fa65ff62-b199-468d-83a5-e5552df3c3f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-837-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00662-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. Ž. (A. Ž.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kenig-Group“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

Ž. (A. Ž.), A. V. (A. V.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kenig-Group“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. Ž. (A. Ž.) atsakovui A. V. (A. V.) (toliau – abu kartu ir atsakovai) perleido ieÅ¡kovės akcijas, nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ â€“ atsakovui A.

Ž. grÄ Å¾inti visas ieÅ¡kovės akcijas; pripažinti negaliojančiu 2021 m. liepos 13 d. vienintelio akcininko sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž. ieÅ¡kovės naudai 53 896,22 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas atsakovas A. Ž. sudarė galimai fiktyvų sandorį dėl visų įmonės akcijų pardavimo Rusijos Federacijos piliečiui atsakovui A. V. ir, neiÅ¡saugodamas bendrovės turto bei dokumentų, padarė jai didelę žalÄ .

3. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tuoti atsakovo A. Ž. pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose banko sÄ skaitose, ar turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, o jų nesant – nekilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 53 896,22 Eur sumos.

4. Nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovas yra fizinis asmuo, vengiantis geranoriÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai vykdyti savo pareigas bei atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovė ir jos kreditoriai yra patyrę itin didelę žalÄ , todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5. Atsakovas A. Ž. atsiliepime prašė netenkinti praÅ¡ymo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Nurodė, kad jis turi nekilnojamojo, taip pat kilnojamojo turto, kurio reali rinkos vertė daugiau nei dvigubai virÅ¡ija ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Be to, atsakovas dirba, gauna su darbo santykiais susijusias ir kitas pajamas. Pasak atsakovo, jis turi didelės apimties finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, kuriuos sÄ Å¾iningai vykdo, taip pat vykdo kitas pareigas Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų galimÄ realiÄ grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovei, įvykdymo pasunkėjimui, negali bÅ«ti daromos iÅ¡ankstinės prielaidos, kad atsakovas yra ar bus nesÄ Å¾iningas ir vengs vykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės trečios eilės reikalavimams užtikrinti areÅ¡tavo atsakovui A.

Ž. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 53 896,22 Eur sumos, leidžiant atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų kiekvienÄ mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, nevirÅ¡ijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieÅ¡kove.

7. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatytų akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindu negalėtų bÅ«ti priimtas jai galbÅ«t palankus teismo sprendimas.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, pareikÅ¡tas fiziniams asmenims, nutarties priėmimo dienÄ iÅ¡ esmės nėra žinoma apie atsakovo turtÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma (53 896,22 Eur) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, o tai objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

9. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nurodytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , yra pagrindo teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu Å¡is bus palankus ieÅ¡kovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas gali siekti sumažinti turimo turto masę, taip iÅ¡vengdamas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jo turimas turtas virÅ¡ija jo įsipareigojimus bankui, taip pat duomenų, kad turtas nėra įkeistas bankui, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog, patenkinus ieÅ¡kinį, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tokio sprendimo įvykdymas.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei į atsakovo teisėtus interesus, nusprendė, kad pirmiausiai turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieÅ¡kinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti operacijas, atsiskaitant su ieÅ¡kove, mokant mokesčius valstybei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovas A. Ž. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę atmesti.

13. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Atsakovas nesutinka su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, ieÅ¡kinį laiko nepagrįstu. Atsakovo, kaip akcininko ir valdymo organo, teisinis santykis ir prievolės pasibaigė 2021 m. birželio 1 d. 13.2. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei ieÅ¡kovės nurodyta skolos suma, o jokių duomenų ar leistinų įrodymų, kad atsakovas gali bandyti slėpti turimÄ turtÄ ar siekti jį realizuoti, ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

Nepagrįsta teigti, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas ar vengia bendradarbiauti. Atsakovas turi nepilnamečių Å¡eimos narių, kuriuos iÅ¡laiko – sÅ«nų ir dukrÄ . 13.3. Teismo nurodymas, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, savaime nereiÅ¡kia, jog praÅ¡ymas yra pagrįstas – ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, kad yra reali grėsmė, jog galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. 13.4. Teismas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, padarė nepagrįstai, nepatikrinęs atsakovo turimo turto duomenų, nenustatęs jo vertės, neįvertinęs kitų svarbių aplinkybių.

Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateikto atsiliepimo argumentų.

14. Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismų praktikoje aplinkybė, kad bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . 15.2. Nors atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra gera, o turimo turto pakaktų ieÅ¡kinio sumai sumokėti, tačiau nepateikė pagrįstų duomenų, jog turimas turtas virÅ¡ija jo įsipareigojimus bankui, taip pat duomenų, kad turtas nėra įkeistas bankui.

