fa6b7ccb-9aa7-41ae-ab70-d56df70a4fa1 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-363-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04524-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TalÅ¡a“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Inti“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, R.

G. ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1767,33 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 40,00 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieÅ¡kovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdama 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas pagal tarpusavyje sudarytos sutarties nuostatas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, jog pagal TPVCAPDÄ® ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas reikalauja iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

3. Teismas sprendė, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) įvykęs ginčo įvykis nelaikytinas eismo įvykiu ir negali būti pripažintas draudžiamuoju.

4. Teismas vertino, kad, jeigu kaip draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o atsakovė su tokiu faktu nesutinka, tai ji privalo įrodyti, kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sÄ lygų kilti civilinei atsakomybei nenustatyta.

5. Teismas nustatė, kad darbai buvo atliekami iÅ¡ esmės uždaroje teritorijoje, nes patekimas paÅ¡aliniams asmenims ir/ar jų transporto priemonėms į minimÄ teritorijÄ buvo apribotas užkardomis dėl Å¡io objekto karinės paskirties, pati teritorija pagal vieÅ¡us duomenis yra aptverta. Teismas konstatavo, jog garažo kapitalinio remonto kieme galėjo judėti tik Å¡io garažo remonto darbams reikalingos transporto priemonės, todėl atmetė kaip neįrodytus trečiojo asmens UAB „Inti“ argumentus, jog eismo įvykio vieta nebuvo uždara.

6. Teismas, nustatęs, kad įvykis įvyko aptvertoje ir riboto patekimo garažo kapitalinio remonto teritorijoje, kurioje iš esmės kapitalinio remonto metu viešasis kelių eismas nevyko, laikė, jog minima teritorija priskirtina viešam kelių eismui apribotai uždaro pobūdžio teritorijai, kuriai taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis. Teismas ginčo įvykio nelaikė draudžiamuoju ir sprendė, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

7. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog Å¡iuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieÅ¡kovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, nukentėjusiam asmeniui patirtai žalai atlyginti 2018-10-05 iÅ¡mokėjo 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už atliktus UAB „Sostena“ remonto darbus, o ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kė 2019-07-12, t. y. nepraleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 8. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė net 4 ES Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) prejudicinius sprendimus, kurie yra aktualÅ«s sprendžiamas ginčui, tačiau pirmos instancijos teismas savo sprendime jų netaikė ir dėl jų net visiÅ¡kai nepasisakė. 8.2.

ESTT nusprendė, kad Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad joje esanti sÄ voka „transporto priemonių (eismas)“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose, bet ir bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ . Nagrinėjamas įvykis yra tikrai laikytinas „eismo įvykiu“ ir jam turėtų bÅ«ti taikomas „eismo įvykio“ teisinis režimas. 8.3. NežiÅ«rint teritorijos priklausomybės Lietuvos kariuomenei, akivaizdu, kad į tÄ teritorijÄ garažo remonto metu (faktiÅ¡kai į statybvietę) su įvairiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis turėjo atvykti remontininkai, turėjo bÅ«ti vežamos statybines medžiagos ar pan., taigi faktiÅ¡kai eismas vyko ir įvykio vieta nebuvo uždaryta eismui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 2 straipsnio 12 dalis „eismo įvykį“ apibrėžia kaip įvykį kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, t. y. iÅ¡ esmės bet kurioje ir bet kam priklausančioje teritorijoje. Tokia pati nuostata patvirtinta ir ESTT 2018-11-15 sprendimo byloje Nr. C-648/17 40 pastraipoje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių eismo sÄ vokos apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis.

Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai teritorija nebuvo uždaryta eismui bei į minėtas SEAKĮ ir ESTT prejudicinių sprendimų nuostatas, ginčo įvykis taip pat laikytinas „eismo įvykiu“ ir TPVCAPDĮ 1str. 3 d. netaikytina.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „TalÅ¡a“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Å ioje byloje nustatyta, kad abi transporto priemonės buvo statinėje padėtyje kelio atžvilgiu, abiem transporto priemonėms stovint automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur autokranui skleidžiant atramÄ , atrama kliudė kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę, todėl yra akivaizdu kad jokio eismo įvykio nebuvo, nes autokranas nejudėjo, o judėjo ant autokrano sumontuota stacionari įranga.

Automobilinio krano mechanizmo (atramų) išskleidimo darbai yra būtini bei išimtinai susiję tik su krovos darbų atlikimu, nes su išskleistomis atramomis automobilinis kranas neabejotinai negali saugiai dalyvauti viešame teisme, konstatuotina, jog toks atramos išskleidimas padarant žalos neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies apibrėžimo. 9.2. Teismui nėra teisinio pagrindo remtis apelianto apeliaciniame skunde paminėtomis ESTT bylomis, kadangi skiriasi nagrinėjamos ir apelianto nurodytų bylų ratio decidendi. 9.3.

Automobilinis kranas Å¡ioje konkrečioje situacijoje ne tik kad uždaroje statybvietėje nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė, bet buvo naudojamas kroviniams kelti, taigi ir akivaizdžiai neatitiko įprastÄ transporto priemonės funkcijÄ . Automobiliniu kranu uždaroje statybvietėje buvo atliekami statybos darbai, kurie nėra jokie „eismo įvykiai“.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Inti“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ nesivadovavo Å¡iai bylai aktualiais ESTT jurisprudencijoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tokiu bÅ«du priimant sprendimÄ buvo pažeista Teismų įstatymo 33 str. 3 d. 10.2.

ESTT ir LAT praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tol, kol transporto priemonė naudojama pagal savo paskirtį, transporto priemonė yra eismo dalyvė ir jai taikoma privalomojo draudimo apsauga. 10.3. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog įvykio metu kranas, kaip transporto priemonė, buvo naudojamas pagal savo funkcinę paskirtį. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog nagrinėjamas įvykis yra laikytinas „eismo įvykiu“ ir jam turėtų bÅ«ti taikomas „eismo įvykio“ teisinis režimas. 10.4.

Remiantis ESTT ir LAT Å¡iam ginčui aktualia praktika, esminę reikÅ¡mę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kuriÄ transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įvykio metu kranas, kaip transporto priemonė, buvo naudojamas pagal savo funkcinę paskirtį. Vien jau Å¡i aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvÄ dėl TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 3 dalies iÅ¡imties taikymo. 10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykis įvyko ne statybvietėje, o Å¡alia jos esančioje aikÅ¡telėje, kurioje nuolat judėjo tiek statybinės transporto priemonės, tiek krovininis ir lengvasis transportas.

Be to, ta pačia aikštele galėjo naudotis ir Lietuvos kariuomenės transportas. Taigi, teritorija, kurioje įvyko įvykis, nebuvo uždara eismui. Ginčo įvykis yra laikytinas „eismo įvykiu“ ir šiam įvykiui nėra taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad palaiko trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykio pripažinimÄ draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDÄ® nuostatas, aiÅ¡kinimo ir taikymo bei teisės reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieÅ¡kovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasi TPVCAPDÄ® nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdama 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas pagal tarpusavyje sudarytos sutarties nuostatas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), įvykęs ginčo įvykis nelaikytinas eismo įvykiu ir negali būti pripažintas draudžiamuoju. Teismas vertino, kad įvykis įvyko aptvertoje ir riboto patekimo garažo kapitalinio remonto teritorijoje, kurioje iš esmės kapitalinio remonto metu viešasis kelių eismas nevyko ir spendė, jog minima teritorija priskirtina viešam kelių eismui apribotai uždaro pobūdžio teritorijai, kuriai taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis.

16. Draudžiamojo įvykio sÄ voka įtvirtinta TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalyje. Pagal jÄ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDÄ® turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

17. AiÅ¡kinant Å¡ios normos turinį svarbu pažymėti, kad TPVCAPDÄ® nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos SÄ jungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d.

Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

18. Teisingumo Teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iÅ¡ esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“: sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikÅ¡mės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas); sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N. T., C-334/16, 28 punktas); sÄ vokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas); svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į sÄ vokÄ â€žtransporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo maÅ¡ina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sÄ voka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 apibendrino Teisingumo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kas laikytina eismo įvykiu ir pažymėjo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali bÅ«ti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikÅ¡mę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kuriÄ transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastÄ jos funkcijÄ â€“ a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.

20. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas vieÅ¡uosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ ; draudimo apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis.

21. Tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali bÅ«ti naudojamos kaip darbo maÅ¡inos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta transporto priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sÄ vokÄ ) ar kaip darbo maÅ¡ina (tokiu atveju Å¡is naudojimas į tÄ sÄ vokÄ nepatenka) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino ginčo įvykio mechanizmo. Byloje atsakovė UAB „TalÅ¡a“ įrodinėja, kad autokranas nejudėjo, o judėjo ant autokrano sumontuota stacionari įranga. IeÅ¡kovas byloje nurodo, kad, peržiÅ«rėjus video medžiaga, kurioje nufilmuota kaip iÅ¡siskleidžia autokrano „(duomenys neskelbtini)“ atramos, nustatyta, kad atramos susideda tik atramos dalims teleskopiniu principu judant tiesiai, o susideda atramos dalims judant tiesiai atgal. Jei, kaip nurodo atsakovė, sugadinimai atsirado autokranui nejudant, tik atramoms tiesiantis, tai nepaaiÅ¡kina automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytų iÅ¡tisinių kėbulo sugadinimų. Esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio mechanizmÄ , galima spręsti ir dėl ekspertizės skyrimo.

23. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino funkcijos, pagal kuriÄ autokranas įvykio metu buvo naudojamas. Å ias aplinkybes svarbu nustatyti, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju įvykio mechanizmas yra reikÅ¡mingas nustatant, kokiÄ funkcijÄ atliko autokranas – transporto priemonės ar darbo maÅ¡inos.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastÄ bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ ir pakeičia pirmosios instancijos teismÄ . Be to, Å¡alis, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡iol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

26. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė