2016-09-07 Nr. AB-16993-3-62-3-00404-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-823-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00404-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklai-daugiafunkciam centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimti pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos (toliau – ir Mokykla, pareiškėjas) patikslinti skundai dalyje, kurioje prašoma: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ Nr. T-117 (toliau – ir Sprendimas Nr. T-117); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ Nr. T-114 (toliau – ir Sprendimas Nr. T-114) dalį, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje-daugiafunkciame centre (šio sprendimo 1 punktas ir 1 priedo lentelės eilės numeriai 22 ir 28); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 (toliau – ir Sprendimas Nr. T-392) dalį, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir 2016–2017 mokslo metais šioje Mokykloje neformuojamos 9–10 klasės (šio sprendimo 3 priedo 11 punkto 17–20 stulpeliai).

Pareiškėjas kartu su 2016 m. liepos 19 d. teismui pateiktu patikslintu skundu prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. sustabdyti ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir kuria numatyta 2016–2017 mokslo metais šioje Mokykloje neformuoti 9–10 klasių (šio sprendimo 3 priedo 11 punkto 17–20 stulpeliai), galiojimą. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, neišvengiamai atsirastų reikšmingų pakeitimų ir kiltų reali žala Mokyklos ir jos bendruomenės interesams, o teismo sprendimo įvykdymas ir buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas, kadangi Mokykloje negalėtų būti formuojamos 9–10 klasės, 9–10 klasės mokiniai turėtų išeiti iš savo Mokyklos, būtų pažeistos Mokyklos ir mokinių sudarytos mokymo sutartys, o atsakovas savo administraciniais sprendimais mažindamas mokinių skaičių Mokykloje de facto toliau vykdytų Mokyklos reorganizaciją. Tai negrįžtamai pažeistų Mokyklos, jos Mokinių ir visos bendruomenės teises ir teisėtus interesus, o tolesnis teisminis ginčas dėl Sprendimo Nr. T-392 panaikinimo taptų tik formalaus pobūdžio.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė teismo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nestabdyti ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies galiojimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino – t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir kuria numatyta 2016–2017 mokslo metais šioje Mokykloje neformuoti 9–10 klasių (šio sprendimo 3 priedo 11 punkto 17–20 stulpeliai).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas 2016 m. kovo 30 d., todėl spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, teismas taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. Nurodytos redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 3 dalies prasmę, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo sustabdymas.

Teismas priėjo prie išvadų, kad nestabdžius Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies, šiuo metu besimokantiems mokiniams būtų sudaromos kliūtys kitais metais tęsti mokslus šioje mokykloje, kas pažeistų 9–10 klausių mokinių ir jų tėvų teises, todėl teismui panaikinus ginčijamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Taip pat teismas pažymėjo, kad priėmus teismo sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau. Priešingai, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo sprendimo dalies sustabdymo, nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-685/2014, 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusiu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjams netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai klausimai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti visiškai.

Atskirajame skunde pažymima, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų ugdymas yra savivaldybės prerogatyva, todėl tik savivaldybės, kaip savo teritorijos šeimininkės, turi teisę įgyvendinti šią funkciją. Atsakovas pažymi, jog Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje 9 ir 10 klasių nebuvo leista komplektuoti ne dėl priimtų sprendimų, susijusių su šios mokyklos reorganizacija, todėl skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad nesustabdžius ginčijamos Sprendimo Nr. T-392 dalies galiojimo Mokyklos reorganizacija būtų tęsiama toliau, yra visiškai nepagrįstas.

Klasių komplektų nustatymas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Klasės nustatomos vadovaujantis Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90, ir kitais klasių komplektavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Nustatant 9 ir 10 klasių komplektų skaičių Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje, sudaromos prielaidos, kad nebūtų išleidžiamos lėšos tuščioms mokymosi vietoms finansuoti ir mokyklos pustuštėms patalpoms išlaikyti, taip užtikrinamas kokybiško pagrindinio ugdymo programos II dalies įgyvendinimas Mokykloje besimokantiems mokiniams.

Be to, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (išskyrus atvejus, kai miesto taryba pritaria ir skiria papildomai lėšų pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, mokinių atitinkamos programos klasėje skaičius gali būti mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje).

Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla savo paraiškoje, pateiktoje Kauno miesto savivaldybei, be kita ko, prašė nustatyti vieną devintą klasę (pateikta 20 prašymų iš mokyklai priskirtos aptarnavimo teritorijos), taip pat nurodė, kad dešimtoje klasėje pageidauja mokytis tik 11 mokinių, kai tuo tarpu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, mokinių skaičius šiose klasėse turi būti ne mažesnis kaip 25. 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. T294 pareiškėjas informavo savivaldybę, kad penktose–aštuntose klasėse iki reikiamo skaičiaus truks 21 mokinio, devintose–dešimtose klasėse – 14 mokinių, Mokykla turės atleisti dalį matematikos, lietuvių, rusų, vokiečių kalbų, geografijos, gamtos ir žmogaus, biologijos, ekonomikos, etikos, tikybos ir šokių mokytojų, 2016–2017 mokslo metų Mokyklos ugdymo planas rengiamas maksimaliai taupant lėšas (tik dešimtose klasėse skiriama po 1 val. lietuvių kalbos moduliams, galimas mokinio krepšelio lėšų trūkumas mokytojų atlyginimams 2016 m.

– 26 000 Eur, atleidžiamiems iš darbo pedagogams reikės sumokėti 34 600 Eur kompensacijų). Įvertinusi dabartinę Mokyklos situaciją ir riziką, kad Mokykla negalės užtikrinti kokybiško pagrindinio ugdymo programos II dalies įgyvendinimo, atsižvelgusi į tai, kad pretenduojančių lankyti 9 ir 10 klases šioje Mokykloje mokinių skaičius buvo mažesnis už nustatytąjį teisės aktais, Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-392 pagrįstai nenustatė 9 ir 10 klasių Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje.

Atsakovo teigimu, skirti papildomai lėšų finansuojant Mokykloje 9 ir 10 klases, kuriose nėra reikiamo mokinių skaičiaus, yra netikslinga ir neteisinga kitų mokyklų atžvilgiu. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjas savo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, prašyme nėra aiškiai nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą ir ypatingą svarbą. Net ir esant pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo formuoti 9 ir 10 klases Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje nėra, todėl šioje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nesukuria siekiamų pasekmių pareiškėjui, mokinių tėvams ar mokiniams, kurie tikisi mokytis Mokyklos 9 ir 10 klasėse 2016–2017 metais.

Atsakovo nuomone, teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje, netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei priėmė nepagrįstą teismo nutartį, pažeidžiančią proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

Pareiškėjas Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šios bylos pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdytas ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies, kurioje nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir numatyta 2016–2017 mokslo metais šioje Mokykloje neformuoti 9–10 klasių (šio sprendimo 3 priedo 11 punkto 17–20 stulpeliai), galiojimas.

Tikrindama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos procesas apeliacinėje instancijoje vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirasis skundas buvo paduotas teismui 2016 m. rugpjūčio 4 d., t. y. byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti jau po Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d., 2 d.) įsigaliojimo. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. liepos 27 d. nutartį, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas 2016 m. kovo 30 d., spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį, faktiškai rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., normomis. Atsižvelgdama į tai, siekdama apeliacine tvarka patikrinti minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., normas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., 71 straipsnio, reglamentavusio reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalis nustatė, kad teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl taikant iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio normas administracinių teismų praktikoje buvo suformuota nuostata, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies teisėtumu (t. y. jos atitikimu klasių komplektavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus) ir pagrįstumu (t. y. pačios Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos pateiktais Kauno miesto savivaldybei duomenimis apie 9–10 klasėse pageidaujančių mokytis mokinių skaičių, 2016–2017 mokslo metų Mokyklos ugdymo planu bei kt.). Tokie atsakovo atskirojo skundo argumentai yra susiję su ginčo esme, todėl šiuo atveju sprendžiant atskirą procesinio pobūdžio klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti vertinami iš esmės.

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar yra reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai dėl pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo bei priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje nustatymo, be kita ko, dėl atsakovo sprendimo 2016–2017 mokslo metais neformuoti Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje 9–10 klasių. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 „Dėl Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nuspręsta iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinę mokyklą reorganizuoti, prijungiant ją prie Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro, galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2016 m. birželio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eAS-505-525/2016) paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama 2016 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino kitą pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė kito ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir numatyta 2016–2017 mokslo metais šioje Mokykloje neformuoti 9–10 klasių (šio sprendimo 3 priedo 11 punkto 17–20 stulpeliai).

Nors šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tik atsakovo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija, priešingai nė teigiama atskirajame skunde, vertina, kad šis atsakovo Sprendimas Nr. T-392 yra priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į atsakovo Sprendimą Nr. T-117 dėl Mokyklos reorganizavimo bei tęsiant Sprendimu Nr. T-117 pradėtą Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūrą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog abiejų minėtų atsakovo sprendimų (tiek Nr. T-117, tiek Nr. T-392) įžanginėse dalyse nurodyta, kad jie priimti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81), kuriuo inter alia nutarta reorganizuoti Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad Sprendimo Nr. T-392 priėmimui neturėjo jokios įtakos sprendimai, susiję su Mokyklos reorganizacija.

Kaip minėta, įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 atžvilgiu, laikinai sustabdžius šio sprendimo dėl Mokyklos reorganizavimo galiojimą. Teisėjų kolegija, pabrėždama reorganizavimo ir su šios procedūros susijusių veiksmų tęstinumo svarbą, atsižvelgdama į tai, kad toje pačioje byloje teismai jau ėmėsi reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinai sustabdydami atsakovo pradėtą Mokyklos reorganizavimo procedūrą, vadovaudamasi ABTĮ 71 straipsnio tikslais, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-505-525/2016. Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdydamas ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalies, kurioje faktiškai tęsiant pradėtą Mokyklos reorganizavimo procedūrą numatyta 2016–2017 mokslo metais Mokykloje neformuoti 9–10 klasių, galiojimą, nenukrypo nuo ABTĮ 71 straipsnio reikalavimų ir nuosekliai laikėsi aukštesnės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra pagrįsta ir atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį keisti ar naikinti. Todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas