fa6bebd6-ebaa-4e8c-88da-e21d1e91d617 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46368-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ E. P., jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Giedriaus Jasulaičio apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos L.

P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 31 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ Ä¯mokai sumokėti.

Nurodyta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomÄ UAB „T.“ saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomÄ Å¡io automobilio registracijos liudijimÄ grÄ Å¾inti L. P.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. spalio 30 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Rover 216“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, iki kol 2019 m. spalio 30 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, nes padarė eismo įvykį, kur jam policijos pareigÅ«nai nustatė neblaivumÄ : 12.21 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,56 promilės girtumas, o 12.42 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ nustatytas 1,60 promilės girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį: paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „Rover 216“) konfiskavimÄ ; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Skunde prokuroras nurodo: 2.1. E. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilės girtumas), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo transporto priemonę – jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklausantį automobili „Rover 216“ nusikalstamai veikai padaryti, t. y.

E. P. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir vis tiek vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimÄ darant panaudotas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo E. P., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ ir turėjo bÅ«ti konfiskuotas.

Tačiau teismas tokio sprendimo nepriėmė motyvuodamas, kad tai nebÅ«tų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir argumentais nėra pagrindo sutikti. 2.2. Teismas nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių dėl ko E. P. neturėtų bÅ«ti skirta aptarta baudžiamojo poveikio priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu butų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Be to, teismų praktikoje analogiškose bylose suformuotas imperatyvus reikalavimas, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriamu vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtu pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

Tokio reikalavimo teismas nesilaikė: nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad E. P. nustatytas neblaivumas neženkliai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje nenurodė konkrečių bylos aplinkybių, į kurias atsižvelgė neskiriant turto konfiskavimo, nepagrįstai, nenurodydamas iÅ¡skirtinių aplinkybių, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga. Taip pat buvo sumenkintos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, neatsižvelgta į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. 2.3.

Nusikaltimas, kuriam padaryti buvo naudojamas automobilis „Rover 216“, padarytas E. P. veikiant tiesiogine tyčia – jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Jis ignoravo visuomenės interesÄ Ä¯ saugų eismÄ ir visuomenės saugumÄ , neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Nors E. P. nustatytas neblaivumas (1,56 promilės) ne daug virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios nustatyta baudžiamoji atsakomybė, vis vien Å¡is naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus (Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažįsta ir atsižvelgia į jÄ , skirdamas kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę).

Be to, teismas turėjo įvertinti, kad šis girtumas turėjo įtakos E. P. veiksmams (atidžiam, saugiam automobilio vairavimui), nes jis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių. Taip pat neįvertinta buvo ir tai, kad E. P. vairavo transporto priemonę Panevėžio mieste, dienos metu (apie 12 val.), kada yra intensyvus eismas, kad tokiu metu yra keliama didesnė grėsme visuomenės ir eismo saugumui. 2.4.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais už vairavimÄ kelių transporto priemones arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promiles alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Taip įstatymu leidėjas siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin dideli pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Tinkamas Å¡ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra įmanomas.

Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia ir turto konfiskavimo pobÅ«džio. 2.5. E. P., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ buvo be užstato, nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių – jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu yra Å¡velnios ir nepakankamos Å¡ioje konkrečioje situacijoje siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

E. P. buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones 1 metams 8 mėnesiams, kai Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus terminas – 5 metai. Teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra gerokai trumpesnis, negu nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 4 dalyje nurodančioje administracinę atsakomybę asmenims už vairavimÄ neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.).

Minėtoje ANK normoje nustatyta pareiga tokiems pažeidėjams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. Be to, kitos teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis taip pat yra pakankamai mažas, artimas minimumui (5 MGL) – skirta 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 2.6. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų E. P. ir galėtų bÅ«ti traktuojama kaip savotiÅ¡ka bausmė ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems Å¡eimos nariams dėl automobilio praradimo patirsiantiems nepagrįstai didelių sunkumų ar suvaržymų.

Å ioje situacijoje visuomenės ir E. P. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jei iÅ¡ jo nebÅ«tų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip bÅ«tų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sÄ lygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. 2.7. Apibendrinant iÅ¡dėstytus faktinius argumentus ir teisines aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-648 2019, 2K- 77-648/2019, 2K-104-1073/2019), skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ E. P. nebuvo konfiskuotas automobilis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Å i teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Rover 216“ konfiskavimÄ , o kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , panaikintina kaip perteklinė.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ patenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. neprieÅ¡taravo dėl prokuroro apeliacinio skundo, jo gynėjas prašė prokuroro skundÄ dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo panaikinimo tenkinti, o kitoje dalyje spręsti teismui.

4. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ E. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio „Rover 216“) konfiskavimo.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali bÅ«ti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumÄ , taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)).

Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ nekonfiskuoti E. P. vairuotos transporto priemonės grindė Å¡iais argumentais – automobilis yra E. P. ir jo sutuoktinės L. P. bendras santuokoje įgytas turtas; nėra duomenų, kad transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad Å¡is turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas; Å¡ioje byloje konstatuota (sprendžiant klausimÄ dėl laidavimo instituto taikymo), kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Nurodė, jog, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , kaltinamajam nustatytÄ neblaivumo laipsnį, kuris tik nežymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebÅ«tų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

8. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami ir nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonės – E. P. vairuoto automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė.

9. Prokuroras skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriamu vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtu pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Nors ir teisingai akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) ir kt., tačiau kaip jau minėta, priimamas atitinkamas sprendimas privalo bÅ«ti tinkamai ir iÅ¡samiai motyvuotas ne pavienių (kaip yra Å¡iuo atveju – nuosprendžio 7 punktas), o bylos duomenų visumos įvertinimu.

10. Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant laidavimo instituto nuostatų taikymo klausymÄ , iÅ¡samiai apraÅ¡ytos bei teisingai įvertintos jo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, E. P. charakterizuojantys duomenys, kurių visuma sudarė pagrindÄ E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino E. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį.

Å iuo atveju E. P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Nors E. P. nustatytas neblaivumo laipsnis neženkliai virÅ¡ijo ribÄ nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kÄ ypač akcentavo pirmosios instancijos teismas, tačiau vien tai savaime nemažina E. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina, kad E. P. transporto priemonę vairavo Panevėžio mieste, dienos metu (12.21 val.), kai eismas yra intensyvus ir yra keliama didesnė grėsmė visuomenės bei eismo saugumui, be to, jis dar padarė ir eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis.

Akivaizdu, kad E. P. veiksmai buvo itin pavojingi ir kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

11. Svarbu ir vertintina tai, kad E. P., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminui, kuris artimesnis minimaliam – 1 metams 8 mėnesiams (kai tuo tarpu baudžiamasis įstatymas numato galimybę Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę paskirti nuo 1 iki 5 metų) bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kurios dydis taipogi artimas minimaliam – 8 MGL (400 Eur) dydžio (įstatymu nustatytos ribos nuo 5 iki 125 MGL). Todėl pirmosios instancijos teismo E. P. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

12. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje visuomenės ir E. P. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jei iÅ¡ pastarojo nebÅ«tų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tyčinių nusikaltimų padarymo atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti ir tai ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

13. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, visapusiÅ¡kai nepagrindė sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant E. P. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę – automobilio „Rover 216“ konfiskavimÄ .

Ä®vertinus tai, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo E. P. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ tampa pertekline, todėl naikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Giedriaus Jasulaičio apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti bendrosios junginės nuosavybės teise E. P. priklausantį automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomÄ UAB „T.“ saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomÄ Å¡io automobilio registracijos liudijimÄ grÄ Å¾inti L. P.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė