2021-05-25 Nr. BB-3241-1-03-4-00017-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-125-689/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00017-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

2.1.1.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. P. pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, ir A. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir įgytas narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Ispanijos Karalystėje, Malagos provincijoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 123,125 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs automobilio „Kia TF (Optima)“ (Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinėje dalyje po bagažine įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, per Lenkijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, 2019 m. vasario 15 d. apie 13.04 val. kirto Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienas per Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardą, kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 97-ame kilometre, Salaperaugio k., Kalavarijos sav. ribose, ir neteisėtai gabeno įgytą narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos teritoriją, kol tą pačią dieną apie 13.52 val. kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 20-ame kilometre, Kauno r. sav. Stanaičių k. ribose, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad už A. P. padarytus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas nustato galimybę paskirti tik laisvės atėmimo bausmę, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Tačiau nustatydamas bausmės už nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, dydį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė nuteistajam A. P. švelnesnę, nei nustatyta įstatyme, bausmę. Pirmosios instancijos teismo nurodyti tokio sprendimo motyvai nėra tie, kurie leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokioje situacijoje paskirti mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nei nustatyta taikomo straipsnio sankcijoje. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį A. P. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas A. P. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

3. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad tokią pareigą teismui nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) buvo panaikinta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria paskirta galutinė bausmė, grindžiama esminiu baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies) taikymo ir aiškinimo pažeidimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17 pastraipoje buvo padaryta esminė klaida – prieštaravimas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria kasatoriui paskirtas bausmės atlikimas pataisos namuose, nurodydamas, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, nustačiusi teismui pareigą parinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšį, 2019 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. X1II-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Kasatorius nuteistas už veikas, padarytas laikotarpiu iki 2019 m. vasario 15 d. Vadinasi, baudžiamasis įstatymas, tiksliau, BK 50 straipsnio 3 dalis, tuo metu ne tik nebuvo įsigaliojęs (tai įvyko tik 2020 m. liepos 1 d.), bet net nebuvo priimtas (2019 m. liepos 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263). Tai aiškiai rodo, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nuteistojo teisinę padėtį, buvo priimtas vėliau, jau po nusikalstamų veikų padarymo, ir įsigaliojo tik po teisminio nagrinėjimo, o apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu pažeidė lex retro non agit principą bei BK 3 straipsnio 3 dalį, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos šiuo klausimu.

4.3. Baudžiamojo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo nustatyta ne tik teismo teisė paskirti konkrečią bausmės atlikimo vietą, t. y. kalėjime ar pataisos namuose (baudžiamojo įstatymo 2003 m. gegužės l d. redakcija), bet, svarbiausia, buvo galimybė atlikti bausmę pataisos namuose (pati tinkamiausia, palankiausia nuteistajam), tai yra žymiai geriau už kalėjimo režimą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kasatoriui atlikti bausmę pataisos namuose, teisingai pritaikė ir išaiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 50 straipsnio 3 dalį. Galiojantis BK straipsnis, kaip materialinė baudžiamoji teisė, negali būti išaiškintas ar paneigtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, nes teisę pritaikyti šią BK 50 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri galiojo A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo, ir teismas teisingai ir teisėtai paskyrė jam bausmės atlikimą pataisos namuose.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir nukrypo nuo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo kriterijų, suformuotų teismų praktikoje.

4.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta: „Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis būtų nusikalstamų veikų iniciatorius arba organizatorius, kad būtų dalyvavęs nusikalstamos veikos planavime, slėptuvių įrengime ir narkotinės medžiagos slėpime, kad veika būtų versliška ir trukusi ilgą laiką. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis atliko kitokią, ne tik kurjerio funkciją, siekdamas tokiais savo veiksmais išspręsti savo finansines problemas. Nurodyta narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos, nebuvo panaudota.“ Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 13 punkte, nesilaikydamas kaltinamojo akto ir visos baudžiamosios bylos nustatytų ribų, pasisakė, kas būtų, jei kasatorius būtų pripažintas nusikaltimo organizatoriumi arba iniciatoriumi. Šie motyvai laikytini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 14 pastraipoje paskyrė griežtesnę bausmę, remdamasis tuo, kad gabentų narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, o aplinkybę, kad narkotinės medžiagos nepateko į neteisėtą apyvartą, traktavo kaip neturinčią teisinės reikšmės.

4.6. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, susijusi su jo gabentomis narkotinėmis medžiagomis, kurios taip ir nepasiekė savo vartotojo, liudija tai, kad jo įvykdyta nusikalstama veika nesukėlė jokių padarinių ir yra mažesnio pavojingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika neleidžia pernelyg didelės reikšmės teikti vienam iš nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios pusės požymių (narkotinės medžiagos kiekis), apeinant kitus baudžiamosios bylos aspektus. Šie motyvai turi dvigubos bausmės (pakartotinio nubaudimo) elementų, kai objektyviosios nusikaltimo sudėties požymiai (medžiagos kiekis) pakartotinai taikomi ir griežtesnės bausmės paskyrimui. Yra pagrindas teigti, kad tokiu būdu buvo pažeistos ir kasacinių nutarčių nuostatos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452-788/2016, 2K-340-648/2017, 2K-296-788/2017, 2K-276-1073/2020 ir kt.).

4.7. Nagrinėjamoje byloje ypač svarbi yra kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad narkotinės medžiagos (metamfetaminas, o ne kanapių produktai) nepasiekė gavėjo, ir, nesant duomenų apie kokį nors tokių narkotinių medžiagų platinimą tretiesiems asmenims, nuteistajam buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-1073/2020, kurioje nebuvo galimybės pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, situacija buvo visiškai kitokia: kaltininkas tinkamai nepripažino savo kaltės, įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnamečius asmenis. Visiškai kitokia buvo situacija, lėmusi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą kasacinėje nutartyje Nr. 2K-119-689/2020, – kaltininkas veikė organizuota grupe ir bendrininkų grupe, padarė kelias nusikalstamas veikas, veikė kaip narkotinių medžiagų tiekėjas į bausmės atlikimo vietas (pataisos namus). Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-49-976/2020 buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis ir nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

4.8. Teisinis reguliavimas dėl kanapių apyvartos ir jos gamybos produktų pastaruoju metu kardinaliai pasikeitė. Šių produktų laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo tam tikro medžiagos kiekio Kanadoje, Gruzijoje, Argentinoje, Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Urugvajuje, 34 JAV valstijose (medicinoje), 15 JAV valstijų toks elgesys yra visiškai legalus. Pažymėtina, kad Rusijos Federacijoje kanapių produktai yra legalizuoti ir leidžiama turėti su savimi iki 6 gramų šio produkto. Tai nereiškia kasatoriaus bandymo sumažinti savo kaltę, tačiau pasaulinė baudžiamosios teisės politika dėl kanapių legalizavimo ar dekriminalizavimo turi reikšmę vertinant tai kaip pagrindą pripažinti šią veiką mažiau pavojinga ir pritaikyti kriterijus, nustatytus BK 54 straipsnio 3 dalyje. Pats neteisėtas medžiagų gabenimo tikslas nėra susijęs su galutiniu šių medžiagų vartojimu Lietuvoje ir taip Lietuvos Respublikos interesai buvo mažiau pažeisti (o vėliau gabenamos medžiagos visiškai buvo išimtos iš neteisėtos apyvartos). Tai nesumažina kasatoriaus kaltės, tačiau suponuoja galimybę taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisingu.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Argumentas, kad, ikiteisminio tyrimo metu paėmus narkotines medžiagas, nusikalstama veika tampa mažiau pavojinga, yra nepagrįstas. Tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos vartotojams, nesuteikia jokio pagrindo vertinti A. P. veikos kaip mažiau pavojingos ir teigti, kad ši veika nesukėlė padarinių ar reali žala visuomenei nebuvo padaryta. Narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ne dėl A. P. veiksmų, o dėl to, kad jis buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Vien tai, kad įstatymų leidėjas tokią veiką apibrėžė kaip nusikaltimą ir ją uždraudė, rodo, kad ji yra pavojinga ir kelia realią grėsmę (2019 m. balandžio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-719/2019). Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai sumenkinamas A. P. padaryto nusikaltimo pavojingumas bei žala visuomenei ir žmonių sveikatai, juolab kad nuteistasis disponavo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kuris beveik tūkstantį kartų viršijo nustatytą labai didelį kiekį.

5.2. Kasaciniame skunde visiškai nepagrįstai remiamasi besikeičiančiu teisiniu reguliavimu dėl kanapių apyvartos užsienio šalyse. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad aplinkybė, jog kanapių produktų laikymas skunde nurodytose šalyse neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, rodo nuteistojo A. P. nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą. Kasatorius yra nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu – 123,125 kg – narkotinės medžiagos kanapių dervos bei šios narkotinės medžiagos kontrabandą. Pažymėtina, kad kanapės (antžeminės dalys), kurių vartojimas ir nedidelių kiekių laikymas yra legalizuotas kai kuriose užsienio šalyse, ir kanapių derva (lot. Cannabis resin), dar vadinama hašišu, yra skirtingos narkotinės medžiagos. Esminis skirtumas tas, kad hašiše veikliųjų medžiagų koncentracija gerokai didesnė. Šių narkotinių medžiagų pavojingumo skirtumas įvertintas ir įstatymų leidėjo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) nurodoma, kad labai didelis kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nuo 2500 g, o kanapių dervos – nuo 125 g. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, švelninti bausmės taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl narkotinių medžiagų rūšies mažesnio pavojingumo nėra pagrindo.

5.3. Kasatorius neteisingai aiškina lex retro non agit principą. BK 50 straipsnio 3 dalyje, kuri buvo panaikinta 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177), nustatyta nuosprendį priimančiam teismui pareiga paskirti bausmės atlikimo vietą. Savaime ši nuostata negali būti laikoma nei sunkinančia, nei lengvinančia asmens teisinę padėtį. Panaikinus BK 50 straipsnio 3 dalį, bausmės atlikimo vieta parenkama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsniu, nustatančiu, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Taigi įstatymų nuostatos, kuriomis vadovaujantis A. P. buvo parinkta bausmės atlikimo vieta, nesikeitė, tik buvo panaikinta nuosprendį priimančio teismo pareiga bausmės atlikimo vietą nurodyti nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu vietoj galiojančio įstatymo buvo taikomas kitas įstatymas, kuris jau buvo pripažintas netekusiu galios, taigi, teismas negalėjo vadovautis negaliojančia įstatymo nuostata, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šią klaidą ištaisė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir nukrypo nuo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo kriterijų, suformuotų teismų praktikoje.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020).

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios A. P. (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nusikaltimus padarė norėdamas padėti sunkiai segančiai motinai, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl to, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra), taip pat nuorodos į tai, kad nuteistasis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, o atliko tik kurjerio funkciją, be to, narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bausmės taikymas pagal BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko (A. P.) ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai, kaip pažymėjo ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatytos aplinkybės yra tipinės – A. P. veiksmai visiškai atitinka bet kokioje byloje paprastai nustatomus narkotinių medžiagų gabenimo vykdytojo požymius.

10. Pažymėtina ir tai, kad, aprašydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino A. P. vaidmenį ją padarant. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. atliko aktyvų – vykdytojo – vaidmenį, jo gabentos narkotinės medžiagos kiekis (123,125 kg) daugiau kaip 900 kartų viršija ribą, kuriai esant šios rūšies narkotinių medžiagų kiekis vertinamas kaip labai didelis (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“); tai, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, taip pat nėra nuteistojo nuopelnas – jas surado ir paėmė nuteistojo automobilio patikrinimą atlikę teisėsaugos pareigūnai.

11. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog kai kuriose valstybėse kanapių laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. A. P. nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu (123,125 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos (lot. Cannabis resin) bei šios narkotinės medžiagos kontrabandą. Ši narkotinė medžiaga skiriasi nuo kanapių (antžeminių dalių), kurių vartojimas ir nedidelių kiekių laikymas yra legalizuotas kai kuriose užsienio šalyse, pagal savo veikliųjų medžiagų koncentraciją. Todėl ir minėtame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ labai dideliu kiekiu kanapių dervos laikomas kiekis nuo 125 g, o kanapių (antžeminių dalių) – nuo 2500 g. Pažymėtina ir tai, kad savo poziciją dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas yra išreiškęs BK 260 straipsnyje, įtvirtindamas šias veikas kaip nusikalstamas ir nustatydamas už jas griežtas bausmes. Todėl narkotinių medžiagų apyvartos reguliavimas užsienio valstybėse nedaro įtakos A. P. padarytos veikos teisiniam vertinimui Lietuvos Respublikoje.

12. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 13 punkte, nesivadovaudamas bylos nagrinėjimo teisme ribomis, pasisakė, kas būtų, jei kasatorius būtų pripažintas nusikaltimo organizatoriumi arba iniciatoriumi, ir tokie motyvai yra BPK 255 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Nuosprendžio 13 punkte esantis sakinys „Jo [A. P.] vaidmuo bendrame nusikaltimo padaryme, netgi nelaikant jo organizatoriumi ar iniciatoriumi, yra pakankamai svarbus, nes jis atliko labai svarbų narkotinių medžiagų gabenimo iš Ispanijos į Lietuvą vaidmenį, pildė kažkieno kito susitarimą ir suorganizuotą schemą“ skirtas nuteistojo vaidmens padarant nusikaltimą apibūdinimui. Nusikaltimo vykdytojo vaidmens padarant nusikaltimą palyginimas su nusikaltimo organizatoriaus ar iniciatoriaus vaidmeniu A. P. (nusikaltimo vykdytojo) teisinės padėties niekaip nesunkina, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtu sakiniu buvo pažeisti BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) A. P. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020). Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam bausmę vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis atitinka baudžiamąjį įstatymą bei kasacinio teismo praktiką. Į teigiamai A. P. apibūdinančias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl principo lex retro non agit (BK 3 straipsnio 3 dalis) pažeidimo

14. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, pažeidė principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), nes nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, padarytos nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d., t. y. iki įstatymo, panaikinančio teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo vietą, įsigaliojimo.

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė A. P. paskirta atlikti pataisos namuose. Nuosprendyje nenurodyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino, motyvuodamas tuo, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo įtvirtinta teismo pareiga nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta.

16. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. A. P. laisvės atėmimo bausme nuteistas, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jis turi atlikti kalėjime.

17. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

18. Vertinant vien tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padarytą BK 50 straipsnio pakeitimą – šio straipsnio 3 dalies pripažinimą netekusia galios – negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Vertinant minėtą įstatymo pakeitimą iš nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą pozicijų, taip pat negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina, nes, kaip minėta, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime. Vadinasi, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą teismas nuosprendyje turėjo nustatyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka kalėjime, arba, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti kitą pataisos įstaigos rūšį. Taigi konkretaus nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Antai, pagal BPK nustatytą teisinį reguliavimą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 straipsnis), o nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes (BVK 84 straipsnis).

BVK nustatytos skirtingos nuteistųjų, priskirtų tai pačiai grupei pataisos namuose ir kalėjime, laikymo sąlygos. Nuteistiesiems palankesnės yra BVK straipsniuose įtvirtintos jų laikymo pataisos namuose sąlygos (plg., pvz., BVK 73 straipsnyje nustatytas nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, laikymo pataisos namuose sąlygas ir BVK 85 straipsnyje nustatytas nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, laikymo kalėjime sąlygas).

19. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nors ir nenurodant sprendimo motyvų, nuspręsta, jog A. P. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose. Labai sunkų nusikaltimą A. P. padarė nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turėjo įgaliojimus nuspręsti, kad už labai sunkų nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, vadovavosi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu, bet ne BK 3 straipsnio 1 dalimi bei veikos padarymo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu ir nevertino, kokią reikšmę nuteistojo A. P. teisinei padėčiai turės toks sprendimas.

20. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sugriežtinti A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro skunde nebuvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė savo iniciatyva, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, pagal kuriuos pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 3 straipsnio 1 dalį – ir pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta A. P. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Sigita Jokimaitė

Pranas Kuconis