) pirkėjai Ž. ir R.

N. 2012 m. spalio 11 d. į pareiÅ¡kėjos SEB banko sÄ skaitÄ mokėjimo pavedimu pervedė 380 000 Lt (Pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėta, kad 20 000 Lt pirkėjai sumokėjo grynais pinigais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį). Å ios sÄ skaitos likutis 2012 m. gruodžio 21 d. pradžiai tebuvo 1 852 Lt. PareiÅ¡kėja iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡ gautų pinigų už parduotÄ turtÄ mokėjimo pavedimu pervedė 350 000 Lt UAB „Agroprimum“ avansÄ už prekę - dirvos pagerintojÄ . Taigi už įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja sumokėjo 2012 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimu 429 765,39 Lt iÅ¡ AB DNB banko sÄ skaitos, prieÅ¡ tai 2012 m. gruodžio 21 d.

į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡dama 429 770 Lt grynais pinigais. Mokesčių administratorius ne kartÄ prašė pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinti Å¡ių įneÅ¡tų pinigų kilmę, tačiau pareiÅ¡kėjai pinigų kilmės nepaaiÅ¡kino. 20.5. Taigi pareiÅ¡kėjams Å¡i pajamų mokesčio lengvata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn (toliau – pardavimas) Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (įskaitant priskirtÄ Å¾emę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metai laikÄ , ir gautos pajamos per vienus metus nuo tokio bÅ«sto pardavimo yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsigijimui. 20.6.

Tačiau pareiÅ¡kėjai iki minėto turto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, jame gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1 metus ir 4 mėnesius. Bylos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad piniginės lėšos, gautos už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo panaudotos gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, nes didžioji dalis lėšų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos SEB banko atsiskaitomosios sÄ skaitos 2012 m. lapkričio 23 d. buvo pervesta bendrovei „Agroprimum“ už dirvos pagerintojÄ , o lėšas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti pareiÅ¡kėja į savo AB DNB banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė grynais pinigais, tačiau įneÅ¡tų piniginių lėšų kilmės mokesčių administratoriui neatskleidė.

Todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos gautoms pajamoms pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti taikoma GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalyje 54 punkte nustatyta mokestinė lengvata.

21. Teismas laiko, kad GPM delspinigius pareiÅ¡kėjams mokesčių administratorius apskaičiavo tinkamai, nes aiÅ¡kinant MAÄ® 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumÄ , nurodytÄ mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.

Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Vadovaujantis Å¡iuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ .

Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje.

Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Ginčo situacijoje, teismo vertinimu, jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės nėra nustatytos, o patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai sÄ lygota pareiÅ¡kėjų vykdytų sandorių, veiklos masto, pačių mokesčių mokėtojų veiksmų. Patikrinimo akte yra detaliai aptarti mokesčių administratoriaus pareigÅ«nės patikrinimo metu atlikti veiksmai, taip pat pareiÅ¡kėjų (jų atstovų) veiksmai teikiant informacijÄ ir dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjai nors ir teikė informacijÄ , dokumentus, tačiau buvo praÅ¡oma jų pateikimo terminus ir laikÄ pratęsti, teikiama informacija nebÅ«davo iÅ¡sami, konkreti, jÄ buvo praÅ¡oma patikslinti, konkretizuoti ir pan.

Tai pagrindžia, kad mokesčių administratorius nevilkino kontrolės veiksmų atlikimo, o bÅ«tinybė atlikinėti konkrečius veiksmus: užduoti papildomus klausimus, teikti mokesčių administratoriaus nurodymus, buvo sÄ lygota ir pačios mokėtojos veiksmų, tuo tarpu bÅ«tinybė rinkti papildomÄ informacijÄ iÅ¡ kitų asmenų (vertinti jų finansines galimybes), taip pat gauti informacijÄ iÅ¡ juridinių asmenų buvo sÄ lygota abiejų sutuoktinių vykdytų sandorių pobÅ«džio ir vykdytų sandorių apimties.

Vadinasi, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjams apskaičiavo delspinigius nėra pagrindo atleisti pareiškėjų nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo.

22. PareiÅ¡kėjams paskirta 30 procentų GPM bauda, ji atitinka vidutinio dydžio baudÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų (taigi 30 procentų iÅ¡ tikro atitinka vidutinio dydžio baudÄ ) minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bendraisiais baudų skyrimo principais, skiriant baudÄ asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobÅ«dis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pripažinimas, padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybes (LVAT administracinėje byloje Nr. A438‑1117/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjams pagrįstai paskirta 30 proc. bauda kiekvienam, t. y. vidutinio dydžio GPM bauda. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta aplinkybių, sunkinančių pareiÅ¡kėjų atsakomybę, pvz., mokesčių apskaičiavimas taikant specialų mokesčių apskaičiavimo instrumentÄ , numatytÄ MAÄ® 70 straipsnyje, konstatavus pareiÅ¡kėjus gavus pajamas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir siekį iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, be to, po mokestinio patikrinimo, žinant mokesčių administratoriaus padarytas iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjai teikė dokumentus, siekdami patvirtinti teisėtÄ piniginių lėšų gavimÄ , nemokant valstybei mokesčių.

PareiÅ¡kėjų argumentai dėl geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, atliekant mokestinį patikrinimÄ , negali bÅ«ti vertinami vienareikÅ¡miÅ¡kai, nes mokestinio tyrimo metu buvo praÅ¡oma pareiÅ¡kėjų pateikti informacijÄ ir juridinę galiÄ turinčius dokumentus, pagrindžiančius pajamų Å¡altinius, tačiau pareiÅ¡kėjai dokumentų nepateikė. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjams paskirtos vidutinio dydžio GPM baudos mažinti, nes tai bÅ«tų nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principais, pareiÅ¡kėjai atsidurtų geresnėje padėtyje nei tie mokesčių mokėtojai, kurie mokestinius pažeidimus padarė dėl savo netyčinių veiksmų, neapdairumo.

Todėl pareiškėjams teisėtai bei pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio GPM bauda paliktina galioti, kaip visiškai atitinkanti MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be to) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjai ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

24. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija 2018 m. birželio 22 d. sprendimais Nr. S-96 (7-69/2018) ir Nr. S-99 (7-70/2018) teisėtai ir pagrįstai patvirtino VMI 2018 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 68-43 ir Nr. 68-44, neatleido pareiÅ¡kėjų nuo delspinigių mokėjimo, pagrįstai paskyrė jiems po 30 proc. baudas, naikinti ginčijamų Komisijos, VMI sprendimų, vadovaujantis pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

25. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Nyderlandai; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Suomija; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų S. P. ir E. P. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas