fa64eeae-752c-41c8-95eb-3aa32660b8c7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1188-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05587-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1.; 94.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. liepos 8 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-443-545/2011 pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Registrų centras dėl sprendimo atsisakyti pakeisti juridinių asmenų registro duomenis panaikinimo, kuria civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumÄ , n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovo VÄ® Registrų centro sprendimÄ , iÅ¡dėstytÄ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 20 d. raÅ¡te Nr. IJ (12.5.1.24.)-13203, įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti UAB „Transervis ir Ko“ registro duomenų pakeitimus – nurodyti juridinių asmenų registre, jog nuo 2007 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovė L.

M. nėra UAB „Transervis ir Ko“ direktorė.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi perdavė civilinę bylÄ Nr. 2-453-545/2011 pagal L. M. ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo atsisakyti pakeisti juridinių asmenų registro duomenis panaikinimo bei 132 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumÄ . Teismas nutartyje pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl teismingumo netapačiomis aplinkybėmis nei nagrinėjamoje byloje, t. y. nustatė, kad ginčas buvo kilęs iÅ¡ bankroto teisinių santykių, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė suformulavo savo reikalavimus, kurie kilo iÅ¡ atsakovo vieÅ¡o administravimo priskirtų funkcijų: vieÅ¡ojo administravimo subjekto ir juridinio asmens atstovo dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, kylančių iÅ¡ vieÅ¡Ä jį administravimÄ reglamentuojančių teisės normų, t. y. nagrinėtinas atsakovo vieÅ¡ojo sprendimo teisėtumas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra įmonė, priskiriama prie vieÅ¡ojo administravimo subjektų, kuriam įstatymas yra suteikęs vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ bylos dėl įmonių, turinčių vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų vieÅ¡ojo administravimo srityje teisėtumo priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendime c. b. Nr. 2-203-67/2009 nurodytas civilinis ginčas kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio, t. y. privatus ginčas, kuris įtakos Juridinių asmenų registro tvarkytojui neturi ir nėra pagrindas pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre dėl vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, nes tokia procedÅ«ra numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, kuria ieÅ¡kovei ir buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti – pateikti UAB „Transervis ir Ko“ akcininkų susirinkimo sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ direktoriaus pareigų, o tokio nepateikus, nebuvo įstatymų nustatyto juridinio pagrindo pakeisti L.

M. duomenis. Kita vertus, teismų praktika rodo, kad analogiÅ¡ki ginčai sprendžiami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-845/2005, dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir perduotina nagrinėti iÅ¡ esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumÄ , nes priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).            IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylÄ tolimesniam nagrinėjimui į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Nurodo, kad nebuvo imperatyvių pagrindų Å¡iÄ bylÄ perduoti nagrinėti administraciniam teismui net ir nustačius, kad ginčo nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo pobÅ«džio teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Priimdamas skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje c b. Nr. 3K-3-348/2010, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui konstatavo, kad iÅ¡ esmės baigus bylos nagrinėjimÄ , sprendimas suteikti prioritetÄ formaliesiems aspektams, imtis spręsti klausimus, kurie turi bÅ«ti iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, ir taip paneigti esminius civilinio proceso principus, nepripažintinas teisėtu.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo sprendimas susijęs su vieÅ¡Ä jį administravimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymu, bei neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Pateiktos Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutarties citatos patvirtina, kad sprendžiant ginčų dėl VÄ® Registrų centro sprendimų atsisakyti įregistruoti juridinio asmens registro duomenų pasikeitimus teismingumo klausimus bÅ«tina nagrinėti ir atsižvelgti, su kokiu teisės normų – viešųjų, ar privatinių – aiÅ¡kinimu ir taikymu susijęs Å¡is ginčas.

Nustačius, kad ginčas susijęs su privatinių teisės normų taikymu, konstatuotina, kad ginčas peržengia vieÅ¡ojo administravimo sritį ir kyla iÅ¡ privatinių teisinių santykių, todėl byla teisminga bendros kompetencijos teismui. Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje Specialioji teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl teismingumo netapačiomis aplinkybėmis, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nereikÅ¡minga, nes kaip ir nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos, esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi ne ginčo aplinkybės, o jam spręsti taikytinų teisės normų pobÅ«dis.

Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su CK 2.68 straipsnio aiÅ¡kinimu ir taikymu. Sprendžiant šį ginÄÄ taip pat esminės reikÅ¡mės turi Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio, CPK 18 straipsnio normų aiÅ¡kinimas ir taikymas. Å ios Akcinių bendrovių įstatymo, CK, CPK normos yra privatinės teisės normos. Apeliantė pažymi, kad Å¡ioje byloje nekelia klausimų, kurių sprendimas galėtų bÅ«ti susijęs su vieÅ¡osios teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Taigi Specialioji teisėjų kolegija jau yra iÅ¡sakiusi nuomonę dėl analogiÅ¡ko Å¡ioje byloje kilusio ginčo pobÅ«džio, ir Å¡i nuomonė teismų turėtų bÅ«ti vertinama kaip privaloma.

Å ioje byloje nenagrinėjamas administracinių teismų nutarčių teisėtumas, o skundžiamoje byloje paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutartis priimta anksčiau nei Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis.              Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinyje keliamas ginčas dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje: reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo, turinčio vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, priimto sprendimo vieÅ¡ojo administravimo srityje teisėtumo, todėl atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4-5 dalių, 3 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus.

Apeliantė neteisi teigdama, kad Å¡ioje byloje gali bÅ«ti taikoma CPK 26 straipsnio 2 dalies norma, nes ieÅ¡kinyje keliami tik reikalavimai dėl individualaus pobÅ«džio administracinio teisės akto vieninteliam atsakovui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui, nekeliant jokių civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimų, nurodytų CPK 22 straipsnyje. Aplinkybė, kad bylos perdavimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas anksčiau (ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje), nedaro skundžiamos nutarties turinio ir esmės neteisingos, juo labiau, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato galimybę perduoti bylÄ tinkamam teismui, kai ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Atskirajame skunde neteisingai komentuojama CPK 34 straipsnio norma, ignoruojant taisyklę, kad pasikeitus rÅ«Å¡iniam teismingumui byla turi bÅ«ti perduodama kitam teismui. Taip pat nepaisoma 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas. Teismas siekdamas operatyvaus ir tinkamo ginčo iÅ¡sprendimo, bÅ«tent vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu, priėmė nutartį perduoti bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumÄ .

Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje klausimÄ dėl teismingumo nagrinėjo netapačiomis aplinkybėmis (ginčas buvo susijęs su CPK 22 str. nurodytų bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu), todėl remtis Å¡ia nutartimi kaip analogiÅ¡ka nėra pagrindo. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas atsižvelgė ir rėmėsi analogiÅ¡kų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje iÅ¡nagrinėta analogiÅ¡ka teisinė situacija, o Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje buvo nagrinėjama kitokio pobÅ«džio teisinė situacija.

AnalogiÅ¡kos bylos bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėjamos, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose bylose aplinkybės visiÅ¡kai kitokios negu pagal šį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.                     Atskirasis skundas atmetamas.                Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).               Ginčo priskirtinumÄ bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui apsprendžia teisinių santykių, iÅ¡ kurių kyla ginčas, pobÅ«dis.

Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.).                 Juridinių asmenų samprata, požymiai, steigimas, teisnumas, valdymas, pabaiga ir kiti su juridinių asmenų veikla susiję teisiniai santykiai reglamentuojami civilinės teisės normomis, įtvirtintomis Civiliniame kodekse ir kituose civiliniuose įstatymuose.

Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje įtvirtintas atskleidimo principas, reikalaujantis juridiniams asmenims juridinių asmenų registre nurodyti visus reikalaujamus duomenis apie save ir savo veiklÄ . Ä®gyvendinant atskleidimo principÄ , įsteigtas juridinių asmenų registras, kuriame įraÅ¡omi ir kaupiami atitinkami duomenys.                 Juridinių asmenų registrÄ tvarko įstatymų nustatyta valstybės institucija (CK 2.62 str. 4 d.). Pagal Juridinių asmenų registro įstatymÄ tokia institucija yra Teisingumo ministerija.

Remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 7 punktu, Teisingumo ministerija yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, o valstybės įmonė Registrų centras – registro tvarkymo įstaiga, kuri užtikrina registro tvarkymo funkcijų, registruojant juridinius asmenis, įgyvendinimÄ .                  Nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl VÄ® Registrų centro, kuris įgyvendina juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas, atsisakymo įregistruoti registro duomenų pakeitimÄ , t. y. nurodyti juridinių asmenų registre, kad ieÅ¡kovė nebėra UAB ,,Transervis ir Ko“ direktorė.

Ginčijamu sprendimu VÄ® Registrų centras atsisakė pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre.                  Juridinių asmenų registro tvarkytojo atsisakymo registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus pagrindus numato Civilinio kodekso 2.68 straipsnis, kuriame numatyti registro tvarkytojo įgaliojimai atsisakyti įregistruoti duomenų ir dokumentų pakeitimus, jei jų turinys prieÅ¡tarauja įstatymams. Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (privataus ar vieÅ¡ojo pobÅ«džio) atsakovas atsisakė pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo to keičiasi bylos priskirtinumas.

IeÅ¡kovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje dėl panaÅ¡ių teisinių santykių kilęs ginčas buvo įvardintas kaip priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi cituojamu atveju ginčas peržengė vieÅ¡ojo administravimo sritį ir buvo susijęs su Ä®monių bankroto įstatymuose įtvirtintų normų taikymu. Kaip žinia, bankroto teisinius santykius reguliuojantis teisės aktas yra specialusis teisės aktas, tiek civilinio proceso, tiek administracinio proceso atžvilgiu, ir modifikuoja bendrÄ sias ginčo priskirtinumo taisykles, tuo tarpu nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su bankroto teisiniais santykiais, todėl jis priskirtinas administracinės kompetencijos teismui.

  Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylÄ dėl ginčo kilusio vidaus administravimo srityje nagrinėti Viliaus apygardos administraciniam teismui, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :             palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistÄ .

          Teisėjai                                                                  Andrius Ignotas                                                                               Vilija Mikuckienė                                                                               Asta Radzevičienė