fa6c5e22-a0c7-4e9e-b015-e41af0c61c76 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-267-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20211-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.; 1.2.5.4.1.; 2.1.15.1.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei ir Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nukentėjusiosioms A D. ir A.

D., vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nebedirbantis, senatvės pensininkas, Å¡iuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) ir 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. D. muÅ¡damas ir smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo žmonos sveikatÄ , o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 30 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), savo bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 prom. girtumo laipsnis), tyčia kumščiu 1 (vienÄ ) kartÄ sudavė savo žmonai A. D. į kaktos sritį ir jÄ stipriai pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji griÅ«dama atsitrenkė į spintelę, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu.

Å iais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo dukrÄ , o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas medžioklinį peilį, priėjo prie dukros A. D. ir jai garsiai pasakė, kad jÄ užmuÅ¡, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais V. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo žmonÄ , o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 30 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 prom. girtumo laipsnis), garsiai pasakė savo žmonai A. D., kad jÄ užmuÅ¡ ir ji bus negyva, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais V. D. kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taip pat V. D. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo dukrai fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankomis stipriai tyčia pastÅ«mė savo dukrÄ A.

D., dėl ko ji griÅ«dama kaire koja trenkėsi į lovos kraÅ¡tÄ ir tokiu bÅ«du jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Å iais savo veiksmais V. D. kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl nukentėjusiosios A. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. kaltę dėl nukentėjusiosios A. D. sveikatos sutrikdymo pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, jog 2018-04-30 viskas prasidėjo dėl to, kad jis kaip ir 2018-04-28 bei daugeliu kitų atvejų bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti su sutuoktine, kokį vyrÄ Å¡i turi susiradusi.

Apie tai, kad žmona turi meilužį, žinojo jau apie metus ar dvejus, bet Å¡i niekaip to nepripažino ir nieko nenorėjo jam paaiÅ¡kinti. Taigi 2018-04-30 jis vakarop grįžęs į namus parsinešė 4 buteliukus po 0,5 l alaus ir juos iÅ¡gėrė. Buvo įsitempęs dėl situacijos darbe ir namuose. IÅ¡gėręs ėmė raginti, kad žmona atsisėstų ir pasikalbėtų apie jų santykius, kitÄ vyrÄ , tačiau A. D. nereagavo į jo žodžius ir tylėjo. Ji nieko jam neatsakė, tik mėtėsi provokuojančiais žvilgsniais, kratė galvÄ , Å¡ypsojosi ir tiek.

Jis susierzino, buvo aiÅ¡ku, kad Å¡i jį tokiu elgesiu provokuoja. IÅ¡ pradžių jiedu buvo virtuvėje, paskui išėjo į koridorių. Jame, paėmęs žmonai už kairės rankos, dar sykį prašė eiti pasikalbėti, tačiau, Å¡iai ir toliau tylint bei niekaip į jį nereaguojant, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ už minėtos rankos žasto (o galbÅ«t už peties, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Jo pastÅ«mimas buvo, matyt, per stiprus, nukentėjusioji užsikabino už plintuso ir pargriuvusi trenkėsi į spintelę.

Taigi pripažįsta sutuoktinę pastÅ«męs, tačiau kategoriÅ¡kai neigia sudavęs jai smÅ«gį, kumščiu trenkęs į kaktÄ (pats nuo vaikystės yra sportininkas, taigi, jeigu bÅ«tų sudavęs, žmona nebÅ«tų iÅ¡ ligoninės išėjusi). Nukentėjusiajai atsikėlus, jokių sužalojimų ant jos nematė, ji pati niekuo nesiskundė. Viso įvykio metu namuose buvo dukra; po to, kai atsikėlė, A. D. liepė dukrai kviesti policijÄ , kÄ Å¡i ir padarė. Kaltinamojo teigimu, policijos pareigÅ«nus jis tÄ vakarÄ ir pats buvo kvietęs, t. y. prieÅ¡ kokiÄ valandÄ iki minimas įvykis.

Prašė pagalbos, kadangi jautė, jog žmona nori jį iÅ¡provokuoti, gali kilti konfliktas. Atsakydamas į teismo klausimus, kodėl kvietimo kortelėje užfiksuota esÄ sutuoktinė jį muÅ¡a, kaltinamasis paaiÅ¡kinimo nepateikė, taip pat pažymėjo, kad minimÄ dienÄ jokio konflikto dėl to, kad jis geria namuose alų, nebuvo kilę (vėliau patikslino, kad visgi žmona jam neleido eiti nusipirkti dar alaus), taip pat nepamena, kad žmona bÅ«tų jį įžeidinėjusi. Kas liečia alkoholio vartojimÄ , tai, kaltinamojo teigimu, jis iÅ¡geria retai (nuo gegužės mėn. alkoholio iÅ¡vis nebevartoja).

Kaip minėjo, įvykio dienÄ buvo pavartojęs alaus, girtas nesijautė, agresyvus taip pat nebuvo, nors sutinka, kad jo sprendimas iÅ¡gėrus aiÅ¡kintis su žmona nebuvo tinkamas. Ä®vykio metu necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, nieko negali paaiÅ¡kinti dėl apžiÅ«rų protokoluose užfiksuotų keiksmažodžių. Nukentėjusiosios A. D. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Sutuoktinė dar prieÅ¡ 5 metus iÅ¡ jo tetos apgaulingu bÅ«du iÅ¡prašė 25 000 Lt, nelankė jo klinikose, kai jį buvo iÅ¡tikusi klinikinė mirtis, net neskambino, todėl mano, kad tai ji jam turėtų sumokėti.

Visa situacija kilo dėl vykstančių ginčų dėl turto. Sutuoktinė siÅ«lė užbaigti bylÄ , jeigu jis paliks butÄ , tačiau jis nesutiko. Å iuo metu yra ruoÅ¡iamas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo (t. 1, b. l. 177-185). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino taip pat iÅ¡ dalies. Nurodė su A. D. santuokoje gyvenantis 38 metus (gyvena abiem priklausančiame bute), turi du bendrus vaikus. Dukra A. gyvena su jais, yra neįgali. Konfliktai su žmona bÅ«davo labai retai, tačiau paskutiniu metu jų vis kyla, kadangi sutuoktinė susirado meilužį. 2018-04-30 po darbo nuėjo atsigerti alaus.

Grįžus namo, juose buvo dukra A., su ja nekonfliktavo. Apie 17-18 val. į namus grįžo žmona; žodis po žodžio tarp jų prasidėjo konfliktas. Pykosi virtuvėje. A. D. pradėjo jį įžeidinėti, o jis jÄ pastÅ«mė. Nematė, ar žmona nukrito, ar ne. Pastebėjo tik tai, kad ji rankose turi telefonÄ ir pradėjo skambinti į policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė. Pabrėžė sutuoktinei A. D. nesudavęs, jÄ tik pastÅ«mė. Po to, kai pastÅ«mė sutuoktinę, nieko nebuvo, ji nedejavo, iÅ¡ karto pasiėmė telefonÄ ir skambino policijai.

Pastumdamas paėmė A. už peties. Norėtų su žmona susitaikyti (b. l. 100). Apklaustas papildomai V. D. liko prie anksčiau duotų parodymų, teigė 2018-04-30 konflikto metu ranka pastÅ«męs žmonÄ A. D. už žasto, dėl ko Å¡i nugriuvo. Daugiau prieÅ¡ jÄ nesmurtavo (t. 1, b. l. 103). Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30, apie 19 val., grįždama į namus, sulaukė dukros A. skambučio, kuriuo Å¡i įspėjo, kad V. D. yra neblaivus. Sakė, jog kaltinamasis bando skambinti į (duomenys neskelbtini), norėdamas jÄ (A.

D.) apskųsti, be to, grasina kviesti policijÄ . Anot nukentėjusiosios A. D., sutuoktinis ne kartÄ jÄ psichologiÅ¡kai terorizavo, kontroliavo, kur ji eina ir kÄ daro. Viso to priežastis buvo ilgalaikis kaltinamojo girtavimas. Užėjusi į namÄ , dar užsuko pas kaimynę A. J., abi pasikalbėjo apie buitinius reikalus, tačiau bekalbant atbėgo dukra, pasakė, kad kaltinamasis skambina policijai ir paprašė greičiau grįžti. Parėjusi į namus, pamatė, jog sutuoktinis iÅ¡ tiesų yra neblaivus, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais.

Ji stengėsi tylėti, nieko jam nesakyti, bet jis nuo jos neatstojo, sakė visokius necenzÅ«rinius žodžius, vis klausė, su kuo ir kur ji buvo, mėgino iÅ¡provokuoti konfliktÄ . Kadangi paskutiniu metu iki įvykio sutuoktinio girtavimas ir agresija tik didėjo, stengėsi nieko jam nesakyti, tylėjo, prašė, kad ir dukra nesiveltų į ginčus su girtu tėvu. Jos tylėjimÄ supratęs kaip provokavimÄ , sutuoktinis iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Pastarieji atvyko gana greitai, vienas pareigÅ«nas bendravo su V.

D. (prieÅ¡kambaryje), kitas su ja (virtuvėje). Ji paaiÅ¡kino, kad jokio konflikto nebuvo, kad tai yra melagingas iÅ¡kvietimas, trumpai papasakojo Å¡eimos istorijÄ apie tai, kad vyras jau apie 15 metų vartoja alkoholį, prieÅ¡ tai gydėsi dėl depresijos, buvo pagerėjimas, po to pablogėjimas, ėmė vartoti alkoholį kartu su antidepresantais, maždaug 2007-2008 m. gydymÄ iÅ¡vis nutraukė, liko tik alkoholis. Ne kartÄ prašė sutuoktinio nebegerti, gydytis, tačiau jis nepripažįsta turintis priklausomybę.

Vėliau palydėjo pareigÅ«nus iki tarnybinio automobilio, Å¡ie jai kompiuteryje parodė iÅ¡kvietimo tekstÄ , sakė jiems bijanti vyro, kadangi Å¡is grasina, yra agresyvus ir neprognozuojamas. PareigÅ«nai jai paaiÅ¡kino su tokiu elgesiu nesitaikstyti ir, kilus grėsmei, iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ . PareigÅ«nams iÅ¡važiavus, ji pakilo į 12 aukÅ¡tÄ ir bendro naudojimo koridoriuje sutiko dukrÄ , kuri laukė jos pareinant, kadangi bijojo likti bute su tėvu. Dukra buvo iÅ¡sigandusi, jÄ iÅ¡gÄ sdino pareigÅ«nų vizitas.

Užeinant į butÄ , tik atidarius duris, ji (A. D.) iÅ¡kart sulaukė kaltinamojo smÅ«gio, t. y. pastarasis deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai tiesiai į kaktÄ . SmÅ«gis buvo netikėtas, jai trenkta tik atidarius duris, dėl ko mano, jog kaltinamasis jos jau laukė sugrįžtant, stebėdamas pro durų akutę. SmÅ«gis buvo stiprus, ji net palėkė kelis metrus atgal, tačiau nenugriuvo. Po smÅ«gio pajuto skausmÄ galvoje ir burnoje, kakta buvo pabrinkusi, paraudusi, vėliau matėsi nedidelis raudonas patinimas.

Labai iÅ¡sigando, nes nebežinojo, kuo visa tai gali baigtis. Pradėjo Å¡aukti, jos rėkimÄ iÅ¡girdo kaimynė A. Suprato, kad reikia kviesti policijÄ , nes buvo baisu, nežinojo, kas toliau jos laukia. Tada ji paskambino policijai (skambučio garso įraÅ¡o metu girdisi vyro keiksmai ir grasinimai), iÅ¡girdęs, kad ji pranešė apie įvykį, kaltinamasis V. D. pradėjo grasinti (sakė, kad jÄ užmuÅ¡, ji neliks gyva, visaip koneveikė), dėl ko ji įsijungė telefonÄ ir tuos grasinimus įrašė.

Supratęs, kad pareigÅ«nai atvažiuos, kaltinamasis nuėjo į voniÄ persirengti. Jam besirengiant, ji ėjo į virtuvę ir, praeinant vonios kambarį, kaltinamasis V. D. deÅ¡ine ranka stÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , po ko ji deÅ¡ine nugaros puse trenkėsi į spintelę (įraÅ¡e girdisi dūžtantys daiktai). Dėl pastÅ«mimo ir atsitrenkimo ji nusibrozdino deÅ¡inės rankos žastÄ , Å¡onÄ , susidarė hematomos Å¡one ir deÅ¡inės rankos pažastyje, taip pat juto skausmÄ . Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti.

Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį smurtÄ , emocinį sukrėtimÄ , baimę (t. 1, b. l. 177-185). Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji A. D. parodė 2018-04-30 į namus grįžusi apie 18.50 val. Namuose buvo neblaivus jos vyras V. D., kuris kaip ir kiekvienÄ kartÄ pradėjo jÄ keikti necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, kad užmuÅ¡, ji nebus gyva. Ji vyrÄ ignoravo ir nieko jam neatsakė. Tuomet vyras pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir pasakys, kad ji jį sumušė, nors ji prie jo net nebuvo prisilietusi.

Visa tai girdėjo kartu gyvenanti neįgali jų dukra A. D. Tuomet vyras iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus, kurie atvyko gana greitai. Sutuoktinis pareigÅ«nams nieko neaiÅ¡kino, ji jiems papasakojo, kad vyras nuolat vartoja alkoholį, yra agresyvus, pasakė pareigÅ«nams, kad ji bijo vyro. Pastarasis (V. D.) tuo metu elgėsi ramiai, todėl pareigÅ«nai pabendravo ir iÅ¡vyko. Po to, kai ji iÅ¡lydėjusi pareigÅ«nus grįžo atgal į butÄ , jos ten laukė vyras, kuris, nesakęs nei žodžio, iÅ¡kart smÅ«giavo jai deÅ¡inės rankos kumščiu į kaktÄ .

Ji susvyravo, pajuto stiprų fizinį skausmÄ galvos srityje ir burnoje. Pasimetusi pasakė, kad dabar ji kvies policijÄ , kÄ ir padarė. IÅ¡kvietus policijÄ , vyras nuėjo į voniÄ ir pradėjo persirenginėti. Po to, kai iÅ¡kvietusi policijos pareigÅ«nus ėjo į virtuvę, koridoriuje vyras jÄ stipriai pastÅ«mė ir ji, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros, atsitrenkė į koridoriuje stovinčiÄ spintelę bei susižalojo deÅ¡inę rankÄ (atsirado kraujosruva), pajuto fizinį skausmÄ . Atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino situacijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ ir jos vyrÄ iÅ¡vežė į komisariatÄ (t. 1, b. l. 14-14).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama A. D. parodė, kad 2018-04-30 tėvas V. D. buvo neblaivus, matė, kaip jis namuose iÅ¡gėrė 2 skardines alaus, gerdamas vis agresyvėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuÅ¡, jei tik ji gins motinÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Vienu metu pasakė, kad skambins į (duomenys neskelbtini), kažkÄ nurodys dėl mamos darbo. Tada kurį laikÄ aprimo, bet netrukus pasakė, jog skambins į policijÄ ir pasakys, kad A. D. jį muÅ¡a. Nukentėjusiosios teigimu, iÅ¡ pradžių ji dar pagalvojo, kad tėvas juokauja, bet tuomet iÅ¡girdo, kaip jis telefonu diktuoja namų adresÄ .

Kadangi tuo metu mama buvo užsukusi pas kaimynę A. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji nurodė nuėjusi pakviesti mamÄ , kad Å¡i pargrįžtų namo, pasakė, kad tėvas iÅ¡kvietė policijÄ . Mama sugrįžo į namus, o tėvas ėmė jÄ visaip įžeidinėti, keikėsi, abiem grasino. Netrukus atvyko pareigÅ«nai, vienas iÅ¡ jų bendravo su tėvu, kitas – su mama. Ji (A. D.) neklausė, kÄ pareigÅ«nams aiÅ¡kino tėvai, ko pastarųjų klausinėjo pareigÅ«nai (nukentėjusioji nurodė tuo metu buvusi prieÅ¡kambaryje).

Paskui mama pareigÅ«nus iÅ¡lydėjo į laukÄ , o ji ir tėvas liko bute. Jai stovint prie lovos, priėjęs tėvas, nieko nesakydamas, netikėtai abiem rankomis jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji parodė atsitrenkusi į lovÄ ir nukritusi ant jos. Susitrenkė kairės kojos Å¡launį, suėmė stiprus fizinis skausmas, po kelių dienų pamatė ant kojos delno dydžio mėlynę. Tėvas matė, kad ji atsitrenkusi nugriuvo ant lovos, tačiau nekreipė dėmesio. Tuomet ji išėjo į laiptinę, kadangi namie likti bijojo.

Stovėdama laiptinėje, sulaukė pargrįžusios mamos ir abi ėjo į butÄ . Vos tik mama atidarė duris, tėvas, nieko nesakydamas, jai (A. D.) iÅ¡kart iÅ¡ deÅ¡inės rankos sudavė smÅ«gį tiesiai į kaktÄ , nuo smÅ«gio mama kelis metrus net žengtelėjo atgal, tačiau pusiausvyros neprarado. Po smÅ«gio mamai ant kaktos buvo paraudimas. Mama susijaudino, klausė, kÄ daryti, į laiptinę išėjo kaimynė A. Patarė mamai kviesti policijÄ , Å¡i paklausė ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Jų laukė laiptinėje, tik vienu metu nukentėjusioji nurodė trumpam užėjusi į prieÅ¡kambarį, norėdama uždaryti kompiuterį. Mama į butÄ taip pat buvo užėjusi, tačiau, kÄ ji ten darė, nematė, nes pati tuo metu buvo laiptinėje. Anot nukentėjusiosios, ji tik girdėjo, kaip iÅ¡ buto pasigirdo stiprus spintelės garsas (subarÅ¡kėjo), kažkas viduje vyko, tačiau ji nematė. IÅ¡skyrus anksčiau nurodytÄ smÅ«gį, ji (A. D.) daugiau nematė, kad tėvas bÅ«tų sudavęs mamai.

Apklausta ikiteisminiame tyrime (2018-05-07) A. D. parodė, kad 2018-04-30, po pietų tėvas V. D. nuėjo į parduotuvę, iÅ¡ jos į namus parsinešė dvi skardines alaus. IÅ¡gėręs vienÄ skardinę, tėvas pradėjo kabinėtis prie jos, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino, kad ji negintų mamos. Ji stengėsi nekreipti dėmesio ir neklausyti jo kalbų, bet tėvas nesiliovė grasinęs ir gÄ sdinęs. Kai pastarasis iÅ¡gėrė antrÄ skardinę alaus, pradėjo sakyti, kad skambins į STT, vėliau pareiÅ¡kė skambinsiÄ s į policijÄ ir pasakysiantis, kad jį sumušė mama.

Anot A. D., iÅ¡ pradžių ji pagalvojo, kad tėvas juokauja, tačiau, iÅ¡girdusi jų adresÄ , suprato, jog Å¡is nė kiek nejuokauja. Tada ji mamai (Å¡i tuo metu buvo pas kaimynę A.) pasakė grįžti namo ir žiÅ«rėti, kÄ tėvas daro. Mamai sugrįžus, tėvas pradėjo grasinti, kad jas abi užmuÅ¡, visaip provokavo mamÄ , keikėsi ir jas abi įžeidinėjo. Kai atvažiavo policija, vienas pareigÅ«nas bendravo su mama, o kitas su tėvu. Pasikalbėję su jais, policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo.

Mamai išėjus juos iÅ¡lydėti, tėvas jÄ pastÅ«mė, dėl ko, bijodama ilgiau likti su V. D., išėjo į laiptinę laukti sugrįžtančios mamos. Kai pastaroji sugrįžo po iÅ¡lydėjimo, atidarė buto duris ir, net nespėjus užeiti į butÄ , tėvas jai (A. D.) vienÄ kartÄ kumščiu labai stipriai trenkė į kaktÄ , mama nuo tokio stipraus smÅ«gio nulėkė kelis metrus į laiptinę, tačiau pusiausvyrÄ iÅ¡laikė. Tada mama pradėjo garsiai Å¡aukti, kÄ jai dabar daryti, po ko į laiptinę išėjo kaimynė A. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto.

Mama klausė nurodytos kaimynės, ar kviesti policijÄ , A. liepė tÄ daryti iÅ¡ karto, nieko nelaukiant (t. 1, b. l. 49).  Teisme apklausta kaip liudytoja A. J. parodė įvykio metu buvusi D. kaimynė, Å¡iuo metu gyvena kitoje vietoje. Aplinkybes atsimena tik bendrai, iÅ¡ esmės nuotrupas. TÄ dienÄ bÅ«nant namuose į duris paskambino kaimynė A. D., kuri prašė pagalbos (pabÅ«ti kartu su ja koridoriuje, kol atvyks pareigÅ«nai), sakė, kad namuose kilo konfliktas. D. buto tarpduryje stovėjo ir kaimynas V. (D.).

Dabar jau nepamena, kÄ vienas ir kitas konkrečiai sakė. Kiek suprato, pareigÅ«nus buvo iÅ¡kvietęs kaimynas. Jai pasirodė, jog pastarasis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, kažkÄ grasino. A. D. atrodė iÅ¡sigandusi, ji nėjo į namus, o laukė koridoriuje. Atvykus pareigÅ«nams, liudytoja grįžo į savo butÄ ir daugiau situacijos nebematė. Kažkur po 15 min. vėl pasigirdo beldimas į duris. Atidarius jas, stovėjo kaimynė A., rankoje laikė akinius. Ji nurodė, kad vyras jai trenkė į veidÄ , pataikė kažkur į deÅ¡inę veido pusę.

Atsimena, kad matėsi paraudimas (deÅ¡inėje veido dalyje). Kaimynė buvo iÅ¡sigandusi, drebėjo, klausė, kÄ daryti, ji (A. J.) patarė kviesti pareigÅ«nus, po ko A. D. taip ir padarė. Iki atvykstant pareigÅ«nams, jos su kaimynė jų laukė laiptinėje, kaltinamasis V. D. buvo tai tarpduryje, tai bute vaikščiojo (buto durys visÄ laik buvo atidarytos). Kiek pamena, jis apsirengė, pasiėmė pasÄ , buvo pasiruošęs pareigÅ«nų atvykimui. Kažkuriuo momentu jis pasakė A., kad „kai aÅ¡ grįšiu, tau bus Å¡akutės“.

Atrodo, vienu metu iki atvykstant pareigÅ«nams kaimynė buvo nuėjusi į butÄ , pasigirdo kažkoks trenksmas, tačiau ji mati nematė, kas bute vyko. Liudytoja A. J. kaip teisingus ir tikslesnius patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus savo parodymus (t. 1, b. l. 193-200). Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja A. J. parodė, kad 2018 m. balandžio mėn., tikslios dienos nebepamena, jos kaimynai sutuoktiniai A. ir V. kvietė policijÄ . Pamena, kad išėjo į bendro naudojimo laiptinę (koridorių) (dėl kokios priežasties ten ėjo, nepamena, galimai iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les), koridoriuje stovėjo nurodyti kaimynai, jie tarpusavyje kažkÄ aiÅ¡kinosi.

Kiek suprato, V. dėl nesuprantamos priežasties pyko, be to, jis pats tuo metu jau buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus. Atvažiavę pareigÅ«nai atskirai bendravo su V. (bute) ir su A. (lauke). Tuo metu liudytoja nurodė grįžusi į savo butÄ , pareigÅ«nų ir kaimynų pokalbių turinys jai nežinomas. Po pareigÅ«nų iÅ¡vykimo (praėjus +- 30 min.), iÅ¡girdo skambutį į jų duris. Atidarius jas, pamatė kaimynę A., kuri pasakė, kad V. jai trenkė. A. rankose laikė akinius ir pakartojo, kad V. jai trenkė.

Tada, liudytos teigimu, ji atkreipė dėmesį į kaimynės veidÄ . Atrodo, deÅ¡inėje veido pusėje matėsi paraudimas. Ji pasiÅ«lė kviesti policijÄ ; kokie pareigÅ«nai atvyko, nepamena (t. 1, b. l. 59). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas I. M. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu, dirbant kartu su porininku R. M., iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kiek pamena, nuvykus paaiÅ¡kėjo, kad tarp sutuoktinių kilo tik žodinis konfliktas, smurto nebuvo.

Pamena, kad jis (I. M.) bendravo su moterimi, o kolega R. M. – su vyru. Moteris papasakojo, kad konfliktas kilo tik dėl to, jog vyriÅ¡kis geria, ji klausinėjo, kokiÄ pagalbÄ galima suteikti tokiam asmeniui, ar yra galimybė jį gydyti. Tuo tarpu vyriÅ¡kis, kiek pamena iÅ¡ bendrų aplinkybių, skundėsi, kad žmona jam neleidžia gerti, iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Kadangi smurto faktas nebuvo nustatytas, pabendravę su asmenimis, iÅ¡vyko. Neužilgo (po kokių 10-15 min.) vėl buvo gautas iÅ¡kvietimas vykti tuo pačiu adresu.

Kai atvyko, moteris paaiÅ¡kino, kad vyras jÄ pastÅ«mė. Ar ji daugiau kÄ nors nurodė, nebeatsimena. Atrodo, sužalojimų pas moterį nebuvo. Jis su pastarÄ ja nuėjo į virtuvę paimti iÅ¡ nukentėjusiosios trumpÄ pareiÅ¡kimÄ ; taip pat surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Liudytojo teigimu, nuo pirmojo jų atvykimo moters bÅ«sena buvo pasikeitusi, buvo matyti, kad kažkas įvyko – moteris buvo susinervinusi, jai drebėjo rankos, netgi laukė, kol ji apsiramins, kad galėtų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Tuo tarpu vyriÅ¡kis, po to, kai jie atvyko antrÄ kartÄ , pasakė „dabar jau galite mane vežti, smurtas yra“, pastarasis buvo ramus, vežamas į komisariatÄ nesiprieÅ¡ino. Pamena, kad vyras buvo pavartojęs alkoholio, bet, kaip atrodė, nedaug, nes elgesys buvo adekvatus. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius tyrėjai duotus parodymus, liudytojas I. M. patvirtino, kad jie suraÅ¡yti teisingai (t. 1, b. l. 193-200). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas I.

M. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. Pažymėjo, kad atvykus antrÄ kartÄ A. D. stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, trumpai papasakojo, kad, jiems iÅ¡važiavus, ji grįžo namo ir tada vyras jai pareiÅ¡kė, kad „tuoj jau bus“ bei tyčia trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į kaktÄ . Pilnas liudytojo I. M. parodymų turinys užfiksuotas liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 63). Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas R. M. (vyriausiasis patrulis) įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės nebeatsiminė.

Pabrėžė, kad panaÅ¡ių iÅ¡kvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje tarnybos metu bÅ«na daug, dėl ko sunku juos įsiminti. Atsimena tik tai, jog buvo du iÅ¡kvietimai tuo pačiu adresu. PirmÄ kartÄ atvykus tik pasikalbėjo su asmenimis (buvo vyras ir moteris bei neįgali judviejų dukra). Gal po valandos sulaukė antro iÅ¡kvietimo, tuomet į komisariatÄ iÅ¡sivežė vyriÅ¡kį. Pastarasis buvo Å¡iek tiek pavartojęs alkoholio, elgėsi ramiai. KÄ Å¡is padarė ir kokias aplinkybes nurodė nukentėjusioji, nebeatsimena.

Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas R. M. nurodė, kad parodymai suraÅ¡yti teisingai, prašė jais vadovautis. Aplinkybes fiksavo ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, rašė tÄ , kÄ nurodė pranešėja, taip pat pažymėjo sulaikomo asmens pozicijÄ . Daugiau nieko papildyti negali (t. 1, b. l. 193-200). Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad 2018 m. balandžio mėn. tarnybos metu buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), žmona konfliktuoja su vyru, neiÅ¡leidžia iÅ¡ namų.

Atvykus į vietÄ , juos pasitiko V. D., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis papasakojo norintis iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus, o žmona jo neiÅ¡leidžia, draudžia gerti. Kadangi konfliktas buvo žodinio pobÅ«džio, jį iÅ¡sprendė vietoje. A. D. juos palydėjo iki kiemo, lauke dar trumpai su ja pabendravo, po ko sėdo į tarnybinį automobilį ir iÅ¡važiavo. Tik spėjus iÅ¡sukti į Stanevičiaus gatvę, budėtojas per racijÄ liepė grįžti atgal, nurodė, kad tuo pačiu adresu vėl iÅ¡kvietimas, dabar policijÄ kvietė sutuoktinė, nurodydama, kad vyras jÄ sumušė.

Liftu pakilo į viršų, kur bendro naudojimo koridoriuje prie pat įėjimo į butÄ jų laukė pranešėja. Koridoriuje dar stovėjo vaikinas ir mergina (kaimynai iÅ¡ gretimo buto), pranešėjos vyras ir dukra. I. M. nuėjo pas pranešėjÄ priimti pareiÅ¡kimo, jis liko koridoriuje. Kol aiÅ¡kinosi koridoriuje, pranešėja papasakojo, kad jiems iÅ¡važiavus vyras pradėjo konfliktuoti, keiktis, Å¡aukti, po to trenkė jai vienÄ kartÄ kumščiu į kaktÄ bei pastÅ«mė. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Jokių akivaizdžių sužalojimų pas pranešėjÄ nematė. Pagal A. D. pareiÅ¡kimÄ V. D. buvo pristatytas į 1 PK, pristatymo metu elgėsi ramiai. Pasiteiravus, ar jis mušė savo žmonÄ , V. D. atsakė nieko nemušęs, žmonÄ tik vienÄ kartÄ pastÅ«mė, kadangi norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto (b. l. 65). Teisme apklausta nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30, bÅ«damas namuose, jos tėvas V. D. gėrė alų (pati matė, kaip Å¡is namuose iÅ¡gėrė 2 skardines minėto gėrimo), gerdamas vis agresyvėjo.

Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuÅ¡, jei tik ji gins motinÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Vėliau (po to, kai trenkė mamai ir pastarÄ jÄ pastÅ«mė) tėvas grasino, sakė, jog „kai grįš iÅ¡ policijos, užmuÅ¡ mamÄ , geruoju nesibaigs“. A. D. teigė įvykio metu pati jokių įrašų nedariusi, galbÅ«t kažkÄ Ä¯raÅ¡inėjo mama. Atvykus pareigÅ«nams, ji Å¡iems nieko nesakė, kad ir jÄ tėvas pastÅ«mė, kad dėl atsitrenkimo jai skaudėjo, taip pat neminėjo, kad dar prieÅ¡ porÄ dienų tėvas peiliu grasino jÄ nužudyti.

Jautėsi labai blogai, buvo Å¡oko bÅ«senoje, tuo metu dar nematė jokios mėlynės ant kojos. Kai mamÄ apklausinėjo, ji (A. D.) buvo Å¡alia, tačiau pati nieko nepasakojo, parodymų dėl blogos savijautos nedavė. Kitomis dienomis jautėsi taip pat prastai, niekur negalėjo iÅ¡eiti, tačiau į gydymo įstaigÄ vykti neprireikė. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, dėl įvykio, o taip pat dėl nuolatinių tėvo grasinimų patyrė Å¡okÄ , jÄ kankino koÅ¡marai, ilgai negalėjo atsigauti, kaskart buvo baisu grįžti namo (t. 1, b. l. 193-200). 2018-04-30 protokole-pareiÅ¡kime nukentėjusioji A.

D. nurodė, kad 2018-04-30, apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis V. D. žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į kaktÄ bei stumdė jÄ namuose, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir apsaugoti jÄ bei jos Å¡eimÄ nuo V. D., kuris neblaivus bÅ«na neprognozuojamas ir agresyvus (t. 1, b. l. 1). Tai, kad žodinio konflikto metu buvo vienÄ kartÄ kumščiu suduota į kaktÄ ir vienÄ kartÄ pastumta, po ko kilo fizinis skausmas, nurodyta ir pakartotiniame A.

D. pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus tyrėjo A. N. 2018-05-01 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-20211-18, bendraujant su pareiÅ¡kėja A. D., buvo matyti ant A. D. kaktos patinimas bei raudonos spalvos dėmė, pati A. D. skundėsi galvos bei deÅ¡inės rankos skausmais, todėl po atliktų procesinių veiksmų A. D. buvo suteikta socialinė pagalba, ji nuvežta į Centro poliklinikÄ , kur kreipėsi į gydytojus apžiÅ«rai.

Ä®vykio vietoje taip pat buvo ir visÄ konfliktÄ matė A. D. dukra A. D., kuri žodžiu patvirtino visas A. D. papasakotas aplinkybes, tačiau dukros apklausti nepavyko dėl jos psichologinės bÅ«klės, kadangi dėl patirto streso dukra labai verkė, vartojo vaistus, buvo labai susijaudinusi, dėl ko pati sunkiai galėjo savarankiÅ¡kai judėti. A. D. paaiÅ¡kino, kad dėl dukros apklausos reikia kreiptis į jÄ pačiÄ , pagal dukros bÅ«klę ji pasakys, ar bus galima atlikti dukters apklausÄ . Abi moterys atrodė įbaugintos, iÅ¡sigandusios bei susijaudinusios, prašė jas apsaugoti nuo V.

D. (t. 1, b. l. 43). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. M. 2018-04-30 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-04-30, apie 20.00 val., iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras trenkė jai į veidÄ . Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė A. D., kuri paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas. Konflikto metu vyras jÄ pastÅ«mė ir ranka trenkė į kaktÄ , moteris patyrė fizinį skausmÄ , tačiau nuo GMP atsisakė. PaaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė fiziniu skausmu, trenkimu į kaktÄ ir pastÅ«mimu.

Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad jis A. D. tik pastÅ«mė, vyko žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 60-61). 2018-04-30 apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie apžiÅ«ros protokolo pridėtos fotolentelės (t. 1, b. l. 26-29). 2018-05-15 apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėtas tyrimo metu nukentėjusiosios A. D. savanoriÅ¡kai pateiktas garso įraÅ¡as, darytas įvykio vietoje (t. 1, b. l. 37-38). Ikiteisminio tyrimo metu Bendrasis pagalbos centras pagal paklausimÄ pateikė 2018-04-30 užregistruotus du skambučiai dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini).

Skambinta iš telefonų, kurių abonento numeriai (duomenys neskelbtini). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole (t. 1, b. l. 86, 87-88) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1420/2018 (01) konstatuota, kad:

1) A. D. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste, kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-30). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

2) neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu;

3) nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kÅ«no sritis, padarant Å¡ios iÅ¡vados 1-me punkte nustatytus kÅ«no sužalojimus. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ , ribotÄ pavirÅ¡ių;

4) nustatytų sužalojimų vietose individualÅ«s požymiai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie žalojusį daiktÄ (daiktus), neužsifiksuota (t. 1, b. l. 22-23). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieÅ¡kinį 3 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19). Dėl 2018-04-28 grasinimo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ A. D. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis V. D. savo kaltės dėl grasinimo nužudyti dukrÄ nepripažino. Parodė 2018-04-28 iÅ¡ pradžių namuose buvęs vienas, paskui į juos sugrįžo dukra A. ir sutuoktinė A.

Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl pastarosios neiÅ¡tikimybės. Jis prašė, kad žmona jam paaiÅ¡kintų dėl kito vyro, o dukra gynė motinÄ . Ji pradėjo įraÅ¡inėti, jam tas nepatiko, dėl ko tarp jo ir dukros taip pat kilo žodinis konfliktas (barnis prasidėjo virtuvėje, paskui persikėlė į koridorių). KÄ vienas kitam sakė, neatsimena, tačiau kategoriÅ¡kai neigia, jog to konflikto metu jis grasino nužudyti dukrÄ . Neatsimena, ar buvo į rankas paėmęs medžioklinį peilį.

Jis netgi nežinojo, kur tas peilis namuose buvo laikomas. Medžioklinį peilį jis buvo kažkada nusipirkęs Kalvarijų turguje, o, kur jis įvykio metu buvo namuose laikomas, tikrai nežino. 2018-04-28 buvo iÅ¡gėręs 2-3 butelis alaus, 0,5 l talpos. Tokios situacijos, apie kuriÄ savo parodymuose pasakoja dukra, tikrai nebuvo, t. y. medžiokliniu peiliu negrasino dukrai, kad jÄ užmuÅ¡ (t. 2, b. l. 177-185). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D., kaip matyti iÅ¡ jo įtariamojo apklausų, vykdytų po to, kai buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimus, savo kaltės nepripažino, konkrečių parodymų dėl minėto kaltinimo (tuo metu įtarimo) nėra davęs, jam apie šį kaltinimÄ (įtarimÄ ) klausimai neužduoti (t. 1, b. l. 100, 103).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė 2018-04-28 buvusi namuose, tÄ dienÄ prastai jautėsi. Namuose taip pat buvo tėvas, o mama buvo išėjusi. Gulėjo prieÅ¡kambaryje lovoje, stengėsi neklausyti tėvo kalbų. Pastarasis buvo iÅ¡gėręs, dar iÅ¡ ryto buvo nuėjęs į barÄ . Namuose geriančio nematė, tačiau grįžo tikrai neblaivus. Tėvas buvo agresyvus, o toks bÅ«na tik pavartojęs alkoholio. Buvo daugmaž vidurdienis, kai tėvas ėmė prie jos kabinėtis, vadino visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, sakė, kad jai bus blogai, jei ji gins mamÄ , galiausiai pasakė, kad jÄ (A.

D.) nužudys. Ji stengėsi iÅ¡likti rami, nieko nesakyti ir ignoruoti tokius tėvo žodžius, bet jis vis neatstojo. Tuomet V. D. iÅ¡ prieÅ¡kambario spintos, jai matant, iÅ¡siėmė didelį medžioklinį peilį, kurio iÅ¡ dėklo nors ir neiÅ¡traukė, tačiau, laikydamas peilį, stovėdamas per kokį metrÄ nuo jos lovos pasakė, kad „liksi daržovė“. Ji labai iÅ¡sigando, buvo Å¡oko bÅ«senoje, net nebeatsimena, kur tėvas, pasakęs tokius žodžius, nuėjo. Ji Å¡iaip ne taip atsikėlė iÅ¡ lovos ir išėjo iÅ¡ buto, nes jame likti buvo nesaugu.

Kurį laikÄ pastovėjo laiptinėje, o tada išėjo į laukÄ laukti grįžtančios mamos. Pastarajai ji skambino, taip pat rašė žinutes. Konkrečiai nesakė, kad tėvas grasino nužudyti, tik minėjo, kad namuose blogai. Pargrįžus mamai, jai viskÄ papasakojo. Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji A. D. nurodė, jog panaÅ¡ių žodinių grasinimų nužudyti iÅ¡ tėvo buvo sulaukusi ir anksčiau, jis taip grasindavo pakankamai dažnai, tačiau peilį buvo iÅ¡sitraukęs pirmÄ kartÄ , dėl ko ji tikrai iÅ¡sigando.

Apie šį įvykį policijai nepranešė (t. 1, b. l. 193-200). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji A. D. nurodė 2018-04-28 buvusi namuose. Mama iÅ¡ ryto buvo darbe, o pietų nuvažiavo į sodÄ . Ji (A. D.) jautėsi prastai, gulėjo, stengėsi bent kažkiek nusiraminti, kad nereikėtų kviesti greitosios pagalbos. Tėvas vėl buvo girtas. Jis vis bambėjo, sakydamas, jeigu ji gins mamÄ , tai jai pačiai bus blogai. Tėvas grasino, kad užmuÅ¡ jÄ . Tada jis nuėjo į prieÅ¡kambarį, iÅ¡ sieninės spintos paėmė didelį medžioklinį peilį, ir atėjęs prie jos, pareiÅ¡kė, kad užmuÅ¡.

Ji tėvui dar bandė kažkÄ sakyti, nurodė, kad jai labai bloga, gali prireikti greitosios, bet jis pareiÅ¡kė „taip ir liksi daržovė“. Ji labai iÅ¡sigando tokio tėvo elgesio, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs ir neprognozuojamas. IÅ¡ buto Å¡iaip ne taip nuėjo į laiptinę ir ten laukė, kol namo grįš mama (t. 1, b. l. 49). Teisme apklausta A. D. parodė tiesiogiai nemačiusi, kas 2018-04-28 vyko tarp dukros ir kaltinamojo V. D., kadangi baigusi darbÄ rytinėje pamainoje iÅ¡ karto nuvažiavo į sodÄ ir namuose nebuvo.

Aplinkybes žino tik iÅ¡ dukros pasakojimo. Sugrįžus namo, dukra jos laukė ant suoliuko lauke (prieÅ¡ tai jos buvo susiskambinusios, dukra žinojo, kada ji pargrįš). Pastaroji buvo labai susijaudinusi, drebėjo, bÅ«nant tokioje bÅ«senoje jai sutrinka kalba, sunkiai valdo kojas. A. jai papasakojo, kad tÄ dienÄ ji jautėsi prastai, gulėjo lovoje. Kaltinamasis kaip įprastai girtavo namuose, bÅ«damas neblaivus ėmė prie jos kabinėtis, priekaiÅ¡tavo, kam Å¡i užstoja motinÄ . Dukros teigimu, ji stengėsi nekreipti dėmesio į tokį tėvo elgesį, ignoruoti bei nesiklausyti jo, prašė duoti ramybę.

Kaltinamasis tuo tarpu nuėjo į koridorių ir iÅ¡ jame stovinčios spintos antresolės, kurioje yra sudėti jo peiliai, pasiėmė vienÄ peilį bei ėmė juo Å¡vaistytis. Priėjęs prie dukros sakė, kad nepaisant to, kad yra neįgali, toliau liks tik daržovė. DukrÄ tokie grasinimai labai paveikė, ji buvo stipriai iÅ¡sigandusi. Kai jos su A. parėjo namo, kaltinamasis V. D. elgėsi lyg niekur nieko nebÅ«tų atsitikę. Anot A. D., pastarasis moka manipuliuoti, žinojo, kad niekas daugiau dukros žodžių nepatvirtins, todėl galėjo nesunkiai iÅ¡siginti (t. 1, b. l. 177-185).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. aplinkybių, susijusių su 2018-04-28 įvykiu, nenurodė (t. 1, b. l. 12-14, 22-23). 2018-04-30 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-29). 2018-04-30 savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. D. savanoriÅ¡kai pateikė beisbolo lazdÄ ir 7 peilius (t. 1, b. l. 67-68). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018-06-29 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3145)-IS1-3737 konstatuota, kad tirti pateikta beisbolo lazda yra pramoninės gamybos sportinis įrankis ir Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriama.

Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

2) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties (daugiafunkcinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

3) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmÄ , kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotraukÄ Nr.

4) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmÄ , kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

5) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmÄ , kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

6) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties (daugiafunkcinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

7) yra pramoninės gamybos turistinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr.

8) yra pramoninės gamybos turistinis peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktos beisbolo lazdos ir tirti pateiktų peilių civilinė apyvarta nėra draudžiama (t. 1, b. l. 72). Nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (bendras ieÅ¡kinys dėl abiejų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ galimai padarytų nusikalstamų veikų) (t. 1, b. l. 53-54). Dėl 2018-04-30 grasinimo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ A.

D. ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. savo kaltę neigė, nepripažino grasinęs sutuoktinei A. D., taip pat neigė bent kokiais savo veiksmais sukėlęs dukrai A. D. fizinį skausmÄ . Parodė, kad 2018-04-30 bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti su sutuoktine dėl jos susirasto kito vyro. Žinojo, kad žmona meilužį turi jau 2 metus. Pavakare sugrįžo į namus, parsinešė 4 buteliukus alaus (po 0,5 l alaus) ir juos iÅ¡gėrė. IÅ¡gėręs ėmė raginti, kad žmona atsisėstų ir pasikalbėtų apie jų santykius, tačiau sutuoktinė tylėjo, žvelgė provokuojančiu žvilgsniu, kratė galvÄ ir Å¡ypsojosi.

Susierzino, nes buvo aiÅ¡ku, kad žmona jį provokuoja. Vėliau jis sutuoktinę pastÅ«mė (su Å¡ia aplinkybe susiję parodymai yra iÅ¡dėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje), tačiau nė vienu momentu jis negrasino nužudyti A. D., taip pat negrasino ir dukrai A. D. Nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių. Paklaustas dėl apžiÅ«rų protokoluose užfiksuotų keiksmažodžių, kaltinamasis nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. Dukra A. to įvykio metu buvo namuose (iÅ¡ pradžių virtuvėje, paskui irgi išėjo į koridorių), ji viskÄ Ä¯raÅ¡inėjo kompiuteriu.

Kaltinamojo teigimu, jis sugėdino dukrÄ , kaip Å¡i gali įraÅ¡inėti tėvÄ . Tada dukra jam pasakė, kad viskÄ iÅ¡trynė, tačiau pasirodo, kad ji melavo. Daugiau nieko jis jai nesakė ir nesiaiÅ¡kino, nebandė tikrinti jos kompiuterį, mėgindamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įraÅ¡as iÅ¡ties iÅ¡trintas. PrieÅ¡ dukrÄ A. jokių fizinių veiksmų nenaudojo. BÅ«nant koridoriuje, kuriame stovi lova, matė, kaip A. D. koja užsikabino už lovos. Ar buvo nugriuvusi, nematė ir negali pasakyti. Tai atsitiko tuo metu, kai jis ir dukra bute buvo vieni (A.

D. buvo išėjusi iÅ¡lydėti jo iÅ¡kviestus policijos pareigÅ«nus). Jis dukros tikrai nestÅ«mė ir dėl jo veiksmų Å¡i į lovos kraÅ¡tÄ neatsitrenkė, dukra nebuvo iÅ¡sigandusi. Nei A. D., nei A. D. civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta (t. 1, b. l. 177-185). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. D. neigė kaltę. Tvirtino sutuoktinei A. D. negrasinęs ir nesakęs „užmuÅ¡iu“, jai nesudavė, o tik pastÅ«mė. Po to, kai pastÅ«mė A., nieko nebuvo, ji nedejavo, iÅ¡ karto pasiėmė telefonÄ ir skambino policijai (t. 1, b. l. 100). 2018-08-31 apklausos metu V.

D. teigė 2018-04-30, bute, prieÅ¡ dukrÄ nesmurtavęs. Ar grasino žmonai ir dukrai susidorojimu, neprisiminė, paaiÅ¡kindamas, kad tuo metu vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 103). Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30 tėvas V. D. buvo neblaivus, matė, kaip jis namuose iÅ¡gėrė 2 skardines alaus, gerdamas vis agresyvėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuÅ¡, jei tik ji gins motinÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Vienu metu pasakė, kad skambins į (duomenys neskelbtini), paskui aprimo, bet netrukus pasakė, jog skambins į policijÄ ir pasakys, kad A.

D. jį muÅ¡a. Tada iÅ¡sikvietė į namus pareigÅ«nus. Pargrįžus į namus mamai, tėvas ėmė jÄ visaip įžeidinėti, keikėsi, abiem grasino. Atvyko pareigÅ«nai, bendravo su tėvais. Mamai iÅ¡lydėjus pareigÅ«nus į laukÄ , ji (A. D.) ir tėvas liko bute. Jai stovint prie lovos, priėjęs tėvas, nieko nesakydamas, netikėtai abiem rankomis jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji parodė atsitrenkusi į lovÄ ir nukritusi ant jos. Susitrenkė kairės kojos Å¡launį, suėmė stiprus fizinis skausmas, po kelių dienų pamatė ant kojos delno dydžio mėlynę.

Tėvas matė, kad ji atsitrenkusi nugriuvo ant lovos, tačiau nekreipė dėmesio. Tuomet ji išėjo į laiptinę, kadangi namie likti buvo pavojinga, ji bijojo. Nukentėjusiosios A. D. teigimu, tėvas vis grasino, sakė, jog „kai grįš iÅ¡ policijos, užmuÅ¡ mamÄ , geruoju nesibaigs“. Kai vėliau atvyko pareigÅ«nai, ji (A. D.) Å¡iems nieko nesakė, kad tėvas jÄ pastÅ«mė, dėl atsitrenkimo jai skaudėjo, taip pat neminėjo, kad dar prieÅ¡ porÄ dienų tėvas peiliu grasino jÄ nužudyti.

Jautėsi labai blogai, buvo Å¡oko bÅ«senoje, tuo metu dar nematė jokios mėlynės ant kojos. Kai mamÄ apklausinėjo, ji (A. D.) buvo Å¡alia, tačiau pati nieko nepasakojo, parodymų dėl blogos savijautos nedavė. Kitomis dienomis jautėsi taip pat prastai, niekur negalėjo iÅ¡eiti, tačiau į gydymo įstaigÄ vykti neprireikė. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, dėl įvykio, o taip pat dėl nuolatinių tėvo grasinimų, patyrė Å¡okÄ , jÄ kankino koÅ¡marai, ilgai negalėjo atsigauti, kaskart buvo baisu grįžti namo (t. 1, b. l. 193-200).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad po to, kai mama išėjo iÅ¡lydėti pareigÅ«nus, tėvas, priėjęs prie jos, gana stipriai abiem rankom vienÄ kartÄ pastÅ«mė. Ji krito ant lovos ir kaire koja atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ , jai skaudėjo. Po kelių dienų pastebėjo, kad ant kairės Å¡launies yra delno dydžio mėlynė. Ä® gydytojus ir ekspertus dėl to nesikreipė, kadangi per vėlai pamatė. Dėl tokio tėvo elgesio patyrė fizinį skausmÄ . Be to, A.

D. teigimu, po to, kai mama po patirto smurto iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, belaukiant jų atvykstant, tėvas pradėjo grasinti mamai. Jis jai sakė, kad sugrįš, o kai sugrįš, tai užmuÅ¡ mamÄ , geruoju mamai nesibaigs. Kol laukė pareigÅ«nų, visÄ laikÄ su jomis buvo kaimynė A. (t. 1, b. l. 49). Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. D. parodė pati tiesiogiai nemačiusi, kas 2018-04-30 vyko bute, kai ji iÅ¡lydėjo pareigÅ«nus į laukÄ . Jai iÅ¡einant bute liko dukra ir sutuoktinis.

Grįžusį dukrÄ rado bendrame koridoriuje, kartu stovėjo ir kaimynė. Pastaroji tuo metu jai nieko nepasakojo, nes, kaip minėjo, įeinant į butÄ iÅ¡ karto sulaukė kaltinamojo smÅ«gio. Kai atvyko iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, dukra apie tai, kad ir prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, nieko nepasakojo. Ji buvo susijaudinusi. Apie tai, kad ir ji nukentėjo nuo kaltinamojo (sakė, jog tėvas jÄ stÅ«mė, jai skaudėjo, dėl ko iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į koridorių laukti jos), dukra užsiminė tuo metu, kai buvo apklausiama A.

D. Vis dėlto dėl didelio susijaudinimo ir streso, dėl ko jai buvo sunku kalbėti, dukra tÄ vakarÄ negalėjo duoti parodymų ir buvo apklausta vėliau (panaÅ¡iai po savaitės). Kas liečia kaltinamojo iÅ¡sakytus grasinimus, tai, A. D. teigimu, jos sutuoktinis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs, kas buvo matyti vos tik ji parėjo į namus. V. D., bÅ«damas neblaivus, keikėsi, vadino jÄ Ä¯vairiausiais necenzÅ«riniais žodžiais. Vėliau, kai pastarasis prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ ir ji iÅ¡kvietė policijÄ , sutuoktinis ėmė grasinti, sakė, kad jÄ užmuÅ¡, ji nebegyvens, visaip koneveikė.

PanaÅ¡ius grasinimus yra girdėjusi ir anksčiau, bet tÄ kartÄ sulaukusi smurto, iÅ¡sigando, kad sakomus grasinimus gali įvykdyti. Pažymėjo, kad grasinimai buvo adresuojami ir dukrai, nes Å¡i nepalaikė tėvo girtavimo, ramino jį, kuo pastarasis buvo nepatenkintas, dėl ko tuos pačius grasinimus kaltinamasis adresavo ir pastarajai (t. 1, b. l. 177-185). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad iki atvykstant jos iÅ¡kviestiems pareigÅ«nams vyras daug kartų grasino, kad grįžęs jÄ užmuÅ¡, su ja susidoros.

Taip pat grasino, kad užmuÅ¡ ir jų dukrÄ A., nes ji matė visÄ konfliktÄ ir jÄ palaiko. Mano, kad vyras gali savo grasinimus įvykdyti, nes pastarasis yra neprognozuojamas ir labai kerÅ¡tingas, todėl bijo dėl savo ir dukros gyvybės. Vyras namuose laiko beisbolo lazdÄ ir daug peilių, su kuriais yra grasinęs jų dukrai, sakė, kad padarys dukrÄ visiÅ¡kai neįgalia daržove. Å iuos vyro iÅ¡puolius dažnai mato ir girdi kaimynai. BÅ«damas blaivus, sutuoktinis yra visiÅ¡kai normalus, tačiau iÅ¡gėręs tampa agresyvus ir neprognozuojamas.

Vyras nuolat vartoja alkoholį (apie 15-16 metų). Anksčiau pastarojo smurtavimas pasireikÅ¡davo stumdymais, taip pat nuolat patirdavo ir vis dar patiria su dukra psichologinį smurtÄ bei nuolatinius grasinimus, kad jÄ su dukra užmuÅ¡, jei kreipsis į policijÄ (t. 1, b. l. 12-14). Nukentėjusiosios A. D. parodymuose nėra užfiksuota aplinkybių, susijusių su A. D. galimai sukeltu fiziniu smurtu (t. 1, b. l. 177-185). 2018-04-30 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-29).

Kaip nurodyta anksčiau, nukentėjusiosios A. D. ir A. D. pateikė civilinius ieÅ¡kinius, kuriais kiekviena jų praÅ¡o po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19, 53-4). Teismo motyvai ir iÅ¡vados Dėl nukentėjusiosios A. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo Nagrinėjamoje byloje V. D., be kita ko, kaltinamas smurtavęs prieÅ¡ savo sutuoktinę A. D., t. y. vienÄ kartÄ kumščiu sudavęs pastarajai į kaktos sritį bei stipriai jÄ pastÅ«męs, dėl ko nukentėjusioji griÅ«dama atsitrenkė į spintelę.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, patvirtino pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ , pastarojo žodžiais, matyt, per stipriai, kadangi A. D. užsikabino už plintuso bei griÅ«dama trenkėsi į spintelę. Tuo tarpu dėl inkriminuoto smÅ«gio kumščiu kaltinamasis buvo kategoriÅ¡kas ir tvirtino kumščiu nesmÅ«giavęs. Anot kaltinamojo, jeigu bÅ«tų taip pasielgęs, tai neabejotinai bÅ«tų kilusios pasekmės – žmona bÅ«tų pakliuvusi į ligoninę, mat jis yra stiprus, nuo vaikystės sportuojantis (t. 1, b. l. 177-185).

TÄ patį kaltinamasis dėstė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik, prieÅ¡ingai nei teisme, anksčiau teigė esÄ Ä¯vykio dienÄ kilus tarpusavio konfliktui žmona jį įžeidinėjo (teisme teigė nebeatsimenantis, kad sutuoktinė jį bÅ«tų įžeidinėjusi, prieÅ¡ingai, pastaroji visÄ laik tylėjo, kalbinama nieko nesakė, tik kreivai Å¡ypsojosi, taip jį provokuodama) (t. 1, b. l. 103). Nepaisant to, jog kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai neigė smÅ«gio kumščiu nesudavęs, teismas tokius jo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį suÅ¡velninti įvykdytų nusikalstamų veiksmų apimtį.

Grįsdamas V. D. kaltę, teismas visų pirma remiasi nukentėjusiosios A. D. parodymais. Neatkartojant visų pastarosios parodymų, kurie detaliai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 177-185), ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole (t. 1, b. l. 12-14), taip pat išdėstyti ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje (3-4 lapuose), tikslinga pažymėti tik esmines aplinkybes. Taigi A. D. parodė, kad po to, kai ji išlydėjusi pareigūnus, kuriuos prieš tai buvo išsikvietęs jos vyras, grįžo į namus, vos tik atidarius duris, iškart sulaukė sutuoktinio smūgio, t. y.

V. D. kumščiu trenkė tiesiai į kaktÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, ji net palėkė kelis metrus atgal, tačiau nenugriuvo. Po smÅ«gio pajuto skausmÄ galvoje ir burnoje, kakta buvo paraudusi, pabrinkusi, kiek vėliau matėsi nedidelis raudonas patinimas. IÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti, po ko pasirodė kaimynė. Po to nukentėjusioji nurodė iÅ¡kvietusi pareigÅ«nus, iÅ¡girdęs tai, sutuoktinis ėmė grasinti, o, jai (A. D.) einant į virtuvę ir praeinant vonios kambarį, kuriame buvo sutuoktinis, pastarasis jÄ stÅ«mė deÅ¡ine ranka į sienÄ , po ko ji deÅ¡ine nugaros puse trenkėsi į spintelę.

Dėl pastÅ«mimo nusibrozdino deÅ¡inės rankos žastÄ , susidarė hematomos, juto fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 177-185). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 12-14), taip pat ir tÄ patį vakarÄ raÅ¡ytame protokole-pareiÅ¡kime įvardino, kad ji buvo ne tik pastumta, bet ir sulaukė smÅ«gio į kaktÄ (t. 1, b. l. 1, 5). Nors kaltinamasis ir bandė įtikinti, kad nukentėjusioji jį apkalba, teismas visgi neturi pagrindo A. D. parodymais netikėti, laikyti juos iÅ¡ dalies iÅ¡galvotais ir pan.

Tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, konstatuota specialisto iÅ¡vadoje. Joje nurodoma, kad A. D. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Neatmesta galimybė, jog įvardintos kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ , ribotÄ pavirÅ¡ių (t. 1, b. l. 22-23). Taigi tokia iÅ¡vada patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad po pastÅ«mimo ji atsitrenkė į sienÄ , spintelę, nusibrozdino rankÄ , susidarė hematomos.

Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kuriuose jis pripažino sutuoktinės pastÅ«mimÄ ir tai, kad Å¡i griÅ«dama atsitrenkė į spintelę, laikytina, kad dėl kaltinimo dalies, kurioje inkriminuotas tyčinis A. D. pastÅ«mimas, jokių klausimų nekyla ir minima kaltinimo dalis yra pilnai įrodyta. Tuo tarpu, kas liečia tyčinį smÅ«gio sudavimÄ kumščiu, tikslinga kaltės įrodymus aptarti plačiau. Be anksčiau nurodytų nukentėjusiosios A. D. parodymų, protokolo-pareiÅ¡kimo, iÅ¡ kurių matyti, jog aplinkybė dėl suduoto smÅ«gio buvo nurodoma iÅ¡ karto, teismas iÅ¡ dalies remiasi ir A.

D. parodymais. Pastaroji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme tvirtino, kad vos tik motina atidarė duris, tėvas iÅ¡syk deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į kaktÄ , nuo smÅ«gio mama žengtelėjo atgal, vėliau matė kaktoje paraudimÄ (t. 1, b. l. 49, 177-185). Visgi A. D. parodymai nėra pilnai savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, kadangi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį kaltinamojo gynėjas, pastaroji buvo Å¡alimais tuo metu, kai pareigÅ«nai fiksavo A. D. parodymus. Matyt, taip atsitiko, kadangi A.

D. buvo apklausta namuose, butas yra vieno kambario, A. D. emocinė bÅ«klė tuo metu buvo sudėtinga. Bet kokiu atveju nė viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nesudaro pagrindo nukrypti nuo apklausos tvarkos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo užtikrinta, jog A. D. apklausa vyktų be paÅ¡alinio asmens, juo labiau tokio, kuris taip pat turėjo bÅ«ti apklausiamas dėl įvykio aplinkybių, reiÅ¡kia, kad A. D. parodymai, kiek tai yra susiję su nukentėjusiÄ ja A. D., gali bÅ«ti vertinami tik visumoje kartu su įrodymais, nelaikant jų atskiru įrodymų Å¡altiniu.

Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad A. D. parodymai neprieÅ¡tarauja bylos medžiagai, prieÅ¡ingai, atitinka byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas grindžia kaltinamojo V. D. kaltę. Gynyba, siekdama įrodyti esÄ smÅ«gio sudavimas kumščiu inkriminuotas nepagrįstai, pabrėžia, jog įvykio vietoje lankęsi pareigÅ«nai jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, jokie sužalojimai nenustatyti ir tyrimo eigoje (t. 2, b. l. 8-12). Pasisakant dėl tokių teiginių pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji A.

D. nurodė, kad dėl suduoto smÅ«gio jai skaudėjo, sužalojimas nebuvo padarytas, iÅ¡skyrus nedidelį pabrinkimÄ kaktoje. A. D. taip pat matė tik paraudimÄ . Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog nepagrįstai reikalaujama sužalojimÄ patvirtinančių iÅ¡vadų. Tai, jog apklausiant A. D. ir A. D., Å¡ios nurodė, kad po smÅ«gio A. D. palėkė/nulėkė/žengtelėjo kelis metrus atgal, nereiÅ¡kia, jog turėjo kilti kažkokie sužalojimai. Pabrėžtina, jog abi nurodė, kad pusiausvyros nukentėjusioji neprarado ir nenugriuvo, todėl nėra pagrindo kalbėti apie smÅ«gio sukeltas pasekmes.

Suprantama, kad tuomet, kai nukentėjusioji asmens tyrimo metu buvo apžiÅ«rima (praėjus beveik 2 paroms), nežymus paraudimas pilnai galėjo bÅ«ti iÅ¡nykęs, dėl ko specialisto iÅ¡vadoje kaip kÅ«no sužalojimas nėra įvardintas. Kita vertus, tikslinga atkreipti dėmesį, kad minimoje specialisto iÅ¡vadoje prie „įvykio aplinkybių“ yra pažymėta, jog A. D. papildomai paaiÅ¡kino, kad pirmas smÅ«gis kumščiu buvo suduotas į kaktÄ . Tiriamojoje dalyje, kurioje apraÅ¡yti medicinos dokumentai, nurodoma, kad VÅ¡Ä® Centro poliklinikos budinčio gydytojo tarnybos ambulatorinio priėmimo akte pažymėta, jog pacientė nurodė, kad vyras, be kita ko, kumščiu sudavė į kaktÄ .

Pacientė skundžiasi kakto, galvos skausmais, galvos svaigimu. Toliau, kas ypač svarbu, nurodoma, kad kaktoje matomas paburkimas, hematoma nestebima. ApžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėta kakta, iÅ¡orinių sužalojimų nėra, nurodo skausmingumÄ liečiant (t. 1, b. l. 22-23). Taigi Å¡ie specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje apraÅ¡yti medicininiai dokumentai pilnai patvirtina nukentėjusiosios A. D. parodymus, kad smÅ«gis į kaktÄ jai buvo suduotas. To smÅ«gio pasekmė – kaktoje matomas paburkimas, skausmingumas.

Be jau iÅ¡dėstytų įrodymų teismas remiasi ir liudytojos A. J. parodymais. Apklausta liudytoja patvirtino, jog kaimynė A. D. į jos buto duris pasibeldė praneÅ¡dama, kad sutuoktinis jai trenkė į veidÄ . Pastaroji laikė rankoje akinius, buvo labai iÅ¡sigandusi, visa drebėjo, klausė, kÄ jai daryti. Liudytoja patvirtino, kad ji matė A. D. deÅ¡inėje veido srityje paraudimÄ (t. 1, b. l. 59, 193-200). Ä® įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai I. M. ir P. M. parodė, jog A. D. jiems paaiÅ¡kino, jog neblaivus sutuoktinis tyčia kumščiu trenkė jai į kaktÄ bei pastÅ«mė.

Tai, jog minėti liudytojai nurodė akivaizdžių sužalojimų nematę, anaiptol, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai dėl suduoto smÅ«gio buvo kilęs tik nedidelis paraudimas (jis pagal anksčiau nurodytus duomenis yra objektyviai užfiksuota ir jo buvimas jokių abejonių nekelia), pareigÅ«nų galėjo likti nepastebėtas ar nevertintas kaip akivaizdus sužalojimas. Tikslinga atkreipti dėmesį į tyrėjo A. N. 2018-05-01 tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog iÅ¡ karto po įvykio bendraujant su pareiÅ¡kėja A.

D. buvo matyti jos kaktoje patinimas bei raudonos spalvos dėmė, pati A. D., be kita ko, skundėsi galvos skausmais (t. 1, b. l. 43). Galiausiai tikslinga įvardinti ir byloje esančius bei teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai posėdyje iÅ¡klausytus garso įraÅ¡us (apžiÅ«rų protokolai - t. 1, b. l. 37-38, 87-88), iÅ¡ kurių matyti, jog A. D., paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad jai buvo kumščiu trenkta į kaktÄ , kakta raudona, kraujas neteka. Svarbu pažymėti, kad minėtas skambutis buvo iki V.

D. pastÅ«mė sutuoktinę, po ko Å¡i trenkėsi į spintelę. Vadinasi, jeigu kaltinamasis nebÅ«tų nukentėjusiajai sudavęs, Å¡iai nebÅ«tų kilę jokio reikalo skambinti Bendrajam pagalbos centrui, praÅ¡ant, jog grįžtų jų namuose pagal vyro iÅ¡kvietimÄ lankęsi pareigÅ«nai. Kitame garso įraÅ¡e (CD laikmenoje įvardintas pavadinimu“2018-04-0_194733.m4a“) kaip tik ir užfiksuota, jog belaukiant pareigÅ«nų įvyksta dar vienas incidentas, kurio metu, kaip galima suprasti, nukentėjusioji buvo pastumta (toje įraÅ¡o dalyje girdisi trenksmas, dužimas, pradeda Å¡aukti kaimynė, liudytoja A.

J.). Taigi surinkti, iÅ¡dėstyti, iÅ¡tirti bei teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ ir jokių abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V. D. ne tik pastÅ«mė savo sutuoktinę, po ko Å¡i griÅ«dama atsitrenkė į spintelę, bet prieÅ¡ tai dar ir sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaktÄ . Pabrėžtina, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Apklausiamas teisme neigė vartojęs necenzÅ«rinius žodžius, tikino, jog pareigÅ«nus kvietė tik dėl to, kad žmona savo tylėjimu bei maivymųsi jį provokavo, aiÅ¡kino, kad jokio konflikto dėl to, kad jis vartojo alkoholį nebuvo kilę, neatsiminė, jog kvietime nurodė neva sutuoktinė jį muÅ¡a.

IÅ¡klausytuose įraÅ¡uose, ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse matyti, jog kaltinamasis paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ pranešė, kad jį žmona muÅ¡a, dėl ko prašė policijos pagalbos (t. 1, b. l. 83, 87-88). Atvykusiems pareigÅ«nams jis nurodė, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ namų nusipirkti alkoholio, o žmona jo neiÅ¡leidžia, draudžia gerti, dėl ko konfliktuoja (t. 1, b. l. 63, 65, 193-200). Taip pat nukentėjusiosios pateiktame įraÅ¡e yra girdimi daugkartiniai kaltinamojo keiksmažodžiai (t. 1, b. l. 37-38).

Tokie duomenys, akivaizdžiai paneigiantys kaltinamojo anksčiau nurodytas aplinkybes, rodo, jog dalis kaltinamojo dėstomų parodymų neatitinka objektyvios tikrovės. Kaltinamojo V. D. veiksmai yra baigti, atlikti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl kaltinimų grasinus nužudyti nukentėjusiÄ sias bei fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D. Be jau anksčiau aptarto įrodyto kaltinimo nežymiai sutrikdžius sutuoktinės A. D. sveikatÄ , V.

D. yra kaltinamas ir dar 3 nusikalstamų veikų padarymu. Dvi iÅ¡ jų yra inkriminuotos kaip padarytos prieÅ¡ abi nukentėjusiÄ sias, t. y. V. D. kaltinamas 2018-04-28 grasinęs nužudyti savo dukrÄ A. D., o 2018-04-30 – sutuoktinę A. D. Nukentėjusiosios A. D. teigimu, nurodytÄ dienÄ ji buvo namuose, jautėsi prastai, kartu su ja namuose buvęs neblaivus tėvas ėmė priekaiÅ¡tauti, kam ji užstoja mamÄ , sakė, kad jei ji ir toliau bus Å¡ios pusėje, tai jÄ pačiÄ (A. D.) užmuÅ¡. Paskui iÅ¡ prieÅ¡kambario spintos iÅ¡sitraukė didelį medžioklinį peilį, priėjęs dar kartÄ pagrasino užmuÅ¡iantis, nurodė, kad ji „liks daržovė“ ir nuėjo.

Ji dėl tokio tėvo elgesio labai iÅ¡sigando, atsikėlė iÅ¡ lovos ir išėjo iÅ¡ buto, nes namuose jautėsi nesaugiai. Pabuvo laiptinėje, tada išėjo į laukÄ ir laukė sugrįžtančios motinos (t. 1, b. l. 49, 193-200). Kita nukentėjusioji A. D. tvirtina, jog 2018-04-30 kaltinamojo agresyvumas pasireiÅ¡kė vos tik ji sugrįžo į namus. Sutuoktinis, bÅ«damas neblaivus, keikėsi, vadino jÄ Ä¯vairiausiais necenzÅ«riniais žodžiais. Vėliau, kai pastarasis prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ ir ji iÅ¡kvietė policijÄ , sutuoktinis ėmė grasinti, sakė, kad jÄ užmuÅ¡, ji nebegyvens, visaip koneveikė.

PanaÅ¡ius grasinimus yra girdėjusi ir anksčiau, bet tÄ kartÄ sulaukusi smurto iÅ¡sigando, kad sakomus grasinimus gali įvykdyti (t. 1, b. l. 177-185). Pats kaltinamasis nė vieno iÅ¡ Å¡ių jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažįsta ir tvirtina negrasinęs nužudyti nei dukros, nei sutuoktinės (t. 1, b. l. 103, 177-185). Taigi esant tokioms prieÅ¡ingoms nukentėjusiųjų ir kaltinamojo pozicijoms, bÅ«tina patikrinti, ar byloje yra kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti V.

D. apkaltinančias iÅ¡vadas. A. D. atveju, be jos pačios parodymų byloje yra garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog laukiant atvykstančių pareigÅ«nų V. D. kelis kartus iÅ¡sako frazes, kuriomis grasina, jog artimoje perspektyvoje (po jo paleidimo iÅ¡ policijos įstaigos) nukentėjusiosios laukia neigiama patirtis - jai bus „šakutės“, „šakės“, bus „batai“ ir kt. (pavartojami ir necenzÅ«riniai žodžiai), „neatsikels iÅ¡ lovos ... negyvens čia“, pataria „pagalvoti apie gyvenimÄ â€œ (t. 1, b. l. 37-38).

Tai, kad tėvas iÅ¡sakė grasinimus, parodė ir A. D. (jos parodymai, atsižvelgiant į anksčiau aptartÄ apklausos tvarkos pažeidimÄ , vertinami tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai). Beje, iÅ¡ A. D. ir A. D. parodymų matyti, kad 2018-04-30 V. D. grasinimus adresavo ne tik sutuoktinei, bet ir dukrai, sakė jÄ užmuÅ¡iantis, tačiau valstybinis kaltintojas Å¡iuo atveju atitinkamo kaltinimo neformulavo. Kas liečia pačios A. D. analogiÅ¡ko pobÅ«džio įvykį (2018-04-28), iÅ¡ esmės jokio paÅ¡alinio duomens (iÅ¡skyrus, motinÄ A.

D.), patvirtinančio nurodytÄ situacijÄ , nėra. Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad pirma informacija apie tai, jog 2018-04-28 prieÅ¡ A. D. buvo padaryta nusikalstama veika, grasinant jÄ užmuÅ¡ti, kas buvo iÅ¡sakyta laikant rankoje medžioklinį peilį, pasirodė tik 2018-05-09, kai A. D. buvo pakviesta kaip liudytoja duoti parodymus pagal motinos pareiÅ¡kimÄ pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tai reiÅ¡kia, kad nei iÅ¡kart po galimos nusikalstamos veikos, nei 2018-04-30 A. D. niekam nepranešė tokios informacijos.

Apklausiama teisme nukentėjusioji sakė, jog 2018-04-28 prastai jautėsi, niekur negalėjo iÅ¡eiti, tačiau tokia savijauta nebuvo kliÅ«tis surinkti bent jau Bendrojo pagalbos centro telefono numerį. Kita vertus, į namus sugrįžus motinai, bÅ«tent Å¡i nekliudomai galėjo padėti praneÅ¡ti apie prieÅ¡ dukrÄ galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo gi atveju nėra pilnai aiÅ¡ku, ar A. D. apie galimus grasinimus apskritai buvo informuota. Apklausiama teisme A. D. nurodė, jog sugrįžus namo dukra jos laukė ant suoliuko lauke, buvo susijaudinusi, drebėjo, papasakojo apie iÅ¡ tėvo sulauktus grasinimus, mosikavimÄ si peiliu ir tt. (t. 1, b. l. 177-185), tačiau iÅ¡ ikiteisminiame tyrime duotų jos parodymų matyti, kad apie minimÄ balandžio 28 d.

įvykį apklausiama liudytoja netgi neužsiminė ir nedavė jokių parodymų, susijusių su juo. Dar didesnį nusistebėjimÄ kelia tai, jog net ir 2018-04-30, kuomet D. namuose lankėsi pareigÅ«nai, Å¡iems nė iÅ¡ vienos nukentėjusiosios nebuvo praneÅ¡ta, jog A. D. dar prieÅ¡ porÄ dienų yra galimai sulaukusi tyčinių kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. D. sveikatos bÅ«klę, neįgalumÄ , psichologinę bÅ«senÄ po to, kai balandžio 30 d. prieÅ¡ motinÄ buvo pavartotas fizinis smurtas, iÅ¡ dalies galima suprasti, jog nukentėjusioji bÅ«tent dėl savo bÅ«klės ir savijautos negalėjo papasakoti apie 2018-04-28 įvykį (nebuvo pajėgi net duoti parodymus iÅ¡kart po įvykio), tačiau tai nepaaiÅ¡kina, kodėl apie galimÄ nusikaltimÄ nebuvo praneÅ¡ta nuo jo buvimo momento ar netrukus po jo.

Tad Å¡iuo atveju ta situacija, kai nukentėjusioji, iÅ¡kviesta duoti parodymus kaip liudytoja, apklausos metu ima pasakoti pati patyrusi neteisėtus veiksmus, liudytojos A. D. tik teisme naujai papasakotas aplinkybes dėl 2018-04-28 įvykio ir tokių parodymų nebuvimÄ ikiteisminiame tyrime, be to, įvertinus pakankamai sudėtingus ir konfliktiÅ¡kus santykius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, kyla abejonių, kiek objektyvus yra nukentėjusiosios A. D. pasakojamas 2018-04-28 įvykis. Pažymėtina, jog V.

D. parodymuose, duotuose ikiteisminiame tyrime, apie minimÄ kaltinimÄ iÅ¡vis nieko nepasisakyta, tyrėjas jokių klausimų taip pat neuždavė, nepaklausta netgi, kokia yra įtariamojo pozicija (t. 1, b. l. 103). Toliau tikslinga aptarti kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, leidžiančias daryti iÅ¡vadas, ar kaltinamojo iÅ¡sakyti grasinamojo pobÅ«džio frazės (užfiksuotos garso įraÅ¡e, taip pat nurodytos A. D.), A. D. iÅ¡sakytas grasinimas jÄ užmuÅ¡ti, tÄ pasakant rankoje laikant medžioklinį peilį (jeigu laikyti, kad buvo bÅ«tent nukentėjusiosios nurodyta situacija), yra pagrindas tokius kaltinamojo veiksmus pripažinti nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnyje.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad ne kiekviena veika, kurios metu iÅ¡sakomas grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , laikoma nusikalstama ir gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-14-222/2016).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamojo V. D. veiksmų pavojingumÄ , bÅ«tina vertinti tai, jog Å¡eimoje jau pakankamai ilgÄ laikÄ buvo įtempta situacija. Apklausta A. D. posėdyje pasakojo, kad konfliktinės situacijos namuose kildavo vos tik V. D. pavartodavo alkoholio. BÅ«damas iÅ¡gėręs, pastarasis tampa agresyvus, neprognozuojamas, tokios bÅ«senos ji sutuoktinio bijodavo, nuolat patirdavo iÅ¡ vyro psichologinį smurtÄ , Å¡is yra grasinęs ir per nukentėjusiosios darbovietę.

Ypač svarbÅ«s sekantys A. D. parodymai. Jos žodžiais, grasinimų susidoroti ji iÅ¡ vyro buvo sulaukusi ne kartÄ , o žodis „užmuÅ¡iu“ buvo tapęs jų Å¡eimoje iÅ¡ esmės „buitinio pobÅ«džio fraze“ (t. 1, b. l. 177-185). Atsakydama į teismo klausimÄ , dėl kokių priežasčių esant tokiam santykių fonui, ji įvykio dienÄ iÅ¡ esmės eilinius sutuoktinio grasinimus vertino kaip realius, A. D. atsakė, jog taip sprendė, nes tÄ vakarÄ vyras perėjo prie veiksmų (sudavė jai kumščiu ir pastÅ«mė), be to, tokia besitęsianti situacija juk turėjo kažkada „sprogti“.

Aplinkybė dėl pirmÄ kartÄ pavartotų fizinių veiksmų galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga, bet duodama tolesnius parodymus nukentėjusioji A. D. parodė, kad vis dėlto ir anksčiau sutuoktinio elgesys, anaiptol, neapsiribojo vien tik žodžiais. Anot A. D., sutuoktinis jÄ buvo ir apstumdęs, ir spyręs į galvÄ , taip pat sudavęs per veidÄ . Apie tai ji niekam nepranešė, nes iÅ¡siblaivęs kaltinamasis „puldavo ant kelių atsipraÅ¡inėti“, sakydavo nieko nebeatsimenantis, o ji jam atleisdavo, nes norėjo iÅ¡saugoti santuokÄ (t. 1, b. l. 177-185).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ byloje esančios Vilniaus moterų namų Krizių centro pažymos matyti, kad A. D. patiria ilgalaikį sisteminį sutuoktinio smurtÄ (t. 1, b. l. 137). Nukentėjusiosios A. D. nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių daugkartinių vyro grasinimų „užmuÅ¡ti“, jos teigimu, buvusių smurto atvejų, yra svarbios sprendžiant dėl analizuojamos nusikalstamos veikos buvimo. Teismo vertinimu, D. Å¡eimoje susiklostęs fonas ir nukentėjusiosios nurodytų panaÅ¡aus pobÅ«džio situacijų kilimas negalėjo A.

D. 2018-04-30 paveikti taip, kad Å¡i galėjo padaryti vienintelę iÅ¡vadÄ , jog V. D. įvykdys savo grasinimus užmuÅ¡ti, juo labiau, kai tokia frazė, jos pačios žodžiais, buvo tapusi įprastine ir „buitine“. AnalogiÅ¡kai aplinkybes pasakojo ir A. D. Pasak jos, iÅ¡gėręs tėvas iÅ¡ esmės visÄ laik tapdavo agresyvus, grasinimus, kad jÄ nužudys, iki tol buvo sakęs ne kartÄ . Pastarasis kartodavo, jeigu ji gins mamÄ , tai jis jÄ (A. D.) nužudys, taip keldamas jai baimę. Tokius pat grasinimus adresuodavo ir A.

D. (t. 1, b. l. 193-200). Kaip matyti, grasinimus nužudyti nukentėjusioji A. D. buvo iÅ¡klausiusi ne kartÄ . 2018-04-28 situacija buvo panaÅ¡i kaip ir ankstesniais atvejais – iÅ¡gėręs alkoholio, kaltinamasis V. D. pradėjo kabinėtis, priekaiÅ¡tauti dukrai, kam Å¡i konfliktų atveju, bÅ«na motinos pusėje, nurodė, kad jeigu taip bus ir toliau, tai jis jÄ nužudys, Å¡i „liks daržovė“. Atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio grasinimų buvimÄ iki įvykio, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad nukentėjusioji sulaukusi ne pirmÄ kartÄ girdimų grasinimų turėjo pagrindÄ manyti, kad tie grasinimai bus įgyvendinti.

Å ioje situacijoje nukentėjusioji A. D. nurodo, jog kaltinamasis, sakydamas grasinimus, rankoje laikė medžioklinį peilį, kas buvo pirmÄ kartÄ . Tokia aplinkybė, be abejo, gali bÅ«ti nulemianti nukentėjusiojo suvokimÄ . Visgi analizuojant nagrinėjamÄ atvejį, bÅ«tina vertinti tai, jog, kaip parodė A. D., kaltinamasis peilio iÅ¡ dėklo iÅ¡traukęs nebuvo, o, pasakęs ankščiau įvardintus grasinimus, jis nuėjo ir, A. D. atsikėlus iÅ¡ lovos bei iÅ¡einant į laiptinę, kaltinamojo prie jos nebebuvo.

Tai, kad sulaukė iš tėvo grasinimų peiliu, A. D. nieko nepasakojo savo motinai. Primintina, kad A. D. parodymai apie jai žinomas 2018-04-28 įvykio aplinkybes, apskritai atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, pats įvykis niekam nebuvo praneštas, kas, kaip nurodyta anksčiau, kelia tam tikrų abejonių tiek dėl paties įvykio, tiek dėl su juo susijusių parodymų objektyvumo. Ištyrus visas nagrinėjamiems kaltinimams reikšmingas aplinkybes, negalima kategoriška ir jokių abejonių nekelianti išvada, kad V.

D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Suprantama, kad jo veiksmai, kurie objektyviai užfiksuoti garso įraÅ¡e, taip pat jeigu tikint A. D. nurodytomis aplinkybėmis, įvykdyti 2018-04-28, vertintini neigiamai. Pastarasis, bÅ«damas neblaivus, pasirinko aiÅ¡kiai netinkamÄ elgesio bÅ«dÄ aiÅ¡kintis santykius – vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , priekaiÅ¡tus, pyktį dėl sutuoktinės sprendimo iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, grasino užmuÅ¡ti, galimai tokį grasinimÄ , laikydamas peilį rankoje, iÅ¡sakė ir dukrai, tačiau Å¡ios konkrečios bylos kontekste tokie kaltinamojo veiksmai (iÅ¡skyrus, peilį), kurie nukentėjusiosioms buvo gerai žinomi iÅ¡ ankstesnių situacijų ir pakankamai įprasti kaltinamajam esant neblaiviam, neleidžia kaltinamojo veiksmus prilyginti bÅ«tent nusikalstamai veikai.

Teismas neabejoja, kad toks kaltinamojo elgesys paveikė nukentėjusiÄ jÄ A. D. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po įvykio jai buvo teiktos specializuotos kompleksinės paslaugos (t. 1, b. l. 25, 137), tačiau visa situacija yra susijusi ne iÅ¡skirtinai su 2018-04-30 įvykiu, o su ilgalaikiais sutuoktinio veiksmais. Dėl A. D. konkrečiau pasisakyti sudėtinga, kadangi apie 2018-04-28 įvykį ji nurodė tik 2018-05-09 apklausos metu. Bet kokiu atveju ir jai toks kaltinamojo elgesys buvo žinomas ir patirtas (nurodė tik peilį kaltinamojo rankose mačiusi pirmÄ kartÄ , bet jis nebuvo iÅ¡trauktas iÅ¡ dėklo, o, pasakęs savo kone tradicinę frazę, kaltinamasis nuėjo), kaip galima suprasti iÅ¡ Vilniaus miesto krizių centro raÅ¡to A.

D. buvo kreipusis į minėtÄ Ä¯staigÄ , praÅ¡ydama suteikti tiek jai, tiek dukrai pagalbÄ dėl patiriamo A. D. smurto (t. 1, b. l. 25). Esant tokioms aplinkybėms, galima manyti, jog nukentėjusiosios nesijautė nei ramiai, nei saugiai, tačiau bÅ«tent tokios iki nagrinėjamų įvykių susiklosčiusios aplinkybės ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltinamojo veiksmus 2018-04-28 ir 2018-04-30 nukentėjusiosios priėmė ir suprato kaip neiÅ¡vengiamÄ realų pavojų savo gyvybei. Galiausiai teismas pasisakys dėl kaltinimo, kuriuo inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai A.

D.. Kadangi kaltinamasis apie tokiÄ veikÄ ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės net nebuvo apklaustas, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kokie yra jo pozicija, teismas remiasi bÅ«tent teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo V. D. duotais parodymais. Apklausiamas teisme, V. D. savo kaltę neigė, parodė dukros nestÅ«męs. Sutuoktinei išėjus iÅ¡lydėti pareigÅ«nus, jis bute liko vienas su dukra. BÅ«damas koridoriuje, matė, kaip Å¡i koja užsikabino už lovos; ar pargriuvo, nepastebėjo ir negali atsakyti (t. 1, b. l. 177-185).

Nukentėjusioji A. D. gi tvirtina prieÅ¡ingai ir nurodo, kad, mamai išėjus iÅ¡lydėti tėvo iÅ¡kviestus pareigÅ«nus, tėvas priėjo prie jos ir gana stipriai abiem rankomis vienÄ kartÄ pastÅ«mė, dėl ko ji krito bei atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ . Jai skaudėjo, o po kelių dienų pastebėjo ant kairės Å¡launies atsiradusiÄ delno dydžio kraujosruvÄ (t. 1, b. l. 49). Taigi, esamoje situacijoje, yra dviejų asmenų, turinčių skirtingÄ (iÅ¡ esmės prieÅ¡ingÄ ) procesinį statusÄ , vienas kitam prieÅ¡ingus parodymus.

Siekiant daryti teisines iÅ¡vadas, bÅ«tina surinkti įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kurio iÅ¡ nurodytų asmenų parodymais galima remtis, o kuriuos reikia atmesti. Kaltinamojo akto dalyje, kas liečia analizuojamÄ kaltinimÄ , yra iÅ¡ esmės nurodyti bei apraÅ¡yti V. D. ir A. D. parodymai bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuri didesnės įrodomosios reikÅ¡mės neturi (t. 1, b. l. 145-146). Sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , valstybinis kaltintojas prašė vadovautis bÅ«tent nukentėjusiosios parodymais, įvardindamas juos kaip nuoseklius ir iÅ¡samius, taip pat A.

D. parodymais ir jais remiantis priimti V. D. apkaltinamÄ jį nuosprendį. Visgi teismas, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , privalo įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju teismas negali nevertinti to, kad A. D. apie tai, kad kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji kaire koja atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ , pranešė vėlgi tik 2018-05-09. Netrukus po jos įvardintų kaltinamojo veiksmų, D. bute pasirodė A. D. iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, taigi, nukentėjusioji, nepaisant to, jeigu ir buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi dėl prieÅ¡ motinÄ pavartoto fizinio smurto, turėjo galimybę bent jau nurodyti, kad Å¡io įvykio metu ir ji pati nukentėjo.

Atsakydama į teismo klausimÄ , kodėl visgi to nepadarė, A. D. aiÅ¡kino kilusiu Å¡oku, susijaudinimu, prasta savijauta. Suprantama, jog jeigu buvo bÅ«tent taip, kaip ji nurodo, taip pat turint galvoje kaltinamojo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. D., kas yra jau įrodyta, A. D. galėjo jaustis bÅ«tent taip, kaip ji pati įvardina. Vis dėlto net ir esant tokioms aplinkybėms, gana sunku suprasti, jog Å¡i pareigÅ«nams neįvardino bent jau paties fakto. Svarbu ir tai, kad ji apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ nepranešė ne tik patruliams I.

M. ir R. M., bet ir kur kas vėliau namuose apsilankiusiam tyrėjui A. N. (nieko nesakė ir kaimynei A. J.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad namuose buvo rašomas pareiškimas, apklausiama A. D., atliekama įvykio vietos (buto) apžiūra, paskutinis veiksmas baigtas lygiai vidurnaktį. (t. 1, b. l. 1-2, 5, 12-14, 26-34). Toks laiko tarpas buvo pakankamas bent jau kiek aprimti, nuslūgti pirminiam susijaudinimui, baimei, juo labiau, kad kaltinamasis buvo patrulių sulaikytas ir išvežtas. Visgi net ir praėjus ne mažiau nei 4 valandoms, A.

D. tyrėjo A. N. neinformavo apie tai, jog buvo pastumta, atsitrenkė, jai skaudėjo. Matyti, kad dėl psichologinės bÅ«klės pačiÄ apklausÄ vykdyti bÅ«tų buvę sudėtinga, bet paties fakto nepraneÅ¡imas negali bÅ«ti visiÅ¡kai nevertintinas. Tai, jog nukentėjusioji tvirtina tuo metu nemačiusi kraujosruvos, nebuvo priežastis nepraneÅ¡ti apie kaltinamojo galimÄ tyčinį smurtinį elgesį, kÄ ji kaip tik padarė vėliau. Momentas, kada buvo praneÅ¡ta apie kaltinamojo veiksmus, taip pat yra pakankamai reikÅ¡mingas.

Tas momentas, kaip minėta, yra A. D. apklausa, atlikta daugiau nei savaitę po įvykio, t. y. 2018-05-09. Kaip galima suprasti, į apklausÄ A. D. buvo kviečiama kaip liudytoja, tačiau pasakodama jai žinomas 2018-04-30 tiriamo įvykio aplinkybes, ji pranešė ir apie jos atžvilgiu padarytas galimas 2 nusikalstamas veikas, vienÄ iÅ¡ jų, nagrinėjamÄ fizinio skausmo sukėlimÄ (pažymėtina, jog byloje esančiuose teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole, nutarime pripažinti nukentėjusiÄ ja nurodytos dokumentų datos negali bÅ«ti laikomos atitinkančios objektyviÄ tikrovę, kadangi nei 2018-04-30, nei 2018-05-01 nebuvo absoliučiai jokių duomenų apie tai kad A.

D. įvykio metu nukentėjo bei jai buvo padaryta moralinė (taip įvardinta nutarime) žala). Tiek laiko tarpas nuo galimų neteisėtų veiksmų padarymo iki praneÅ¡imo apie juos, be to, paties praneÅ¡imo aplinkybės, t, y. liudytojo apklausos metu, neleidžia nukentėjusiosios A. D. parodymais Å¡ioje dalyje remtis besÄ lygiÅ¡kai. Pažymėtina, kad nurodžiusi, jog po kelių dienų ant kairės Å¡launies pamatė delno dydžio kraujosruvÄ , nukentėjusioji nesiėmė jokių veiksmų jÄ užfiksuoti kreipiantis pas medicinos ekspertÄ (aplinkybė, kad sužalojimus bÅ«tina fiksuoti, jai turėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ motinos, kuri po dviejų dienų nuo įvykio vyko pas ekspertus) arba bent jau pačiai nufotografuoti.

Taip pat teismas pažymi, jog nors nukentėjusiosios motina A. D. teismui aiÅ¡kino esÄ dukra apie tai, kad ir ji pati nukentėjo (buvo pastumta, juto skausmÄ ), užsiminė tÄ patį vakarÄ , kai namuose lankėsi tyrėjas, tačiau tyrėjo A. N. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. D. patvirtino tik A. D. papasakotas aplinkybes (t. 1, b. l. 43). Sunkiai tikėtina, jog A. D. praneÅ¡us, kad prieÅ¡ jÄ buvo pavartoti fizinį skausmÄ sukėlę veiksmai, tyrėjas tokios aplinkybės bÅ«tų neužfiksavęs ir ignoravęs informacijÄ apie galimÄ nusikaltimÄ .

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, dėl kurių nukentėjusiosios A. D. parodymai nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti, taip pat byloje nesant jokių kitų duomenų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti kaltės įrodymais, ko priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį bÅ«ti negali, V. D. dėl Å¡io kaltinimo taip pat iÅ¡teisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Dėl bausmės Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. D. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsakomybę lengvinančių nebuvimÄ ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: V. D. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 124, 128), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 127, 131), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, Å¡iuo metu jau nebedirba, yra senatvės pensininkas (t. 2, b. l. 1-2), iki 2018-08-31 dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) (joje iÅ¡dirbo 25 metus), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 7), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra, pats kaltinamasis (per savo gynėjÄ ) pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys apie jo sveikatos bÅ«klę, taikytinÄ gydymÄ (t. 2, b. l. 3-6).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių, nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. D. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant artimÄ galimam skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Å velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus, Å¡iuo atveju skirti netikslinga, kadangi V.

D. yra pensinio amžiaus, turintis eilę sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 3-6). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio, tikslinga uždrausti įgyti, turėti bei vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Be to, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, V. D. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigotinas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, jog prokuroras prašė skirti kaltinamajam įpareigojimus nustatytu laiku bÅ«ti namuose, taip pat gyventi skyriuje nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie jų. Nors prokuroras prašė įpareigoti kaltinamÄ jį tam tikru laiku bÅ«ti namuose, tačiau, teismo vertinimu, toks įpareigojimas yra netikslingas, jo reikalingumo nepagrindžia nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nusikaltimas padarytas bÅ«tent namuose), nei jokie kiti kaltininkÄ charakterizuojantys duomenys. Taip pat nenustatytas pagrindas skirti BK 721 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ , prokuroras jo visai neargumentavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti arčiau nei 20 metrų atstumu, kaip kardomoji priemonė, buvo taikoma ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį, o tik 2 mėnesius. Pasibaigus minimos kardomosios priemonės terminui (baigėsi 2018-07-02), prokuroras jos toliau taikyti neprašė, kaltinamajam buvo skirtas tik raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Matyti, kad nuo 2018-07-02 iki pat Å¡iol kaltinamasis gyvena atskirai nuo nukentėjusiųjų, joks pavojus per nurodytÄ laikotarpį iÅ¡ kaltinamojo pusės nukentėjusiosioms nekilo, todėl, nesant konkrečių argumentų, dėl ko tikslinga skirti nurodytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jos taikymas nenustatytinas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieÅ¡kinį 3 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti (t. 1, b. l. 177-185). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ .

Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. D. patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus bei emocijas, stresÄ , skausmÄ , pasijuto nesaugi. Visa tai kilo dėl jos Å¡eimos nario, sutuoktinio, nusikalstamo elgesio. Nukentėjusiajai, be abejo, buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Visgi praÅ¡omo priteisti žalos dydžio teismas tenkinti negali, kadangi Å¡iuo nuosprendžiu V. D. dėl vieno iÅ¡ su nukentėjusiÄ ja A. D. susijusio kaltinimo yra iÅ¡teisintinas.

Vadinasi, priteistina žala Å¡iuo atveju sietina su mažesne nusikalstamų veiksmų apimtimi. Taip pat ne visi ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai yra objektyviai pagrįsti. Antai, nukentėjusioji nurodė, kad po patirto smurto jÄ kamuoja nemiga, tačiau nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, ar pastaroji dėl tokios problemos kreipėsi pas medikus, ar pirko medikamentus ir pan. NeaiÅ¡kus ieÅ¡kinio teiginys esÄ dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iÅ¡gyvena „didelį neteisybės jausmÄ , kurį sumažinti galėtų tinkama finansinė satisfakcija“.

Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nepareikalavęs jokio gydymo. Ä®vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis (Å¡iuo metu kaltinamasis jau nebedirba, yra senatvės pensininkas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiosios A. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo V. D. 600 Eur sumÄ neturtinei žalai kompensuoti. Toks priteistinos žalos dydis atitinka teismų praktikÄ dėl nustatytinų neturtinės žalos dydžių (pavyzdžiui, kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-408-507/2015, 2K-494-677/2015, 2K-299-648/2015, 2K-152-693/2016; taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-651-2019).

Tuo tarpu nukentėjusiosios A. D. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis V. D. dėl dviejų nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaip padarytų prieÅ¡ Å¡iÄ nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡teisintinas (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-04-30, 20.20 val., iki 2018-05-02, 16.40 val. (b. l. 93, 94).

Å ios sulaikyme iÅ¡bÅ«tos dvi paros įskaitytinos į bausmę. V. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 116), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu paimtus daiktus: beisbolo lazdÄ bei 7 vnt. peilių, kurie po objektų tyrimo pagal 2018-09-19 kvitÄ Nr. 6PK001609 perduoti saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 79, 80), grÄ Å¾intini V. D. Nurodyti daiktai nėra uždrausti civilinėje apyvartoje, įvykdant įrodytÄ nusikalstamÄ veikÄ jie naudojami nebuvo.

Kompaktinis diskas su 3 garso ir 1 vaizdo įraÅ¡ais paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla (CD laikmena įdėta į vokÄ , kuris prisegtas prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A.

D.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, uždrausti visÄ bausmės vykdymo laikotarpį įgyti, turėti bei vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigoti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018-04-30, 20.20 val., iki 2018-05-02, 16.40 val., t. y. 2 (dvi) paras, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. V. D. iÅ¡teisinti dėl dviejų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimų nužudyti nukentėjusiÄ sias A.

D. ir A. D.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti V. D. beisbolo lazdÄ bei 7 vnt. peilių, kurie po objektų tyrimo pagal 2018-09-19 kvitÄ Nr. 6PK001609 perduoti saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 79, 80).

Kompaktinį diskÄ su 3 garso ir 1 vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla (CD laikmena įdėta į vokÄ , kuris prisegtas prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė