fa6c86ce-ce82-410a-9db4-4cdca41f2417 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-172-917/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00244-2014-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Džiuljetai Grigienei, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, nukentėjusiems I.

F., Z. V., kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis mechaniku UAB „(duomenys neskelbtini“, gyv. (duomenys neskelbtini, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. padarymu,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-02-26 apie 18.50 val. laisvalaikio ir prekybos centre „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, esančioje parduotuvėje „Takko fashion“ persirengimo kabinoje pagrobė didelės vertės svetimÄ â€“ I. F. priklausantį turtÄ : 629,34 eur (2173 Lt) vertės rankinę „Mont Blant“ su 11990,27 eur (41 400 Lt) vertės auksiniu žiedu, kuris puoÅ¡tas dvejomis platinos detalėmis ir penkiais deimantais, 599,51 eur (2070 Lt) vertės auksiniu pinigų suspaudėju, 17 500 eurų (60 424 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 3,4528 lito už vienÄ eurÄ ), 225 000 Rusijos rublių (15 868,13 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 7,0525 lito už 100 Rusijos rublių), 345 litais (99,92 eur), tuo jis padarė I.

F. 35414,77 eur (122 280,13 Lt) turtinę žalÄ . Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino. PaaiÅ¡kino, jog             paėmė piniginę. Laikas ir vieta nurodyta tiksliai kaltinime, nesutinka su paimtų daiktų verte. 2014-02-26, 18 val. 50 min. su A. atvažiavo į prekybos centrÄ â€žMega“ apsipirkti, vaikščiojo po parduotuves, ieÅ¡kojo vaikui kelnių, nusipirko džemperį ir dar gal kažkÄ , turėjo parduotuvės „New Yorker“ maiÅ¡elį.

Ä®einant į parduotuvę „Takko fashion“, tarp durų susitiko nukentėjusiuosius. Juos įsidėmėjo, kadangi jie - ne lietuviai, kalbėjo rusiÅ¡kai. Jų parduotuvėje tikrai nebuvo, kai jie apsipirkinėjo. Vaikas iÅ¡sirinko džinsus, nuėjo į kabinÄ pasimatuoti, o jis vaikščiojo po parduotuvę, atėjo į kabinÄ pažiÅ«rėti kaip atrodo džinsai, jis buvo pasisukęs Å¡onu, ant kabliuko matė piniginę, kuri buvo vyriÅ¡ka, tačiau didesnė nei įprastai, panaÅ¡i į moteriÅ¡kÄ .

Piniginė buvo juoda, du užtrauktukai iÅ¡ virÅ¡aus. Rankinę pasiėmė, A. jÄ matė, prasegė jÄ , nieko joje nebuvo, užsegė ir įmetė pas save į maiÅ¡elį. Piniginė buvo kairėje kabinos pusėje, prasidarė užuolaidÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Nukentėjusiųjų nebuvo, parduotuvėje buvo nedaug žmonių. TÄ dienÄ iÅ¡ tos parduotuvės pirko kelnes, tiksliai neatsimena, atsiskaitė banko kortele. Paskambino sÅ«nėnas, paprašė nuolaidų kortelės, pasakė, kur esantis, kad paskolins kortelę.

Išėjus iÅ¡ parduotuvės, jis laukė jau, padavė nuolaidų kortelę ir vaikščiojo toliau po parduotuves. Ä® firminį parduotuvės maiÅ¡elį įsidėjo piniginę. Dėvėjo džinsus mėlynos spalvos ir mėlynÄ striukę bei džemperį su geltonu kapiÅ¡onu. Vaikas dėvėjo džinsais ir languota striuke. Atsiskaitė parduotuvėje Swedbanko kortele. Vaikas matė, kad paėmė piniginę, klausė kÄ darys, pasakė, kad jeigu atsilieps kas, atiduos. Dar pavaikščiojo po parduotuves, nuėjo į tualetÄ , apžiÅ«rėjo piniginę, buvo apie 2000 rublių, atrodo dvi kupiÅ«ros po 1000 rublių.

Dokumentų nebuvo, kitos valiutų pinigų nebuvo, buvo lapelių, čekių, perlenktas vokas, jokio žiedo, pinigų suspaudėjo, ar juvelyrinių dirbinių nebuvo. Jis užsimirÅ¡o, kad turi tÄ piniginę. IÅ¡važiuojant iÅ¡ prekybos centro prisiminė, kad piniginė pas jį. Po kelių dienų reikėjo iÅ¡važiuoti į VokietijÄ , o toje piniginėje nieko vertingo nebuvo, autostradoje važiuojant jÄ iÅ¡metė, rublius pasiėmė, juos grÄ Å¾ino tyrėjai. Po kelių dienų turėjo iÅ¡važiuoti į VokietijÄ .

Vaizdo įraÅ¡us matė, atpažino save, nesuprato, kodėl nukentėjusieji iÅ¡kirpti bÅ«tent iÅ¡ tos vietos, kai jie įeina, o nukentėjusieji iÅ¡eina. Informacijoje piniginės neatidavė, nes galvojo, jog atsiras piniginės savininkas. ApžiÅ«rėjęs tualete piniginę, jÄ vėl įsidėjo į maiÅ¡Ä . Galvojo, kad per racijÄ praneÅ¡, kad kažkas pametė piniginę. Piniginę iÅ¡metė, pamirÅ¡o gražinti, nieko vertingo ten nebuvo, jam greitai reikėjo iÅ¡važiuoti, nenorėjo neÅ¡ti į policijÄ , norėjo iÅ¡vengti procesų ir apklausų.

Tyrimo metu nesakė, kad sutiko ne lietuvius, kadangi apie tai jo neklausė. Piniginė buvo ant kabliuko padėta persirengimo kabinoje. Toje parduotuvėje užtruko apie 10 minučių. Tik atvažiavę sutiko sÅ«nėnÄ , vėliau dar kartÄ sutiko jį, kai reikėjo nuolaidų kortelę paduoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. A. mama yra jo draugė, buvusi jo sugyventinė, negyvena kartu apie metus, bet bendrauja.  Nukentėjusysis I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nepažįsta kaltinamojo, giminystės ryÅ¡iais nesaistomas. 2014-02-26, apie 18 val. atėjo į prekybos centrÄ â€žMega“.

Tik įėjus pasikeitė 100 eurų į litus. Su Ž. nuėjo į antrame aukÅ¡te esančiÄ kavinę, po to pavaikščioti po parduotuves. Nuėjo į parduotuvę ,,Tako fashion“, į persirengimo kabinÄ nuėjo pasimatuoti marÅ¡kinėlius. Parduotuvėje be jo ir Ž. daugiausiai buvo 3 žmonės, persirengimo kambariai buvo tuÅ¡ti. Pakabino ant kabliuko rankinę ir Å¡alia pakabino marÅ¡kinius, juos apsirengė ir nuėjo padėti maikutę, kuri netiko. Kai išėjo iÅ¡ kabinos, jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjo kaltinamasis.

Staiga kaltinamasis įpuolė į tÄ kabinÄ , matyt pamatė jo rankinę, nors visos kabinos tuščios buvo, greitai užtraukė užuolaidas. Nesuprato, jog paliko tašę. Po minutės pas kaltinamÄ jį užėjo kitas žemesnis jaunas vaikinas. Jį iÅ¡gÄ sdino užtraukiamos užuolaidos garsas. Su Ž. pasimetė ir abu išėjo iÅ¡ parduotuvės, viskas įvyko labai greitai. Nuėjo į kitÄ parduotuvę, tada suprato, kad jo tašė liko toje parduotuvėje. Nuėjo į parduotuvę pasikalbėti, darbuotojai iÅ¡kvietė apsaugÄ , atsuko kameras ir pažiÅ«rėjo video įraÅ¡us.

Pamatė, jog Å¡is vaikinas užeina į parduotuvę ir iÅ¡traukia jo rankinę, tÄ vaikinÄ atpažino. Vėliau iÅ¡kvietė policijÄ , tašėje buvo jų dokumentai, turėjo pirkti automobilį, buvo su nuomojama maÅ¡ina. Tašėje liko atsiskaitymo kortelės lietuviÅ¡kuose bankuose, visai nieko neliko, liko tik Rusijos banko kortelė. Paskambino į bankÄ ir užblokavo sÄ skaitas. Važiavo į Vilniaus ambasadÄ , iÅ¡davė dokumentus, kad galėtų grįžti į RusijÄ . Piniginėje buvo 17500 eurų, kupiÅ«romis po 500 Eur ir 100 Eur, ir 225 000 rubliai.

Buvo auksinis suspaudėjas pinigams suspausti, žiedas su deimantais, jie buvo atskirame piniginės skyrelyje. Jam su žiedu buvo nepatogu vairuoti, todėl jį nusiėmė. Suspaudėjas buvo per mažas, jis nebÅ«tų suspaudęs tokios krÅ«vos pinigų, kuri tuo metu pas jį buvo. Lietuvos pasienį kirto 14-15 val., kai atvyko, važiavo apžiÅ«rėti automobilio į Tauragės miestÄ , Penkis automobilius apžiÅ«rėjo, bet nepatiko nei vienas automobilis, nebandė pravažiuoti nei vienu iÅ¡ automobilių, ten praleido apie vienÄ valandÄ laiko.

IÅ¡ Tauragės vyko į KaunÄ , į MegÄ . Kirto sienÄ automobiliu Hyundai, automobilio numerio neatsimena, tai nuomotas automobilis. Kartu su juo buvo Z. V. ir dar vienas žmogus, kuris paprašė pervežti per sienÄ , jo nepažįsta, jis paprašė pervežti, kad jam nereikėtų eiti apie 100 metrų. Jis buvo su taÅ¡e. Dažnai tokių dalykų praÅ¡o, normalu, kad praÅ¡o pravežti pro sienÄ . Dažnai paveža ir pats važiuoja, gal 2-3 kartus, ar 10 kartų per mėnesį atvyksta darbo reikalais, nes turi čia labdaros fondÄ .

Apie grynųjų pinigų deklaravimÄ ir vežimÄ su savimi tvarkÄ Å¾ino, kirsdamas sienÄ su savimi turėjo 17500 Eur ir 225000 rublių. Å ie pinigai priklauso tik jam. Turėjo virÅ¡ 22 000 Eur, pagal muitinės departamento įsakymÄ kiekvienas asmuo, kertantis sienÄ iÅ¡ trečiosios Å¡alies, turi deklaruoti, jeigu turi daugiau kaip 10 000 Lt, bet jie paskaičiavo, kad čia trys asmenys ir padalino Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ trijų, pasakė, kad pildyti deklaracijos nereikia. SienÄ kirto tryse. Žino, jog baudžiamojoje byloje (1 t. b.l. 131-134) yra duomenys, kad dviese kirto sienÄ , bet nežino, kodėl nebuvo nurodyta, jog sienÄ kirto tryse.

Nežino, kodėl užfiksavo tik du žmones, kai privažiavo prie kamerų, buvo dviese, o po to priėjo kitas žmogus ir jau buvo tryse. Per Å¡lagbaumÄ pravažiavo dviese. Ten kur sustojo, jų paklausė keliese važiuoja, sakė, kad dviese ir tik tada priėjo trečias asmuo. Mano, jog taip yra todėl, kad po užfiksavimo, niekas nežiÅ«ri, kiek žmonių važiuoja. Gali užklausti Rusijos pasienio, kokie asmenys sienÄ kirto. Jo rankinė iÅ¡ virÅ¡aus užsisega užtrauktuku, firminė. Suspaudėjas reikalingas, kai kerta sienÄ ir kiÅ¡enėje smulkių pinigų bÅ«na, kad bÅ«tų patogiau padėti.

Tiek pinigų reikėjo, kadangi važiavo pirkti automobilio, norėjo pirkti „S“ klasės Mercedes, buvo sudaręs sutartį Vilniuje dėl automobilio pirkimo. Megoje iÅ¡sikeitė valiutÄ iÅ¡ eurų į litus. Turi sÄ skaitas Swedbanke ir DNB banke. Pinigų sÄ skaitoje nelaiko, nes prieÅ¡ mėnesį nusiėmė iÅ¡ sÄ skaitos ir padavė R., nes jam trÅ«ko pinigų, su juo važiavo į VokietijÄ , jis norėjo atidaryti firmÄ . Sakė, kad atiduos pinigus, kai pirks automobilį. Susitarė, kad dienÄ prieÅ¡, jam grÄ Å¾ins tuos pinigus.

IÅ¡ G. gavo pinigus prie muitinės, prie pat banko padalinio ir valiutos keityklos. Euro ir lito santykis dažnai keičiasi, pinigų į sÄ skaitÄ neįnešė, nes reikėtų 10 dienų, kad pavedimÄ padarytų iÅ¡ savo sÄ skaitos už perkamÄ automobilį. Pervesti pinigus į sÄ skaitÄ nėra paprasčiau, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų praradęs daug pinigų konvertuojant, nuo tokios sumos pinigų bÅ«tų didelis praradimas. Ä® lietuviÅ¡kÄ sÄ skaitÄ Rusijoje įsidėti pinigus nebuvo galimybių.

Jam 17500 Eur grynaisiais davė G.. Pase ne visada fiksuoja atvykimÄ , o iÅ¡vykimÄ visada fiksuoja, todėl yra fiksuotas iÅ¡vykimas, o atvykimo į LietuvÄ nėra. Senam pase yra 4 antspaudai, kad iÅ¡vyksta, bet neatvyksta. PasÄ pavogė, negalėjo iÅ¡vykti, gavo naujÄ dokumentÄ konsulate. ŽiedÄ pirko Amerikoje maždaug prieÅ¡ 6 metus. Amerikoje yra buvęs prieÅ¡ įvykį ir po jo. Kai pirko žiedÄ , buvo su draugu, parduotuvės pavadinimo neatsimins, kur ji randasi, atsimena. Juvelyrinė didelė parduotuvė kaip „Tifany“, įsigijimo dokumentų neturi, bet jie buvo, persikraustant pasimetė.

Yra deklaracija, kad atvyko su Å¡iuo žiedu. Suma buvo didelė, todėl reikėjo pateikti žiedo deklaracijÄ , o kokia įvertinimo suma, nežinojo. Pateikė užklausÄ dėl to žiedo ir gavo atsakymÄ . Susegėjas pinigams yra auksinis 2,5 x 2 cm. Ant jo buvo Vatikano herbas, nes pirko Vatikane, ant jo buvo užraÅ¡as „Dievas su jumis“. Susegėjas kainavo apie 500 Eur. Dar ant susegėjo buvo arklys iÅ¡pieÅ¡tas. IÅ¡ viso jam buvo padaryta žala už 40 000 eurų, savo ieÅ¡kinį palaiko. Amerikoje už žiedÄ mokėjo 21 000 dolerių.

Kai buvo kavinėje, skaičiavo savo pinigus ir matė visus savo daiktus. Kai paliko rankinę, pasigedo jos po 10-15 min. Supratus, jog paliko rankinę, iÅ¡ karto grįžo į parduotuvę, kabinoje piniginės nebuvo. Kai pamatė, jog vaikinas įeina į kabinÄ ir staiga užtraukia užuolaidÄ , pasimetė, kad už užuolaidos piniginė, nesuprato. Užuolaida buvo užtraukta labai staigiai, nebuvo kaip įeiti, ten buvo žmogus. Jį iÅ¡blaÅ¡kė tas staigus užuolaidos užtraukimas ir kito žmogaus įėjimas.

Deklaruoti pinigų anksčiau neteko, niekada nevežė tokios sumos. Kur reikia deklaruoti pinigus, žino. Vežė daugiau ir norėjo deklaruoti pinigus, juos parodė. Trečias žmogus įsėjo į automobilį iki pinigų deklaravimo. Klausė muitinė, kiek veža pinigų, jis viskÄ parodė. Trečias asmuo nebuvo paimtas pavežėti tik tam, kad nereikėtų deklaruoti pinigų. Vairavo pats automobilį. Jų duomenys iÅ¡ pasų buvo nustatyti, o tas žmogus paso nedavė. Jis su Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o tas asmuo liko automobilyje.

Abu pateikė pasus. Su pareigÅ«nais žiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . Ä®raÅ¡e buvo fiksuota daugiau asmenų, jie taip pat yra tame įraÅ¡e, matoma jo rankose piniginė ir kyla į antrÄ aukÅ¡tÄ . Ä®raÅ¡e yra vaizdas, kuriame jie iÅ¡eina be tašės. Tai tas asmuo, kuris įeina į kabinÄ ir yra kaltinamasis. Dviese su Ž. nuėjo parodyti pasų ir parodyti pinigų. Pinigai - jo. Turėjo atvykti sudaryti sandėrio dėl automobilio pirkimo. PasÄ padarė per 2 dienas, tiksliai neatsimena, 27 d. su pasu ėmė pinigus iÅ¡ banko, taip galėjo bÅ«ti, tai buvo daroma su pažyma – laikinu dokumentu, o ne pasu.

Jis turi tik pasÄ , kaip savo asmens dokumentÄ . IÅ¡keitus eurus į litus, pinigus laiko susegtus kiÅ¡enėje. Maikių įsinešė dvi, abi mataviosi, ėjo padėti tÄ , kuri netiko, vienÄ ketino pirkti, bet pasimetė, kai buvo užtraukta užuolaida, pasimetė ir nieko nepirko, tiesiog išėjo. Kiti rÅ«bai kabinoje kabojo, kuriuos norėjo pirkti, jis jeigu nebÅ«tų užtraukęs užuolaidų, nebÅ«tų pasimetęs. Kai jis matavosi, Ž. buvo Å¡alia, stovėjo tuščioje kabinoje. Jam iÅ¡einant iÅ¡ kabinos, ji atėjo iÅ¡ paskos ir paėmė jį už kairės rankos.

Be tų dviejų vyrų, pirkėjų buvo nedaug. Kai grįžo, buvo 2-3 žmonės, bet tiksliai negali pasakyti. Ž. nieko nesimatavo, galėjo jÄ kviesti pažiÅ«rėti, kaip tinka jam rÅ«bai. KitÄ dienÄ nusiėmė pinigus. Kad turėjo auksinį suspaudėjÄ , įrodymų neteikia, įsigijimo dokumentų neturi. Ambasadoje buvo iÅ¡duotas laikinas dokumentas, kurį 10 dienų turėjo, kol buvo padarytas naujas pasas. Laikinas dokumentas atrodė kaip popierinis dokumentas su nuotrauka ir antspaudu. Kabinoje ant aukÅ¡tesnio kabliuko kabino rankinę, o žemiau ant kabliuko maikę.

Kabliukai buvo du, ant abiejų pakabinti daiktai buvo. Grįžęs iÅ¡ karto kreipėsi į pardavėjÄ , sakydamas, kad rankinė liko kabinoje. Rankinė pirkta prieÅ¡ 2-3 mėnesius, mokėjo 600 eurų, čekis buvo Kalingrade, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kortelės gali pateikti, kuris patvirtins, kad tÄ rankinę pirko už tokiÄ sumÄ . Liudytojas M. M. parodė, jog kaltinamasis yra jo dėdė, tėvo brolis. Susitiko su kaltinamuoju M. netikėtai Megoje, trumpai pakalbėjo, po kiek laiko su mama nuėjo į picerijÄ , paskambino jam ir paprašė nuolaidų kortelės, daugiau nesimatė.

Prekybos centre ,,Mega“ buvo su mama, sese ir mamos drauge. Atėjo apie 15 val. Megoje buvo nuo 18 val. iki 21 val. Su kaltinamuoju nesitarė susitikti. Važiavo su mama, sese, reikėjo apsipirkti, po visÄ MegÄ vaikščiojo. Neatsimena, kokioje rÅ«bų parduotuvėje susitiko su kaltinamuoju, paskui dar dėl kortelės susitiko. Jis su A. M. buvo, matė tik juos dviese, tarp jų vyko bendro pobÅ«džio pokalbis. Kaltinamasis buvo mėlynos spalvos džinsais ir su stiuke. Paėmus kortelę susitiko prie parduotuvės Takko fashion.

Kaltinamasis paėmė kortelę iÅ¡ savo piniginės, nesidemonstravo pinigais, parodė, kad pirko džinsus. Daugiau tÄ vakarÄ nebuvo susitikę, nuolaidų kortelę grÄ Å¾ino vėliau. Jis turėjo vienÄ maiÅ¡elį, gal nuo rÅ«bų parduotuvės. Nelaikė rankose vyriÅ¡kos rankinės, savo piniginę turėjo juodos spalvos, gal ji buvo atlenkiama, jis piniginę iÅ¡sitraukė ir striukės kiÅ¡enės. Niekuo nesigyrė, kad rado kokiÄ rankinę. Davė teisingus parodymus pareigÅ«nams. Nepilnamečio liudytojo A.

M. įstatyminė atstovė E. S. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmÄ kartÄ , jis nėra jo giminaitis. Dirba pardavėja parduotuvėje ,,Takko fashion“ prekybos centre ,,Mega“. Parodė, jog ji tik iÅ¡kvietė apsaugÄ , kai atėjo žmogus ir paprašė jÄ iÅ¡kviesti. Neatsimena nei dienos nei laiko. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus. Parodė, jog Å¡is vyras nukentėjęs tÄ vakarÄ prie jo priėjo. Liudytas R. S. parodė, jog negali patvirtinti, jog kaltinamÄ jį pažįsta, jis nėra jo giminaitis.

Parodė, jog 2014 m. vasario mėnesį iÅ¡ parduotuvės darbuotojos gavo praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kėjo, jog pavogta rankinė ir pinigai. Nukentėjusysis sakė, jog buvo pavogta apie 50 000 Eur, dokumentai, su juo peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo užfiksuotas vaizdas prie parduotuvės įėjimo. Nukentėjusysis asmuo nurodė, jog jie nuėjo po jo į kabinÄ , pasekė per kameras, kÄ tas žmogus daro. Apie tai pranešė policijai. Nukentėjusysis sakė, kad buvo didelė suma eurais, bilietai, pasai, vizos, jis minėjo 50 000 Eur, bet sumos tiksliai neatsimena.

Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai yra teisingi. Tyrimui pateikti vaizdai buvo kitos pamainos. Dirba ekskomisarų biure, prekybos centre ,,Mega“, yra apsaugos pamainos vyresnysis, peržiÅ«rėjo prie tos parduotuvės vaizdo įraÅ¡Ä . Matėsi vaizdo įraÅ¡e, kad nukentėjusysis įeina ir iÅ¡eina su moterimi ir sugrįžta atgal į parduotuvę, vėliau jie ateina. Laiko tarpų nuo žmonių įėjimo iÅ¡ išėjimo neatsimins. Nukentėjusysis atpažino tris žmones, pasakė, kad paskui jį įėjo į kabinÄ bÅ«tent kaltinamasis.

O gal vienÄ atpažino asmenį, neatsimena. Nukentėjusysis Å¡iuo metu yra salėje. Amžius vaikinų panaÅ¡us, konkrečiai nurodė vienÄ asmenį, jis susitiko su kitais dviem, apžiÅ«rėjo kažkÄ ir iÅ¡siskirstė į skirtingas puses. Atpažino vienÄ vaikinÄ , o jis su kitais susitiko prie parduotuvės. IÅ¡ karto išėjęs kaltinamasis iÅ¡ parduotuvės apžiÅ«rėjo kažkÄ panaÅ¡aus į rankinę su tais dviem vaikinais. Taip atrodė, jog tie du vaikinai laukė, kol kaltinamasis iÅ¡eis.

Kaltinamojo laukė vienas vyresnis, o kitas jaunesnis vaikinas. IÅ¡saugojo medžiagÄ , bet kažkas turėjo pateikti iÅ¡ kitos pamainos. MedžiagÄ Å¾iÅ«rėjo 4 asmenys. IÅ¡saugojo vaizdo medžiagÄ , kuriÄ peržiÅ«rėjo, o M. jÄ perdavė tyrimui. Liudytojas A. M. parodė, jog D. M. yra netikras jo tėtis ir draugas, Å¡iuo metu kartu negyvena, su mama gyveno kelis metus. Parodė, jog su D. važiavo į prekybos centrÄ â€žMega“, vaikščiojo po parduotuves, kada tai buvo, neatsimena, bet tai galėjo bÅ«ti 2014-02-26.

Nuėjo į parduotuvę ,,New Yorker“, Darius nusipirko megztinį. Ėjo per kitas parduotuves, nuėjo į parduotuvę ,,Takko fashion“. Pasiėmė rÅ«bų ir nuėjo į persirengimo kabinÄ , pasikabino rÅ«bus, pradėjo matuotis, kelnes užsidėjo, Darius pradarė kabinÄ ir pažiÅ«rėjo kaip atrodo. Darius užėjo į kabinÄ ir rado piniginę, didesnę už paprastÄ kiÅ¡eninę vyriÅ¡kÄ piniginę, tada iÅ¡sirinko, kas jam patiko ir nuėjo prie kasų, atsiskaitė už prekes ir išėjo.

Sutiko M. ir pasikalbėjo, davė nuolaidų kortelę, pavaikščiojo ir iÅ¡važiavo. Jis pats piniginės nepastebėjo. Nešėsi kelis rÅ«bus, pasikabino ant kabliukų, jų buvo 3, bet negali pasakyti tiksliai. Kai perka rÅ«bus, D. visada pažiÅ«ri ar tinka. Ar ji pakvietė, neprisimena, bet jis užėjo. Kabinoje dar buvo rÅ«bai sukabinti, jis neatkreipė dėmesio. Kabinos kitos neatsimena ar buvo laisvos, gal Å¡one buvo, nebuvo jokio skirtumo į kuriÄ eiti. Kabina užsidaro užuolaida. Užuolaida ant vamzdžio sukabintomis kilpomis kabėjo, per medžiagÄ užverti žiedai buvo.

