2022-07-05 Nr. ANB-1020-4-10-3-00064-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-3000/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00064-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019, Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 332 straipsnio 2 dalį 45 Eur bauda. Šiame nutarime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. 14.50 val. UAB „Palangos vandenys“ atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir užfiksavo savavališkai prijungtus vandentiekio tinklus (vandens tiekimo įrenginius) prie centralizuotų UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų.

Atkasus tinklą nustatyta, kad savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas nutiestas į kaimyninį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Nustatyta, kad pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkas yra A. K.. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., savininkas – Lietuvos teatro sąjunga nežinojo apie įvykdytą pažeidimą ir savavališko prisijungimo neatliko. Pastatų savininkas A. K., būdamas atsakingas už vandentiekio tinklų tinkamą eksploatavimą minėtu adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad asmenys, savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal ANK 332 straipsnį; 23, 23.1 punktų nuostatas, kuriose numatyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundo netenkino ir Palangos savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019 paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. įgaliotos atstovės advokatės K. Račkauskienės apeliacinio skundo netenkino ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. ir jo atstovas advokatas R. Burda prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį, Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Palangos savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-239-2019 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba netenkinus šio prašymo, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismams.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nes netinkamai taikė ANK 332 straipsnio 2 dalies normą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai padarė esminius ANK 5 straipsnio 1 dalies, 636 straipsnio 4 dalies, 566-567 straipsnių, 569 straipsnio pažeidimus. Teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas dėl padaryto administracinio nusižengimo grindė prieštaringais, pateiktais savivaldybės, duomenimis (įrodymais), kurie neatitinka ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse įrodymams keliamų reikalavimų; nepagrįstai įrodymu laikė teismo sprendimą civilinėje byloje. A. K. negalėjo būti nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje padarymą, nes jo veiksmuose nenustatyti būtini šio nusižengimo požymiai, t. y. kaltė ir neteisėti veiksmai - savavališkas pasijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Nesant neginčijamų įrodymų, kad žarna priklausė A. K.; kad jis žarna išgaudavo vandenį; kad žarna buvo pajungta į centralizuotą vandentiekio tinklą; kad žarnos pajungimui buvo reikalingos viešojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygos, A. K. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismai nepagrįstai atmetė kaip šališkus liudytojų I. R. ir E. C. ir O. F. parodymus, nes I. R. ir E. C. su A. K. sieja verslo santykiai, o O. F. yra A. K. klientas. Teismas turėjo kritiškai vertinti UAB „Palangos vandenys“ darbuotojų parodymus, nes jie dirba pelno siekiančioje privačioje įmonėje UAB „Palangos vandenys“, su kuria A. K. nuo 2016 m. sieja itin priešiški santykiai. Teismai buvo šališki, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai taikė skirtingus kriterijus kaltinantiems ir teisinantiems įrodymams.

Atsisakytina priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su A. K. nubaudimu už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 332 straipsnio 2 dalyje, nes jis nepadarė minėto administracinio pažeidimo, o teismai, remdamiesi vien tik prielaidomis ir esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, pripažino jį kaltu, nors jis nesusijęs su tiriamu administraciniu nusižengimu, t. y. pareiškėjas ginčija teismų išvadas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad, nors ir nurodoma, kad iš esmės pažeistos ANK 567 straipsnio ir 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, tačiau išdėstyti teiginiai suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrumą. Minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato (šiuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismo galutinai nustatytomis). Remdamasis būtent byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su įrodymų vertinimu bei inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimu A. K. veiksmuose, yra išdėstytos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties 8-30 punktuose, dėl skundo argumentų teismo šališkumo klausimu – nutarties 31-34 punktuose. Prašyme atnaujinti A. K. administracinio nusižengimo bylą šios išvados ginčijamos teisiniu aspektu, neišdėsčius teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia ANK 662 straipsnio 2 dalis.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3, 6 punktais, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis