2021-10-13 Nr. AB-20908-4-44-3-00134-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4014-525/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00134-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

Sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam R. A., jo atstovei advokatei I. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjams Aryan Zardasht ir Ritai Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio R. A. taikomo sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. (toliau – ir Užsienietis) prisistačiusio asmens sulaikymą Centre iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 18 d., veikdamas 17 asmenų grupėje, Naujųjų Kalvių kaimo prieigose, Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone buvo sulaikytas, su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Departamentas Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka. Užsienietis 2021 m. birželio 14 d. negrįžo į Centrą, tą pačią dieną buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje ir perduotas Lietuvos Respublikai. 2021 m. birželio 15 d. VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 valandoms. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Departamentas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, nutarė jį išsiųsti į kilmės šalį. Centras nurodė, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat nenustatyta Užsieniečio asmens tapatybė ir jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, todėl yra pagrindas pratęsti jam taikomą sulaikymą.

3. Užsienietis teismo posėdyje prašė skirti jam alternatyvias sulaikymui priemones, nurodė, jog yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, nes jam taip patarė asmenys jį atvežę prie Lietuvos Respublikos sienos, kadangi (duomenys neskelbtini) piliečiams lengviau suteikiamas prieglobstis. Užsieniečio atstovas prašė teikimo netenkinti ir nepratęsti sulaikymo termino, o taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi Užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Užsienietis, jį sulaikius, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, tačiau teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad iš tiesų yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o (duomenys neskelbtini) piliečiu jam prisistatyti liepė jį atgabenę asmenys, kad jis lengviau gautų prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tokius Užsieniečio veiksmus neatskleidžiant tikrosios tapatybės pirmosios instancijos teismas laikė nebendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, trukdymu nustatyti jo asmens tapatybę bei grąžinimo į kilmės šalį vengimu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Užsienietis iki šiol nepateikė jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Jis Lietuvos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, 2021 m. gegužės 19 d. prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą, be to, 2021 m. birželio 14 d. Užsienietis išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad Užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti. Be to, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje, 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 10, 12 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išliktų tikimybė, jog Įstatymo tikslai nebus pasiekti, sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių ir būtinybės sulaikyti Užsienietį, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Užsieniečiui negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietis suprato savo veiksmų pasekmes, daugiau savo elgesiu neparodė, kad pažeistų apgyvendinimo tvarką, jo pasišalinimas buvo vienkartinis. Pirmosios instancijos teismas, netaikęs alternatyvios sulaikymui priemonės, nors to buvo prašoma, neišnaudojo visų galimybių kaip galima mažiau varžyti Užsieniečio judėjimo laisvę. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Centras nurodo, jog Užsienietis bijodamas galimo išsiuntimo bandė išvykti į Lenkijos Respubliką ir ten ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Užsienietis nenori būti išsiųstas į savo kilmės šalį. Galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasekmes pasišalinus iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodoma, jog nekyla abejonių, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

11. Užsieniečiui buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo byloje, Užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl negalima laikyti užsieniečio elgesio kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

12. Atsiliepime teigiama, kad VSAT 2021 m. birželio 29 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užskirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

13. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi alternatyvi sulaikymo priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia pavojaus valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė, taip pat klaidingai nurodė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis.

14. Atsiliepime teigiama, kad suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad nesulaukęs galutinio sprendimo išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Nurodoma, kad užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

15. Remiantis išdėstytais argumentais, Užsieniečių registracijos centras teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

18. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymą. Užsienietis suprato savo veiksmų padarinius, daugiau savo elgesiu neparodė, kad pažeistų apgyvendinimo tvarką. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

21. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Migracijos departamente sudaryta 2-oji skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimo atmetė. Šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir byla dar neišnagrinėta. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį dar neįsiteisėjęs ir nėra galutinis.

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

23. Šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

26. Pažymėtina, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam buvo paskirtas sulaikymas Centre, nepasikeitė – Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, t. y. prieglobsčio motyvai nėra iki galo išaiškinti, pareiškėjo tapatybė ir pilietybė vis dar tinkamai nenustatyta, kadangi nepateikti jo tapatybę patvirtinantys dokumentai. Užsienietis, siekdamas gauti prieglobstį, sąmoningai prieglobsčio prašyme pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo kilmės valstybę bei pilietybę, be to, siekė neleistinai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nagrinėjamu atveju išlieka pagrindas manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigiant rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė