Legislator Case Law & Legislation
fa679fbf-029e-4d1d-894f-cd70ac88711d AI generated

Court allows Social Insurance Fund to recover sick pay from tortfeasor who caused injury leading to state benefits.

Case Number fa679fbf-029e-4d1d-894f-cd70ac88711d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court ruled in favor of the Social Insurance Fund, ordering the defendant to repay 148.80 euros in state sick pay. The plaintiff argued that the defendant's negligent act caused the victim's injury, which triggered the state's payment of benefits. Since the defendant failed to appear or respond, the court granted the claim as a default judgment based on established tort liability.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 142 para. 4; Civil Code Art. 6.246-6.249, 6.263, 6.280, 6.290 para. 3: A tortfeasor who causes an injury resulting in state social insurance benefits is liable to reimburse the state for the amount paid to the victim.

Keywords

AI generated
Social Insurance Fund State Benefits Recovery Tort Liability Default Judgment Regress Claim

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 142 para. 4
Civil Procedure Code Art. 12
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 96 para. 1
Civil Procedure Code Art. 83 para. 1 item 10
Civil Procedure Code Art. 93 para. 1
Civil Procedure Code Art. 92
Civil Procedure Code Art. 285
Civil Procedure Code Art. 286
Civil Procedure Code Art. 287
Civil Code Art. 6.246
Civil Code Art. 6.247
Civil Code Art. 6.248
Civil Code Art. 6.249
Civil Code Art. 6.263

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-4296-880/2020 Proceso Nr. 2-44-3-00162-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 29 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 148,80 eurų žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini) R. A. bÅ«damas neblaivus užpuolė ir peiliu sužalojo N. V., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-984/2019 R.

A. buvo pripažintas kaltu dėl N. V. sužalojimo. Dėl 2019 m. gegužės 1 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų N. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 20019 m. gegužės 15 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-349620 N. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 148,80 Eur ligos išmoka.

Kadangi N. V., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos, priežastis yra atsakovo neteisėti veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ 148,80 Eur materialinę žalÄ turi atlyginti atsakovas R. A.. Atsakovui R. A. ieÅ¡kinio su priedais kopija ir teismo praneÅ¡imas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniÅ¡kai. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje.

Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimÄ už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Taigi sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai, bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimÄ . Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ . Byloje nustatyta, kad R. A. 2019 m. gegužės 1 d., apie 13.15 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,16 prom. neblaivumas), rankoje laikydamas peilį, iÅ¡bėgęs į (duomenys neskelbtini) pribėgo prie gatve su draugu einančios N. V. ir tyčia peiliu dÅ«rė jai į krÅ«tinę, taip padarydamas aklÄ priekinės krÅ«tinės lÄ stos sienos žaizdÄ , t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-984/2019, R. A. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d. Dėl 2019 m. gegužės 1 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų N. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 20019 m. gegužės 15 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-349620 N. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 148,80 Eur ligos iÅ¡moka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

To paties straipsnio 3 dalies nuostatomis draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. IeÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, jog N. V. sužalojimas, dėl kurio jai buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka, priežastimi tapo atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais Fondo biudžetui buvo padaryta 148,80 eurų žala, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių dėl žalos atsiradimo priežasčių bei jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Duomenų apie tai, kad atsakovas ieÅ¡kovui bÅ«tų pilnai atlyginęs žalÄ , byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 148,80 eurų žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (į. k. 191683350) iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 148,80 eurų žalos atlyginimo regreso tvarka. Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 eurų žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Zinkevičius