fa6acb5e-330c-4abe-8c6e-f9889ec2dcae · Lietuvos apeliacinis teismas

                                    Civilinė byla Nr. 2A-311/2010

                                                                       Â

                  Procesinio

sprendimo kategorijos: 44.2.4.                                                         Â

                           Â

 (S)

LIETUVOS

APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alės

Bukavinienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant

Vaidai Steponavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui

V. U., jo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui,

atsakovo UADB

,,Ergo Lietuva“ atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos

apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-125/2009

pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei

bendrovei „Savas automobilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Sampo banko

lizingas“ (dabar UAB Danske lizingas“), T. M., uždarajai

akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, Lietuvos ir Vokietijos uždarajai

akcinei bendrovei „EST Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

Ieškovas V. U. 2008 m.

gruodžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams T. M., UAB „Savas automobilis“, UAB „Sampo banko lizingas“,

praÅ¡ydamas priteisti 625 550 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Patikslintu ieškiniu buvo atsisakyta reikalavimų atsakovams UAB „Savas

automobilis“ ir UAB „Danske lizingas“ ir nurodyto dydžio turtinės ir neturtinės

žalos atlyginimas reikalaujama priteisti iš atsakovų T. M.,

UADB „Ergo Lietuva“ bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „EST Baltic“.

Ieškovas nurodė, kad 2002-09-11, apie 11 val.,

atsakovas T. M., vairuodamas atsakovo UAB „EST Baltic“

valdomÄ automobilį „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) pažeidė KET, dėl to susidūrė su jo vairuojamu automobiliu

„Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio

metu jis buvo sunkiai sužalotas, automobilis sugadintas nepataisomai, jam

padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl autoįvykio 2003-06-19 buvo pradėtas

ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros

vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-10-10 nutarimu suėjus patraukimo

atsakomybėn senaties terminui (BPK 95 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas prašo

iš UADB „Ergo Lietuva“ priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos, o iš kitų atsakovų

– 570 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turtinės žalos atlyginimÄ : 14

000 Lt sugadinto automobilio vertė, 600 Lt sugadintų rūbų vertę, 10 950 Lt

gydymo išlaidų.

Atsakovas UAB „Danske lizingas“ (buvusi UAB

„Sampo banko lizingas“) atsiliepimu prašė priteisti iš ieškovo 5 300 Lt

atstovavimo išlaidų. Atsakovas UAB „Savas automobilis“ atsiliepimu prašė iš

ieškovo priteisti 5 900 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovas UAB „EST Baltic“

atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes ši bendrovė buvo tik minimo

automobilio nuomininkė ir tvarkė klausimus, susijusius su civilinės atsakomybės

ir „Casco“ draudimu. Atsakovas T. M. atsiliepimu prašė ieškinį

atmesti, kaip nepagrįstÄ , tvirtindamas, kad dėl Å¡io autoįvykio yra kaltas pats

ieškovas, o taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas UADB „Ergo

Lietuva“ taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei pasibaigusios ieÅ¡kinio

senaties pagrindu.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d.

sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, jog 2002-09-11,

apie 11 val., Klaipėdoje, Tilžės g., ties  namu Nr. 133 susidūrė ieškovo vairuojamas

automobilis „Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

su atsakovo T. M. vairuojamu UAB „EST Baltic“ valdomu

automobiliu „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) Šio autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo

automobilis, sunkiai sužalotas pats ieškovas. Dėl autoįvykio pradėtas ikiteisminis

tyrimas buvo nutrauktas 2007-10-19 nutarimu suėjus patraukimo atsakomybėn

senaties terminui. Nurodė, kad pats ieškovas pripažino, kad už šį autoįvykį yra

nubaustas administracine tvarka.

Teismas konstatavo, jog ieškovas yra praleidęs CK

1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui

iÅ¡ draudimo teisinių santykių bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų

ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl

laikė pagrįstais atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį, ir remdamasis CK

1.131 straipsnio pirmÄ ja dalimi ieÅ¡kinį atmetė. Kartu pažymėjo, jog atmesdamas

ieškinį šiuo pagrindu, dėl ieškinio iš esmės nepasisako. Nurodė, jog ieškovo

reikalaujama priteisti žala jam atsirado 2002 metais, ikiteisminio tyrimo

procese jis naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo žinoti CK 1.130 straipsnio

pirmosios dalies nuostatÄ , kad tik pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nutraukia Å¡io termino

skaičiavimÄ , tačiau į teismÄ su ieÅ¡kiniu jis kreipėsi tik 2008-12-10 ir nepateikė

jokių įrodymų bei argumentų, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių

priežasčių, suteikiančių pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti.

Remdamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu teismas priėmė

ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams UAB „Danske lizingas“ ir

UAB „Savas automobilis“, bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iems

atsakovams po 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Taip pat

išsprendė bylinėjimosi išlaidų likusioje dalyje bei išlaidų, susijusių su eksperto

apklausa, paskirstymo klausimÄ .

Apeliaciniu

skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys,

kaip nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir

todėl neteisėtÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti jo ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kė, kad byloje yra pakankamai

įrodymų tam, kad bylÄ bÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės negrÄ Å¾inant jos pirmos instancijos teismui.

Apeliantas teigia, kad teismas,

pažeisdamas civilinio proceso reikalavimus, sprendime visiškai nenurodė nustatytų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų, kuriais grindžiamos teismo

išvados, nenurodė argumentų,

dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi

spręsdamas šį reikalavimÄ , tai yra neatsakė

į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to neteisingai išsprendė

bylÄ (CPK 270 str.

4 d. 1-4 p., 329 str. 2 d.

4 p., 346 str. 2 d. 1 p.).

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje dar

2004-04-07, t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino, Klaipėdos miesto apylinkės

prokuratūrai pateikė

praÅ¡ymÄ pripažinti jį nukentėjusiuoju

ir civiliniu ieškovu bei ieškinį, todėl laiko, kad tokiu būdu buvo nutrauktas teismo nurodytas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla 2007-10-10 buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės

senaties terminui, o civiline

tvarka nagrinėjamas ieškinys teismui buvo pateiktas 2008-12-10, ieškinio

senaties terminas, priešingai nei nustatė teismas, nėra praleistas. Be to, teismui buvo

pateiktas praÅ¡ymas šį terminÄ atnaujinti visų atsakovų atžvilgiu, kaip

praleistÄ dėl svarbių priežasčių (sunki

sveikatos būklė po autoįvykio, ilgalaikis gydymas, užsitęsęs ir vilkinamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje

byloje, kuri, suėjus patraukimo

baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, 2007-10-10 prokuroro nutarimu

buvo nutraukta taip ir nenustačius kalto asmens). Tačiau teismas visiškai

nesvarstė prašymo, neanalizavo nurodytų

objektyvių ieškinio senaties

termino praleidimo priežasčių ir dėl jų nepasisakė, nors atsižvelgiant į šio

ginčo esmę, šios aplinkybės turėjo ir turi būti pripažintos svarbiomis ir praleistas ieškinio senaties terminas turėjo būti

atnaujintas ( CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, neatnaujinęs senaties termino, neįvykdė teisingumo ir nesprendė bylos iš esmės.

Apeliantas taip pat teigia, jog esant

pagrindams, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar jo pabaigimas negalimi ir dėl to nenustatomas ar neįvardijamas

nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, nereiÅ¡kia,

kad jiems esant žalÄ patyręs asmuo negali apginti savo teisių civilinio proceso

tvarka ir išsireikalauti

nuostolių atlyginimo, nes kalto

dėl žalos atsiradimo asmens konstatavimas galimas taip pat civilinio proceso tvarka nagrinėjant bylÄ , jei Å¡is klausimas dėl objektyvių

priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Tuo

tarpu teismas visiškai nesprendė klausimo dėl

asmens

kalto dėl žalos atsiradimo. Nurodo, kad savo pažeistų teisių ir atsakovo T. M. kaltais veiksmais jam padarytos žalos (nuostolių) anksčiau negalėjo ginti ir

prieÅ¡ draudimo bendrovę, į kuriÄ kreipėsi po autoįvykio nepraėjus vieneriems metams, nes baudžiamojoje

byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu

ieÅ¡kovu. Laiko, kad teisė į draudimo iÅ¡mokÄ gali

atsirasti tik iÅ¡sprendus šį ginčÄ

dėl žalos atlyginimo ir nustačius kaltÄ asmenį, todėl ir ieÅ¡kinio senaties

terminas dėl draudimo teisinių santykių nėra praleistas.

Remdamasis baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, kuri,

apelianto teigimu, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas jog T. M. lenkė ne jo vairuojamÄ

automobilį „Mazda 626“, o K. B. vairuojamÄ automobilį „Nissan

Terano" bei jam iš paskos važiavusį automobilį ,,VW-Jetta“, teigia, kad tarp atsakovo T. M. kaltų veiksmų  ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis

priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡is atsakovas privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (KET 14.2, 2.4., 14.1., 15.1.2. p., CK 6.270 str. 1 d.). Dėl atsakovo kaltų veiksmų

buvo sužalotas ieškovo turtas, turėta papildomų išlaidų, taip pat nebuvo gautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1

dalis).

Tvirtina, kad teismo nurodyta

aplinkybė, jog jis buvo nubaustas

administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimÄ ,

dėl kieno kaltės atsirado

prašoma priteisti žala, kurio teismas nesprendė.

Argumentuodamas reikalavimÄ , kad

apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs šį teismo sprendimÄ , iÅ¡spręstų bylÄ

iš esmės, apeliantas nurodo, jog dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo būtina užtikrinti, kad byla nuosekliai

judėtų iÅ¡ žemesnės į aukÅ¡tesnę teisminę instancijÄ ir nebÅ«tų nepagrįstai grÄ Å¾inama žemesnei

teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Neišsamus

ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas, kuris konstatuotinas šioje byloje, gali

bÅ«ti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindÄ teismo

sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginÄÄ nagrinėti pirmosios

instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas T. M. praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti

nepakeistÄ . Nurodo, kad neteisingi

apelianto argumentai dėl absoliučių priimto

teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 270 str. 4 d. l-4 p.), nes teismas sprendimÄ grindė ieÅ¡kininės senaties termino praleidimu ir tuo, kad

kaltės klausimas išspręstas administracine

tvarka.

Atsakovas T. M. teigia, kad bylos medžiaga rodo, jog apie praleistÄ ieÅ¡kininės senaties terminÄ ieÅ¡kovas sužinojo ne teismui paskelbus

sprendimÄ , o susipažinęs su atsakovų

atsiliepimais į ieškinį, kuriuose buvo prašoma taikyti pareikštam ieškiniui senatį ir todėl jis prašė atnaujinti

šį terminÄ pažeistai teisei ginti. Be

to ieškovas pats patvirtino, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pateikęs prašymo

pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes

laukė, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, todėl kelia abejones jo prašomas

prijungti naujas įrodymas, tuo labiau, kad pareiškimų registravimo žurnalo kopijoje, grafoje „Atžymos apie

įvykdymÄ " yra įraÅ¡as -„nepatenkinta".

Nurodo, jog pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kininės senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis,

t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais, būtina

atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek į ieškininės senaties instituto

normų tikslus. Praleisto ieškininės senaties termino atstatymo klausimas negali

būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai

tik į ieškovo interesus.

Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas

visiÅ¡kai nesprendė asmens, kalto dėl žalos atsiradimo, klausimo, nes sprendime nurodyta aplinkybė apie ieÅ¡kovo nubaudimÄ administracine

tvarka už KET pažeidimÄ , rodo, kad teismas

pareiškė savo nuomonę dėl kaltės. Apeliantas neteisus reikalaudamas, kad šis teismas

iÅ¡spręstų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovas be

pagrindo tvirtina, jog žala dėl 2002-09-11

autoįvykio atsirado dėl jo kaltės, nes,

priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos medžiaga nepatvirtina šių

teiginių.

Tvirtina, jog apelianto prašymas, kad būtų

priimtas naujas sprendimas išnagrinėjus

bylÄ apeliacine tvarka, prieÅ¡tarauja apeliacinio

skundo argumentams, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , kuris

yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas t. y. sprendime nebuvo

nurodyti jokie motyvai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Tačiau byla visais

atvejais perduodama nagrinėti pirmos

instancijos teismui iš naujo tuo atveju, kai teismo sprendimas panaikinamas

nustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytus pagrindus (CPK 327 str. l d.

l p.). Teismo sprendimas yra

pakankamai argumentuotas, pakankamai ištirtos bylos aplinkybės ir nėra jokio

teisinio pagrindo jį panaikinti ir

priimti naujÄ sprendimÄ ar perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos

teismui. Be to, apeliantas skunde

kelia naujus reikalavimus: ieškiniu jis prašė solidariai priteisti iš atsakovų T. M., UADB „Ergo Lietuva" ir UAB „East

Baltic" 625 550 Lt turtinės ir neturtinės žalos, tuo tarpu apeliaciniame

skunde prašoma priteisti iš UADB „Ergo

Lietuva" - 30 000 Lt neturtinės žalos, o likusiÄ turtinę ir neturtinę 595

550 Lt dydžio žalÄ - iÅ¡ atsakovų T. M. ir UAB „East

Baltic" (CPK 312 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UADB „ERGO LIETUVA" pareiÅ¡kė,

kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį

šioje civilinėje byloje, nes pagal 2001-09-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1100

patvirtintų taisyklių 4.4.

p. reikalavimas atlyginti žalÄ

apdraustajam pareikštas per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius

metus nuo dienos, kuriÄ trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas į atsakovÄ kreipėsi 2005-06-20, tai

yra praleidęs minėtÄ

terminÄ ir atsakovas 2005-07-25 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie tai, kad

atsisako išmokėti jam draudimo

iÅ¡mokÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė draudimo

bendrovei jokių naujų reikalavimų, neteikė

papildomų dokumentų, todėl bendrovės

prievolė yra pasibaigusi. Ieškovo

reikalavimams yra taikytinas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.),

kurį jis praleido, o atsakovas reikalauja, kad ieškovo reikalavimams, pareikštiems bendrovės atžvilgiu, būtų taikoma ieškinio

senatis. Be to, teismas teisingai

pažymėjo, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokato pagalba (b. b. 1 t., b. l. 198), išmanė prokurorų

ir teismų nutarimų apskundimo tvarkÄ . Todėl negalima laikyti, kad ieÅ¡kovo galimybės laiku paduoti

ieškinį buvo suvaržytos.

Atsakovas UADB „ERGO LIETUVA" taip pat

nesutinka su apelianto argumentais dėl civilinės atsakomybės, nes įvykio metu galiojusi Transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatymo redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma yra 30 000 litų

asmeniui ir 30 000 litų turtui (Ä®statymo 13 str.), o sprendžiant klausimÄ dėl

draudimo išmokos priteisimo, būtina nustatyti visas deliktinei atsakomybei

atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas: draudėjo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos dydį ir

priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Tuo tarpu atsakovas T. M. dėl šio eismo įvykio nebuvo patrauktas

nei administracinėn, nei baudžiamojon

atsakomybėn, šio asmens civilinė atsakomybė dėl ieškovo sužalojimo ir jo turto sunaikinimo nėra patvirtinta jokiu prejudicinę ar

bent jau įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu

teisėsaugos institucijos sprendimu, neatitinka byloje nustatytų faktinių

aplinkybių. Be to, ieškovas nevertina savo paties veiksmų pobūdžio ir jų įtakos

pasekmių kilimui. Taip pat įrodymais nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti

jo nurodomo dydžio turtinę bei neturtinę žalÄ . Be to, nustatant

išmokėtinos draudimo išmokos dydį,

bendrovė privalėtų atlyginti tik draudėjo

atsakovo T. M. prievolių

dalį.

Apeliacinis

skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip

žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir

pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir

atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės

instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio

skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių

skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų

kolegija nenustatė.

Teisėjų

kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieškovo

ieškinį dėl senaties, tai yra CK 1.131 straipsnio pirmosios dalies pagrindu,

neteisingai išaiškino bei pritaikė Civilinio Kodekso Pirmosios knygos

ketvirtosios dalies septinto skyriaus normas ir dėl šios priežasties priėmė

nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės

instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek apeliantas

ieškovas V. U., tiek atsakovai D. M. bei

UADB ,,ERGO LIETUVA“ aiškindami materialiosios teisės normas,

reglamentuojančias ieškinio senatį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos dar 2000 m. rugsėjo 20 d priimtoje nutartyje

(civilinė byla Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija,

bylos Nr. 3K-3-856/2000), suformuluotomis

nuostatomis, kurios iš tiesų atitinka taip pat ir galiojančiame 2000 m. CK

įtvirtinto ieškinio senaties

instituto esmę, atskleistÄ ne vienoje Å¡io teismo nutartyje nagrinėjamu klausimu.

Minimoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis materialiosios teisės

institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos

civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko

tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik

užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius

teisinius santykius, skatindamas

nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai

reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio

teisinio santykio Å¡aliai,

jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti

ginčijamos.

Teisėjų kolegija laiko, jog byloje

nustatytos aplinkybės patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra praleidęs CK

1.125 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų reikalavimams

iÅ¡ draudimo teisinių santykių bei 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams

atlyginti žalÄ . Beje, ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės taip pat

neginčija šios aplinkybės, nors ir teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės

prokuratūrai jis pateikė

2004-04-07 pareiškimus, prašydamas pripažinti jį baudžiamojoje byloje

nukentėjusiuoju bei civiliniu ieÅ¡kovu, o 2007-10-10 nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2008-12-10, tai yra nepraleidęs

minimo termino (CK 1.130

str. 1 d.) (t. 3, b. l. 9-11).

Teisėjų

kolegija sprendžia, kad šie apelianto papildomai pateikti rašytiniai įrodymai

yra svarbÅ«s svarstant klausimÄ dėl senaties termino atnaujinimo (CPK 314 str.),

tačiau laiko, jog ta aplinkybė, kad šie ieškovo prašymai buvo gauti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje (tai

liudija ant dokumentų esantys antspaudai) neduoda pagrindo spręsti apie

senaties termino nutraukimÄ , nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo

klausimu bÅ«tų priimtas ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusių pareigÅ«nų procesinis

sprendimas, kaip nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas T. M. (CPK 185 str., BPK 110 str.) (t. 3, 9-10). Tačiau

apeliantas teisus teigdamas, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties

taikymo, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo išnagrinėti

klausimÄ , ar nėra pagrindo atnaujinti šį

terminÄ , tai yra nustatyti ar konkrečios

ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, nurodyti

teismo nustatytas bylos aplinkybes,

įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors

įrodymus.

Apeliantas

nurodo, kad kreipdamasis į teismÄ laikė, jog ieÅ¡kinio senaties termino jis nėra

praleidęs, tačiau atsakovams pareiškus

praÅ¡ymus taikyti šį terminÄ , nesutikdamas su tuo, kartu prašė terminÄ

atnaujinti, konstatavus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Remdamasis

baudžiamosios bylos medžiaga, teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas,

o nutraukus bylÄ dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn termino, liko

neišspręstas kaltės klausimas. Kadangi minėtame autoįvykyje, dėl kurio, jo

nuomone, yra kaltas atsakovas T. M., buvo nepataisomai

sugadintas jo automobilis, o jis pats patyrė sunkius sužalojimus: buvo atliktos

Å¡eÅ¡ios chirurginės operacijos, paÅ¡alintas inkstas, ilgÄ laikÄ jis buvo ligoninės reanimacijoje ir nedarbingas, todėl siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę

jis kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka (t. 2, b. l. 149). Tuo tarpu,

kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas apsiribojo

nurodydamas, jog ieškovas nepateikė

jokių įrodymų ir argumentų, kad senaties terminÄ praleido dėl svarbių

priežasčių ir yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti, o be to, vykstant

ikiteisminiam tyrimui jis naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo žinoti, kad

tik pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nutraukia senaties termino skaičiavimÄ (CK

1.130 str.).

Apeliaciniame

skunde teisingai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 15 d. nutarties (civilinė byla R. K.

L. vs. V. G. ir V. S., bylos Nr.

3K-3-265/2009 (S), procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 24.1 ir kt.)

nuostatomis, kad šie įstatymo reikalavimai yra reikšmingi dar ir todėl, kad

tiek ieškinio senaties termino taikymas, tiek praleisto termino atnaujinimas ar

netaikymas yra tiesiogiai siejamas su teisingumo principu ir mechaniškas šių

materialiosios teisės normų taikymas būtų nesuderinamas su teismo pareiga

vykdyti teisingumÄ . Taigi konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių

santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia

vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ gali

nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ . Teisėjų kolegija

pažymi, kad šio kasacinės instancijos teismo sprendimo ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 4 str.), tačiau

kolegijos nuomone, paminėtos nuostatos yra svarbios siekiant apibrėžti šios bylos

aplinkybių vertinimo kriterijus.

Taigi analizuojant

nagrinėjamos bylos medžiagÄ , kuriÄ sudaro taip pat ir Klaipėdos m. apylinkės

prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr.30-1-1983-03 medžiaga, matyti,

kad eismo įvykis, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja praÅ¡omos priteisti žalos atsiradimÄ ,

įvyko 2002-09-11,

apie 11 val., Klaipėdos m., Tilžės g., ties įvažiavimu į namo Nr.133 kiemÄ . Pagal

atsakovo T. M. paaiškinimus, jis, vairuodamas atsakovo Lietuvos

ir Vokietijos UAB „EST Baltic“ valdomÄ automobilį „Opel Astra“ (valstybinis Nr.

(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tilžės g. nuo Jakų

žiedo link Å ilutės pl., lenkdamas priekyje jo važiavusį K. B. vairuojamÄ automobilį ,,Nissan Terrano“ iÅ¡važiavo į

prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tačiau priekyje automobilio ,,Nissan Terrano“

važiavęs ieškovo V. U. vairuojamas automobilis ,,Mazda

626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo

sukti į kairę, todėl jis ėmė stabdyti savo automobilį, o nepavykus išvengti

susidÅ«rimo, savo automobilio priekiu atsitrenkė į ieÅ¡kovo automobilio kairiÄ jÄ

pusę. Tuo tarpu ieškovas V. U. teigė, kad ties įvažiavimu

į minimo Tilžės g. namo teritorijÄ jis apsisuko, sustojo deÅ¡iniajame

kelkraštyje, tačiau išlipti nespėjo, nes į kelkraštyje stovintį jo automobilį

atsitrenkė atsakovo T. M. vairuojamas automobilis ir dėl

to buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, o pats patyrė sunkius sužalojimus.

Iš prijungtos anksčiau paminėtos baudžiamosios

bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos m. VPK Kelių policijos inspektorė 2002-09-20

nutarimu buvo atsisakiusi iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ T. M. atžvilgiu

dėl šio autoįvykio, jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties, tačiau Klaipėdos

m. apylinkės prokuratūros skyriaus vyr. prokurorės 2003-06-06 nutarimu šis nutarimas

buvo panaikintas, konstatavus, kad jis priimtas skubotai, neišsamiai ištyrus

aplinkybes (baudž. bylos t. 1, b. l. 36, 40).

Tuo pagrindu dėl autoįvykio Klaipėdos m. VPK

Kelių policijoje 2003-06-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris truko

daugiau nei 4 metus ir per tÄ laikotarpį daug kartų buvo nutraukiamas ir

atnaujinamas.

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros skyriaus

prokurorės 2003-10-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio

nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281

straipsnio 3 dalies požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nurodoma, kad V. U. nesutinka su autoįvykio vietos planu, sudarytu

2002-09-11, nes jame neteisingai užfiksuota jo automobilio padėtis, kuri yra

techniškai neįmanoma. Nutarime konstatuota, jog autoavarija įvyko dėl paties V. U. kaltės (baudž. bylos t. 1, b. l. 87, 77).

Klaipėdos

m. apylinkės teismas 2004-01-28 nutartimi patenkino V. U. skundÄ

ir konstatavęs, jog šis tyrimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, panaikino anksčiau

paminėtÄ prokurorės 2003-10-01 nutarimÄ bei Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros

vyr. prokuroro pavaduotojo 2003-12-24 nutarimÄ , kuriuo buvo atmestas V. U. skundas, ir perdavė bylÄ Å¡iai prokuratÅ«rai organizuoti

ikiteisminį tyrimÄ (baudž. bylos t. 1, b. l. 95).

Klaipėdos

m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2005-01-05 nutarimu ikiteisminis

tyrimas dėl šio eismo įvykio vėl buvo nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), Klaipėdos

m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2005-02-28 nutartimi buvo atmetusi

V. U. skundÄ dėl jo panaikinimo, o Å¡io teismo pirmininkė

2005-03-14 nutartimi buvo atmetusi V. U. skundÄ dėl Å¡io teismo

nutarimo panaikinimo (baudž. bylos t. 1, b. l. 164, 170, 121).

