2024-03-28 Nr. DBT-18-3-61-3-08908-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. –Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ukmergės rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-03-28 Nr. DBT-18-3-61-3-08908-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).
Full text
Teismingumo byla Nr. T-8/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08908-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. –Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ukmergės rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjai J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (toliau – LLKS), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija (toliau – LPKTB), Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (toliau – LLK sąjūdis) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (toliau – LPKTS) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo, jį patikslinę, prašo: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) žemina velionio J. K., jo šeimos ir palikuonių, konkrečiai (duomenys neskelbtini) J. M. J., garbę ir orumą, taip pat žemina ir žeidžia J. K. istorinį atminimą, atitinkamai žemina ir žeidžia kitų rezistencinių kovų dalyvių, jų šeimų narių ir palikuonių, kuriuos kaip narius vienija pareiškėjai LLKS, LPKTB, LLK sąjūdis ir LPKTS, garbę ir orumą; 2) pripažinti šį Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjų skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas juos pašalinti iki 2023 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjai pateikė patikslintą skundą. Skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, manydamas, kad pareiškėjai gina asmenines neturtines teises, tokias kaip garbę, orumą, velionio istorinį atminimą ir kt., kurias reguliuoja civilinės teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 str., 1.138 str. 1 p., 2.24 str. ir kt.). Teismas akcentuoja, kad civilinės teisės ginamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismus.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjų skunde keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Pareiškėjai prašo pripažinti, kad skundžiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ žemina velionio J. K., jo šeimos ir palikuonių, konkrečiai (duomenys neskelbtini) J. M. J., garbę ir orumą, taip pat žemina ir žeidžia J. K. istorinį atminimą, atitinkamai žemina ir žeidžia kitų rezistencinių kovų dalyvių, jų šeimų narių ir palikuonių, kuriuos kaip narius vienija pareiškėjai LLKS, LPKTB, LLK sąjūdis ir LPKTS, garbę ir orumą. Pareiškėjai taip pat prašo pripažinti šį Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.
Dėl pareikšto reikalavimo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą pažymėtina, kad Sprendimu Centras nusprendė pakeisti J. K. atminimui skirtą paminklinį akmenį. Centro veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus. Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo įstatymų leidėjo į penkias grupes suskirstytas funkcijas, nustatytas Įstatymo 5 straipsnyje, be kita ko, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą.
Atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atžvilgiu nagrinėjamu atveju keliamas reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo yra susijęs su atsakovo, kaip valstybinio administravimo subjekto, priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o toks reikalavimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Be to, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (kuris buvo ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas) 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai skunde, be kita ko teigia, kad Sprendimas priimtas veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus), kad jam priimti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taigi reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Kitas pareiškėjų skunde keliamas reikalavimas dėl pripažinimo, kad Sprendimas žemina nurodytų asmenų garbę ir orumą, yra susijęs su CK 2.24 straipsnyje nustatytomis asmens garbės ir orumo gynimo priemonėmis – teise reikalauti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir teise reikalauti tokių duomenų paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas skunde nėra aiškiai suformuluotas – pareiškėjai nėra aiškiai suformulavę nei vieno iš CK 2.24 straipsnyje nurodytų teisių gynimo būdų.
Nežiūrint į tai, įvertinusi skundo turinį ir formuluojamą reikalavimą, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis skunde keliamas reikalavimas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio.
Nors aptartas reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju jis yra neatsiejamai susijęs su keliamu ginču dėl viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo, nes būtent su Sprendime nurodyta informacija siejamas ir asmens garbės ir orumo pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo skundo reikalavimą, susijusį su garbės ir orumo gynimu, išskirti į atskirą bylą ir perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju tikslinga, kad skundas kompleksiškai būtų nagrinėjamas administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegija tokią išvadą daro, atsižvelgdama į pareiškėjų siekį savo ir kitų asmenų teises ginti pirmiausia panaikinant administracinį aktą, kuriame galbūt pateikti tikrovės neatitinkantys ir garbę bei orumą žeminantys teiginiai.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ukmergės rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys