fa6d817c-ee71-485e-8461-927e061eae2e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1904-142/2013Proceso Nr. 3-61-3-03379-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 15.2.3.2; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,n u s t a t ė :A. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, VRM) 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Nr. 1D-8513(11);

2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį 7 297,4 Lt;

3) priteisti solidariai iš atsakovių 5 proc. metinių palūkanų nuo minėtos sumos už 2010–2012 metus, iš viso 836,30 Lt;

4) priteisti 6 000 Lt moralinei žalai atlyginti.Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar 2009 m. gruodžio 9 d. Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatyta, kad paskirta 1 191,55 Lt ir nustatyta tvarka apribota iki 831,55 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojama taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę (konkrečiai pareiÅ¡kėjui), neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, ar Laikinasis įstatymas tiek, kiek nenumato valstybinių pareigÅ«nų pensijų kompensavimo mechanizmo, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad VRM 1994 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 12756 jam paskirta pareigÅ«nų valstybinė pensija.

Iki 2010 m. sausio 1 d. kas mėnesį pareiÅ¡kėjas gaudavo 1191,55 Lt dydžio valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ (kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu). Nuo 2010 m. sausio 1 d. jo valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį. PareiÅ¡kėjas mano, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis sumažinta valstybinė pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.

PareiÅ¡kėjas mano, kad pensija sumažinta neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau atsakovė atsisako grÄ Å¾inti valstybinės pensijos nepriemokÄ ir toliau mokėti paskirtÄ pensijÄ , todėl ji turi bÅ«ti priteisiama. Priėmusio LaikinÄ jį įstatymÄ Seimo veiksmai pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Valstybei nustačius nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.

Tai reiÅ¡kia, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, valstybės veiksmai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolių, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neiÅ¡mokėtai valstybinės pensijos daliai. PareiÅ¡kėjas mano, kad yra visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos ir yra pagrindas Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 30).

Gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 29).Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 24–25) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti.PaaiÅ¡kina, kad VRM pensijÄ pareiÅ¡kėjui mokėjo ir moka pagal teisę į pensijÄ reguliuojančiÄ teisę, pagal galiojančius teisės aktus perskaičiuodama ir mokėdama sumažintÄ valstybinę pensijÄ , nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu prieÅ¡taraujančia Konstitucijai pripažino tik 5 straipsnio 1 dalį, o Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas) ir negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiÅ¡kai neveikia.

Nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundÄ neteikė.Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 31–33).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui pagal Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 1994 m. lapkričio 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. 12756 nuo 1994 m. lapkričio 15 d. buvo paskirta 584,56 Lt pareigÅ«nų valstybinė pensija (b. l. 15).

Atsakovė, taikydama LaikinÄ jį įstatymÄ , nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ (b. l. 8). PareiÅ¡kėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, 2012 m. lapkričio 21 d. praÅ¡ymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 19). VRM 2012 m. gruodžio 12 d. raÅ¡te Nr. 1D-8513(11) atsakė pareiÅ¡kėjui, kad įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, VRM nėra teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato įstatymas ir mokėti paskirtÄ valstybinę pensijÄ bei iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 6–7, 20–21).

Prie raÅ¡to atsakovė pridėjo 2012 m. gruodžio 10 d. pažymÄ Nr. 11D(P)-6068 apie pareiÅ¡kėjo pensijos dydį (b. l. 8, 22). Remiantis Å¡ia pažyma nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir 5 straipsnį.Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį bÅ«tų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Tai konstatavęs Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Vadovaudamasis Å¡ia teisės norma, pasisakydamas dėl kreipimosi į teismÄ termino, pareiÅ¡kėjo teisės gynimo, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiÅ¡ka su nagrinėjama byla. Å ioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, todėl pagal analogijÄ turi bÅ«ti taikomos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti.

Ginčo laikotarpiu galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo bÅ«ti skundžiami teismui. Todėl pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui.

Savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl valstybinės pensijos VRM gautas 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 19), o dėl Å¡io praÅ¡ymo 2012 m. gruodžio 12 d. priimto sprendimo skundas teismui paduotas 2012 m. gruodžio 27 d. Taigi į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi nepažeidęs pagal analogijÄ taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, ir turi teisę reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos nepriemoka.Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina.

Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta nebuvo. Å is turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka.

Veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas bÅ«tų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kas paÅ¡alinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl VRM argumentų, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas.

Dar daugiau, nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Taip pat bÅ«tų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas ir dėl to neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Teismui pateikta 2012 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 11D(P)-6068 apie pareiÅ¡kėjo pensijos dydį (b. l. 22). PareiÅ¡kėjas neginčijo Å¡ios pažymos duomenų teisingumo, teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymos teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino valstybinę pensijÄ apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai. Taigi dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 2 085,55 Lt (iÅ¡ turėtos gauti perskaičiuotos tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pensijos sumos atėmus realiai gautÄ pensijos sumÄ ).

PareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjo apskaičiuota neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos suma yra neteisinga, nes jis skaičiavo ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos sumÄ (b. l. 9).PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad dėl valstybinės pensijos dalies neiÅ¡mokėjimo jam buvo padaryta turtinė žala, yra nepagrįsti. Byloje tarp Å¡alių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pareigÅ«nų ir karių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai.

Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos šių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Būtent iš valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisinio santykio, iš šio santykio kylančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimas.Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisių kolegijos nutartimi pareiškėjui neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

Siekiant nepakenti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminas, kuris, teismo nuomone, bÅ«tų 4 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos sumos, nes vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl neiÅ¡mokėjimo nenustato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palÅ«kanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali bÅ«ti priteisiamos.PareiÅ¡kėjas skundžia VRM sprendimÄ , kuriuo atsakovas iÅ¡ esmės atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ .

Teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pensijos nepriemokÄ , kuri susidarė dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Nors priimdama ginčijamÄ sprendimÄ VRM iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę (moralinę) žalÄ .

Sprendžiant iÅ¡ skundo turinio, moralinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Lietuvos valstybės ir VRM veiksmų. Žalos atlyginimÄ reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Dėl Lietuvos valstybės, nustačiusios Konstitucinio Teismo vėliau pripažintÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai teisinį reguliavimÄ , atsakomybės pasakytina, kad pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y.

žala turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, o valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė negalima. VRM iki kol Konstitucinis Teismas pripažino nurodytas teisės normas prieÅ¡taraujančiomis konstitucijai, privalėjo jas vykdyti ir pareiÅ¡kėjui pensijÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jau minėta, kad VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. 1D-8513(11) suformuluotas atsisakymas iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Neturtinę žalÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad dėl VRM atsisakymo grÄ Å¾inti valstybinės pensijos nepriemokos dalį pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų ir kt. Todėl tarp VRM veiksmų ir pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas neteisėtų atsakovės VRM veiksmų apimtį ir trukmę, nustatytos pensijos nepriemokos dydį, į tai, kad pensijas mokanti institucija privalėjo vykdyti teisės aktus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui priteistini 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir tiek, kiek jame nėra numatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, atitikties Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas, pareiÅ¡kėjo nuomone prieÅ¡taraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų, atitiktį jau iÅ¡tyrė 2012 m. vasario 6 d. nutarime, pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, 127 straipsniun u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8513(11) dalį, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti A.

K. 2 085,55 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 55 centus) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .Priteisti A. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) moralinei žalai atlyginti.Kitus reikalavimus atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                     Raimondas Blauzdžius     Rasa Ragulskytė-Markovienė     Halina Zaikauskaitė