Dėl to teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, patenkinus ieÅ¡kinį, gali pasunkėti ar tapti neįmanoma įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . 15.3. Siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , atsakovas turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus, pagrindžiančius jo gerÄ turtinę padėtį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo A. Ž. turto areÅ¡tÄ , nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo 19. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 314 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo pridėti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 690/2016). Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti:

i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; iv) ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VÄ® Registrų centro duomenis apie nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieÅ¡kos rezultatus. Å iais įrodymais siekia įrodyti savo stabiliÄ turtinę padėtį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad atsakovas, su atskiruoju skundu teikdamas naujus įrodymus, nepraÅ¡o jų priimti apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėja Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės iÅ¡kilusios vėliau, be to, nepagrindžia, kodėl Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų atsakovo pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami (CPK 314 straipsniai). Dėl bÅ«tinų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovo atžvilgiu taikyti buvimo 23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad, nesiėmus ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nurodytos sÄ lygos yra kumuliatyvios – nesant bent vienos iÅ¡ jų, laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos.

24. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai galėtų bÅ«ti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys yra prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

25. Atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde teigia, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas, jis nesutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais, taigi kelia pirmosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimo klausimÄ .

26. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

27. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje civilinio proceso stadijoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės reikalavimai bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįsti, arba ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ . Dėl to nėra pagrindo nesutikti, kad pirmoji bÅ«tina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas – egzistuoja.

28. Konstatuodamas ir antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu Å¡is bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymui – buvimÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, neturint duomenų apie atsakovo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, laikytina, jog ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra itin didelė, todėl ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesams užtikrinti yra pagrindas taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

29. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei atsakovo nesÄ Å¾iningumo, todėl, nenustačius bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, Å¡ios priemonės jo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais.

30. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

31. Aktualioje ir Å¡iuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

32. IeÅ¡kinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos Å¡ios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai.

Jeigu į bylÄ nepateikiama duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tas neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

33. SÄ Å¾iningumo aspektu galėtų bÅ«ti vertinami Å¡alies veiksmai, atlikti iki bylos iÅ¡kėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi bÅ«ti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į Å¡alies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 157 464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 42 1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tÄ , iÅ¡ esmės vadovavosi didelės ieÅ¡kinio sumos aplinkybe, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomomis aplinkybėmis, kurios yra faktinis ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindas ir dėl kurių pagrįstumo bus sprendžiama iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡tyrus bei įvertinus abiejų ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ . Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, galinčių pagrįsti galimÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bÅ«tent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, t. y. siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo, jeigu Å¡is bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymo.

35. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ visada privalu nurodyti ir įrodyti, o tokia pareiga tenka asmeniui, kuris praÅ¡o atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie tokius galimai nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus, kaip turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims, jo įkeitimas arba kitoks apsunkinimas naujomis prievolėmis.

Tai nuosekliai akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Vadinasi, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teikianti Å¡alis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iÅ¡ viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iÅ¡kėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad vieÅ¡ai paskelbė apie jo pardavimÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

36. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti atsakovui itin griežtus suvaržymus, nors teismas dar nėra pasisakęs, ar jos reikalavimai, nukreipti Å¡iam atsakovui, yra pagrįsti, nenurodė ir nepateikė duomenų, kurie bent tikėtinai patvirtintų atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo, jeigu Å¡is bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovei nepateikus bent tikėtinų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ .

37. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinÄ sias apsaugos priemones tikslinga taikyti ir dėl nagrinėjamoje byloje egzistuojančio vieÅ¡ojo intereso, t. y. ieÅ¡kovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių gynimo bÅ«tinybės, stokoja pagrįstumo. Ä®statymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tinumu. PrieÅ¡ingu atveju kiekvienoje civilinėje byloje, kuri yra susijusi su bankrutuojančio juridinio asmens ar jo kreditorių interesais, laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti taikomos nepriklausomai nuo CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų (ne)nustatymo.

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K 3 380 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

Dėl procesinės bylos baigties 39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinÄ jÄ apsaugos priemonę atsakovo (apelianto) atžvilgiu pritaikė neatsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių argumentų bei duomenų, kurie bent tikėtinai patvirtintų galimÄ atsakovo A. Ž. nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti teismo sprendimo, jeigu Å¡is bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto iÅ¡imtinumo ir jo taikymo sÄ lygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Dėl to apskųsta teismo nutartis panaikintina ir ieÅ¡kovės BUAB „Kenig-Group“ praÅ¡ymas taikyti atsakovo A. Ž. atžvilgiu laikinÄ jÄ apsaugos priemonę atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kenig-Group“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę atsakovo A.

Ž. atžvilgiu atmesti. Teisėja Laima Ribokaitė