Klaipėdos

m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2005-06-30 nutarimu

patenkinęs V. U. skundÄ Å¡Ä¯ ikiteisminį tyrimÄ atnaujino,

2006-01-20 nutarimu tyrimas vėl nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o Klaipėdos

apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006-02-24 nutarimu atmestas V. U. skundas, kuriuo siekta vėl atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ

(baudž. bylos t. 2, b. l. 1, 89, 97). Â

Klaipėdos

m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2006-03-30 nutartimi patenkino

V. U. skundÄ , panaikino ankstesnius prokurorų nutarimus nustatęs,

kad tyrimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, kad byloje yra trys

autotechninių ekspertizių aktai, kuriuose padarytos skirtingos išvados ir dėl

to negalima spręsti, kokia buvo techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga tiriamam

eismo įvykiui kilti (baudž. bylos t. 2, b. l. 101).

Klaipėdos

m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2007-02-14 nutarimu

ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡io eismo įvykio vėl nutraukė (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2007-03-08 nutarimu bei Klaipėdos

m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-08-20 nutartimi atsisakė tenkinti

V. U. skundus, o Klaipėdos m. apylinkės teismas 2007-09-10

nutartimi atsisakė priimti V. U. skundÄ , tuo pagrindu, kad

teismo 2007-08-20 nutartis yra galutinė ir neskundžiama (baudž. bylos t. 2, b.

l. 179, 188, 195).

Klaipėdos

apygardos teismas 2007-09-28 nutartimi anksčiau paminėtus prokurorų nutarimus bei

teismo 2007-08-20 nutartį panaikino, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o bylÄ grÄ Å¾ino

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrai papildomam tyrimui organizuoti. Teismas

nurodė, jog byloje surinktiems duomenims prieštarauja išvada, jog V. U. ir T. M. automobiliai susidūrė

Tilžės gatvės asfaltuotoje dalyje, kai V. U. darė

apsisukimÄ ir nepraleido jo automobilį lenkiančio T. M. automobilio,

taip pat išvada, jog visos TEC ekspertizių išvados yra vienodos, neprieštarauja

viena kitai, yra išsamios, patikimos ir nekelia abejonių. Nustatė, jog naikinamuose procesiniuose sprendimuose nenurodytos

aplinkybės, pagrindžiančios teiginius, kad ekspertės-specialistės profesorės O.

Lukoševičienės 2006-12-04 ekspertizės akte padarytos išvados yra nenuoseklios,

paremtos prielaidomis ir prieštaringos. Konstatavo, jog neatkreipta dėmesio į

tai, kad pagal bylos medžiagÄ , T. M. lenkė ne V. U. vairuojamÄ ,,Mazda 626“, o K. B. vairuojamÄ

automobilį „Nissan Terrano“ ir iš jo paskos važiavusį automobilį „Volkswagen

Jetta“. Laikė, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo tinkamai įvertinti T. M. padaryti KET pažeidimai, nenustatyta pagrindinė sÄ lyga

eismo įvykiui kilti (baudž. bylos t. 3, b. l. 1).

Klaipėdos m.

apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2007-10-19 nutarimu šis

ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

senaties terminui (BPK 95 str. 1 d. ,,b“ p.,Â

3 str. 1 d. 2 p. ).

Kaip žinoma,

CK normose nėra įtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo

pagrindų sÄ raÅ¡o, taip pat nėra įvardyti kriterijai,

kuriais remiantis būtų galima

vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismas spręsdamas ar

ieškovo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis, kiekvienu atveju turi

siekti anksčiau šioje nutartyje paminėtų teisinių vertybių pusiausvyros. Atsakovai T. M. ir UADB „ERGO LIETUVA" atsiliepimuose

į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina teismų

praktikoje suformuluota nuostata, jog tuo atveju, kai asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie

savo teisės pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir

nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai

atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisėjų

kolegija, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje

byloje, kuris rodo, jog šis tyrimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o taip pat tai,

kad jis BPK nustatyta tvarka buvo kreipęsis į ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ

institucijÄ , praÅ¡ydamas

pripažinti jį baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, kad

dar 2004-09-07 bei 2005-06-20 kreipėsi į atsakovÄ UADB „Ergo Lietuva“

dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 66, 127), kad nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį teismui dėl

žalos atlyginimo padavė neuždelsdamas po baudžiamosios bylos nutraukimo, sprendžia,

jog negalima sutikti su atsakovų teiginiais, kad ieškovo veiksmai jiems davė

pagrindÄ tikėtis, kad jis apskritai atsisako savo

teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Pažymėtina

taip pat tai, kad esant tokiai situacijai, kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus

patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui ir, kaip matyti iš paminėtos

galiojančios Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-28 nutarties, nebuvo nustatytas

ne tik asmuo, kuris yra kaltas dėl šio skaudžias pasekmes sukėlusio eismo

įvykio, bet taip pat liko nenustatyta ir pagrindinė sÄ lyga Å¡iam įvykiui kilti, -

atsisakymas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinio atmetimas vien

šiuo pagrindu neatitinka anksčiau šioje nutartyje nurodytos teismų praktikoje

suformuluotos nuostatos, jog mechaniškas šių materialiosios teisės normų

taikymas nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ ir prieÅ¡tarauja

teisingumo principui. Dėl to, atmetami atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį

skundÄ pateikti teiginiai, jog praleisto ieÅ¡kinio

senaties termino atnaujinimas nagrinėjamoje byloje traktuotinas kaip išimtinai vien tik ieškovo subjektinės teisės gynimas.

Teismo sprendime bei atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodyti

argumentai, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovas naudojosi advokato

pagalba, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos

aplinkybes, neduoda pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos aplinkybės yra pagrindas

atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes pirmosios instancijos

teismas, teisingai nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, iš

esmės nesvarstydamas jo atnaujinimo klausimo, jo neatnaujindamas netinkamai išaiškino

bei pritaikė materialiosios teisės normas ir aptariamÄ klausimÄ iÅ¡sprendė

neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikinama ir iš esmės ištyrus bei įvertinus byloje

surinktus įrodymus, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi pripažįstama, jog ieškinio senaties

terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinamas, o byla dalyje dėl

žalos atlyginimo perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui

iš esmės (CPK 327 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

nepatenkina apelianto praÅ¡ymo, kad Å¡ios instancijos teismas priimtų sprendimÄ

iš esmės ir patenkintų ieškinį, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo

turinio matyti, kad ieškinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami, tai patvirtina

sprendimo motyvai, jog  teismas,

atmesdamas ieškinį CK 1.131 straipsnio pirmosios dalies pagrindu dėl ieškinio

iš esmės nepasisako. Taip pat atmetami atsakovo T. M. atsiliepimo

į skundÄ motyvai, kad sprendime nurodyta aplinkybė apie ieÅ¡kovo nubaudimÄ administracine

tvarka už KET pažeidimÄ , rodo, kad teismas

pareiškė savo nuomonę dėl kaltės.

Kaip minėta, apeliacinės

instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau

negali nagrinėti reikalavimų, kurių

nenagrinėjo ir neišsprendė teismas, nes šiame procese byla nėra nagrinėjama iš

naujo. Priešingu

atveju, išnagrinėjus

pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tÄ ,

bet neiÅ¡nagrinėtÄ reikalavimÄ ,

apeliacijos dalyku tampa ne teismo sprendimas, o šalių teisinis

ginčas, kurio turinį sudaro

pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai,

atsakovo atsikirtimai. Tai prieštarautų imperatyvioms

įstatymo nuostatoms, apibrėžiančios apeliacijos

paskirtį, apeliacinės instancijos

teismo procesines galias, ir taip

būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Tuo remdamasi teisėjų kolegija šioje

nutartyje nenagrinėja ieškovo apeliaciniame skunde bei atsakovų atsiliepimuose

į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su Å¡ioje byloje keliamais

civilinės atsakomybės klausimais (CPK 302, 365 str.). Â

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė

bylinėjimosi išlaidų, yra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

(CPK 79, 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Tačiau bylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti

iš naujo pirmosios instancijos teismui, pareiga paskirstyti šias išlaidas,

tenka Å¡iam teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios

dalies trečiuoju punktu,

Â

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos

teismo 2007 m.

gruodžio 27 d. sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti

sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. U. ieškinys

atsakovams T. M., uždarajai akcinei draudimo bendrovei

„Ergo Lietuva“, Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „EST Baltic“

dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sprendimo dalį, kuria iš

ieškovo V. U. atsakovui uždarajai akcinei draudimo

bendrovei „Ergo Lietuva“ priteista 1 190,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš

teismo depozititų sÄ skaitos atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei

„Ergo Lietuva“ grÄ Å¾inta 109,08 Lt ir bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti nagrinėti tam

pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės.

KitÄ

sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Â

Teisėjai                                                                                               Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                           Alė Bukavinienė

Donatas Å ernas  Â

                    Â