fa66017e-01bc-4e25-b0cb-883bf0d09c2f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr.1-1108-576/2016Proceso Nr. 1-10-9-00766-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Daivai Vyšniauskaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajai A.

V., kaltinamajai M. B., vertėjaujant Audronei Adomavičienei, Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini)iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 284 str. 1 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :M. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent:Ji, 2014-09-18, apie 11 val., vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams t.y. daugiabučio namo adresu Salininkų g. 133, Vilniuje, laiptinėje, su savimi turėta lazda ne mažiau 5 kartų sudavė nukentėjusiajai A.

V. į petį, rankas ir galvÄ , taip padarydama A. V. poodines kraujosruvas virÅ¡ugalvio srityje, kairio peties, kairės alkÅ«nės ir kairio rieÅ¡o srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 284 str.1d.Kaltinamoji M. B. kaltės dėl kai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad ji atvažiavo pas seserį L. Ž., atvežė valgyti ir vaistų, jos pasėdėjo, pakalbėjo, iÅ¡gėrė arbatos ir ji susiruošė į autobusÄ .

Išėjusi laiptinėje susitiko A. ir pastarosios paklausė, kodėl lenda prie jos sesers. A. atsakė, kad nesikabinėja. Ėmė rodyti mėlynes ant rankos, tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai pamirÅ¡o pasakyti. Jos pakalbėjo. Apsisukusi norėjo eiti, o A. pagrasino, kad suduos stiklainiu ir paleido stiklainį į jÄ . Tas stiklainis nukrito ir sudužo. Pasakius, kad jai reikia į autobusÄ , A. dar pagrasino, kad kitÄ kartÄ jÄ apipils rÅ«gÅ¡timi. Dar nurodė, jog visas tas pokalbis vyko laiptinėje, pirmame aukÅ¡te.

Ä®vykio niekas nematė. TÄ dienÄ ji lazdos neturėjo. Ji vaikÅ¡to be lazdos ir jos nesineÅ¡ioja. Kai A. metė į jÄ stiklainį, ji ranka atmušė ir stiklainis nukrito bei sudužo. Po to nubėgo į autobusÄ , o A. pagrasino apipilti rÅ«gÅ¡timi. Ji jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Nematė jokių liudytojų, o berniukas gal kÄ supainiojo. Nežino, kodėl A. jai rodė mėlynes, kÄ sakė rodydama mėlynes, nepamena. Anksčiau su A. V. nebendravo. Jos susitiko laiptinėje.

Ji prie A. priėjo, paklausė, ko ši pristojo prie jos sesers. Ji pirma pradėjo pokalbį su A.. O A. pasakė, kad nesikabinėja. Su Ligonių kasos ir A. V. civiliniais ieškiniais, esančiais byloje, ji nesutinka. Jos pensija 219 eurų. Iš kur ji tokius pinigus paims. Nežino, kas sutvarkė sudužusį stiklainį, ji išvažiavo namo. Pati nepasiliko, nes 42 autobusas važiavo. Neklausė A., kodėl ši taip elgėsi – metė stiklainį. A. V. buvo ne daugiau kaip už trijų žingsnių nuo jos pokalbio metu.

Nežino, ar pokalbio metu atstumai kito. Ji neskambino, nesiÅ«lė nukentėjusiajai 200 eurų, tai pati nukentėjusioji jai paskambino. Jos viena kitÄ apvadino visokiais žodžiais. Ji stovėjo ne daugiau kaip 3 metrai nuo įėjimo į laiptinę durų, kurios buvo atidarytos. A. jai rodė mėlynes ant rankos, o ant peties, veido nematė mėlynių. Po Å¡io konflikto sužinojo, kad A. sakė vienai moteriai, kad įkrito į duobę, susimušė. Tai jai pasakojo viena moteris, kurios pavardės nenori sakyti.

Ta moteris sakė, kad A. nukrito į duobę ir susižalojo. Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad kaltinamÄ jÄ M. B. ji pažįsta kaip kaimynės seserį. Pamena, kad tÄ dienÄ su kaimyne M. R. sėdėjo lauke ant suoliuko namo gale ir bendravo. Matė bėgančiÄ M. B. su lazda po pažastimi, bet nekreipė dėmesio. Po 10 - 20 minučių ėjo link namų. Prie namo laiptinės yra suoliukas ir M. R. sėdėjo ant to suoliuko, o ji nuėjo prie kaimynės A., kuri turėjo maiÅ¡Ä skudurų.

Ji padėjo kaimynei A. dalinti maiÅ¡e buvusius rÅ«bus. Viena kaimynė jai davė stiklinį indÄ rÅ«gÅ¡tynių. Po kiek laiko su tokia I. ėjo namo, I. priekyje, o ji iÅ¡ paskos. Pamatė einančiÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ laiptais kaimynės seserį, kuriÄ visi vadina M.. Pastaroji turėjo medinę lazdÄ . Su ja pasisveikino, pasakė: “labas M.“. Ä® kÄ pastaroji atsakė necenzÅ«riniais žodžiais, užsipuolė, neva ji skriaudžia jos seserį L.. Ji atsakė, kad neskriaudžia, kad gali viskÄ paaiÅ¡kinti, nes iÅ¡ tikrųjų prieÅ¡ kelias dienas buvo atsitikęs konfliktas su L. dėl sliekų ir dilgėlių.

Tačiau M. jai sudavė turėta lazda ne mažiau penkių kartų. Pataikė į įvairias kÅ«no vietas- į deÅ¡inę rankÄ , kairę rankÄ , galvÄ , pečius. Galvoje buvo guzas, deÅ¡inės rankos nykščio po sužalojimo nebegali sulenkti. Ranka buvo pajuodus. Kai M. jÄ mušė, ji Å¡aukė, kaimynai buvo atidarę duris iÅ¡ 13 buto. Sudavusi smÅ«gius M. B. nubėgo. Viskas vyko laiptinėje pirmame aukÅ¡te, ant laiptų. Laiptinėje buvo kaimynų berniukas, kuris viskÄ matė. Dar įvykį matė M.

R., kuri tuo metu sėdėjo ant suoliuko lauke. M. sudavusi jai smÅ«gius iÅ¡ karto nubėgo į autobusÄ . Ji po įvykio neiÅ¡kvietė policijos, buvo pasimetusi, be to, nebuvo namuose sÅ«naus, ji buvo viena. Ant rankų buvo paraudonavę nuo suduotų smÅ«gių, tačiau kitÄ dienÄ buvo sutinę, mėlynės ir ji kreipėsi į medikus. Žino, kad kaltinamoji teigia, jog ji įkrito į duobę, tačiau to nebuvo, prie namų jokių duobių nėra. Dėl Å¡io įvykio ji patyrė skausmÄ , buvo gydoma.

Jai padaryta neturtinė žala. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir praÅ¡o priteisti. Dar nurodė, kad po įvykio M. jai siÅ«lė 200 eurų, tačiau ji nepaėmė. Kai mušė, kaltinamoji jai nieko nesakė. Lazda buvo didelė, vyriÅ¡ka, ji skirta vaikščioti pasiramstant. Kaltinamoji jÄ Ä¯Å¾eidinėjo vartodama necenzÅ«rinius žodžius. Ä®vykio metu ji rankose turėjo stiklainiukÄ su rÅ«gÅ¡tynėmis 0,7 l. ir striukytę. Kai davė per rankÄ kaltinamoji, tai tas stiklainiukas iÅ¡krito ir sudužo.

Tas konfliktas buvo seniai prieÅ¡ 1,5 metų. Tik įėjus į laiptinę. Jos toje vietoje buvo dviese, kaimynė, kuri ėjo prieÅ¡ais jÄ , jau buvo nuėjusi. Kaltinamoji sakė: „kam tu mano seserį lietei“. Po to kaltinamoji su ta lazda nubėgo į autobusÄ . Ji nebuvo įkritusi į jokiÄ duobę prieÅ¡ įvykį. Tačiau po to įvykio ji per savaitę buvo nukritusi tris kartus. Liudytojas J. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jo kaimynė, o kaltinamÄ jÄ M. B. pažįsta iÅ¡ matymo.

PaaiÅ¡kino, kad datos nepamena buvo atėjusi nukentėjusioji ir rodė mėlynes. A. V. atėjusi aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė M. su lazda. Rodė mėlynes ant peties. Jis matė mėlynes. Veide nebuvo mėlynių, tačiau ant rankos ir peties matė. Ji buvo atėjusi įvykio dienos vakarÄ , sakė, kad jÄ tÄ dienÄ sumušė. M. R. yra žmonos mama, gyvena ne kartu su juo ir žmona. A. V. atėjo pas juos kaip pas kaimynus, pasiguosti. Ji atėjo verkdama. Kiek pamena, A. V. buvo atėjusi vakare. Kad rodė mėlynes – tÄ tikrai pamena.

Dėl ko jÄ mušė nepasakojo. Sakė, kad sumušė su lazda. Pats jis įvykio nematė. Jis M. B. su lazda vaikščiojančios nėra matęs. M. B. sesuo anksčiau vaikščiojo su lazda, o dabar jau nebe. Pati M. B. jį buvo įskundusi policijai po savo sesers skambučio. Ant galvos sužalojimų nematė, A. V. jam rodė rankÄ ir krÅ«tinę. Ikiteisminio tyrimo metu J. R., kurio parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad A. V. pažįsta – ji jo kaimynė. 2014 metais, tiksliau neatsimena, buvo atėjusi A. ir rodė ant savo kÅ«no mėlynes.

Mėlynės buvo krÅ«tinės srityje, atrodė baisiai. Pati A. pasakojo, kad jÄ sumušė pagaliu kitos kaimynės, Ž., sesuo. Sakė, kad sumušė dėl kažkokių gėlių ar darželio, to pasakyti negali. A. sumušė jų laiptinėje ir iÅ¡ karto po įvykio Å¡i atėjo pas juos ir rodė mėlynes. Kaip kas vyko, nežino, paties įvykio nematė. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti neturi. Žino, kad anksčiau A. su Ž. buvo draugės, o kas ten tarp jų įvyko, nežino. (b.l. 51)Liudytoja D.

R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jos kaimynė, o kaltinamoji vaikÅ¡to pas savo sesę, kuri gyvena jų name. Pati gyvena 2 aukÅ¡te. Ji matė kaip ėjo su lazda M. B. į viršų pas sesę, o po kiek laiko girdėjo A. V. balsÄ , pastaroji rėkė. Kai išėjo į laiptinę, matė sudužusį stiklainį burokėlių. O M. B. nubėgo su ta lazda. Ji pačio konflikto nematė. Matė tik iÅ¡ nugaros M. B. kai pastaroji nubėgo. Ir dar girdėjo kaip A. V. rėkė „už kÄ â€œ.

A. V. po įvykio buvo pas juos atėjusi. Matė, kad jos petys, ranka buvo sužaloti. Po įvykio ji matė, kad M. B. sesuo vaikščiojo su lazda. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Ä®vykis buvo pirmame aukÅ¡te.IÅ¡ pradžių ji bÅ«dama antrame aukÅ¡te per langÄ matė kaip M. įėjo su lazda, po to iÅ¡girdo laiptinėje garsÄ ir išėjusi matė, kaip M. B. nubėgo su lazda. Keiksmažodžių negirdėjo, tik girdėjo kaip A. V. klausė „ už kÄ tu mane muÅ¡i“. Tuo metu buvo viena namuose, vyro nebuvo.

A. V. buvo atėjusi iÅ¡ karto, o po to buvo atėjusi kai buvo vyras namuose. Ji vaikščiojo ir vaikščiojo, nepamena tiksliai kada buvo atėjusi tÄ pačiÄ dienÄ ar kitÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. R., kurios parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2014-09-18 apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, bÅ«dama namuose, Salininkų g. 133-13, Vilniuje, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ laiptinėje. Ji tada išėjo į laiptinę, paskui jÄ išėjo ir vyras, J. R.. Išėję į laiptinę, pamatė, kad stovi verkianti kaimynė A.

V., Å¡alia jos buvo ant žemės (laiptinės laiptų) sudaužytas stiklainis. Ji matė iÅ¡ nugaros nubėgančiÄ moterį. Žino, kad tai buvo L. Ž. sesuo, nes matė pro buto langÄ , kad Å¡i įėjo į laiptinę ir po kelių sekundžių ji užgirdo triukÅ¡mÄ . Kaip vyko muÅ¡tynės, nematė. L. Ž. sesers vardo, pavardės, nežino, bet Å¡i dažnai lankosi pas seserį, todėl jie jÄ ir žino. Po įvykio ji matė mėlynÄ A. petį. (b.l. 47). Po parodymų garsinimo nurodė, kad matė guzÄ nukentėjusiajai ant galvos.

Liudytoja M. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jos kaimynė, o M. B. anksčiau gyveno jų mane, o dabar gyvena M. B. sesuo. Ji sėdėjo lauke ant suoliuko ir priėjo A. V., jos kalbėjosi. Matė einančiÄ M., kuri turėjo po pažastimi lazdÄ su užlenktu galu. Matė, kad M. nuėjo į viršų. Jos su A. V. iÅ¡siskyrė. Gal po valandos ar dviejų valandų iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ pirmame aukÅ¡te ir Å¡auksmus “už kÄ â€œ. Å aukė A. V. ir pradėjo kviesti sÅ«nų vardu.

Ji tada po truputėlį nusileido į apačiÄ , o M. jau nubėgo. Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ji buvo savo virtuvėje, antrame aukÅ¡te, atidarė duris ir girdėjo triukÅ¡mÄ . Kai nusileido, matė, kad M. nuėjo su lazda. Matė jÄ Ä¯einančiÄ su lazda ir iÅ¡einančiÄ su lazda. Ji pažino M. B. pagal iÅ¡vaizdÄ , Å¡ukuosenÄ , ir turėjo lazdÄ . Dar matė laiptinėje sudaužytÄ stiklainį su burokais. Po to atėjo pas jÄ A. rodė savo raudonÄ rankÄ , sakė, kad saugojo krÅ«tinę, kur yra stimuliatorius.Kai leidosi į apačiÄ ji nieko nematė, tik po to išėjo kaimynė S. K.,klausė kas per triukÅ¡mas, o ji atsakė, kad susimušė.

D. R. ji nematė. Pačių muÅ¡tynių nematė. Matė M. B. iÅ¡einančiÄ , o A. V. rankÄ prispaudusi bėgo į kambarį. M. B. ji atpažino pagal iÅ¡vaizdÄ . Matė jÄ nueinančiÄ iÅ¡ nugaros. TriukÅ¡mÄ ji girdėjo gal 5 minutes, gal trumpiau, necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo. Matė sužalojimus krÅ«tinėje, rankoje pas A. V.. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad kaltinamoji M. B. yra jos buvusi kaimynė, o A. V. yra jos kaimynė. PaaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡girdo koridoriuje triukÅ¡mÄ .

Pati gyvena trečiame aukÅ¡te. Atidarė duris pažiÅ«rėti, kad vyksta ir pamatė, kad L. Ž. žiÅ«ri žemyn. Su pastarÄ ja nesikalba, todėl uždarė duris ir nuėjo į savo virtuvę. PažiÅ«rėjusi pro langÄ matė, kad M. B. išėjo, lazdÄ Ä¯ rankÄ ir keliuku nubėgo į autobusÄ . Tada nusileido pas M. R. paklausti, kas per triukÅ¡mas ir atėjo A. V., verkianti, laikėsi už rankos ir parodė petį, sakė mušė lazda. Matė raudonÄ dėmę ant rankos, peties. Ar dar kas matė šį įvykį nežino.

A. sakė, kad jai lazda sudavė M.. Liudytoja L. Ž., kaltinamosios M. B. sesuo, sutiko duoti parodymus ir paaiÅ¡kino, kad ji gyvena aukÅ¡tai, o įvykis buvo pirmame aukÅ¡te. Moteris iÅ¡ 15 buto I. P. jai pasakojo, kad A. metė stiklainį į jos seserį ir jos iÅ¡siskyrė. Tai buvo po poros mėnesių. Ir M. jai apie įvykį pasakojo. Po to A. pakvietė savo marčiÄ ir beldė į jos duris, dar buvo kažkoks vyras, tačiau durų ji neatidarė. Žino, kas beldė, nes matė.Ikiteisminio tyrimo metu L.

Ž., kurios parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad ji neatsimena, kada įvyko įvykis su kaimyne A. V. ir jos seserimi M. B.. Kiek žino, M. B. jai yra tikra sesuo. Kur Å¡i tiksliai gyvena ji nežino, nes niekada pas jÄ nevažiuoja. Žino, kad gyvena Å eÅ¡kinėje, jos telefono numerio taip pat nežino, nes Å¡iai neskambina. sesuo pas jÄ ateina kas 2-3 dienas, atneÅ¡a jai valgyti. Kiek jai pasakojo M. apie įvykį, tai A., susitikusi M., pati metė stiklainį į M.. Tada M., gindamasi nuo A., Å¡iai ir trenkė.

Ji pati Å¡io įvykio nematė, nieko negali daugiau pasakyti. Su A. dažnai bÅ«na konfliktai, pastaroji ne kartÄ yra jÄ užpuolusi, iÅ¡vadinusi visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. (b.l.

45) Po pagarsinimo parodymus patvirtino. Nurodė, jog apie stiklainį jai pasakojo sesuo M.. Jai nesakė M., kad gindamasi sudavė smūgius nukentėjusiajai. Po ligoninės ir dėl vaistų poveikio jai blogai su atmintimi. Patvirtino, kad ant apklausos protokolo( b.l.

45) yra jos paraÅ¡as. Tačiau jai niekas apklausos protokolo neperskaitė, o gal ji ir pamirÅ¡o, nes daug vaistų vartoja. Nepilnametis liudytojas E. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad pažįsta A. V., o kaltinamosios nepažįsta. Pamena, kad A. mušė teta su pagaliu. Stiklainis su kopÅ«stais nukrito. Pats tuomet buvo prie laiptinės, įėjimo į namÄ . Nepamena, kas kÄ sakė. Ta moteris su lazda buvo sena. Gal ji ir anksčiau ateidavo į tÄ namÄ , nežino. Matė, kaip sudavė A., bet nelabai gali prisiminti.

Nepamena, kur pataikė, kai sudavė. Nepamena kaip atrodė ta moteris, kuri buvo su lazda. Pokalbio tarp moterų nepamena. A. pasakė:”ko žiÅ«ri, bėk iÅ¡ čia” Ir jis nubėgo. Stiklainį turėjo močiutė su lazda Tas įvykis jį iÅ¡gÄ sdino. Nematė, kad A. iki įvykio bÅ«tų buvusi susižalojusi. Apklaustas liudytoju J. Å ., VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos Å¡eimos gydytojas, teisme parodė, kad M. B. yra jo pacientė, gydosi nuo 2012 m. Lankosi ne dažnai – vienÄ kartÄ per tris mėnesius, dažniausiai dėl paÅ«mėjusių kelio skausmų. Jai nustatyta artrozė. Jai taikomas simptominis gydymas, prižiÅ«ri reabilitologas.

Papildomų priemonių judėjimui nereikia. M. B. pas jį ateidavo be lazdelės. Ekspertas V. K. teisme paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji ar nukentėjusioji jam nėra pažįstamos. Jis teikė dvi iÅ¡vadas dėl A. V. Nr. G286/15(01) ir G1415/15(01). IÅ¡vadas tvirtina. Buvo teiktos dvi iÅ¡vados, nes tiek užduočių buvo paskirta. Buvo pirminis tyrimas pagal pirmÄ užduotį ir antrasis papildomas tyrimas pagal antrÄ užduotį, nes buvo pateikta papildomų duomenų. Jis tyrė medicininius dokumentus abiejų tyrimų metu. Jis darė iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiai poveikiais. Jis neatmetė galimybės, kad kraujosruva kairės alkÅ«nės ir kairio peties srityje galėjo atsirasti griuvimo metu.

Tačiau kraujosruva viršugalvio srityje būdinga smūgio sudavimui, o kairio riešo srityje trauma nelabai būdinga griuvimui.  Tiksliai negali nurodyti, nes nenurodyta spalva ir lokalizacija kraujosruvų. Tačiau riešo sritis nebūdinga griuvimui. Daikto, kuriuo galėjo būti suduota įvardinti negali. Alkūnės ir kairio peties sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant smūgį. 2015-05-05 specialisto išvada Nr. G1451/15(01) patvirtina, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvio srityje, kairio peties, kairės alkūnės, kairio riešo srityje, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek užduotyje nurodytu laiku (2014-09-18), tiek medicininiuose dokumentuose pažymėtÄ dienÄ (2014-09-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos kairės alkÅ«nės ir kairio peties srityse galėjo atsirasti griuvimo metu. (b.l.39).Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vadosLR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Å io nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymÄ kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar buvo Å¡okiruoti ir pan.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios M. B. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.ApkaltinamÄ jį nuosprendį M. B. atžvilgiu teismas grindžia nukentėjusiosios A. V., liudytojų J. R., D. R., M. R., S. K., E. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nukentėjusios A. V. parodymai dėl jai padarytų sužalojimų proceso metu buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusioji A. V. nuosekliai ir kategoriÅ¡kai parodė, kad bÅ«tent M. B. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , jÄ mušė, sudavė lazda, jos veiksmų pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. A. V. parodymai atitinka specialisto iÅ¡vadÄ ir joje iÅ¡dėstytus faktus apie A. V. padarytų sužalojimų lokalizacijÄ ir padarymo laikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos virÅ¡ugalvio srityje, kairio peties, kairės alkÅ«nės, kairio rieÅ¡o srityje, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2014-09-18). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos kairės alkÅ«nės ir kairio peties srityse galėjo atsirasti griuvimo metu(b.l.39). Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja ir patvirtina A. V. parodymus apie Å¡ių sužalojimų padarymo lokalizacijÄ ir laikÄ . Specialisto iÅ¡vadÄ teikęs ekspertas teisme patvirtino nukentėjusiosios patirtus sužalojimus kairės pusės peties, alkÅ«nės, rieÅ¡o ir kraujosruvas virÅ¡ugalvyje.

PaaiÅ¡kino, kad sužalojimai padaryti mažiausiais 4 trauminiais poveikiais. Kraujosruva virÅ¡ugalvio srityje bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui, trauma kairio rieÅ¡o srityje nebÅ«dinga griuvimui, o sužalojimai alkÅ«nės ir kairio peties srityje galėjo atsirasti ir suduodant smÅ«gį ir griuvimo metu. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamoji M. B. jai pataikė į įvairias kÅ«no vietas – deÅ¡inę ir kairę rankas, galvÄ , pečius. Nors ekspertas nekonstatavo sužalojimų deÅ¡inėje rankoje, tačiau teismas vertina, kad tokia eksperto iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios nurodytoms jos sužalojimo aplinkybėms, nes pastaroji nuosekliai nurodė, kad jai smÅ«giai buvo suduodami į įvairias kÅ«no vietas, o įvykio pasekmes ekspertas bÅ«tent ir konstatavo.

Savo sumuÅ¡imo faktÄ A. V. patvirtino ir kreipdamasi su pareiÅ¡kimais į policijÄ â€“2014-11-12(b.l.6), 2014-10-28 (b.l.17), kur nurodė buvusi sumuÅ¡ta kaimynės L. Ž. sesers M. B.. Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad jÄ kaltinamoji mušė suduodama smÅ«gius lazda, sudavė apie 5 smÅ«gius į galvÄ , rankas, pečius, o minėtos aplinkybės patvirtintos aukščiau nurodytais įrodymais. Be to, savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su M. B. metu(b.l.74), kas patvirtina jos parodymų nuoseklumÄ .

Nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės dėl jos sumuÅ¡imo atitiko nepilnamečio liudytojo, E. B., mačiusio įvykį parodymus. Nepilnametis liudytojas patvirtino, kad pamena įvykį, kai A. mušė teta su pagaliu, nukrito bei sudužo stiklainiukas. Ir nors vaikas neatsiminė datos įvykio, tačiau jo nurodytos įvykio detalės atitinka nagrinėjamo įvykio detales(sudužo stiklainiukas, teta su pagaliu), todėl teismas Å¡iais parodymais vadovaujasi ir laiko juos teisingais. Taigi Å¡is liudytojas patvirtino nukentėjusiosios muÅ¡imo faktÄ .

Nors E. B. nurodė, kad stiklainį turėjo močiutė su lazda, tačiau spręstina, kad Å¡is neatitikimas galimas dėl vaiko iÅ¡gÄ sčio ir praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio. Teisme apklausti liudytojai J. R., D. R., M. R., S. K. pačio įvykio tiesiogiai nematė, tačiau liudytojos D. R., M. R., S. K. patvirtino girdėjusios namo pirmame aukÅ¡te triukÅ¡mÄ , mačiusios po įvykio A. V., kuri skundėsi, kad jÄ sumušė, matė, kad buvo sumuÅ¡ta A. V. ranka ir petys. Nukentėjusiosios sužalojimo faktÄ patvirtino ir liudytojas J.

R.. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, atitinka nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas jais tiki. Liudytojų parodymuose esantys neatitikimai, o būtent – kokį stiklainį turėjo A. V. įvykio metu- kaip pati nurodė rūgštynių, ar burokų ( liudytojos M. R. ir D. R.), kopūstų (liudytojas E. B.), laikytini neesminiais, nekeičiančias nustatytų aplinkybių dėl pačio A. V. sužalojimo fakto. Tokie neatitikimai galimi ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio.

Liudytoja L. Ž., kaltinamosios M. B. sesuo, įvykio nematė. Teisme papasakojo tai, kÄ girdėjo iÅ¡ sesers. Pažymėtina, kad Å¡ios liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. aiÅ¡kino apie įvykį girdėjusi tik iÅ¡ sesers, kuri jai pasakojusi, kad A. metė į jÄ stiklainį, sesuo gindamasi nuo A. Å¡iai trenkė. Tokie liudytojos parodymai dalyje, o bÅ«tent kad M. B. įvykio metu sudavė nukentėjusiajai A. V., atitinka ir pačios nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas Å¡ioje dalyje jais vadovaujasi.

Teisme L. Ž. parodymus pakeitė, aiškino, kad apie įvykį jai pasakojo ir sesuo ir kaimynė I. po dviejų mėnesių, o apie tai, kad sesuo sudavė A. V. nieko nenurodė. Pagarinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.45), aiškino, jog jai nesakė M. B., jog gindamasi sudavė smūgius A., dar atsakinėdama į klausimus teigė, jog vartoja daug vaistų ir galimai pamiršo. Patvirtino, kad apklausos protokole (b.l.45) yra jos parašas. Teisme duotus L. Ž. parodymus, kad sesuo nesudavė nukentėjusiajai, teismas vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės seseriai M.

B. ir jais nesivadovauja.Kaltinamoji M. B. teisme pripažino vykusio žodinio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios faktÄ , pripažino pirma užkalbinusi nukentėjusiÄ jÄ , tačiau neigė jos atžvilgiu vartojusi smurtÄ , teigė lazdos neturėjusi. Pačios M. B. parodymus apie tai, kad ji įvykusio konflikto metu nesudavė smÅ«gių lazda A. V., teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Teismas atmeta M. B. paaiÅ¡kinimus, kad A. V. susižalojo pati dar iki jų konflikto įkrisdama į duobę, nes tokie jos parodymai nėra patvirtinami jokia bylos medžiaga.

Tokios aplinkybės nenurodė ir pati nukentėjusioji A. V.. PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad į jokiÄ duobę ji nebuvo įkritusi, jÄ sužalojo bÅ«tent M. B. ir tik po padarytų M. B. sužalojimų ji buvo nukritusi, nes svaigo galva. Todėl teismas kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusioji susižalojo pati vertina kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės ir jais nesivadovauja. Kaip neteisingus teismas vertina ir kaltinamosios tik teisme duotus parodymus, kad pokalbio metu nukentėjusioji jai jau rodė sužalojimus, t.y. mėlynes ant rankos.

Pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nenurodė nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. O ir kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu apie tai nepasakojo. Teisme teigė pamirÅ¡usi pasakyti, tačiau tokia versija vertintina kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės, priderinant savo parodymus prie byloje jau esančių įrodymų. Be to, kaltinamoji teigė, kad tai buvę tik mėlynės ant rankos, o kaip žinia ekspertas teikęs iÅ¡vadÄ nurodė, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus ne tik rankoje, bet ir virÅ¡ugalvyje, petyje.

Pažymėtina, kad sužalojimas viršugalio srityje eksperto paaiškinimu būdingas būtent smūgio sudavimui, o ne griuvimui, trauma kairio riešo srityje nelabai būdinga griuvimui. Liudytoju apklaustas gydytojas J. Š. nurodė, kad M. B. judėjimui lazdelės nereikia, tačiau tai nepaneigia teismo šiuo atveju nustatytų aplinkybių, kad M. B. sumušė A. V. lazda. Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji M. B. sudavė smūgius lazda nukentėjusiajai A. V.. Kad įvykis buvo būtent 2014-09-18 nurodė ne tik nukentėjusioji(b.l.5,6,17), bet ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus liudytoja D.

R. (b.,l.47) bei liudytoja S. K.. Nusikalstama veika padaryta vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo adresu Salininkų g. 133, Vilnius, laiptinėje, kur įvykio metu buvo žmonės. Kaltinamosios veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. V. sveikata, kÄ patvirtina 2015-05-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G1451/15(01) (b.l.39), sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, teikęs specialisto iÅ¡vadÄ ekspertas V. K. nurodė, kad sužalojimai A. V. galėjo bÅ«ti padaryti jos minėtomis aplinkybėmis.

IÅ¡tirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji M. B. įvykdė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamosios veiksmai padarant šį nusikaltimÄ Ä¯rodyti visiÅ¡kai, abejoti jos kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji M. B. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudodama fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų.

Spręstina, kad kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu. Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta.             Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formÄ ir rūšį, į M.

B. asmenybę. M. B. tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteista, pensininkė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios amžių. Esant tokioms aplinkybėms M. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Civilinis ieÅ¡kinysNukentėjusioji A. V. pareiÅ¡kė byloje 200 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos žalos (b.l.42). Teisme nurodė, kad tai neturtinės žalos ieÅ¡kinys, kurį palaiko. Ji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus. A. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, vertinant pasekmes atsiradusias dėl nusikalstamos veikos bei nukentėjusiosios patirtus fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis.Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl įvykio metu patirtos traumos ji kreipėsi į medikus, buvo gydoma, patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, kaltinamosios amžių, socialinę padėtį, ir teismų praktikÄ civilinės ieÅ¡kovės naudai priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamosios.

Byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 175,61 Eur (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 61 eurocento) dydžio civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiosios A. V. gydymÄ , prašė nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui nedalyvaujant. Civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡nagrinėtas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinio dydį ir pagrįstumÄ Ä¯rodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 77-80.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kurį sudaro nukentėjusiajai A.

V. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., n u s p r e n d ž i a :M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu deÅ¡imčiai mėnesių.LR BK 48 str. 5 d. pagrindu uždrausti M.

B. bendrauti su nukentėjusiÄ ja A. V..             Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. B. neskirti.Priteisti iÅ¡ M. B. nukentėjusiosios A. V. naudai 200 (du Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡Â kaltinamosios M. B. 175,61 Eur (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 61 eurocento) gydymo iÅ¡laidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Nida Vigelienė                                                                  (parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė2016 m. gruodžio 15 d.