2019-07-17 Nr. AB-16134-3-61-3-04318-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1984-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“ (toliau – ir Rezoliucija), užrašytą ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 (toliau – ir Teikimas), kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė atsakomybė netaikyta ir nuobauda neskirta.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Teikime tarnybiniu nusižengimu buvo pripažinta, jog pareiškėjas, nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12 ir neturėdamas vadovaujančio prokuroro leidimo bei niekada nevadovavęs ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 (toliau kartu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 – ir ikiteisminiai tyrimai) ir neturėdamas jam vadovavusio prokuroro leidimo, 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu paštu perdavė prokurorui K. V. pareiškėjo, tuometinio Generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. rašytiniu pavedimu, parengtos 2013 m. liepos 30 d. išvados „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo“, kurioje minimi ir cituojami neva neskelbtini ikiteisminių tyrimų duomenys, nepasirašytą ruošinį (toliau – ir 2013 m. liepos 30 d. Išvada, Išvados ruošinys). Teikime konstatuota, kad pareiškėjas K. V. buvo informuotas ir žinojo, kad ši informacija jam reikalinga nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimo nario paklausimą bei vykdant kitas jo tarnybines funkcijas. Taip pat Teikime konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Kompetencijos nuostatai) 9 punkto, Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1-48 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų (galiojo nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d.) (toliau – ir Duomenų skelbimo rekomendacijos) 10 punkto, 12.1 papunkčio, Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) 5.1.1, 5.6.1 ir 5.6.2 papunkčių reikalavimus.

3. Pareiškėjas nesutiko su Rezoliucija ir nurodė, kad pagal Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą, prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu nusižengimu esant dviem tarnybinio nusižengimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Teikime konstatuota, kad dėl pareiškėjui pripažinto tarnybinio nusižengimo kilo neigiami padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su jo veiksmais; disponavimo ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarka, kuri griežtai reglamentuota, šiuo atveju buvo pažeista ir to nusižengimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje. Tokia išvada nepagrįsta ir deklaratyvi, nes nei Teikime, nei 2017 m. lapkričio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-6442 „Dėl generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro K. V. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. M. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nėra nurodytas nei vienas asmuo, apie kurio asmeninį gyvenimą buvo paviešintos ar kitaip atskleistos žinios, nenurodytas šaltinis, dėl kurio šios žinios buvo paduotos viešam disponavimui, nepateikta pagrįstų duomenų, kuo kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui perduota informacija, skirta pateikti Generalinio prokuroro pavaduotojams, galėjo pakenkti nors ir susijusiam ikiteisminiam tyrimui, atliekamam dėl žymiai vėliau galimai padarytų nusikalstamų veikų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas ir turimos informacijos perdavimas kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui, jo tarnybinių pareigų atlikimui, yra skirtingos sąvokos, tai nepagrįstai ir galbūt sąmoningai supainiota Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinės informacijos perdavimas kitam prokurorui jo tarnybinėms funkcijoms atlikti pareiškėjui pripažinto nusižengimo metu nebuvo teisiškai reglamentuotas, išskyrus Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkte, kuris imperatyviai įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Šiuo aspektu nepasisakyta Teikime ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nors pareiškėjas savo poziciją grindė šia Prokurorų etikos kodekso norma teiktame paaiškinime.

5. Pareiškėjas nesutiko, kad prokurorui K. V. pateikti duomenys yra ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenys, nes sprendimas naudoti kitame ikiteisminiame tyrime (t. y. Nr. 06-1-10003-12) ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 surinktus duomenis yra priimtas be teisėto pagrindo ir pažeidžiant aukštesniojo prokuroro rezoliucija įformintą nurodymą, kuris yra ant pareiškėjo parengtos 2013 m. liepos 30 d. išvados pirmojo lapo. Minėtoje išvadoje apskritai nėra jokių duomenų apie jokio asmens privatų gyvenimą, tik duomenys apie galbūt padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriems asmens duomenų apsauga paprastai netaikoma, nebent šie duomenys būtų nustatyta tvarka įslaptinti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime neanalizuojama, kaip informacijos, gautos nutrauktame ikiteisminiame tyrime dėl veikų, dėl kurių yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, perdavimas kitam prokurorui jo tiesioginėms funkcijoms atlikti, juo labiau, kad tie patys duomenys nuo 2005 metų ne kartą jau buvo viešinami, aptariami, analizuojami ir komentuojami žiniasklaidoje, galėjo ar vis dar gali sukelti kokias nors neigiamas pasekmes neįvardintiems asmenims, ar kitam dėl visiškai kitų veikų atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

6. Pareiškėjo nuomone, jo atlikti veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip BPK 177 straipsnio ir Duomenų skelbimo rekomendacijų 10 ir 12.1 punktų pažeidimas. Pagal minėtų rekomendacijų 5 punktą, ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas yra suprantamas kaip informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Tačiau nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Teikime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad pareiškėjas atskleidė ar siekė atskleisti, ar dėl aplaidumo sudarė sąlygas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms. Pareiškėjas vykdant tarnybines funkcijas gautą informaciją perdavė kitam prokurorui, kuriam neapribota teisė disponuoti tarnybine informacija. Pareiškėjas jokių ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidė, tik perdavė juos kitam prokurorui jo tiesioginėms tarnybos funkcijoms vykdyti, todėl BPK 177 straipsnio ir Duomenų skelbimo rekomendacijų 10 ir 12.1 punktų nepažeidė. Kadangi pareiškėjas jokių proceso dalyvių nesupažindino su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir sprendimų šiuo klausimu nepriėmė, pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidęs BPK 181 straipsnio 5–6 dalių nuostatas, o Kompetencijos nuostatų 9 punktas nenustato tvarkos dėl duomenų perdavimo kitam prokurorui, nenurodo, jog negalima jų perduoti, jei nuo to momento, kai jie buvo parengti, pasikeitė prokuroro pareigos, pavaldumas bei aukštesniojo prokuroro statuso ribos. Pareiškėjui pripažintas Kompetencijos nuostatų pažeidimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas faktiniais duomenimis bei teisiniu vertinimu.

7. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1 ir 5.6.2 punktus, nes jo paties parengto Išvados ruošinio perdavimas nelaikytinas informacijos ir duomenų perdavimu, viešinimu išorinės aplinkos subjektams, visuomenei bei suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas Generalinio prokuroro pavaduotojo pavedimu surašytos išvados, jam žinomų ikiteisminių tyrimų duomenų bei jų metu priimtų sprendimų nei viešai, nei privačiai išorinės aplinkos subjektams nekomentavo, jose esančios informacijos neskelbė ir neplatino. Pripažinti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Informaciją, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, prokurorui K. V. pareiškėjas perdavė vykdydamas Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkte numatytą pareigą, vedinas tarnybinių tikslų ir siekdamas apginti valstybės interesus. Pripažintas tarnybinis nusižengimas jokių negatyvių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, o priešingi Tarnybinio patikrinimo išvados ir Teikimo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Tai įvertinus, neanalizuotinas ir priežastinis ryšis tarp nesamų teisės aktų pažeidimų ir neatsiradusių pasekmių.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal teisės doktriną negalima atsakomybė už veiksmą, kuris nėra uždraustas jo padarymo metu, pareiškėjo negalima bausti už Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 papunkčio reikalavimų vykdymą tarnybos tikslais ir siekiant apginti valstybės interesus. Vien tai sudaro pagrindą pripažinti Rezoliuciją neteisėta ir nepagrįsta.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Generalinis prokuroras pritarė Teikimui ir tokiu būdu konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pareiškėjas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Pareiškėjas, gavęs prokuroro K. V. prašymą elektroniniu paštu, į šio prokuroro tarnybinį paštą išsiuntė elektroninį laišką ir kaip jo priedą išsiuntė savo vardu surašytą, tačiau nepasirašytą Generalinio prokuroro pavaduotojui D. R. adresuotą Išvados ruošinį, kuriame yra minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“, UAB „City Service“ ir UAB „Litesko“ veikla: pažyma, procesinių prievartos priemonių turinys, kratų metu ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų pagrindu kuriamos versijos.

Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų ir konstatuojant jo tarnybinį nusižengimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjo teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Rezoliucija dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo priimta kompetentingo subjekto, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, ji neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime nurodyti visi būtini padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti tiek pareiškėjo rengtos Išvados ruošinio turėjimo ir jo susirašinėjimo su prokuroru K. V. faktai, tiek ir šios išvados pateikimo (išsiuntimo) iš jo tarnybinio elektroninio pašto dėžutės į K. V. tarnybinį elektroninį paštą, faktai, išanalizuota abiejų prokurorų kompetencija ir kitos reikšmingos aplinkybės. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, todėl neaišku, kodėl skunde teigiama, kad Tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

Pareiškėjo keliamas klausimas dėl to, ar jo išsiųstame dokumente esantys duomenys laikytini ikiteisminių tyrimų duomenimis, išeina iš nagrinėjamos administracinės bylos ribų ir priklauso baudžiamojo proceso reglamentavimo sričiai (BPK 162 str.). Šis klausimas buvo išspręstas prokuroro S. S. iki šiol galiojančiu 2015 m. spalio 22 d. nutarimu leisti panaudoti informaciją, esančią ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-505-04, perkeliant joje esančius dokumentus į ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 bylą. Pareiškėjas Išvados ruošinį nusiuntė prokurorui K.

V., praėjus 4 metams po jos surašymo, todėl turėjo pasidomėti, koks yra jos statusas, ar ji tapo ikiteisminio tyrimo duomenimis, kreiptis tuo klausimu į prokurorus T. M. ir Z. T..

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10003-12 organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo iki 2013 m. spalio 1 d., t. y. nuo tos dienos jis paskirtas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru ir jo kompetencija nurodyto ikiteisminio tyrimo atžvilgiu pasibaigė, o apygardos vyriausiojo prokuroro kompetencija nustatyta Kompetencijos nuostatų 9 punkte, kuriame nenumatyta funkcija teikti duomenis iš ikiteisminio tyrimo bylų, kurios kadaise buvo jo kontrolėje. BPK 177 straipsnio nuostatos draudžia skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro (turimas omenyje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras) leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nagrinėjamu atveju tik prokuroras T. M. galėjo nuspręsti, ar leisti prokurorui K. V. susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenimis, jei taip – kokia apimtimi.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo minima Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkto nuostata, kuri įpareigoja prokurorą keistis informacija, neapima ikiteisminio tyrimo duomenų. Pareiškėjas privalėjo laikytis nurodyto ir kitų prokurorų etikos principų – visada veikti protingai ir teisėtai, neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų suinteresuotiems asmenims, o prireikus tai padaryti – veikti atsakingai, laikytis nustatytos tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjas veikė neprotingai ir neteisingai, nesusilaikė nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios, be teisinio ir moralinio pagrindo ikiteisminio tyrimo duomenis paskelbė suinteresuotam asmeniui ir pateikė, vykdant tarnybines pareigas gautus duomenis prokurorui K. V.. Pareiškėjo argumentai dėl tyčios, nukreiptos ne į tarnybinį nusižengimą, o į tarnybinių pareigų vykdymą, įvertinti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime kaip lengvinanti aplinkybė.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Išvados ruošinį K. V. nusiuntė negavęs oficialaus paklausimo dėl duomenų išreikalavimo tikslo, t. y. nebuvo išsiaiškinęs, kokiu tikslu jų prašoma. Pareiškėjas neišsiaiškino, ar prokuroras K. V. turėjo leidimą susipažinti su ikiteisminių tyrimų duomenimis, neįsitikino, ar Išvados ruošinyje minimi ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 duomenys nėra perkelti ir jau pripažinti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenimis BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo ir K. V. elektroninių laiškų turinio spręstina, kad pareiškėjo perduota informacija galėjo pakliūti ir išorinės aplinkos subjektams. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip Duomenų teikimo rekomendacijų reikalavimų 10 ir 12.1 punktų pažeidimas.

14. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime konstatuota, jog dėl padaryto pažeidimo kilo neigiami padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo veiksmais, t. y. neįgyvendintos BPK 177 ir 181 straipsnių nuostatos, o ikiteisminio tyrimo duomenų disponavimo tvarkos pažeidimas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje. Šie duomenys išskirtiniai, nes jie renkami labai konkrečiam tikslui – teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, o tai gali padaryti tik teismas. Bet koks tokių duomenų panaudojimas ne baudžiamajame procese, o kitiems tikslams pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Pareiga neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų tenka ne tik ikiteisminio tyrimo subjektams, bet ir visiems kitiems proceso dalyviams bei asmenims, dalyvavusiems ar atsitiktinai stebėjusiems ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą. Tarnybinio patikrinimo metu vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui prokuroras T. M. paaiškino, kad Išvados ruošinyje yra minimi ikiteisminių tyrimų gana išsamūs duomenys. Toks ikiteisminio tyrimo duomenų platinimas nepaisant nei to platinimo tikslų, nei adresatų, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje, pvz., neatsakingai kam nors juos panaudojant viešoje erdvėje ar perduodant kuriai nors suinteresuotai pusei. Šiuo atveju pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, net jei tuo nesukeliami neigiami padariniai.

15. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai nustatytos ir įvertintos visos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, motyvuotoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime aprašyta nusižengimo sudėtis, pateiktas tarnybinio nusižengimo teisinis vertinimas, pasiūlyta neskirti pažeidėjui tarnybinės nuobaudos, apsiribojant tarnybinio nusižengimo konstatavimu. Pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti visomis Nuostatų 22 punkte suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su Tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, nepateikė jo veikos kompetentingo ir kvalifikuoto teisinio įvertinimo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras A. K., atlikęs tarnybinį patikrinimą inter alia (lot. k. be kita ko) dėl pareiškėjo (Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. M.) veiksmų, 2017 m. lapkričio 20 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje, be kita ko, pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą šios išvados konstatuojamoje dalyje, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad:

1) pareiškėjas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, neteisėtai atskleidė ir išplatino neskelbtinus ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 duomenis, t. y. nuo 2013 m. spalio d. nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12, be ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12 vadovaujančio prokuroro T. M. ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 vadovavusio prokuroro Z. T. leidimo ir neturėdamas aukštesniųjų prokurorų pavedimų, susijusių su nurodytais ikiteisminiais tyrimais, 2017 m. gegužės 9 d., 07.46 val., gavęs iš adresato (duomenys neskelbtini) prokuroro K.

V. elektroninį laišką („Sveikas, primenu, kad žadėjau pažiūrėti pokalbių išklotinę iš Tavo buvusios bylos (jeigu netiksliai suformulavau, tai nepyk). Aš turiu galvoje Rubikon bylą“), iš savo tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 9 d., 09.09 val., išsiuntė į prokuroro K. V. tarnybinį elektroninį paštą elektroninį laišką („Labas, patikslinu, kad visos išklotinės yra byloje, aš jų neturiu, žadėjau atsiųsti tik savo surašytą išvadą. Ją prisegu, tik prašau, jei joje esantys duomenys turės reikšmės paties darbams, gauti ją iš GP kanceliarijos (buvo pateikta GP pavaduotojui).

Po šios išvados surašymo S. S. tuoj pat atėmė iš manęs VE bylą. Nenorėčiau, kad vėl „alfa“ kaltų straipsnius apie mano neva nutekintą konfidencialią bylos informaciją. Ačiū“), prisegdamas prie šio laiško jo vardu surašytą, tačiau nepasirašytą (neskenuotą, be registracijos numerio), Generalinio prokuroro pavaduotojui D. R. adresuotą 2013 m. liepos 30 d. išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo“ iš 11 lapų, kurioje yra minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Vilniaus energija“, UAB „City Service“ ir UAB „Litesko“ veikla (pažyma, procesinių prievartos priemonių turinys, kratų metu ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų pagrindu kuriamos versijos);

2) tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė aktualios redakcijos BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Kompetencijos nuostatų 9 punkto, Duomenų skelbimo rekomendacijų 10, 12.1 punktų, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1, 5.6.2, 5.6.3 punktų reikalavimus ir nuostatas;

3) pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas veikimu, netinkamai atliekant savo pareigas, padarytas tyčia (netiesioginė tyčia). Dėl padaryto nusižengimo kilo šie neigiami padariniai, t. y. buvo neįgyvendintos BPK 177 ir 181 straipsnių nuostatos, kurių paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, valstybės interesus, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir saugant žinias apie asmens privatų gyvenimą, siekiant užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę, ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą. Susidariusi situacija, kuomet prokuroras, be tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, platina to ikiteisminio tyrimo duomenis yra neteisėta nepaisant nei to platinimo tikslų, nei adresatų.

Ikiteisminio tyrimo duomenų platinimo tvarka yra griežtai reglamentuota, šiuo atveju buvo pažeista ir to pažeidimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje, pvz., neatsakingai kam nors panaudojus ikiteisminių tyrimų duomenis, aprašytus 2013 m. liepos 30 d. išvadoje, viešojoje erdvėje ar perduodant kuriai nors suinteresuotai pusei. Šie neigiami padariniai yra priežastiniame ryšyje su tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta;

4) manytina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo tikslas bus pasiektas, nepaskyrus pareiškėjui tarnybinės nuobaudos;

5) atsižvelgiant į tai, kad prokurorai K. V. ir S. M. (pareiškėjas) veikė vedini tarnybinių tikslų, padarė tarnybinius nusižengimus siekdami apginti valstybės interesus, charakterizuojami teigiamai, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaip lengvinanti aplinkybė galima laikyti tai, kad abu prokurorai veikė vedini tarnybinių tikslų, tikrinamiems prokurorams netaikytina tarnybinė atsakomybė.

18. Teismas nustatė, kad susipažinęs su Tarnybinio patikrinimo išvada, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2017 m. lapkričio 28 d. surašė Teikimą, kuriame, be kita ko, pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti. Teikime, be kita ko, konstatuota, kad:

1) pareiškėjas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 duomenis, t. y. nuo 2013 m. spalio 1 d. nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12, be ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12 ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 vadovavusių prokurorų leidimo ir neturėdamas aukštesniųjų prokurorų pavedimų, susijusių su nurodytais ikiteisminiais tyrimais, 2017 m. gegužės 9 d., 07.46 val., gavęs iš adresato (duomenys neskelbtini) prokuroro K.

