fa672da9-f77d-44fe-951e-8dfd2bb9945a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                                                          Administracinė byla Nr. eI-8740-244/2016                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03292-2016-8                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.                          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I.

B., atsakovės atstovei L. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. B. skundÄ atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apylinkės teismui dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. B. skunde praÅ¡o įpareigoti atsakovę pateikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytÄ informacijÄ bei dokumentÄ , priteisti iÅ¡ valstybės 9 537,45 Eur žalÄ dėl Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija) neveikimo – laiku veiksmų neatlikimo, priteisti iÅ¡ Administracijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o iÅ¡ valstybės – 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ už Administracijos duomenų nepateikimÄ bei dar iÅ¡ valstybės 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ už Administracijos dokumento neiÅ¡saugojimÄ ir nepateikimÄ .PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla             Nr. 2-278-291/2015, kurioje 2015-04-15 priimtas sprendimas.

Su 2015-07-14 praÅ¡ymu kreipėsi į AdministracijÄ dėl Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – „Liteko“ sistema) duomenų pateikimo. Administracija 2015-08-04 raÅ¡tu Nr. 4R-1920-(6.1.K) atsakė, kad praÅ¡omų duomenų neteiks, nes tokia pareiga nustatyta teismų pirmininkams. 2016-02-29 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) dėl galimai Å iaulių apylinkės teismo teisėjos padarytų veikų nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡tyrimo, kadangi Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 yra subadyta, ne kartÄ persiÅ«ta, kilo abejonių dėl Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos veiksmų teisėtumo.

PareiÅ¡kimas persiųstas nagrinėti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai, vėliau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Å iaulių valdybai. 2016-03-29 gautas STT Å iaulių valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jame nurodyta, kad iÅ¡ Administracijos buvo gauta informacija apie Å iaulių apylinkės teismo darbuotojų atliktus veiksmus – iÅ¡ „Liteko“ sistemos iÅ¡trintus dokumentus iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. PareiÅ¡kėja 2016-04-12 kreipėsi į Å iaulių apylinkės ir Å iaulių apygardos teismus dėl duomenų pateikimo apie asmenis, prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. 2016-04-19 raÅ¡tais abu teismai atsakė į praÅ¡ymus, tačiau juose iÅ¡samiai ir tiksliai nenurodė praÅ¡omų duomenų, nenurodė aplinkybių, nustatytų STT Å iaulių valdybos 2016-03-29 nutarime.

Pateiktuose atsakymuose buvo tik dalis informacijos, t. y. kas atliko veiksmus pagal kompetencijÄ , tačiau nenurodyti asmenys, per „Liteko“ sistemÄ prisijungę prie civilinės bylos. PareiÅ¡kėja 2016-05-14 raÅ¡tu kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigÄ arba institucijÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Administracijos pareiÅ¡kėjai reikalingÄ medžiagÄ . 2016-05-19 Generalinė prokuratÅ«ra persiuntė praÅ¡ymÄ Administracijai. Administracija 2016-07-13 raÅ¡tu Nr. 4R-1794-(6.1) nurodė, kad praÅ¡omi duomenys nebus teikiami, nes pareiÅ¡kėja privalo kreiptis į teismo pirmininkÄ .

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad dėl savo procesinės padėties (ieÅ¡kovė) Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 turi teisę teikti praÅ¡ymÄ pateikti iÅ¡ „Liteko“ sistemos duomenis, susijusius su Å¡ia byla. Dėl to kreipėsi į Å iaulių apylinkės ir Å iaulių apygardos teismų pirmininkus. Pastariesiems netinkamai vykdžius savo funkcijas, praÅ¡ymÄ pateikė Administracijai, kaip „Liteko“ sistemos valdytojai ir tvarkytojai, kuri neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti duomenis iÅ¡ „Liteko“ sistemos ir taip padarė pažeidimÄ .

Skunde pareiÅ¡kėja teigia, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis bÅ«tų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų paÅ¡alinimas, nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Administracija turi realiÄ galimybę iÅ¡ „Liteko“ sistemos duomenų saugyklos pateikti praÅ¡omÄ dokumentÄ , todėl Administracijos atsakyme nurodytas motyvas, kad nėra technologinių galimybių pateikti iÅ¡ „Liteko“ sistemos paÅ¡alintÄ dokumentÄ , neatitinka tikrovės, yra neteisingas ir klaidinantis.

Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ , tyčia vilkino laikÄ ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pateikti. Taigi dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentÄ bei ne laiku pateikto atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės.Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad neturi realios galimybės atkurti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ dokumentÄ ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir (ar) sudarančiais pagrindÄ nagrinėjamu atveju taikyti vieÅ¡Ä jÄ civilinę atsakomybę. Teisės normos nustato institucijos pareigÄ praÅ¡ančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informacijÄ (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l090-624/2015).

Administracija, vykdydama įstatymų jai deleguotas funkcijas bei atsižvelgdama į iÅ¡kylančius poreikius, įmanomus informacinių technologijų sprendinius ir valstybės Å¡iam tikslui skiriamÄ finansavimÄ , nuolat tobulina esamÄ â€žLiteko“ sistemÄ , taip pat analizuoja ir įgyvendina „Liteko“ sistemai modernizuoti numatytas priemones. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma informacija, taikant nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėja, Administracija piktnaudžiavo valdžia ir neužtikrinusi „Liteko“ sistemos duomenų saugos pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Net jei pareiÅ¡kėja galėjo patirti tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų dėl minėto praÅ¡ymo nagrinėjimo trukmės, jie nėra pakankami, kad galima bÅ«tų konstatuoti neturtinės žalos buvimÄ . Teismų jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, nes paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-978-624/2016 ir kt.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti pareiÅ¡kėja, t. y. ne tik aiÅ¡kiai nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė žalos atsiradimas, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, esant teisiniam pagrindui, įgalintų teismÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, be to, susieta su realiai patirtais nuostoliais dėl institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-279-556/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas neatskleidžia ryšio su aplinkybėmis, kuriomis skunde grindžiami turtiniai praradimai, pasak pareiškėjos, jos patirti dėl Administracijos veiksmų (neveikimo), be to, įvardyti praradimai neparemti jokiais objektyviais įrodymais.

O pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, kaip minėta, tenka pareiÅ¡kėjai.Trečias suinteresuotas asmuo Å iaulių apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 2016-04-14 Å iaulių apylinkės teisme buvo gautas I. B. praÅ¡ymas pateikti duomenis iÅ¡ „Liteko“ sistemoje esančios elektroninės civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, atsakant į klausimus, kokie Å iaulių apylinkės teismo teisėjai ir darbuotojai laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2016-04-11 per „Liteko“ sistemÄ buvo prisijungę prie bylos ir kokius konkrečiai procesinius veiksmus atliko / neatliko.

Å iaulių apylinkės teismas 2016-04-19 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad visus procesinius įvykius „Liteko“ sistemoje registravo ir redagavo pagal savo kompetencijÄ atitinkami teismo raÅ¡tinės darbuotojai (naujų dokumentų įregistravimas, raÅ¡tinės kompetencijai priskirtų dokumentų iÅ¡siuntimas), teisėja A. Č. (pateiktų dokumentų priėmimas, procesinės nutartys), teismo pirmininko pavaduotoja R. M. ir jos padėjėja (nuÅ¡alinimo klausimas, atskirojo skundo priėmimo klausimas), V.

Ž. (į bylÄ pateiktų dokumentų priėmimas, tarpinės procesinės nutartys, sprendimas), taip pat minėtų teisėjų sekretorės (dokumentų iÅ¡siuntimas, posėdžių registravimas, garso įrašų įkėlimas, bylos perdavimas į raÅ¡tinę) ir V. Ž. padėjėja (nuasmeninto sprendimo įkėlimas). Teismas pažymėjo, kad visi Å iaulių apylinkės teismo darbuotojai ir valstybės tarnautojai yra supažindinti su teismų informacinės sistemos „Liteko“ saugos nuostatais, Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėmis, yra raÅ¡tiÅ¡kai įsipareigoję laikytis „Liteko“ sistemos duomenų saugos reikalavimų.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Å iaulių apylinkės teismas neturi techninių galimybių nustatyti kiekvieno darbuotojo „Liteko“ sistemoje atliktų veiksmų trukmės. 2016-03-18 į Å iaulių apylinkės teismÄ kreipėsi STT Å iaulių valdyba su praÅ¡ymais pateikti informacijÄ , taip pat ir informacijÄ , ar sutampa visi procesiniai veiksmai ir dokumentai popierinėje civilinėje byloje ir „Liteko“ sistemoje. Å iaulių apylinkės teismas raÅ¡tais informavo Lietuvos STT Å iaulių valdybÄ , kad teismo darbuotojų per klaidÄ Ä¯vesti duomenys į „Liteko“ sistemÄ redaguojami (iÅ¡trinami).

Teismas „Liteko“ sistemoje gali matyti tik įvykį įregistravusį ir redagavusį asmenį, nėra galimybių nurodyti visų prie bylos „Liteko“ sistemoje laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2016-04-11 prisijungusių, bylÄ stebėjusių teismo darbuotojų, o tuo labiau – nustatyti, kokius konkrečiai procesinius veiksmus jie atliko / neatliko, kokį laiko tarpÄ minutėmis ir sekundėmis buvo prisijungę. Teismas k o n s t a t u o j a : Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-06-07 iki 2016-07-23,toliau – ir „Liteko“ sistemos nuostatai), 12.10 papunktį Administracija informacijÄ apie „Liteko“ sistemos veiklÄ suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka. Subjektų, kuriems gali bÅ«ti teikiami „Liteko“ sistemos duomenys, ratas ir Å¡iems subjektams teiktinos informacijos apimtys nustatytos „Liteko“ sistemos nuostatų 29 punkte.

Pagal 29.1 papunktį paslaugų gavėjams teikiami „Liteko“ sistemos duomenys apie teismo procesÄ , kuriame jie dalyvauja; pagal 29.2 papunktį – registrams, informacinėms sistemoms, kurių nuostatose nustatyta sÄ veika su „Liteko“ sistema – pagal duomenų teikimo sutartis, 29.3 papunkčio pagrindu – kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytÄ teisę gauti „Liteko“ sistemos duomenis, „Liteko“ sistemos duomenys teikiami Å¡ių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu įpareigoti AdministracijÄ atkurti iÅ¡ „Liteko“ sistemos Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3) 2015 m. balandžio 29 d. paÅ¡alintÄ dokumentÄ â€žKitas teismo dokumentas“ popierine forma ir jį pateikti pareiÅ¡kėjai, pateikti duomenis, kada minėtas dokumentas buvo įkeltas į „Liteko“ sistema ir kas buvo prisijungęs prie bylos duomenų bei kokius veiksmus atliko.Generalinė prokuratÅ«ra 2016 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.-6333 „Dėl I.

B. 2016-05-14 praÅ¡ymo“ pareiÅ¡kėjos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ persiuntė nagrinėti Administracijai.Administracija 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl praÅ¡ymo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad technologinių galimybių iÅ¡ „Liteko“ sistemos atkurti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ dokumentÄ Administracija neturi, o dėl praÅ¡omos informacijos suteikimo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėja turėtų kreiptis į Å iaulių apylinkės teismo pirmininkÄ .PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Administracijos atsakymu, teigia, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja ir tvarkytoja, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti jai duomenis iÅ¡ Å¡ios sistemos, neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos, nesilaikė skaidrumo principo, neiÅ¡nagrinėjo jos praÅ¡ymo laiku ir dėl tokių Administracijos veiksmų (neveikimo) ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .Pagal Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d.

įsakymu Nr. 6P-162-(1.1) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau -–Asmens duomenų tvarkymo Administracijoje taisyklės), 7.5 papunktį, vienas iÅ¡ asmens duomenų Administracijoje tvarkymo tikslų yra „Liteko“ sistemoje registruoti duomenis apie teisėjus, teismo mediatorius, Administracijos darbuotojus, kuriems suteikta teisė pagal Administracijai nustatytÄ kompetencijÄ tvarkyti „Liteko“ sistemos iÅ¡teklius, kitų institucijų darbuotojus, turinčius teisės aktuose nustatytÄ teisę gauti „Liteko“ sistemoje tvarkomus duomenis.

Tame pačiame papunktyje nustatyta, kad Å¡iuo tikslu tvarkomų asmens duomenų apimtį ir asmens duomenų teikimo tvarkÄ atitinkamoms institucijoms ir asmenims nustato „Liteko“ sistemos nuostatai ir „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatai. Tiek Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu                  Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Liteko“ sistemos nuostatų, galiojusių nuo 2011-11-28 iki 2016-07-23, 15.1 papunktyje, tiek Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. 6P-117-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos modernizavimo ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio                    28 d. įsakymo Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtintų naujos redakcijos „Liteko“ sistemos nuostatų 17.2 papunktyje įtvirtinta, kad „Liteko“ sistemos duomenis tvarko teismai.PareiÅ¡kėja yra Å iaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 proceso dalyvė, taigi, vadovaujantis iÅ¡dėstytomis nuostatomis, jai iÅ¡ „Liteko“ sistemos gali bÅ«ti teikiami duomenys apie minėtos bylos procesÄ .

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, o valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kiÅ¡imasis į teisėjo ar teismo veiklÄ draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytÄ atsakomybę. Todėl tik teismas (teisėjas) gali priimti sprendimus dėl pareiÅ¡kėjos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimo tvarkos ir apimties.

Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėja dėl duomenų, susijusių su minėta byla, gavimo turi kreiptis į jų tvarkytojÄ , t. y. bylÄ nagrinėjantį teismÄ (teisėjÄ ). Teismų ir Administracijos „Liteko“ sistemos tvarkymo apimtys nesutampa („Liteko“ sistemos nuostatų 14 ir 15 punktai), todėl vien ta aplinkybė, kad Administracija „Liteko“ sistemos nuostatų 13 punkte yra įvardyta kaip „Liteko“ sistemos tvarkytoja, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjai reikalauti pateikti su jos nurodyta byla susijusius duomenis.

Taigi, pareiÅ¡kėja dėl asmenų, tvarkiusių Å iaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 medžiagÄ , turi kreiptis į Å¡io teismo pirmininkÄ . Å i teisė, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, jai buvo paaiÅ¡kinta Administracijos pateiktuose atsakymuose (2015 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tas Nr. 4R-1920-(6.1. K) „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“, 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡tas Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl praÅ¡ymo“). PareiÅ¡kėjos (ne kaip proceso dalyvės) teisę gauti jos praÅ¡omus „Liteko“ sistemos duomenis pagrindžiančio teisinio pagrindo Administracija nenustatė ir, siekdama užtikrinti „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymo, įskaitant jų teikimÄ tretiesiems asmenims, teisėtumÄ , pagrįstai atsisakė pateikti jai su teismo organizaciniu darbu susijusiÄ informacijÄ .

Informacija apie asmenis, prisijungusius prie Å iaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, ir jų atliktus veiksmus, taip pat teisinis jų vertinimas pareiÅ¡kėjai yra žinomi iÅ¡ STT Å iaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Administracija pagrįstai atsisakė pateikti pareiÅ¡kėjai ne Administracijos, o Å iaulių apylinkės teismo tvarkomus „Liteko“ sistemos duomenis, nes, viena vertus, tokių duomenų tvarkymas, įskaitant jų teikimÄ , nepriklauso Administracijos kompetencijai („Liteko“ sistemos nuostatų 29.1 papunktis), kita vertus, nebuvo nustatytos tokių duomenų teikimÄ pagrindžiančios sÄ lygos („Liteko“ sistemos nuostatų 29.3 papunktis).

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis būtų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų pašalinimas, nėra nustatytas, nes tokia „Liteko“ sistemos naudotojų (teisėjų, teismų valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis „Liteko“ sistemos ištekliais numatytoms funkcijoms vykdyti („Liteko“ sistemos nuostatų 2.1 papunktis) teisė yra nustatyta teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos, duomenų, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas yra bet kurie su informacija, duomenimis, dokumentais ir (arba) jų kopijomis atliekami veiksmai: rinkimas, įrašymas, kaupimas, laikymas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (pildymas ar taisymas), teikimas, skelbimas, loginės ir kitos operacijos, paieška, naikinimas ir (arba) kiti veiksmai. Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d.

Nr. 13P-126-(7.1.2) nutarimu „Dėl Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nuostatų pagrindu tam tikri „Liteko“ sistemos naudotojai turi teisę ar pareigÄ redaguoti „Liteko“ sistemoje pastebėtus netikslumus, t. y. taisyti, paÅ¡alinti esamus duomenis, įvesti papildomus duomenis ir pan. (9.2, 12.1, 15.5 papunkčiai). Taigi, teismo darbuotojams, kaip „Liteko“ sistemos naudotojams, suteikta galimybė redaguoti netikslius tam tikrų kategorijų duomenis, atsižvelgiant į teismo darbo specifikÄ bei siekiant efektyvesnio ir operatyvesnio teismo vidaus darbo organizavimo.Pažymėtina, kad „Liteko“ sistemos nuostatų 27 punkte yra įtvirtinta Administracijos, kaip „Liteko“ sistemos valdytojos, pareiga užtikrinti, kad „Liteko“ sistemos duomenų negalėtų tvarkyti neįgalioti asmenys, kad bÅ«tų apribotas neleistinas duomenų įvedimas į „Liteko“ sistemÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos turinio matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo darbuotojos, pakoreguodamos civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 į „Liteko“ sistemÄ Ä¯vestus duomenis, veikė pagal teisės aktų joms nustatytÄ kompetencijÄ , naudodamosi joms skirtų prieigų prie „Liteko“ sistemos funkcionalumais.Be to, bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys (Administracijos 2016 m. kovo 23 d. raÅ¡tas Nr. 4R-806-(1.13. K) „Dėl informacijos pateikimo“, STT Å iaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ) taip pat patvirtina, kad Administracija tinkamai vykdė ir vykdo pareigÄ užtikrinti, kad, vadovaujantis „Liteko“ sistemos nuostatų 27.6 papunkčiu, bÅ«tų galimybė nustatyti, kas ir kada įvedė duomenis (duomenų įvedimo kontrolė).

Pagrindo konstatuoti, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja, šiuo konkrečiu atveju nevykdė „Liteko“ sistemos saugos reikalavimų, nėra.Vienas iš elektroninės informacijos saugos kriterijų, apibrėžtų Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“, 4.2 papunktyje, yra elektroninės informacijos prieinamumo užtikrinimas.

Jį įgyvendinant Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatai), 33 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas atsarginių „Liteko“ sistemos duomenų kopijų darymo tikslas – užtikrinti „Liteko“ sistemos veiklos tęstinumÄ .

Siekiant užtikrinti tinkamÄ Å¡io tikslo realizavimÄ Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 6P-134-(1.1) buvo patvirtintas Duomenų atsarginių kopijų darymo, saugojimo ir duomenų atkÅ«rimo iÅ¡ atsarginių duomenų kopijų tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 14 punkte nustatytas atsarginių kopijų saugojimo laikas: kasdienės kopijos saugomos 2 savaites, savaitinės kopijos – 4 savaites.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu patikrinti, ar „Liteko“ sistemoje buvo pakeisti Å iaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procesiniai dokumentai ir kokie, į AdministracijÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi 2015 m. liepos 14 d.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybai Administracijos pateiktÄ informacijÄ Ä¯ bylos kortelę „Liteko“ sistemoje įkeltas dokumentas „Kitas teismo dokumentas“ buvo iÅ¡trintas 2015 m. balandžio 29 d. Taigi, pareiÅ¡kėja su minėtu praÅ¡ymu kreipėsi praėjus 2,5 mėnesio po to, kai jos praÅ¡omas atkurti dokumentas buvo iÅ¡trintas, t. y. po to, kai pasibaigė atsarginės „Liteko“ sistemos duomenų kopijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galimybė atkurti praÅ¡omo pateikti dokumento turinį, saugojimo terminas.

Todėl Administracija pagrįstai, remdamasi objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjÄ 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡te Nr. 4R-1794- (6.1) „Dėl praÅ¡ymo“ informavo, kad Administracija neturi technologinių galimybių iÅ¡ „Liteko“ sistemos atkurti 2015 m. balandžio 29 d. paÅ¡alintÄ dokumentÄ . Elektroninių duomenų „Liteko“ sistemoje tvarkymo, apskaitos ir saugojimo tvarkÄ , nustatytÄ vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtais bei kitais Å¡iuo aspektu aktualiais teisės aktais, reglamentuoja su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitÄ ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) „Dėl Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitÄ ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Elektroninių duomenų tvarkymo apraÅ¡as).Kai bylos dokumentai tvarkomi popierine forma, teismo priimtų dokumentų originalai saugomi byloje popierine forma, o kai tvarkoma tik elektronine forma – „Liteko“ sistemoje saugojimo kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yti galutiniai teismo procesiniai dokumentai, kurie iÅ¡ informacinės sistemos negali bÅ«ti iÅ¡trinami.

Visų tarpinių teismo procesinių dokumentų projektų rengimas, derinimas, keitimas ar saugojimas „Liteko“ sistemoje yra susijęs su aptartu „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymu, kurį „Liteko“ sistemos naudotojai (teismų darbuotojai) atlieka pagal suteiktus įgaliojimus.Taigi iÅ¡dėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturi realios galimybės atkurti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ dokumentÄ ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma informacija, taikant nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Administracija neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos ir pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ , tyčia vilkino laikÄ ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į jos praÅ¡ymÄ pateikti.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų praÅ¡ymus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.Pagal Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 34 punktÄ asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo užregistravimo institucijoje.

Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 20 darbo dienų.Generalinės prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 19 d. raÅ¡tas Nr. 17.2.-6333 „Dėl I. B. 2016-05-14 praÅ¡ymo“, kuriuo Administracijai persiųstas pareiÅ¡kėjos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymas, Administracijoje gautas ir užregistruotas 2016 m. gegužės 25 d. (registracijos Nr. 1R- 2794). IÅ¡nagrinėjus šį praÅ¡ymÄ , atsakymas pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstas 2016 m. liepos 13 d. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad Taisyklių nuostatose įtvirtintas bendras terminas asmens praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti ir atsakymui parengti pažeistas nebuvo.PareiÅ¡kėjos teigimu, dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentÄ bei atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ laiku nepateikimo ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės.Turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjos nurodytus atsakovės veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės neturtinės žalos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant vieÅ¡osios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Byloje nustatyta, kad Administracijos atsisakymas pateikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus duomenis yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas remiantis nustatyto teisinio reguliavimo reikalavimais ir realiomis technologinėmis galimybėmis (dalyje dėl dokumento atkÅ«rimo).

Nėra pagrindo teigti, kad Administracija pareiÅ¡kėjos atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Nesant Administracijos neteisėtų veiksmų dėl atsisakymo pateikti pareiÅ¡kėjai jos praÅ¡omus duomenis, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl žalos priteisimo negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Administracija veikė prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjos interesams.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiÅ¡kėjos nurodytÄ Å¾alÄ Administracijai neatsirado.Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ (ir turtinę, ir neturtinę) gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, bÅ«tina nustatyti veiksmų neteisėtumÄ , o Å¡iuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjos I. B. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                      Mefodija Povilaitienė                                                                                                                       Henrikas Sadauskas                                                                                                           Liudmila Zaborovska