Užuolaida užsitraukė pats, jos garsas neiÅ¡gÄ sdino. Piniginė buvo juoda, didesnė nei vyriÅ¡ka paprasta piniginė. Jis nežiÅ«rėjo, kas joje yra, D. prie jo jos nežiÅ«rėjo. Lyg kalbėjo, kad neÅ¡ piniginę į policijÄ , bet neatsimena tiksliai. Darius prie jo rastos piniginės neapžiÅ«rėjo. Pirko kelnes, megztinį, už viskÄ mokėjo D., jis atsiskaitė kortele. Megoje prabuvo pora valandų, M. mamÄ dar buvo sutikęs. M. buvo vienas, kai paėmė pasiskolinti nuolaidų kortelės, iÅ¡ parduotuvės jis jau buvo išėjęs. Darius nesikreipė į apsaugÄ dėl rastos piniginės. Buvo apsivilkęs languota striuke, džinsais mėlynais.

Kai buvo prekybos centre „Mega“, buvo striukę nusiėmęs. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, bet jų nelabai dabar atsimena. Darius rado piniginę ant kabliuko, nors nematė, ar ji kabojo, ar buvo padėta. Vyko namo jo automobiliu, tÄ piniginę matė parduotuvės ,,New Yorker“ maiÅ¡elyje, kuris gulėjo ant galinės sėdynės. Jis iÅ¡lipo, o piniginė liko. Restorane pavalgė ir važiavo namo, pakeliui pavežėti nieko nepaėmė. D. tik užėjo pažiÅ«rėti kaip atrodo su kelnėm.

Piniginės nematė. D. kabinoje neapžiūrėjo piniginės. D. M. jį paėmė iš namų ir ten pat nuvežė atgal.  Liudytojas L. V. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, dirba ekskomisarų biure. 2014 m. dirbo ten pat, tik Prekybos centre „Mega“. Rusiškai nekalba. Todėl atėjus rusakalbiams, jis palydėjo juos iki kolegos S.. Nukentėjusieji sakė, kad piniginės pasigedo su dokumentais ir pinigais, sakė, kad rūbinėje paliko, sakė, kad įtaria, kad galėjo sekti ir paimti piniginę.

Sakė apie 10 000 Eurų piniginėje buvo. Vaizdo įraÅ¡us sudėliojo kolega, jis ir bendravo su rusakalbiais, o jis tik buvo Å¡alia, bet ne viskÄ matė, iÅ¡kvietė policijÄ . Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Išėjus rusakalbiams paskui juos ėjo keli vaikinai, kuriuos jie nurodė. Nukentėjusieji sakė, kad juos sekė 2-3 vaikinai, o vėliau susitiko dar kitus vaikinus ir kažkur nuėjo. Parduotuvėje ,,Takko fashion“ nefilmuojama, bet jis nežino. Nukentėjusioji moteris pergyveno, o vyras ramesnis buvo, jų kalbos nesuprato, negali perduoti emocinės bÅ«senos.

Suprato, kad jie kalbėjo apie tai, jog buvo palikti pinigai, dokumentai, nuomos sutartis dėl automobilio. ŽiÅ«rėjo įraÅ¡Ä nuo to momento, kai įeina asmenys į parduotuvę, dar kelias minutes prieÅ¡ įeinant į parduotuvę. Tam tarpe, ar kas nors užėjo į parduotuvę, neatsimena. Kiek laiko buvo asmenys parduotuvėje, neprisimena. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2014-02-26 18.50 val. kaltinamasis D. M., kuris neÅ¡asi juodai – baltos spalvos galimai „New Yorker“ maiÅ¡elį ir liudytojas A.

M. užeina į „Takko fashion“ parduotuvę; 19.02 val. kaltinamasis ir liudytojas iÅ¡ parduotuvės iÅ¡eina, kaltinamasis neÅ¡asi tÄ patį maiÅ¡elį, liudytojas Å¡viesų maiÅ¡elį, prie jų prieina asmuo, kuris vilki mėlynus marÅ¡kinėlius su „Nike“ užraÅ¡u (tikėtina, kad tai liudytojas M. M.). D. M. M. M. kažkÄ parodo ar paduoda (kÄ konkrečiai – neįžiÅ«rima) ir jie trise iÅ¡ filmuojamos zonos iÅ¡eina. 19.14 val. kaltinamasis D. M. ir liudytojas A. M. iÅ¡ prekybos centro iÅ¡eina į laukÄ (1 t. b.l. 112-116).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo nustatyta ir apžiÅ«rėta įvykio vieta, parduotuvė „Takko Fashion“, esanti prekybos centre „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune (1 t. b.l. 5-8).IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta teritorijos atkarpa nuo prekybos centro „Mega“ iki tilto per Neries upę, Kaune, tačiau jokių nukentėjusiajam I.

F. priklausančių  daiktų nerasta (2 t. b.l. 50-51).IÅ¡ I. F. pareiÅ¡kimo matyti, jog 2014-02-26 apie 18.50 val. jis PLC „Mega“ esančioje parduotuvėje „Takko fashion“ drabužių matavimosi kabinoje paliko savo rankinę su asmens dokumentais, pinigais, bankų kortelėmis, auksiniu žiedu, auksiniu pinigų suspaudėju. Kai rankinės pasigedo, grįžęs jos nerado. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t. b.l. 3).IÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2014-04-28 raÅ¡to Nr. (21)-19-45 matyti, kad I.

F. ir Z. V. Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ kirto 2014-02-26 15.28 val. (1 t. b.l. 131-133).IÅ¡ VSATIS duomenų bazės matyti, kad lengvasis automobilis „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto LR sienÄ 2014-02-26 15.28 val. ir kad Å¡iuo automobiliu važiavo du asmenys: I. F. ir Z. V. (1 t. b.l. 134).IÅ¡ Rusijos Federacijos ambasados raÅ¡to matyti, jog 2014-02-27 į ambasadÄ kreipėsi nukentėjusieji Z. V. ir I. F. su pareiÅ¡kimais dėl liudijimų sugrįžimui į RusijÄ iÅ¡davimo, kurie iÅ¡duodami Rusijos piliečiams užsienyje praradusiems pasus.

Nukentėjusieji pasakojo, kad iÅ¡vakarėse vienoje iÅ¡ prekybos – pramogų centro „Mega“ parduotuvių iÅ¡ jų pavogė pasus ir pinigus dėl ko jie kreipėsi į policijÄ (1 t. b.l. 137, 139).IÅ¡ DNB banko sÄ skaitos operacijų ataskaitos matyti, kad 2014-01-08 iÅ¡ nukentėjusiojo I. F. sÄ skaitos iÅ¡gryninta 3000 eurų (1 t. b.l. 28).IÅ¡ banko „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2014-01-08 iÅ¡ nukentėjusiojo I. F. sÄ skaitos iÅ¡gryninta 12 600 eurų (1 t.b.l. 28).IÅ¡ 2014-02-26 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I.

F. sudaryta sutarties dėl juridinių paslaugų teikimo matyti, jog nurodyta, kad I. F. už paslaugas į įmonės sÄ skaitÄ turi įneÅ¡ti 7000 eurų (1 t. b.l. 31-32, 34-35).IÅ¡ 2014-02-13 transporto priemonės rezervavimo sutarties, sudarytos tarp I. F. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iki 2014-02-27 rezervuoti transporto priemonę (automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m., kurio pardavimo kaina 60 500 Lt) pirkėjui I.

F. (1 t. b.l. 36).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to, matyti, jog jis patvirtina, kad su I. F. buvo sudaryta aukščiau paminėta automobilio rezervavimo sutartis (1 t. b.l. 94).IÅ¡ 2014-01-08 skolos raÅ¡telio matyti, jog jis patvirtina, kad R. G. dvejiems mėnesiams pasiskolino iÅ¡ nukentėjusiojo I. F. 17 500 eurų (1 t. b.l. 38).IÅ¡ 2014-02-26 skolos raÅ¡telio matyti, jog jis patvirtina, kad R. G. gražino I. F. 17 500 eurų skolÄ (1 t. b.l. 40).IÅ¡ 2014-01-26 skolos raÅ¡telio matyti, jog jis patvirtina, kad G.

A. A. vienam mėnesiui pasiskolino iÅ¡ I. F. 225 000 rublių (1 t. b.l. 44).IÅ¡ 2014-02-26 skolos raÅ¡telio matyti, jog jis patvirtina, kad G. A. A. gražino I. F. 225 000 rublių skolÄ (1 t. b.l. 42).IÅ¡ 2013-12-09 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog fondas „Cor&Infantis“, atstovaujamas I. F., už 45 500 Lt pardavė automobilį „Mercedes Benz“ (1 t. b.l. 46).IÅ¡ banko „Sberbank Rosiji“ pažymos matyti, jog ji patvirtina, kad I. F. sÄ skaitoje yra 340 tÅ«kst. eurų (1 t. b.l. 50, 58).IÅ¡ Bendrojo valstybinių juridinių asmenų registro įraÅ¡o matyti, jog jis patvirtina, kad I.

F. priklauso 49 proc. RAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (1 t. b.l. 51-53, 59-61).Iš Parduotuvės „Takko Fashion“ kvito Nr. 6971 matyti, jog 2014-02-26 buvo atsiskaityta už pirkinius banko kortele VISA Electron, kurios paskutinai skaičiai yra 0448 (1 t. b.l.96) .Iš AB „Swedbank“ 2014-03-04 rašto Nr. SR/14-7078 matyti, kad mokėjimo kortelė VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota D. M. (1 t. b.l. 106).Iš 2014-03-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog kaltinamasis D.

M. pateikė tris 100 Rusijos rublių kupiÅ«ras, dvi 1000 Rusijos rublių kupiÅ«ras, vienÄ 50 Rusijos rublių kupiÅ«rÄ (2 t. b.l. 52). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtos kupiÅ«ros (2 t.b.l. 53). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, D. M. pagrobė svetimÄ turtÄ .

IÅ¡ esmės pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, neneigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš „Takko Fashion“ parduotuvės persirengimo kabinos pavogė vyriÅ¡kÄ rankinę, tačiau jis kategoriÅ¡kai neigė joje buvusiÄ pinigų sumÄ ir daiktus. Kaip seka iÅ¡ D. M. parodymų, jis dar persirengimo kabinoje prasegė rastÄ juodÄ , vyriÅ¡kÄ rankinę (panaÅ¡iÄ Ä¯ didelę piniginę), jos viduje buvo kažkokie čekiai ir Rusijos rubliai, bendra virÅ¡ 2000 rublių suma.

Piniginę neÅ¡iojo „New Yorker“ maiÅ¡elyje, kurį „Megoje“ visÄ laikÄ turėjo prie savęs. Su juo buvusiam Arminui stengėsi nerodyti piniginės, sakė, kasd piniginę nuneÅ¡ į policijÄ . Vėliau „Megoje“ nuėjo į tualetÄ , kur vienas piniginę detaliau apžiÅ«rėjo. Joje buvo du atskiri užtrauktukais užsegami skyreliai, kuriuos atsegė, tačiau be aukščiau paminėtų rublių ir čekių, nieko ir nerado, o tikėjosi rasti kokį dokumentÄ , pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti piniginės savininkÄ .

Jokių asmens dokumentų, žiedo ar kitų juvelyrinių dirbinių piniginėje nebuvo, pinigų buvo tik paminėta rublių suma. Grįžtant namo maiÅ¡elį su rasta pinigine padėjo ant kilimėlio už vairuotojo sėdynės. Tik įvažiavus į autostradÄ Vilnius – Kaunas, kažkur prieÅ¡ais Nerį, nors konkrečios vietos negali nurodyti, nes buvo vakaras, tamsu, piniginę atsidaręs langÄ iÅ¡metė. Tapačius parodymas kaltinamasisi davė tiek tyrimo metu, tiek teisme. Jo parodymus apie 2014-02-26 apsilankymÄ prekybos ir poilsio centre „Megoje“, tame tarpe - ir „Takko Fashion“ parduotuvėje, patvirtino tiek liudytojų A.

M., M. M. parodymai, tiek teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as bei su vaizdo įraÅ¡u susijusių liudytojų L. V. ir R. S. parodymai. Taigi, iÅ¡ esmės kaltinamajam neneigiant savo kaltės dėl pačios vagystės fakto bei jo kaltę patvirinant ir kitiems paminėtiems įrodymams, ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl svetimo pagrobto turto vertės. Vagystę (BK 178 straipsnis) kaip ir bet kuriÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Objektyviai vagystė reiÅ¡kiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtÄ pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalÄ .BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai inter alia didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių pagrobimas.

Objektyvusis kriterijus suponuoja tai, kad kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti nustatyta, jog pagrobtas turtas yra didelės vertės, o pagrobtos vertybės turi didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę.Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Paprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo- pardavimo ar kitų sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus.

Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu.Minėta, kad, kvalifikuojant asmenų veikÄ kaip didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių pagrobimÄ (BK 178straipsnio 3 dalis), turi bÅ«ti vadovaujamasi ir subjektyviuoju kriterijumi. Subjektyvusis kriterijus apibÅ«dina psichinį kaltininko santykį su didele pagrobto turto verte bei didele moksline, kultÅ«rine ar istorine pagrobtų vertybių reikÅ¡me kaip vagystę itin kvalifikuojančiais požymiais.Tyčinis vagystės pobÅ«dis suponuoja ir tai, kad, norint kaltininko veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto ar didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių vertybių pagrobimÄ , reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog jo pagrobti daiktai yra didelės vertės ar turi didelę mokslinę, istorinę arba kultÅ«rinę reikÅ¡mę.

Kaltininko veika gali bÅ«ti pripažinta didelės vertės turto ar didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių vertybių pagrobimu ir tuo atveju, kai kaltininkas, grobdamas turtÄ ar vertybes, numatė, jog yra nemaža tikimybė, kad Å¡is turtas ar vertybės yra atitinkamai didelės vertės arba didelės mokslinės, istorinės, kultÅ«rinės reikÅ¡mės. Tokį kaltininko suvokimÄ ar numatymÄ gali lemti tam tikros objektyvios (vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobÅ«dis, specifika, kiekis ir pan.) ir subjektyvios (kaltininko amžius, profesija, iÅ¡prusimas, specialių žinių turėjimas ir pan.) aplinkybės. Taigi vien tik tuo, kad pagrobti daiktai objektyviai yra pripažįstami didelės vertės turtu ar didelę mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčiomis vertybėmis, negali bÅ«ti grindžiamas veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimas.

Kaip ir apie bet kokiÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip ir apie didelės vertės turto ar didelę mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių vertybių pagrobimÄ galima spręsti tik konstatavus ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius Å¡ios veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiasis teismas, baudžiamoji byla Nr. 2K-6/2012).Nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis I. F. teigė, jog prekybos ir poilsio centre „Megoje“esančioje „Takko Fashion“ parduotuvėje pavogtas jam priklausantis turtas, t.y. 629,34 eur (2173 Lt) vertės rankinė „Mont Blant“ su 11990,27 eur (41 400 Lt) vertės auksiniu žiedu, kuris puoÅ¡tas dvejomis platinos detalėmis ir penkiais deimantais, 599,51 eur (2070 Lt) vertės auksinis pinigų suspaudėjas, 17 500 eurų (60 424 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 3,4528 lito už vienÄ eurÄ ), 225 000 Rusijos rublių (4595,73 eur arba 15 868,13 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 7,0525 lito už 100 Rusijos rublių), 345 litų (99,92 eur), tuo jam padaryta 122 280,13 Lt, t.y. 35414,77 eur turtine žala.

Taigi, Å¡ioje byloje itin svarbu patikrinti, ar nukentėjęs iÅ¡ tiesų turėjo su savimi vyriÅ¡koje rankinėje paminėtÄ turtÄ bei nustatyti jo tikrÄ jÄ vertę. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog, nors nukentėjęs protokole-pareiÅ¡kime 2014-02-26 policijai bei civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo (1 t., b.l. 3, 10-11), jog rankinėje buvo ir jo bei jo draugės Z. V. pasai, automobilio „Hyundai Solaris“ dokumentai, dvi „SWEDbank“ kortelės, iÅ¡duotos I. F. vardu, du „SWEDbank“ kodų generatoriai, viena „DnB“ banko korletė, iÅ¡duota I.

F. vardu, viena „DnB“ banko kortelė, iÅ¡duota įmonės vardu, du „DnB“ banko kodų generatoriai, tačiau nei vienas iÅ¡ paminėtųjų nukentėjusiojo daiktų į kaltinimÄ Ä¯trauktas nebuvo.Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs sutinka, jog buvo pagrobta vyriÅ¡ka juoda rankinė (piniginė). Nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, jog tai buvo „Mont Blant“ vyriÅ¡ka rankinė juodos spalvos, odinė, 2173 lt (629,34 eur) vertės, pirkta prieÅ¡ 2-3 mėnesius, už jÄ mokėjo 600 eurų, pirkimo čekį turi Kalingrade, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kortelės gali pateikti, kuris patvirtins, kad tÄ rankinę pirko už tokiÄ sumÄ .

Pažymėtina, kad iki pat įrodymų tyrimo pabaigos teisme nukentėjęs taip ir nepateikė paninėtų bei jo paties nurodytų dokumentų, patvirtinančių Å¡ios rankinės įsigijimÄ bei jos kainÄ . Todėl teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daikto nusidėvėjimÄ , vyriÅ¡kos rankinės vertę mažina iki 150 eur.Nukentėjusiojo nurodymu, rankinėje buvo 11990,27 eur (41 400 Lt) vertės auksinis žiedas, kuris puoÅ¡tas dvejomis platinos detalėmis ir penkiais deimantais, keturi deimantai - 0,5 karato, vienas – 0,63 karato.

Nukentėjęs nurodė, jog žiedÄ pirko Amerikoje maždaug prieÅ¡ 6 metus. Kai pirko žiedÄ , buvo su draugu, parduotuvės pavadinimo neatsimins, kur ji randasi, atsimena. Juvelyrinė parduotuvė buvo didelė, „Tifani“ tipo, įsigijimo dokumentų neturi, bet jie buvo, tačiau persikraustant pasimetė. Yra deklaracija užsienyje, kad atvyko su Å¡iuo žiedu. Suma buvo didelė, todėl reikėjo pateikti žiedo deklaracijos, o kokia įvertinimo suma, nežinojo. Pateikė užklausÄ dėl to žiedo ir gavo atsakymÄ .

Amerikoje už žiedÄ mokėjo 21 000 dolerių. Nors nukentėjęs paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet jas patvirtinančių jokių dokumentų nepateikė iki pat įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Teismas neabejoja, jog nukentėjęs galėjo turėti žiedÄ , bet kad žiedas buvo bÅ«tent auksinis su platinos detalėmis ir puoÅ¡tas deimantais, jokių realių įrodymų nukentėjęs nepateikė, kaip ir dokumentų, pagrindžiančių žiedo įsigijimÄ ir jo tikrÄ jÄ vertę, deimantų sertifikatus ir pan.

             Pagal Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau-Ä®statymas, Žin., 1995, Nr.61-1528; 1998, Nr.44-1197; 2005, Nr.31-972) 3 str.2 d. „brangakmeniai - natÅ«ralÅ«s apdirbti bei neapdirbti brangieji akmenys: deimantai, smaragdai, rubinai, safyrai ir kiti juvelyriniai bei puoÅ¡nieji akmenys ir organinės kilmės brangakmeniai (iÅ¡skyrus gintarÄ ) (pagal Juvelyrinių akmenų, sidabro dirbinių, deimantų ir perlų tarptautinės konfederacijos CIBJO patvirtintÄ klasifikacijÄ ).

Brangakmeniais taip pat laikomi deimantų laužas ir atliekos“.Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių (toliau - Taisyklės, Žin., 2006, Nr.118-4523) 6 p., 9.p. ir 10 p. apibrėžia baigtinį brangakmenių, kuriems privalomi kokybės pažymėjimai, sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra ir deimantai. Taigi, nukentėjęs turėjo teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius deimantų tapatybę bei charakteristikas ir kokybės pažymėjimus, tik tokiu atveju teismas galėtų šį žiedÄ pripažinti esant nukentėjusiojo nurodomos vertės, tačiau jokių panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentų nukentėjęs teismui nepateikė.

Pastebėtina, jog ganėtinai naivi atrodo nukentėjusiojo versija dėl paties žiedo buvimo rankinėje, nes nukentėjęs nurodo, jog šį žiedÄ Ä¯sidėjo į rankinę todėl, kad vairuojant automobilį žiedas jam trynė pirÅ¡tÄ . Tačiau „Mega“ yra poilsio ir pramogų centras, kuriame vairuoti automobilio nereikia, tačiau nukentėjęs žiedo ant pirÅ¡to atgal neužsimovė. Nukentėjęs taip pat nurodė, kad pagrobtoje rankinėje buvo ir suspaudėjas pinigams, auksinis, 2,5 x 2 cm dydžio.

Ant jo buvo Vatikano herbas, nes pirko Vatikane, ir užraÅ¡as „Dievas su jumis“. Susegėjas tuomet kainavo apie 500 Eur. Dar ant susegėjo buvo iÅ¡pieÅ¡tas arklys. Å iuo metu jį vertina 2070 Lt, t.y. 599,51 eur. Kaip seka iÅ¡ liudytojų R. S., L. V. parodymų, nukentėjęs I. F. jiems pirmiesiems nurodė, jog pavogta jam priklausanti vyriÅ¡ka juodos spalvos rankinė, kurioje buvo asmens dokumentai ir didelė suma pinigų, tačiau jokios kalbos nebuvo apie dingusį prabangų auksinį žiedÄ bei auksinį pinigų suspaudėjÄ .

Pažymėtina, jog liudytojai R. S. ir L. V. buvo pirmieji asmenys, su kuriais betarpiÅ¡kai nukentėjęs I. F. bendravo iÅ¡ karto po įvykio, kartu peržiÅ«rinėjo vaizdo įraÅ¡Ä PLC „Mega“ bei atrinkinėjo galimus vaizdo įraÅ¡o momentus. Kaip seka iÅ¡ Rusijos Federacijos ambasados raÅ¡to, kuriame nurodyta, kad 2014-02-27 į ambasadÄ kreipėsi nukentėjusieji Z. V. ir I. F. su pareiÅ¡kimais dėl liudijimų sugrįžimui į RusijÄ iÅ¡davimo, kurie iÅ¡duodami Rusijos piliečiams užsienyje praradusiems pasus.

Nukentėjusieji pasakojo, kad iÅ¡vakarėse vienoje iÅ¡ prekybos – pramogų centro „Mega“ parduotuvių iÅ¡ jų pavogė pasus ir pinigus dėl ko jie kreipėsi į policijÄ (1 t. b.l. 137, 139). Taigi, I. F. ir ambasadoje nepaminėjo pagrobto žiedo ir pinigų suspaudėjo kaip kitų pavogtų itin vertingų daiktų, nurodydamas tik dokumentus ir pinigus. Pažymėtina ir tai, jog teismui nukentėjęs nepateikė jokių auksinio pinigų susegėjo nuotraukų, Å¡io daikto įgijimÄ ir vertę patvirtinančių dokumentų bei teisme nurodė, jog neteiks tokio pobÅ«džio dokumentų teismui.

Taigi, paminėtieji daiktai, t.y. žiedas ir pinigų suspaudėjas yra nurodomi tik paties nukentėjusiojo I. F., tačiau daugiau kitų jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog šie daiktai buvo ir pagrobtoje vyriškoje rankinėje (piniginėje), baudžiamojoje byloje nėra nustatyta (Kauno apygardos teismas, baudžiamoji byla Nr. 1A-30-327/2015). Esant tokios nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog neįrodyta, kad įvykio metu pagrobtoje rankinėje tarp daiktų buvo auksinis žiedas, kuris puoštas dvejomis platinos detalėmis ir penkiais deimantais, keturi deimantai - 0,5 karato, vienas – 0,63 karato, 11990,27 eur vertės, ir auksinis pinigų suspaudėjas, 599,51 eur vertės, tad ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaltinamojo naudai, nekeičiant iš esmės paties kaltinimo (BPK 256 str.).Vien grynieji pinigai, kurios I.

F. turėjo su savimi bei nurodo, bendroje sumoje sudaro 22195,65 eur. Pažymėtina, jog kirsdamas Lietuvos Respublikos sienÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos pusės, nukentėjęs I. F. paminėtųjų pinigų nedeklaravo. Å ioje vietoje teismui iÅ¡ karto kyla klausimas dėl galimos kontrabandos.Kontrabanda pagal LR BK 199 str. 1 d. tai privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritorijÄ .

Pagrindinis kontrabandos kaip nusikalstamos veikos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tvarka. IÅ¡ Å¡ios teisės normos seka, kad kontrabandos dalyku LR BK 199 str. 1 d. prasme gali bÅ«ti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sienÄ yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir E. S. teisės aktais. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 199 str. 1 d. už grynųjų pinigų gabenimÄ per valstybės sienÄ , klausimÄ , bÅ«tina aptarti kitus teisės aktus, reglamentuojančius grynųjų pinigų pervežimo per Lietuvos Respublikos sienÄ , tvarkÄ .Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d.

„Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į BendrijÄ ar iÅ¡vežamų iÅ¡ jos, kontrolės“ 3 str. 1 d., bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į BendrijÄ ar iÅ¡vykstantis iÅ¡ jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tÄ pinigų sumÄ pagal šį reglamentÄ valstybės narės, per kuriÄ jis atvysta į BendrijÄ ar iÅ¡vyksta iÅ¡ jos, kompetentingai institucijai.Å is reikalavimas yra detalizuotas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įvežamų ir iÅ¡ Europos Bendrijos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkte, pagal kurį, asmenys, įveždami į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, iÅ¡veždami iÅ¡ jos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis ar veždami per jÄ tranzitu, kai vysta iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į trečiÄ sias Å¡alis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba jÄ atitinkančiÄ sumÄ kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursÄ ), privalo jas deklaruoti raÅ¡tu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaracijÄ .Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014-02-26 15.28 val.

Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ Â kirto Å¡ie asmenys - I. F. ir Z. V., jie vyko lengvuoju automobiliu SOLARIS, V/N 0909TM39, kurį vairavo I. F., bei Å¡alia sėdėjo jo draugė Z. V. (1 t., b.l. 129-134). Nors nukentėjęs I. F. teigė, jog sienÄ kirto tryse, nes prie pat muitinės punkto paėmė pavežti kažkokį pakeleivį, tad muitinės darbuotojams žodžiu nurodė, jog turi didelę sumÄ pinigų, tačiau tÄ sumÄ iÅ¡dalinus trims asmenims, jie nevirÅ¡ijo bÅ«tinos deklaruoti pinigų sumos, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių apie trečio asmens buvimÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Valtybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM gauta pažyma patvirtina, jog 2014-02-26 lengvuoju automobiliu SOLARIS, (duomenys neskelbtini) sienÄ kirto tik du asmenys, t.y. I. F. ir Z. V.. Å ių aplinkybių teisme patvirtinti negalėjo taip pat nukentėjusiaja pripažinta Z. V., kadangi buvo atvykusi tik į vienÄ teisiamÄ jį posėdeį ir nebuvo tuo metu apklausta, o dėl kitų teisiamųjų posėdžių nurodydavo, jog negali gauti Lietuvos Respublikos vizos, tad teisme daugiau nepasirodė.

Pažymėtina, jog Å¡i nukentėjusioji nereiÅ¡kė jokio civilinio ieÅ¡kinio. Pats I. F. negalėjo teismui pateikti jokių duomenų apie tÄ tariamÄ trečiÄ jį asmenį, kurį jis kaip pakeleivį pervežė per sienÄ , tad teismas neturi jokios galimybės patikrinti nukentėjusiojo iÅ¡keltos versijos dėl paminėto nenustatyto kartu su I. F. ir Z. V. sienÄ kirtusio trečiojo amens. Esant tokiai situacijai, visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti Å¡alinamo kaltinamojo naudai. Ä®vertinus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM 2014-04-28 Nr. (21)-19-45 pažymÄ (1 t., b.l. 131-134), teismas neturi jokių priežasčių netikėti Å¡ios tarnybos pateiktos pažymos turiniu, todėl neesant jokių įrodymų, patvirtinančių I.

F. versijÄ , jog sienÄ kirto tryse, laikytina, jog I. F. sienÄ kirto lengvuoju automobiliu SOLARIS, V/N 0909TM39, kuriame be jo taip pat buvo ir Z. V.. Taigi, nukentėjusiojo I. F. turėtÄ su savimi grynųjų pinigų sumÄ (22195,65 eur) padalinus dviems asmenims, t.y. jam ir Z. V., kiekvienam iÅ¡ jų tenka po 11097,825 eur. Å i nustatyta aplinkybė patvirtina, jog I. F. ir Z. V. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į BendrijÄ ar iÅ¡vežamų iÅ¡ jos, kontrolės“ 3 str. 1 d., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įvežamų ir iÅ¡ Europos Bendrijos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punktÄ , kas galimai sudarytų BK 199 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo I. F. per valstybės sienÄ gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo kaip pajamos iÅ¡ kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai.

Pagal bylos duomenis, jo gabenti pinigai – buvo jo asmeniniai pinigai, kÄ patvirtina paskolų dokumentai, patvirtinti notariÅ¡kai, pažymos apie užsienio valiutos pirkimÄ , todėl teismas neabejoja turėta didele pinigų suma (2 t., b.l. 144-155). Byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslÄ juos panaudoti pagal neteisėtÄ jų panaudojimo paskirtį ar siekiant juos nuslėpti. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjęs I.

F. iÅ¡ tiesų turėjo ketinimų įsigyti automobilį Lietuvoje, netgi jį buvo rezervavęs (1 t., b.l. 36). Taip pat pažymėtina, kad pinigų suma, kuri gali bÅ«ti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sienÄ , nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sienÄ atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma virÅ¡ija 10 000 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad valstybė Å¡iuo konkrečiu atveju nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Be to, nors nukentėjusiojo I.

F. per valstybės sienÄ gabenti pinigai buvo neteisėtai, tačiau savininkas nuosavybės teisių į minėtus pinigus nepraranda (Kauno apygardos teismas, baudžiamoji byla Nr.1A-426-245/2007). Å iuo konkrečiu atveju įvertinus nustatytų aplinkybių visumÄ bei grynųjų pinigų įvežimo tvarkÄ Â Ä¯ Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, laikytina, jog nukentėjęs I. F. su savimi galėjo legaliai turėti tik 9999 eur. Dėl kito pagrobto iÅ¡ I. F. turto dalies ( o bÅ«tent – grynųjų pinigų) civilinio ieÅ¡kinio teismas sprendžia, kad jis turi bÅ«ti atmestas, kadangi Å¡is turtas buvo įvežtas į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 52 4 punkte esančiais teiginiais aiÅ¡kinama, kaip turi bÅ«ti sprendžiamas turto grobimo kvalifikavimo klausimas tais atvejais, kai iÅ¡kyla bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos klausimas ir nurodyta, kad tuo atveju, jei pagrobiami daiktai, iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, tokių daiktų grobimas kvalifikuojamas ne pagal BK 178 straipsnį, bet pagal kitus specialiai tokių daiktų apsaugai skirtus BK straipsnius, pavyzdžiui, informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, grobimas kvalifikuojamas pagal BK 119 straipsnį;

Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – pagal BK 254 straipsnį; narkotinių ar psichotropinių medžiagų – pagal BK 263 straipsnį, t. y., taikoma specialioji baudžiamojo įstatymo norma. BÅ«tent todėl, kai įstatyme yra specialios normos, saugančios daiktus, iÅ¡imtus iÅ¡ apyvartos, ar daiktus, kurių apyvarta yra ribota, nuo grobimų, jie nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal bendrÄ sias normas, įtvirtintas 178 ir 180 straipsniuose. Tokių daiktų pagrobimas, kaip nurodyta Senato nutarime Nr. 52, kvalifikuotinas pagal kitus BK pvz., (119, 254, 256, 263, 296, 302, ir 306) straipsnius, kurie BK 178 ir 180 straipsnių atžvilgiu įtvirtina specialiÄ sias normas.

Tokį BK 178 ir 180 straipsnių normų santykį su Nutarimo 4 punkte nurodytų kitų BK straipsnių normomis patvirtina ir to paties punkto teiginys, kad jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, ir 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagrobiami apyvartoje esantys daiktai, tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ar 180 straipsniuose. Taigi Senato nutarimo Nr. 52 4 punkte nėra prielaidos išvadai, kad jei daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, pavyzdžiui, cigarečių pakelių su užsienio valstybės banderolėmis, techninio etilo alkoholio, pagrobimo nenumato konkretūs specialiosios BK dalies straipsniai, tokios veikos gali būti pripažįstamos nepavojingomis ir nebaudžiamomis.

Vadinasi, pagal minimo Senato nutarimo nuostatas pagrobimas daiktų, iÅ¡imtų iÅ¡ apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, jei Å¡ių daiktų baudžiamoji teisinė apsauga nenustatyta kitais specialiais BK straipsniais, kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiasis teismas, baudžiamoji byla Nr. 2K-7-232/2007).Vagystės objektyviesiems požymiams bÅ«dinga tai, kad vagystės veika apima du momentus: slaptÄ arba atvirÄ svetimo turto paėmimÄ ir neatlygintinÄ turto pasisavinimÄ .

Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietÄ , t. y. neteisėtas daikto paėmimas iÅ¡ apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valiÄ . Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ .

Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiÅ«ra naudoti turtÄ yra bÅ«tina turto pagrobimo pasekmė (kasacinė byla Nr. 2K-234/2006). Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtÄ daiktÄ paslėpti arba iÅ¡mesti (kasacinė byla Nr. 2K-297/2006). Bylos duomenimis nustatyta, jog „Takko Fashion“ parduotuvės persirengimo kabinoje rastÄ vyriÅ¡kÄ piniginę (rankinę) D.

M. įsidėjo į su savimi turėtÄ krepÅ¡elį ir slaptai iÅ¡sinešė iÅ¡ parduotuvės, o vėliau nuėjęs į vienÄ iÅ¡ prekybos ir poilsio centre „Mega“ esančių tualetų, piniginę (rankinę) detaliai apžiÅ«rėjo. Nors tuo metu D. M. turėjo realiÄ galimybę Å¡iÄ vyriÅ¡kÄ piniginę (rankinę) pateikti PLC „Mega“ administracijai arba kreiptis į policijÄ ir atiduoti svetimÄ daiktÄ , tačiau jis to nepadarė. Šį svetimÄ jam turtÄ dar tÄ pačiÄ dienÄ D.

M. iÅ¡metė pro automobilio langÄ vykdamas namo iÅ¡ PLC „Megos“ kažkur autostradoje, kas rodo, kad kaltinamasis su svetimu turtu elgėsi kaip su savu, turėjo galimybę laisvai juo disponuoti, realizuoti bei pasielgti kaip tinkamas, kÄ ir padarė. Taigi, vagystė yra baigta. Slapta ir atvirai grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas gauna turtinę naudÄ , padaro žalÄ turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

IÅ¡tirtų aplinkybių visuma rodo, kad D. M. aiÅ¡kiai suvokė, jog parduotuvės persirengimo kabinoje rasta vyriÅ¡ka piniginė (rankinė) yra svetimas turtas ir jam nepriklauso, tačiau slapta Å¡iÄ piniginę (rankinę) įsidėjęs į savo krepÅ¡elį iÅ¡sinešė iÅ¡ parduotuvės, D. M. suvokė, jog veikia be nukentėjusiojo sutikimo, numatė, kad dėl to nukentėjęs patirs žalos ir to siekė.Pagal BK 178 straipsnį vagystė gali bÅ«ti padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta arba neapibrėžta tyčia.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iÅ¡ anksto nepalanavo kÄ nors pavogti, Å¡i mintis kils spontaniÅ¡kai, parduotuvės „Takko Fashion“ persirengimo kabinoje pamačius paliktÄ vyriÅ¡kÄ rankinę (piniginę), taigi, pirminės minties apie didelės vertės turto pagrobimÄ iÅ¡ esmės taip pat nebuvo. Pagal D. M. padarytos nusikalstamos veikos nustatytus požymius darytina iÅ¡vada, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. samoningai pasisavino (pagrobė) svetimÄ turtÄ nepalnuodamas, jog jo turinys gali bÅ«ti didelės vertės. O kaltininkui veikiant neapibrėžta tyčia, atsakomybė iÅ¡kyla pagal kilusius padarinius, Å¡iuo atveju – atsiradusiÄ turtinę žalÄ , t. y. nustatytÄ pagrobto turto vertę vagystės metu.

Å iuo konkrečiu atveju teismui pagrobtus daiktus įvertinus aukščiau aptartais motyvais tokia verte, t.y. vyriÅ¡kÄ rankinę – 150 eur, bei pripažinus esant neįrodyta, jog pavogtoje rankinėje buvo auksinis žiedas, 11990,27 eur vertės, ir auksinis pinigų suspaudėjas, 599,51 eur vertės, ir paÅ¡alinus Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo nekeičiant jo esmės, įvertinus aukščiau paminėtus sienos kirtimÄ bei grynųjų pinigų deklaravimÄ reglamentuojančius norminius aktus, nustytina iÅ¡ nukentėjusiojo pavogta 9999 eur grynųjų pinigų suma, todėl laikytina, jog D.

M. 2014-02-26 apie 18.50 val. laisvalaikio ir prekybos centre „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, esančioje parduotuvėje „Takko fashion“ persirengimo kabinoje pagrobė didelės vertės svetimÄ â€“ I. F. priklausantį turtÄ bendroje sumoje už 10149 eur (BPK 256 str.). Pagal BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. 1 MGL yra lygus 37,66 eur. 250 MGL atitinka 9415 eur.

Nesant jokių BK 178 str. 2 d. nurodomų nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių bei pagrobtų daiktų vertei esant 10149 eur, D. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d. teisingai bei įrodyta virÅ¡ aptartų bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs I. F. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo už pavogtus daiktus, t.y. 629,34 eur (2173 Lt) vertės rankinę „Mont Blant“ , 11990,27 eur (41 400 Lt) vertės auksinį žiedÄ , kuris puoÅ¡tas dvejomis platinos detalėmis ir penkiais deimantais, 599,51 eur (2070 Lt) vertės auksinį pinigų suspaudėjÄ , 17 500 eurų (60 424 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 3,4528 lito už vienÄ eurÄ ), 225 000 Rusijos rublių (4595,73 eur arba 15 868,13 litų skaičiuojant oficialiu lito kursu 7,0525 lito už 100 Rusijos rublių), 345 litų (99,92 eur), bendroje sumoje 35414,77 eur patirtos turtinės žalos.

Kadangi kaltinamajam inkriminuojamo straipsnio kvalifikacijai lemiamos reikÅ¡mės turi pagrobtų daiktų vertė, o teismas dėl jų detaliai pasisakė jau aukščiau, todėl tais pačiais motyvais iÅ¡ dalies tenkinamas ir civilinis ieÅ¡kinys, iÅ¡ kaltinamojo D. M. priteisiant nukentėjusiojo I. F. naudai už pagrobtÄ už vyriÅ¡kÄ rankinę 150 eur bei 9999 eur dėl pavogtų joje buvusių grynųjų pinigų, bendroje sumoje - 10149 eur, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo.BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teismas, skirdamas bausmę D.

M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika), kaltės formÄ (veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (veika padaryta siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę. D. M. neteistas (2 t. b.l. 59);administracine tvarka baustas (2 t. b.l.67-68), iÅ¡ VÅ¡Ä® KaiÅ¡iadorių psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo matyti, kad D. M. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos , emocijų ir priklausomybių, grupei (2 t. b.l. 63);

Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. b.l. 65). D. M. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , sukÅ«ręs Å¡eimÄ , kuria rÅ«pinasi, dirba ir gauna legalias pajamas.Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagrindžiant tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas remiasi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme laikytasi pozicija. Apklaustas teisme kaltinamasis parodė, kad jjis pavogė vyriÅ¡kÄ rankinę, tačiau kategoriÅ¡kai neigė joje buvusius daiktus.

Tokia kaltinamojo pozicija aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms ir jau aukščiau aptartoms aplinkybėms. Prisipažinimui padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip vienam iÅ¡ BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, vienas iÅ¡ keliamų reikalavimų yra prisipažinimo iÅ¡samumas. Å iuo atveju dalį padarytos nusikalstamos veikos kaltininkas pateikia neteisingai, t. y. tikslu suÅ¡velninti atsakomybę nurodo tik itin maÅ¾Ä dalį rankinėje buvusi pinigų. Tokia kaltinamojo pozicija parodo, jog kaltinamasis nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir verčia abejoti jo nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi nors kaltinamasis ir nurodo, jog gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nėra.Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 3 d. - priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui (tik laisvės atėmimas iki 8 metų). BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 d., tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė jokių iÅ¡imčių, dėl kurių turėtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė, nei BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, D. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei nustatytas vidurkis.Be neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta ir tai, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iÅ¡ dalies prisipažino, padarytas nusikaltimas nesukėlė negrįžtamų ar visiÅ¡kai neiÅ¡taisomų pasekmių, kaltinamasis atsakingai rÅ«pinasi Å¡eima, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pareigingai prisideda prie vaikų auklėjimo.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai D. M. apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryÅ¡iams – netektų darbo, negalėtų padėti savo Å¡eimai finansiÅ¡kai, bÅ«tų užkirsta galimybė iÅ¡mokėti priteistinus civilinius ieÅ¡kinius.. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumÄ , nuteistojo elgesį rodo, kad D. M. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenėsBK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t. b.l. 44), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti:- D. M. pateikti pinigai- 2350 Rusijos rubliai, saugomi Kauno apskr. VPK Finansų skyriuje (2 t. b.l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini nukentėjusiajam. - kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos (1 t. b.l. 128).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 8 p., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, Å¡iuo laikotarpiu įpareigojant D. M.:neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;D.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nukentėjusiojo I. F. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ D. M. priteisti 10149 eur ( deÅ¡imt tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti:- D. M. pateiktus pinigus - 2350 Rusijos rublius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam I.

F. . - kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjaSigita MeÅ¡kauskienė