V. elektroninį laišką („Sveikas, primenu, kad žadėjau pažiūrėti pokalbių išklotinę iš Tavo buvusios bylos jeigu netiksliai suformulavau, tai nepyk). Aš turiu galvoje Rubikon bylą <...>“), iš savo tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 9 d., 09.09 val., išsiuntė į prokuroro K. V. tarnybinį elektroninį paštą elektroninį laišką („Labas, patikslinu, kad visos išklotinės yra byloje, aš jų neturiu, žadėjau atsiųsti tik savo surašytą išvadą. Ją prisegu, tik prašau, jei joje esantys duomenys turės reikšmės paties darbams, gauti ją iš GP kanceliarijos (buvo pateikta GP pavaduotojui).

Po šios išvados surašymo S. S. tuoj pat atėmė iš manęs VE bylą. Nenorėčiau, kad vėl „alfa“ kaltų straipsnius apie mano neva nutekintą konfidencialią bylos informaciją. Ačiū.“), prisegdamas prie šio laiško savo vardu surašytą, tačiau nepasirašytą (neskenuotą, be registracijos numerio), Generalinio prokuroro pavaduotojui D. R. adresuotą 2013 m. liepos 30 d. išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo“ (11 lapų), kurioje yra minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Vilniaus energija“, UAB „City service“ ir UAB „Litesko“ veikla (pažyma, procesinių prievartos priemonių turinys, kratų metu ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų pagrindu kuriamos versijos);

2) tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė aktualios redakcijos BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Kompetencijos nuostatų 9 punkto, Duomenų skelbimo rekomendacijų 10, 12.1 punktų, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1, 5.6.2 punktų reikalavimus ir nuostatas; 3) šis tarnybinis nusižengimas padarytas tyčiniais (netiesioginė tyčia) aktyviais veiksmais. Dėl padaryto nusižengimo kilo neigiami padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo veiksmais, t. y. neįgyvendintos BPK 177 ir 181 straipsnių nuostatos, kurių paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, valstybės interesus, laikantis nekaltumo prezumpcijos, saugant žinias apie asmens privatų gyvenimą, siekiant užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą.

Situacija, kai prokuroras be tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, atskleidžia ikiteisminio tyrimo duomenis yra neteisėta nepaisant to, kokie yra tokių veiksmų tikslai ir kas yra duomenų gavėjai. Disponavimo ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarka yra griežtai reglamentuota, šiuo atveju buvo pažeista ir to pažeidimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje;

4) pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta;

5) pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veikė vedinas tarnybinių tikslų, siekė atskleisti problemos mastą, apginant Lietuvos valstybės interesus (Veolia grupės pareikšta pretenzija Vašingtono ICSID siekia 118 mln. eurų), mokesčių mokėtojų teises gauti paslaugas už teisingą kainą;

6) tarnybiniu nusižengimu laikomas ne pats keitimosi tarnybine informacija faktas, o tai, kad tam tikra, specifine ir jautria šios informacijos dalimi – ikiteisminio tyrimo duomenimis – buvo disponuojama, ji atskleidžiama, gaunama ir naudojama nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nesuderinus savo veiksmų su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru;

7) sprendžiant, be kita ko, dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertinama ir tai, kad jis neturi tarnybinių nuobaudų, charakterizuojamas iš esmės teigiamai;

8) atsižvelgiant į prokurorų tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, prokurorus charakterizuojančius duomenis, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, manytina, kad tarnybinio patikrinimo tikslas bus pasiektas ir nepaskyrus pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, apsiribojant tarnybinio nusižengimo konstatavimu. Generalinis prokuroras 2017 m. lapkričio 28 d. skundžiama Rezoliucija pritarė Teikimui, t. y., be kita ko, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikė ir nuobaudos neskyrė.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra prokuroras ir aptarė prokurorų funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje bei Prokuratūros įstatyme, taip pat prokurorų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn tvarką. Kadangi byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo terminų ir procedūrų, todėl dėl to teismas sprendime papildomai nepasisakė, taip pat nurodė, jog byloje nėra ginčo ir dėl esminių Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime nustatytų faktinių aplinkybių, jas patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

20. Teismas, įvertinęs aktualios redakcijos BPK 177 straipsnyje, 181 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalies 4 punkte, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Kompetencijos nuostatų 9 punkte, Duomenų skelbimo rekomendacijų 10, 12.1 punktuose, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1, 5.6.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, sprendė, kad:

1) ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, tokie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui suteikus leidimą (BPK 177 str. 1, 2 d.; Duomenų skelbimo rekomendacijų, kurių, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d. privalo laikytis visi prokurorai, 10 p.). Su ikiteisminio tyrimo medžiaga gali susipažinti tik BPK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kuriems nepriskiriami prokurorai ir apygardų prokurorai, susipažinimo su tokia medžiaga metu neorganizuojantys ir nevadovaujantys ikiteisminiam tyrimui (BPK 181 str. 5 d., Kompetencijos nuostatų 9 p.).

Skelbiant ikiteisminio tyrimo duomenis, laikomasi teisėtumo, etiškumo ir proporcingumo principų (Duomenų skelbimo rekomendacijų 12.1 p.). Sistemiškai, nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pagal jį iš bendro draudimo skelbti (perduoti) ar gauti ikiteisminio tyrimo duomenis nėra daroma jokių išimčių prokurorams, įskaitant apygardų prokurorus, tokių duomenų skelbimo (perdavimo) ar gavimo metu konkretaus ikiteisminio tyrimo neorganizuojantiems ir jam nevadovaujantiems. Atvejai, kai konkrečiam ikiteisminiam tyrimui nebevadovaujantis prokuroras paskelbia (perduoda) tokio ikiteisminio tyrimo duomenis, vertintini kaip teisėtumo, etiškumo principų pažeidimas;

2) susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas (BPK 181 str. 6 d. 4 p.). Taigi ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarančių dokumentų kopijas draudžiama turėti ir prokurorui, nebeorganizuojančiam ir nebevadovaujančiam ikiteisminiam tyrimui, kurį jis anksčiau organizavo, ar jam vadovavo;

3) Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta prokurorų pareiga nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija, kitaip negu nustato įstatymai, be kita ko, reiškia ir prokurorų pareigą nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims (įskaitant šia informacija nedisponuojančius prokurorus) naudotis kitų prokurorų organizuojamo ir vadovaujamo ikiteisminio tyrimo duomenimis. Šios pareigos nevykdantys asmenys pagrįstai gali būti laikomi pažeidusiais Prokurorų etikos kodekso 5.1.1 punkte įtvirtintus teisingumo principo, taip pat šio kodekso 5.6.1, 5.6.2 punktuose įtvirtintus konfidencialumo principų imperatyvus.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prokurorui K. V. perduotame Išvados ruošinyje esančią informaciją visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime išdėstyta pozicija, kad Išvados ruošinyje yra minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Vilniaus energija“, UAB „City service“ ir UAB „Litesko“ veikla (pažyma, procesinių prievartos priemonių turinys, kratų metu ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų pagrindu kuriamos versijos). Teismas vertino, kad tokio pobūdžio informacija pagrįstai įvardinta ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenimis. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti, iš 2017 m. gegužės 9 d. pareiškėjo prokurorui K. V. į tarnybinį elektroninį paštą išsiųsto elektroninio laiško turinio („Labas, patikslinu, kad visos išklotinės yra byloje, aš jų neturiu, žadėjau atsiųsti tik savo surašytą išvadą. Ją prisegu, tik prašau, jei joje esantys duomenys turės reikšmės paties darbams, gauti ją iš GP kanceliarijos (buvo pateikta GP pavaduotojui). Po šios išvados surašymo S. S. tuoj pat atėmė iš manęs VE bylą. Nenorėčiau, kad vėl „alfa“ kaltų straipsnius apie mano neva nutekintą konfidencialią bylos informaciją. Ačiū.“), pareiškėjas, persiųsdamas Išvados ruošinį suprato, kad kolegai suteikia ikiteisminių tyrimų duomenis. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo poziciją, kad 2013 m. liepos 30 d. Išvadoje nėra ikiteisminių tyrimų duomenų, teismas vertino kritiškai.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad savo Išvados ruošinį prokurorui K. V. elektroniniu paštu jis persiuntė vadovaudamasis Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punktu, kuris, pareiškėjo nuomone, imperatyviai įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, nurodė, kad minėtame punkte įtvirtintas solidarumo principas ir nustatyta, kad, juo vadovaudamasis prokuroras privalo keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, tobulinti profesinius įgūdžius ir gilinti žinias, jas perduoti mažesnę profesinę patirtį turintiems prokurorams. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nurodytame Prokurorų etikos kodekso punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam sudarė pagrindą, nepaisant BPK, Prokuratūros įstatymo, Kompetencijos nuostatų, Duomenų skelbimo rekomendacijų, Prokurorų etikos kodekso normose įtvirtintų imperatyvų, ne(be)organizuojant ir ne(be)vadovaujant ikiteisminiams tyrimams Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12, Išvados ruošinį, kuriame yra neskelbtinų šių ikiteisminių tyrimų duomenų, be tuos ikiteisminius tyrimus vykdančių prokurorų žinios perduoti šių ikiteisminių tyrimų neorganizuojančiam ir nevadovaujančiam prokurorui K. V.. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis nubaustas už Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 papunkčio reikalavimų vykdymą tarnybos tikslais ir siekiant apginti valstybės interesus, ir kad vien tai sudaro pagrindą pripažinti Rezoliuciją neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis Rezoliucija buvo pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą už veiksmą, kuris jo padarymo metu nebuvo uždraustas.

23. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad nei Teikime, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje neminima, kuo kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui perduota informacija galėjo pakenkti susijusiam ikiteisminiam tyrimui. Teikime nurodytos pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo neigiamos pasekmės, t. y. konstatuota, kad situacija, kai prokuroras be tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, atskleidžia ikiteisminio tyrimo duomenis yra neteisėta nepaisant to, kokie yra tokių veiksmų tikslai ir kas yra duomenų gavėjai; disponavimo ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarka yra griežtai reglamentuota, šiuo atveju buvo pažeista, ir to pažeidimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje. Teismas sutiko su tokiu Teikime pateiktu vertinimu.

24. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius dėl to, kad pareiškėjas nepažeidė BPK 177 straipsnio ir Duomenų skelbimo rekomendacijų 10 punkto ir 12.1 punktų, BPK 181 straipsnio 5–6 dalių, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1 ir 5.6.2 punktų.

25. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Generalinis prokuroras skundžiama Rezoliucija pagrįstai pritarė Teikime padarytai išvadai, kad pareiškėjas, nuo 2013 m. spalio 1 d. nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12, be šiam ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 vadovaujančio ir vadovavusio prokurorų leidimo, neturėdamas aukštesniųjų prokurorų pavedimų, susijusių su nurodytais ikiteisminiais tyrimais, prokurorui K. V. jo prašymu 2017 m. gegužės 9 d. tarnybiniu elektroniniu paštu perdavė Išvados ruošinį, kuriame minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys, ir taip pažeidė aktualios redakcijos BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Kompetencijos nuostatų 9 punkto, Duomenų skelbimo rekomendacijų 10, 12.1 punktų, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.6.1, 5.6.2 punktų nuostatas.

26. Teismas konstatavo, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai ir pagrįstai nustatyti visi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs prokuroras, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, prokuroro kaltė. Vertindamas pareiškėjo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas atsiliepime nurodo, jog ginčo informaciją prokurorui K. V. pareiškėjas perdavė sąmoningai ir tyčia, taip vykdydamas Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkte numatytą pareigą, vedinas tarnybinių tikslų ir siekdamas apginti valstybės interesus.

27. Teismo nuomone, Generalinis prokuroras skundžiama Rezoliucija pagristai pritarė Teikimui, t. y., be kita ko, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikė ir nuobaudos neskyrė. Tokiu būdu Generalinis prokuroras tinkamai atsižvelgė į pareiškėjo kaltę, tarnybinio pažeidimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio pažeidimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“, užrašytą ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605, kuria pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė atsakomybė netaikyta ir nuobauda neskirta.

29. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas sprendime nurodytas išvadas, nevertino faktinių aplinkybių, arba padarė jų neatitinkančias išvadas: deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėjo kitam prokurorui suteikta informacija yra ikiteisminio tyrimo duomenimis, neanalizuodamas ir nepaneigdamas skunde išdėstytų argumentų, kodėl kolegai perduota informacija neturėtų būti laikoma ikiteisminio tyrimo duomenimis. Iš bylos aplinkybių yra matyti, kad informaciją pareiškėjas gavo ne kaip ikiteisminiam tyrimui vadovavęs, jį organizavęs bei kontroliavęs ar aukštesnysis prokuroras, ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais ir priemonėmis, o vykdydamas Generalinio prokuroro pavaduotojo pavedimą patikrinti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateikti analitines išvadas. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie seniai nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 duomenų pripažinimą ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenimis ir jis neturėjo pagrindo manyti tai atsitikus, nes šis sprendimas prieštaravo tiek pareiškėjo išvadai, tiek joje rezoliucija įformintam aukštesniojo prokuroro – Generalinio prokuroro pavaduotojo imperatyviam nurodymui.

30. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad tarnybinę informaciją (paties parengtą išvadą) pareiškėjas prokurorui K. V. perdavė būdamas jo patikintas ir būdamas įsitikinęs, jog ši jam reikalinga nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės paklausimą bei, kad ji bus pateikta tik Generalinio prokuroro pavaduotojams, jokiems išoriniams subjektams nebus perduodama ir viešai neskelbiama. Pareiškėjas tvirtina, kad tokioje situacijoje nenumatė ir negalėjo numatyti jokių neigiamų pasekmių, juo labiau, kad jos faktiškai ir nekilo, o tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje jos yra nurodytos tik kaip hipotetinės, t. y. galėjusios kilti tik tuo atveju, jei jas neteisėtai būtų paviešinęs K. V. ir / ar Generalinio prokuroro pavaduotojai, nors nebuvo pagrindo manyti, kad jie taip pasielgs.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvada, jog 2017 m. gegužės 9 d. prokurorui K. V. į tarnybinį elektroninį paštą išsiųsto elektroninio laiško turinys įrodo, kad pareiškėjas suprato kolegai perduodąs ikiteisminio tyrimo duomenis, yra kardinaliai priešinga paties laiško turiniui, nes laiške ir yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenų (pokalbių išklotinių) pareiškėjas neturi, o gali tik duoti susipažinti savo paties surašytą analitinę išvadą. Iš laiško turinio akivaizdu, kad perduodamas kolegai tarnybinę informaciją, kuria disponuoti jam jokiais teisės aktais nebuvo nustatyta jokių apribojimų, pareiškėjas kolegą (laisva forma) įspėjo, kad tuo atveju, jei ją reikėtų naudoti perduodant išorės subjektams, jis turėtų ją gauti oficialiai. Taigi pareiškėjas tvirtina ėmęsis atsargumo priemonių užtikrinti, kad informacija nebūtų neteisėtai paviešinta.

32. Pareiškėjas nurodo, kad analizuodamas ir grįsdamas savo sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. ignoravo skundo argumentą ir teisinį reglamentavimą, nustatytą Duomenų skelbimo rekomendacijų (pripažinto pažeidimo metu galiojusi Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 1-48 redakcija) 5 punkte, kuriame imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas yra suprantamas, kaip informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Konstatuoto pažeidimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė baigtinį ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo subjektų ratą, o kitas, nors nevadovaujantis ikiteisminiam tyrimui prokuroras, nėra nei visuomenė, nei jos informavimo priemonė, todėl normos, reglamentuojančios būtent ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimą, šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Duomenys buvo perduoti kitam, turinčiam tokias pačias teises disponuoti riboto naudojimo informacija ir tokią pačią atsakomybę už neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų bei kitokios tarnybinės informacijos atskleidimą, prokurorui jo tarnybinėms funkcijoms atlikti, ir negalėjo būti laikoma ikiteisminio tyrimo ar kitokių tarnybinio pobūdžio duomenų paskelbimu. Be to, kitam prokurorui perduota informacija ir jo buvo perduota tik aukštesniesiems prokurorams, o ne visuomenei ar žiniasklaidai, todėl teismas savo išvadas grindė be pagrindo išplėsdamas nurodytų teisės normų taikymo sritį ir subjektų ratą.

33. Pareiškėjas teigia, kad, grįsdamas sprendimą BPK 181 straipsnio 6 dalies 4 punktu, teismas neįvertino, kad šio straipsnio 1 dalyje yra išvardintas subjektų, kuriems ši norma taikoma, ratas – tai įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, be to, nurodoma, kad šių asmenų susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga galimas ikiteisminio tyrimo metu. Generalinio prokuroro pavaduotojo pavedimu analizuodamas nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą, pareiškėjas nebuvo nei vienu BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso dalyviu, todėl šis reglamentavimas pareiškėjui neturėjo būti taikomas. Be to, pareiškėjas nedarė ir neturėjo jokių patikrinto ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų, o tik paties parengtą analitinę pažymą, taigi teismas šiuo atveju pritaikė teisės normą, reglamentuojančią visiškai kitą teisinį santykį.

34. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo arba atmetė nenurodydamas jokių motyvų bei argumentų jo skundo teiginius, jog tarnybinės informacijos perdavimas kitam prokurorui jo tarnybinėms funkcijoms įgyvendinti, konstatuoto pažeidimo metu niekaip nebuvo reglamentuotas, išskyrus vieną nuostatą, išdėstytą Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 papunktyje, kuri imperatyviai įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Asmuo negali būti persekiojamas už veikimą, kuris nebuvo draudžiamas veikos padarymo metu, juo labiau už veikimą vykdant teisės aktų jam nustatytas pareigas, o esant teisės normų konkurencijai, turi būti taikoma atsakomybėn traukiamam asmeniui palankesnė teisės norma. Pareiškėjo surašytoje išvadoje nėra jokių duomenų apie jokio asmens asmeninį gyvenimą, tik duomenys apie galbūt padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurioms asmens duomenų apsauga paprastai netaikoma, nebent šie duomenys būtų nustatyta tvarka įslaptinti, kas nebuvo padaryta.

35. Pareiškėjas tvirtina, kad pripažintas tarnybinis pažeidimas jokių negatyvių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes dėl visų veikų, aptartų pareiškėjo kitam prokurorui perduotoje pažymoje yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, be to ši informacija buvo skirta pateikti tik Generalinio prokuroro pavaduotojams, didelė jos dalis jau buvo ne kartą atskleista ir komentuota žiniasklaidos priemonių ir kitų išorės subjektų, prokurorų, kurie taip pat ne(be)vadovavo ir ne(be)kontroliavo minėtų ikiteisminių tyrimų, o jų drausminės atsakomybės klausimai niekada nebuvo keliami, todėl pareiškėjas įžvelgia selektyvų vertinimą ir siekį atgrasyti prokuratūros darbuotojus nuo domėjimosi bei dalinimosi informacija institucijos viduje.

36. Pareiškėjo nuomone, kaltės forma (neatsargumas) yra konstatuota netinkamai, nes informaciją, kurią pareiškėjas laikė tokia, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, prokurorui K. V. perdavė sąmoningai ir tyčia, taip vykdydamas Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 papunktyje numatytą pareigą. Pareiškėjas pabrėžia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime yra nurodyta, kad jis taip veikė vedinas tarnybinių tikslų ir siekdamas apginti Lietuvos valstybės interesus, o jo tyčia buvo nukreipta ne į tarnybinio pažeidimo padarymą, o tik į tinkamą savo tarnybos ir pilietinių pareigų vykdymą. Pareiškėjo nuomone, jo skundas išnagrinėtas nevisiškai ir tendencingai, netinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

37. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovo nuomone, administracinė byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus materialiosios ir proceso teisės normų. BPK 177 straipsnio nuostatos draudžia skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro (t. y. ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro) leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Pareiškėjo minima Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punkte įtvirtinta nuostata neapima ikiteisminio tyrimo duomenų.

Pareiškėjas privalėjo laikytis nurodyto ir kitų prokurorų etikos principų – visada veikti protingai ir teisėtai, neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų suinteresuotiems asmenims, o prireikus tai padaryti – veikti atsakingai, laikytis nustatytos tvarkos. Todėl yra pagrįstas teismo pritarimas skundžiama Rezoliucija konstatuotiems pareiškėjo tarnybinio pažeidimo faktinėms aplinkybėms, jo kvalifikavimui ir išvadoms dėl kaltės formos, pažeidimo neigiamų padarinių bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių.

Pareiškėjo motyvas, kad jis buvo patikintas ir įsitikinęs, jog teikiama informacija reikalinga prokurorui K. V. atliekant tarnybinę užduotį, neeliminuoja jo tarnybinio pažeidimo sudėties. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog ši aplinkybė yra įvertinta tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime kaip lengvinanti aplinkybė. Kartu teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 30 d. išvadą K. V. nusiuntė negavęs oficialaus paklausimo dėl duomenų išreikalavimo tikslo, t. y. nebuvo išsiaiškinęs, kokiu tikslu jos prašoma; neišsiaiškino, ar prokuroras K.

V. turėjo leidimą susipažinti su ikiteisminių tyrimų duomenimis, neįsitikino, ar išvadoje minimi ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 duomenys nėra perkelti ir jau pripažinti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10003-12 duomenimis BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, elektroninio laiško turinys patvirtina paties pareiškėjo abejones dėl 2013 m. liepos 30 d. išvados siuntimo teisėtumo. Teismo sprendime nurodyta, kad iš pareiškėjo ir K. V. elektroninių laiškų turinio spręstina, kad pareiškėjo perduota informacija galėjo pakliūti ir išorinės aplinkos subjektams, todėl tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai vertinti kaip Duomenų teikimo rekomendacijų 10 ir 12.1 punktų pažeidimas.

Atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino teisinį reguliavimą konstatuodamas, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga gali susipažinti tik BPK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kuriems nepriskiriami prokurorai ir apygardų prokurorai, susipažinimo su tokia medžiaga metu neorganizuojantys ir nevadovaujantys ikiteisminiam tyrimui. Todėl skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai nustatyta, kad atvejai, kai konkrečiam ikiteisminiam tyrimui nevadovaujantis prokuroras paskelbia (perduoda) jam nepriskirto ikiteisminio tyrimo duomenis, vertintini kaip teisėtumo, etiškumo principų ir BPK 181 straipsnio 6 dalies 4 punkto pažeidimas.

Teismas pagrįstai nurodė, jog Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta prokurorų pareiga nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kitokia konfidencialia informacija kitaip negu nustato įstatymai, be kita ko, reiškia ir prokurorų pareigą nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims (įskaitant šia informacija nedisponuojančius prokurorus) naudotis kitų prokurorų organizuojamo ir vadovaujamo ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl šios pareigos nevykdantys asmenys pagrįstai gali būti laikomi pažeidusiais Prokurorų etikos kodekso 5.1.1 punkte įtvirtintus teisingumo principo, taip pat šio kodekso 5.6.1 ir 5.6.2 punktuose įtvirtintus konfidencialumo principų imperatyvus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas informaciją prokurorui K. V. perdavė sąmoningai ir tyčia, tokia išvadą padarydamas iš paties pareiškėjo skundo. Teikime taip pat konstatuota, kad aptariamas tarnybinis nusižengimas padarytas tyčiniais (netiesioginė tyčia), aktyviais veiksmais, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam pripažintos kaltės formos (neatsargumas) netinkamo konstatavimo yra nesuprantamas ir atmestinas. Pareiškėjo argumentas, kad kitam prokurorui tarnybiniam naudojimui perduota informacija negalėjo pakenkti susijusiam ikiteisminiam tyrimui, vertintina kaip jo gynybinė pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucijos „pritariu“, užrašytos ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605, dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė atsakomybė netaikyta ir nuobauda neskirta, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.

41. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. teikime Nr. 17.9.-6605 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui konstatuota, kad pareiškėjas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 duomenis, o būtent: nuo 2013-10-01 nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12, be ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12 vadovaujančio ONKTD prokuroro T. M. ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 vadovavusio ONKTD prokuroro Z. T. leidimo ir neturėdamas aukštesniųjų prokurorų pavedimų, susijusių su nurodytais ikiteisminiais tyrimais, 2017-05-09, 07.46 val., gavęs iš adresato (duomenys neskelbtini) Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro K. V. elektroninį laišką: „Sveikas, primenu, kad žadėjai pažiūrėti pokalbių išklotinę iš Tavo buvusios bylos (jeigu netiksliai suformulavau, tai nepyk). Aš turiu galvoje Rubikon bylą <...>“, iš savo tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2017-05-09, 09.09 val., išsiuntė į prokuroro K. V. tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką: „Labas, patikslinu, kad visos išklotinės yra byloje, aš jų neturiu, žadėjau atsiųsti tik savo surašytą išvadą. Ją prisegu, tik prašau, jei joje esantys duomenys turės reikšmės paties darbams, gauti ją iš GP kanceliarijos (buvo pateikta GP pavaduotojui). Po šios išvados surašymo S. S. tuoj pat atėmė iš manęs VE bylą. Nenorėčiau, kad vėl "alfa” kaltų straipsnius apie mano neva nutekintą konfidencialią bylos informaciją. Ačiū.", prisegdamas prie šio laiško savo vardu surašytą, tačiau nepasirašytą (neskenuotą, be registracijos numerio), Generalinio prokuroro pavaduotojui D. R. adresuotą 2013-07-30 išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo“ (11 lapų), kurioje yra minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505- 04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Vilniaus energija“, UAB „City Service“ ir UAB „Litesko“ veikla (pažyma, procesinių prievartos priemonių turinys, kratų metu ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų pagrindu kuriamos versijos).

42. Tokiais veiksmais S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. 1-141 (2014-12-30 įsakymo Nr. 1-290 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 9 punkto, Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-02-10 įsakymu Nr. 1-48 (rekomendacijos galiojo nuo 2011- 02-18 iki 2017-08-19), 10 punkto, 12.1 papunkčio, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-04-30 įsakymu Nr. 1-68 (2012-01-09 įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.1.1, 5.6.1, 5.6.2 papunkčių reikalavimus ir nuostatas.

43. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2013 m. gegužės 7 d. pavedimu Nr. PV-10 „Dėl ikiteisminio tyrimo patikrinimo“ pavedė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui S. M. iki 2013 m. gegužės 31 d. patikrinti 2009 m. gruodžio 9 d. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Z. T. nutarimu nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 medžiagą ir priimto procesinio sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas, vykdydamas pavedimą, 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojui pateikė išvadą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo.

44. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės kaltinamas tuo, jog nuo 2003 m. spalio 1 d. nebevadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10003-12, be šiam ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-505-04 vadovaujančio ir vadovavusio prokurorų leidimų, neturėdamas aukštesniųjų prokurorų pavedimų, susijusių su nurodytais ikiteisminiais tyrimais, prokurorui K. V. jo prašymu 2017 m. gegužės 9 d. tarnybiniu elektroniniu paštu perdavė savo rengtos 2013 m. liepos 30 d. išvados dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-505-04 proceso sprendimo ruošinį, kurioje minimi ir cituojami neskelbtini ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-505-04 ir Nr. 06-1-10003-12 duomenys.

45. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas rengtą išvados projektą perdavė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui K. V., t. y. kitam prokurorui. Be to, S. M. 2017 m. gegužės 9 d. elektroniniame laiške, adresuotame K. V., nurodė, kad jei joje esantys duomenys turės reikšmės paties darbams, gauti ją iš GP kanceliarijos (buvo pateikta GP pavaduotojui). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas buvo perduotos analitinės išvados rengėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju toks prokurorų tarpusavio (vidinis) apsikeitimas informacija (išvados ruošinio perdavimas kitam prokurorui) atliekant tarnybines funkcijas, nelaikytinas ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu. Tai reiškia, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, neteisėtai atskleidė ir išplatino neskelbtinus ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-10003-12 ir Nr. 07-1-505-04 duomenis. Priešingai, Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punktas įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas.

46. Pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal BPK 177 straipsnio 1 (ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius) ir 2 dalis (reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.

Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį), BPK 181 straipsnio 5 dalį (turintys teisę paduoti skundą dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenys, nurodyti BPK 214 straipsnio 3 dalyje, turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi) ir 6 dalies 4 punktą (susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose ir jų prieduose (nuotraukose, negatyvuose, garso, vaizdo įrašuose, skaitmeninės informacijos laikmenose ir kitaip fiksuojant techninių priemonių panaudojimo rezultatus), kai informacija gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ar BPK 154, 155, 158, 159, 160 straipsniuose nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi) ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą (prokurorai privalo saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai), Kompetencijos nuostatų 9 punktą (apibrėžia apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kompetenciją), Duomenų skelbimo rekomendacijų 10 (sprendimą dėl skelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų turinio ir apimties priima tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras; ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo subjektams jis privalo žodžiu ar raštu paaiškinti teisinius ir faktinius atsisakymo skelbti konkrečius ikiteisminio tyrimo duomenis pagrindus) ir 12.1 punktus (skelbiant ikiteisminio tyrimo duomenis laikomasi teisėtumo, etiškumo ir proporcingumo principų) bei Prokurorų etikos kodekso 5.1.1 (vadovaudamasis teisingumo principu, prokuroras privalo visada veikti protingai ir teisingai, priimti apgalvotus ir teisėtus sprendimus, prireikus paskelbti priimamų sprendimų motyvus ir argumentus), 5.6.1 (vadovaudamasis konfidencialumo principu prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios) ir 5.6.2 (neskelbti be teisinio ir moralinio pagrindo teisminio nagrinėjimo, ikiteisminio tyrimo ar prokurorinio patikrinimo duomenų visuomenei arba suinteresuotiems asmenims) punktus.

Šios bylos kontekste minėtų teisės aktų nuostatos nėra aktualios (skirtos reguliuoti kitokio pobūdžio teisiniams santykiams).

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, kadangi nepagrįstai pripažino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“, užrašytą ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605, teisėta ir pagrįsta, todėl yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucijos „pritariu“, užrašytos ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605, dalį, panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo S. M. skundą tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucijos „pritariu“, užrašytos ant 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605, dalį, kuria pripažinta, kad vyriausiasis prokuroras S. M. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė