fa64544b-2ad2-478a-b2f2-cd749b3a6840 · Klaipėdos apylinkės teismas

?,Baudžiamoji byla Nr. 1-454-903/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43465-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, nukentėjusiajam V. A. ir jo atstovui advokatui M. R., kaltinamajai J. M. ir jos gynėjui advokatui A.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė: J. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui bei nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ : ji 2014 m. gegužės 11 d., apie 00.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia, ne mažiau kaip 10 kartų batų Å¡aukÅ¡tu sudavė sugyventiniui V.

A. į rankas, nugaros, krÅ«tinės bei galvos sritis sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, vienÄ kartÄ nenustatytu daiktu sudavė V. A. į veidÄ , padarydama jam kairiojo skruosto sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių sutinimu ir kraujosruva ties virÅ¡utiniais dantimis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino bei paaiÅ¡kino, kad su V. A. yra pažįstama nuo 2008 m. 2011 m. jie apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2011 m. gruodžio 30 d. gimė jų pirmoji dukra.

Tuo metu, kai kartu gyveno, kaimyniÅ¡kai bendravo ir su kaimynais D. Santykiai buvo labai geri, kartu leisdavo laisvalaikį, puikiai visi sutardavo. 2014 m. gegužės 10 d. vakarÄ kaimynai D. atėjo pas juos į svečius, žiÅ«rėjo Eurovizijos finalÄ . Sėdėjo, Å¡nekučiavosi, gerai leido laikÄ . Kaimynams išėjus, ji pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , ten miegojo jų dukra M. Ruošėsi miegoti ir iÅ¡girdo kažkokį garsÄ . Ar tai buvo bildesys ar aimanos, ji nebeprisimena. Nusileidusi į pirmÄ aukÅ¡tÄ pamatė, kaip tarpduryje guli V.

A. ir bando atsistoti. Jis gulėjo namo (duomenys neskelbtini), lauko durų tarpduryje. Durys buvo atidarytos. Priėjusi bandė padėti jam atsistoti, kadangi jis buvo girtas, bet jis jÄ nustÅ«mė, atsistojo ir išėjo į kiemÄ . Kai priėjo prie gulinčio V. A., rankose nieko neturėjo, jo sužalojimų ar kraujo nematė. Ji yra deÅ¡iniarankė, kairės rankos beveik nenaudoja, nebent skalbimui. Fizinio smurto 2014 m. gegužės 11 naktį nenaudojo. Ant kurios pusės jis gulėjo, pasakyti negali. Jis judėjo, bandė atsistoti.

Ar judėdamas galva kur nors trenkėsi, pasakyti negali, praėjo jau Å¡eÅ¡eri metai, nebeprisimena, nors ir labai stengiasi, kadangi visa ta byla jai - didelis sukrėtimas. Kai jis išėjo į kiemÄ , ji uždarė duris ir nuėjo miegoti. TÄ vakarÄ jo daugiau nematė. Jį pamatė ryte, miegamajame. Ji su dukra miegojo kitame kambaryje, o jis buvo miegamajame. Jo žandas buvo sutinęs. Kadangi jis vis dar buvo neiÅ¡siblaivęs, sutinusiu žandu, ji pasiėmė dukrÄ , nuvažiavo balsuoti, kadangi vyko prezidento rinkimai, ir paskui iÅ¡važiavo pas mamÄ Ä¯ T.

IÅ¡važiavo sekmadienį, o grįžo, jai atrodo, pirmadienį. Po to su juo pragyveno apie porÄ savaičių ir paskui ji iÅ¡sikraustė į A. D. butÄ , jis jai jį iÅ¡nuomojo. IÅ¡sikraustė, kadangi gegužės 20 d. buvo V. A. gimtadienis, vėl įvyko kažkoks nesusipratimas, kokių jau buvo ne vienas per jų tris bendro gyvenimo metus, ir tada suprato, kad viskas. IÅ¡sikraustė gegužės 23 ar 24 d. Kažkokio ypatingo įvykio, dėl kurio išėjo, nebuvo, tiesiog eiliniai apsižodžiavimai ir kaltinimai.

A. D. bute pragyveno tris metus. Jos su V. A. santykiai nenutrÅ«ko, nes 2015 m. gruodžio 31 d. gimė antra dukra. Dabar viena augina dvi dukras. Su V. A. nebendrauja. Nebendrauja jau du metus, kadangi prieÅ¡ du metus, apie spalio mėnesį, jis jÄ su dviem mažametėmis dukromis perkraustė į (duomenys neskelbtini), kur iki Å¡iol gyvena. 2019 m. rugpjūčio mėnesį pateikė ieÅ¡kinį dėl alimentų priteisimo ir jis iÅ¡ kerÅ¡to, iÅ¡ pykčio užvedė Å¡iÄ bylÄ , pardavė jų namus ir Å¡iandien ji su dukromis yra gatvėje.

JuridiÅ¡kai jau yra parduota, beliko tik iÅ¡sikraustyti. Civilinė byla baigta, sudarė taikos sutartį. Susitarė dėl vaikų iÅ¡laikymo, t. y. 400 eurų vaikui. Apklausos metu sakė, kad neprisimena, kas vyko 2014 m. gegužės 11 d., kadangi jai buvo Å¡okas, sužinojus, jog yra įtariamoji ir turi duoti parodymus. Ji neturėjo laiko net kada prisiminti, visgi praėjo ne metai ir ne du. Å iandien, posėdžio metu duoti parodymai yra jos pačios prisimintos aplinkybės. Nebandė klausinėti liudytojų apie tai, kas vyko tÄ naktį.

V. A. išėjus iÅ¡ namų, SMS žinutės liudytojai M. Å .-D. nerašė. Telefoninio pokalbio su minėta liudytoja taip pat nebuvo. SekančiÄ dienÄ su liudytoja M. Å .-D. susiskambino. Pokalbio turinys, visų pirma, buvo apie prezidento rinkimus, paskui ji paklausė, kaip jaučiasi V. A., iÅ¡ to ji sužinojo, kad ji buvo jį nuvežusi į ligoninę. Kadangi ji jį ryte matė, matė, kad jo skuostas sutinęs ir paraudęs, ji suprato, kad jis dėl to buvo nuvežtas į ligoninę. Liudytoja M.

Å .-D. jai sakė tik, kad reikia dėti ledukų, o apie vaistus, ji mano, jos nekalbėjo, kadangi pati nevažiavo į vaistinę ir nieko nepirko. Ji liudytojai M. Å .-D. pasakė, kad V. A. buvo nugriuvęs tarpduryje, kad bandė padėti jam atsistoti ir jis išėjo. Kur jis išėjo, jai nepasisakė. Liudytojai Å¡ias aplinkybes nurodė sekančiÄ dienÄ , t.y. 11 dienÄ , telefoninio pokalbio metu. Ä®vykio naktį, kada kaimynai išėjo iÅ¡ jų namų, A. D. grįžęs nebuvo. Atėjus kaimynams ir jiems vakarojant, nukentėjusysis jau buvo neblaivus.

IÅ¡lydėjus kaimynus ir grįžus V. A., ji nepuolė jo muÅ¡ti su pusės metro ilgio daiktu, skirtu batams autis. Jei bÅ«tų puolusi, jis bÅ«tų jÄ užmušęs, kadangi buvo 20 kilogramų sunkesnis ir apskritai - yra vyras. Ji niekur nebėgo ir nieko nesivijo, o buvo antrame aukÅ¡te su M.. Kadangi ji turėjo maÅ¾Ä vaikÄ ir jis buvo namie, ji, galbÅ«t, iÅ¡gėrė taurę vyno, ne daugiau. Apsvaigusi nuo alkoholio nebuvo. Ant stalo buvo įvairių gėrimų, kas ir kokius gėrė, nematė. Buvo ir stipresnių gėrimų.

V. A. buvo stipriai girtas. Kas kiek gėrė, nematė, bet mano, kad alkoholinius gėrimus vartojo ir kiti. Po 2017 m. su Margarita dar bendravo, bet dabar nebebendrauja. Su liudytojais susipykę nėra, nėra tam pagrindo. Liudytojų pozicija kitokia negu jos, kadangi A. D. buvo pasiskolinęs pinigų ir iÅ¡ viso to liudijimo supranta, kad skolos nėra gražinęs iki Å¡iol. Tai čia dėl finansinių įsipareigojimų. Liudytoja M. Å .-D., pasirodo, vežė V. A. į ligoninę. Jos vyras A. D. liudijo prieÅ¡ jÄ , o ji, palaikydama vyro pozicijÄ , taip prisidėjo ir dar papasakojo, kad vežė V.

A. ligoninę. Jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995 m. yra (duomenys neskelbtini), ir pakeitusi deklaravimo vietos nebuvo, o gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iki 2011 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Å is butas priklausė V. A.. Jame gyveno kaip nuomininkė be nuomos mokesčio. Komunalinius patarnavimus mokėjo ji. Dabar tas butas yra parduotas. To konflikto metu jie gyveno kaip Å¡eima, tik neįregistruotoje santuokoje, gyveno po vienu stogu ir vedė bendrÄ Å«kį. Greitosios nekvietė, nes tam nebuvo pagrindo.

Per tris bendro gyvenimo metus tai jau ne pirmas toks V. A. susižalojimas. Kai nukentėjusysis pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus ir geriau nesimaiÅ¡yti jam po kojomis, kartÄ net yra metęs stiklinę į taksistÄ . Smurto nukentėjusysis prieÅ¡ jÄ nėra naudojęs, yra įžeidęs, pastÅ«męs, bet „prilupęs“ ne. Anksčiau prieÅ¡ V. A. smurtavusi nėra. Kai yra galimybė atsipalaiduoti, ji arba Å¡oka, arba miega. Agresyvesnė netampa. Kadangi jau turėjo vienÄ dukrÄ ir nori ar nenori tas bendravimas tęsiasi, ilgainiui pradėjo bendrauti ir gimė antra dukra.

Pati pas jį grįžti neketino, kadangi niekas nebuvo pasikeitę, t. y. jis be saiko vartojo alkoholį ir vedė palaidÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Grįžo tik tada, kai jam buvo atlikta operacija ar tai intervencija ir nuo tada jis nebevartojo alkoholio. Tikrai buvo atvejų, kai nukentėjusysis pats susižalojo. Buvo grįžęs ir ausį susižalojęs, ir kojÄ , ir sprandÄ . Pagarsinus kaltinamosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 21-24 b. l.) ji paaiÅ¡kino, kad matė, jog veidas buvo sutrenktas, kraujo, kiek prisimena, nebuvo.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 10 d. žiÅ«rėjo EurovizijÄ . PrieÅ¡ atvykstant kaimynams D., jis alkoholio vartojęs nebuvo. Nesupranta, kodėl jam buvo priekaiÅ¡taujama tÄ vakarÄ , tikriausiai ir kaimynai nesuprato. Turėjo kažkiek Å¡ampano, likerio. Po vienÄ , kitÄ taurę gal ir buvo iÅ¡gerta, bet jis asmeniÅ¡kai daug nevartojo ir apsvaigęs nebuvo. Pasibaigus Eurovizijai, kaimynus iÅ¡lydėjo iki vartelių, iki namų. Jiems išėjus, jis beveik nebuvo iÅ¡gėręs, galima sakyti, galėjo vairuoti.

Kaimynus palydėjo iki savo namų vartelių. Per vartus išėjo į kiemÄ , atidarė jiems vartus ir jie išėjo į savo kiemÄ . Tarp jų yra koks 20-30 metrų. Juos palydėjęs, grįžo į namus. Jau visÄ vakarÄ iÅ¡ J. M. pusės buvo kažkoks nepasitenkinimas, bet dėl ko, nežino. Visi buvo iÅ¡gėrę po taurę vyno. Tiek apsvaigęs nebuvo, kad nesuvoktų, kas vyksta. TÄ vakarÄ nebuvo Å¡ilto bendravimo. Kaimynai, buvę tÄ vakarÄ kartu, galbÅ«t, tai pastebėjo. Kai grįžo palydėjęs kaimynus ir jam įėjus pro duris, ji jį pasitiko su tuo pagaliu, skirtu avalynei autis ir pradėjo jam smogti į visas puses.

Jis eidamas į kambarį dengėsi, bet kliuvo ne vienÄ ir ne du kartus. Tada jis svėrė 89 kg, dabar 87. Mano, kad smÅ«giai Å¡aukÅ¡tu tęsėsi apie minutę. Jis laiko save fiziÅ¡kai stipresniu už kaltinamÄ jÄ , bet jai nepasiprieÅ¡ino, kadangi neturėjo galimybės, ji jį puolė iÅ¡ pasalų, jis tik gynėsi, rankomis dangstėsi galvÄ ir veidÄ . Nuo smÅ«gių Å¡aukÅ¡tu, jam atsirado mėlynės ir ant kaklo, ir ant rankų, ir galvoje. Galvoje buvo ir guzai. SmÅ«giai Å¡aukÅ¡tu, pagrinde, kliuvo į galvÄ .

Kliuvo ir į nugarÄ , kadangi jis traukėsi gindamasis. Jam traukiantis, už kokios minutės grįžo A. D., kadangi jis buvo palikęs savo daiktus, kokius daiktus įvardinti negali, gal rankinę ant suoliuko prie išėjimo durų, namuose. Jis įėjęs tikrai pastebėjo, kas vyksta. Jis įėjo, nes kai grįžo, nespėjo užrakinti durų, J. M. jau pasitiko jį tarpduryje. Duris jis uždarė, bet neužrakino. Jų duryse yra stiklinis langas ir, kai ateini prie įėjimo, matosi kambario vidus.

A. D., tÄ pastebėjęs iÅ¡ karto ir užėjo, kadangi durys buvo neužrakintos. Pagrinde, smÅ«giai buvo suduodami per galvÄ , kuriÄ jis dangstėsi rankomis, per pečius, per nugarÄ . Buvo suduota nemažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių ir daugiau. Tas daiktas buvo medinis. Kadangi yra tvirtas, tai nesulūžo ir neįskilo. Å aukÅ¡tu ji jį daužė, o viskas liovėsi, kai atėjo A. D.. SmÅ«giai baigėsi ir jis iÅ¡girdo, kad yra atėjęs A. D.. A. D. matė kaip jį trankė. A. D. įėjęs, nuo durų gal buvo kokie 3-4 metrai, ėjo link jų, kur viskas vyko.

Jis dabar neprisimena visko, bet jis J. M. ramino žodžiu ir kažkaip apkabinęs. J. M. rankoje vis dar buvo Å¡aukÅ¡tas. Kaip jis jÄ buvo apkabinęs, nepasakys. Jei ne A. D., ji jį bÅ«tų puolusi toliau. Kai jÄ nuramino, jis išėjo su A. D. į laukÄ ir jis jam sakė „atrodo siaubingai, akys atrodo klaikiai, iÅ¡gėrusi ir aÅ¡ matau pagal savo patirtį, kad tau gali bÅ«ti pavojinga miegoti namuose“. A. D. jam siÅ«lė pernakvoti pas jį. Pavojų jis įžvelgė, bet ne tokį, kad eitų miegoti pas kaimynus.

Jis jam paaiÅ¡kino, kad gal nieko tokio, taip yra buvę dažnai. Jis jam priežasties, kodėl jį užpuolė, neįvardijo, pasakė, kad nesupranta, kodėl. Yra jam per veidÄ trenkusi matant kitiems ir panaÅ¡iai. Pasakė A. D., kad gal čia nieko tokio, pareis, nusiramins, bus viskas gerai. PalÅ«kuriavę kokias 4-5 minutes, jie iÅ¡siskyrė, A. D. išėjo į namus, jis grįžo į vidų. Parėjęs į namus, durų nerakino. Kai įeini, 2 metrai ir kairėje pusėje yra virtuvės zona. Atsisukęs pamatė, kad tikrai ten buvo J.

M.. Jis jai dar bandė kažkÄ sakyti „J., kas čia per nesÄ monės? KÄ tu čia darai? Kaip elgiesi?“ ir ėjo toliau link svetainės, prie stalo, kur sėdėjo. Už kokių 3-5 metrų nuėjęs nuo durų, pajuto lyg kokius žingsnius, bandė suktis į kairę, bet gavo smÅ«gį į galvÄ , nukrito ir prarado sÄ monę. Atsibudęs pamatė, kad guli kraujo klane, praskeltu žandu. SmÅ«gį gavo tiesiai į veidÄ . Kai pasisuko Å¡onu, negali sakyti, kad jÄ pamatė, bet daugiau namuose nieko nebuvo.

Kai gavo smÅ«gį, kaltinamoji stovėjo jam iÅ¡ kairės. Jis nukrito prie stalo svetainėje. Atsibudęs negalėjo atmerkti akies dėl skruosto sutinimo. Nežino, kiek laiko buvo be sÄ monės. Å iandien jis tikrai pamena, kad sÄ monę praradęs buvo. Dėl kraujo jis pamena tik tiek, kad kai susiėmė ranka už veido, pamatė, kad ji kruvina. Kraujo matė ir ant grindų, kur gulėjo. Ar be rankų krauju buvo iÅ¡sitepęs kur nors kitur, nepamena. Kaip buvo apsirengęs, nepamena. Mano, kad trenkė buteliu, kadangi kai atsigavo, buvo butelio Å¡ukių ir skysčio, bet koks jis buvo nepamena.

Jam trenkė iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Pas juos ant stalo tÄ vakarÄ buvo ir vyno, ir Å¡ampano, ir viskio. Dabar jau nepamena ar tai buvo butelio Å¡ukės, ar stiklinės, nes daug metų praėjo. Kai atsistojo, J. M. dar stovėjo prie laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ . Pamatęs kraujÄ ir Å¡ukes, jis greitai išėjo į laukÄ ir nubėgo pas kaimynus. Duris atidarė A. D.. Kai sužalotu skruostu nuėjo pas kaimynus, jie abu jį matė, pamatė siaubingÄ jo veidÄ . A. D. pirmi žodžiai buvo „viskas aiÅ¡ku, aÅ¡ juk sakiau tau nepasilikti namie“.

Jis jiems pasakė, kad J. M. sudavė buteliu į galvÄ . M. Å .-Daugėlienė atėjo po kokios minutės ir iÅ¡vežė jį į ligoninę. Su kaimynais atgal į namus grįžęs nebuvo, jį nuvežė tiesiai į ligoninę. Medicinos įstaigoje klausė, kas nutiko. Mintis nutylėti apie tikrÄ sias sužalojimo priežastis jam kilo, kadangi jautė didelę gėdÄ , todėl jis gydytojui pasakė, kad nenori vieÅ¡inti, kad tai tegul bÅ«na paslaptis. Juo labiau, kad ji yra jo dukrelių mama ir jis nenori jos Å¡meižti, nes kaip tai atrodys, nenorėjo jos juodinti.

Tai pasakė gydytojui miesto ligoninėje. Pirma gydytoja jo nieko neklausinėjo, tik suteikė pagalbÄ . Pasakė antram gydytojui, kuris jį apžiÅ«rėjo. Policijai praneÅ¡ti nenorėjo, todėl pasakė, kad gydytojas paraÅ¡ytų, jog nugriuvo ir susitrenkė pats. Gydytojui jis sakė, kad nenori komentuoti Å¡io įvykio. Pasakė, kad pats susitrenkė, aplinkybių neaiÅ¡kino. Ligoninėje jo nenorėjo iÅ¡leisti, bet jis, matydamas tÄ tokiÄ siaubingÄ situacijÄ , gėdÄ , ir nežinodamas kaip elgtis grįžo į namus.

Pasirašė, kad nesiguls į ligoninę, nors jam darė tyrimus ar neskilusi kaukolė ir panaÅ¡iai. Ekspertas neklausė jo apie sÄ monės praradimÄ , o ar jis jam sakė apie tai, nepamena. Kai grįžo, namai buvo idealiai sutvarkyti, tikriausiai dėl to, kad nebÅ«tų jokių įkalčių, kaip supranta. Mano, kad kraujÄ iÅ¡valė J. M., kadangi namuose daugiau nieko nebuvo, iÅ¡skyrus MortÄ ir J. M.. Kas kraujÄ iÅ¡valė, nematė. Nepamena, ar kraujo dėmių buvo ant jo drabužių. Jam buvo padarytos žaizdos ir iÅ¡ jų bėgo kraujas.

Buvo prakirstas skruostas. Su J. M. nebendravo. Jis atsigulė apačioje ant sofos, kur jie sėdėjo ir naktį praleido ten. KitÄ rytÄ J. M. pasiėmė M. ir iÅ¡važiavo, nepaklausė ar jam nereikia pagalbos, ar vaistų. Grįžo, kiek pamena, už dviejų dienų. Tuo laikotarpiu juo rÅ«pinosi kaimynai, t. y. pirko vaistus ir kt. Pusantro mėnesio jis negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kadangi atrodė siaubingai. Pasekmės po sužalojimo liko. Nejaučia skruosto. Sužalojimas buvo įstrižai nuo ausies link nosies.

Ä® specialistÄ dėl sužalojimo kreipėsi, galimai, birželio 4 d., kad kreipėsi po tiek laiko, įtakos turėjo tai, jog iÅ¡ pradžių jam buvo gėda kažkam papasakoti, atrodė tarsi bÅ«tų kažkokie asocialÅ«s žmonės. IÅ¡ J. M. nesulaukė jokios pagalbos, t. y. ji nesirÅ«pino vaistais ir panaÅ¡iai. Nesulaukęs pagalbos ir iÅ¡ jos pajutęs kažkokius kitus kėslus, pagalvojo, kad jam reikia apsidrausti ir nuėjęs pasidarė apdukcijÄ , kad bÅ«tų užfiksuota. Nors tÄ naktį neužfiksavo, bet pamanė, kad tegul bÅ«na Å¡ita pažyma, jei vienÄ dienÄ ji pradėtų sakyti, kad yra Å¡ioks ir toks, kÄ ir Å¡iandien girdi.

Apsidrausti todėl, kad jie tuo metu turėjo bendrÄ dukrÄ MortÄ ir jis bijojo, kad bendraujant dėl dukros, neįvyktų vėl toks pat įvykis. Kai birželio mėnesį nuėjo pas specialistÄ , kaltinamoji jau buvo išėjusi. Kiek pamena, antrÄ ar trečiÄ dienÄ , grįžusi iÅ¡ TelÅ¡ių, ji paprašė A. D. buto ir iÅ¡sikraustė ten gyventi. Dėl kokių priežasčių ji iÅ¡sikrausto, nesakė, nes jie nebendravo. Ir tuo metu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini) g., juos siejo tik santykiai, susiję su dukrelėmis, nes jis norėjo su jomis bendrauti. 2014 m. birželio 4 d. teismo medicinos ekspertui nurodė, kad jį sužalojo J.

J., kadangi matė pagal J. M. elgesį, sakydavo, kad dar mažai gavo. Taip ji sakė praėjus kokiam pusmečiui po įvykio. Mano, kad jeigu žmogus jau taip padaro, tai turėjo elgtis adekvačiai, atsipraÅ¡yti, padėkoti, kad nepranešė iÅ¡ karto policijai, bet matė jos paniekinamÄ elgesį, neleido bendrauti su dukra, todėl pagalvojo, kad jam tikrai reikia šį įvykį užfiksuoti, kad ir vėliau, kadangi buvo Å¡meižiamas. Norėtų, kad teismas įvertintų tikrÄ situacijÄ . Anksčiau į policijÄ nesikreipė, nes manė, kad gal žmogus supras.

Pirmiausia, jam buvo gėda Å¡meižti dukrelių mamÄ . Kreipėsi todėl, kad jis atsigulė į ligoninę ir jam darė operacijas, ji neleido jo lankyti dukroms, „piešė“ jį kaip monstrÄ , todėl pagalvojo, kad reikia nustatyti objektyviÄ tiesÄ . A. D. jam nėra skolingas. Civilinių teisinių santykių su A. D. neturėjo. Apie kokiÄ skolÄ kalbėjo kaltinamoji, jis nelabai supranta. Pas juos nebuvo jokių iÅ¡gėrinėjimų, didelio alkoholio vartojimo. Jis, turintis tokį darbÄ , tokias kompanijas, atsakomybę, jam, paprasčiausiai, net nebuvo kada to daryti.

Po konflikto kitÄ dienÄ 2014 m. gegužės 11 d. atvažiavo pas jį J. M. tėvas B. M.. Jis buvo blaivus, tÄ rytÄ tikrai alkoholio nevartojo. B. M. atvykimo tikslas tikrai nebuvo rinkimai, nes jis nėra politika labai besidomintis žmogus, kuris su B. M. aptarinėtų politikÄ , rinkimus ir panaÅ¡iai. B. M. jį pamatęs, siaubingai iÅ¡sigando. Atsimena, kad jo pirmi žodžiai buvo „sÅ«nus sėdi kalėjime, tai dabar liko J. pasodinti į kalėjimÄ â€œ, bet jis pasakė, kad pareiÅ¡kimo nerašė ir jis jam padėkojo, kad taip pasielgė.

Kaip suprato, jis pasitikrinęs situacijÄ iÅ¡važiavo namo ir jokios pagalbos ar gydymo iÅ¡ jo taip pat nesulaukė. Kaimynai D. jokio pykčio ant J. M. neturi. Jis nederino pozicijos su D. kÄ paliudyti ikiteisminiame tyrime. Kaltinamosios su vaikais jis niekur neiÅ¡kraustė. Jam yra pavojus su ja gyventi, o butas (duomenys neskelbtini) g. yra 100 m2 , vietos daug, sudarytos labai geros sÄ lygos gyventi. Jis siÅ«lė tÄ bÅ«stÄ užraÅ¡yti mergaičių vardu, bet J. M. prieÅ¡taravo ir sakė, kad jis turi bÅ«ti užraÅ¡omas jos vardu.

B. M. pasakė, kad tai J. M. sudavė su buteliu per galvÄ . Pasakė, kad jam sudavė su beveik pilnu buteliu, kadangi taip veidas galėjo bÅ«ti sužalotas tik su sunkiu daiktu. Iki sumuÅ¡imo jie su kaltinamÄ ja kartu negyveno. Jie bendravo, daug laiko praleisdavo kartu. Jis jos niekada nelaikė Å¡eimos nare, ji buvo tik dukrelės mama. 2014 m. birželio mėnesio specialisto iÅ¡vados kaltinamajai rodęs ir kalbėję apie tai nėra. Niekada neturėjo kažkokių kėslų, tiesiog tÄ pažymÄ jam reikėjo turėti sau, kad toks įvykis įvyko ir jei tai pasikartotų.

Vyko tokie įvykiai, jis nuolatos kreipdavosi į gydymo įstaigas dėl to žando. Buvo gumbas, susiformavo auglys, ko pasekoje 2019 m. reikėjo daryti operacijÄ . Jam atliktos operacijos tikrai susijusios su sužalojimu. 2019 m. vasarÄ jam vėl taip pat iÅ¡tino žandas ir akis, vėl kreipėsi į medikus. Jie jį iÅ¡ karto paguldė į ligoninę, padarė tyrimus ir priėmė sprendimÄ daryti pjÅ«vį bei paÅ¡alino darinį – guzÄ , likusį iÅ¡ po sumuÅ¡imo. Paskui buvo mėnesį reabilitacijoje.

Å iai dienai jis tikrai dar nėra pasveikęs. Apie jam pareikÅ¡tas pretenzijas dėl alimentų sužinojo, kai gavo Å¡aukimÄ iÅ¡ teismo, bet tai nėra susiję. PareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kiek pamena, parašė po J. M. kreipimosi į teismÄ . Å itas kreipimasis nieko bendro neturi su civiline byla. Kadangi civilinėje byloje iÅ¡ jos apraÅ¡ymo yra „pieÅ¡iamas“ kaip monstras, tai pagalvojo, kad tegul ta pažyma bÅ«na įvertinta teisiÅ¡kai ir, kad jis vėliau galėtų pasiaiÅ¡kinti savo vaikams, kokia tiesa buvo iÅ¡ tikrųjų.

Civilinėje byloje matosi, kad vaikais jis rÅ«pinosi, kas mėnesį buvo daromi pavedimai. Civilinės bylos Å¡ia baudžiamÄ ja byla nepasilengvino. Vaikams jis pasiryžęs skirti iÅ¡laikymÄ , kad mokslus baigtų. Pažymos, kad buvo sužalotas, tik į civilinę bylÄ nepateikė, nes jis turi kitų grėsmių. Mano, kad iÅ¡ pačio B. M., kadangi jis yra griežtas ir jis bijo iÅ¡ jo pusės kažkokių veiksmų. Sakydamas „kėslai“ turėjo galvoje, tai, kad ji visada sako, jog ji yra gera, o jis visada jÄ užgaulioja.

Jis nori, kad tai bÅ«tų teisiÅ¡kai įvertinta ir, kad bÅ«tų tiesa tokia, kokia yra iÅ¡ tikrųjų. Å itÄ pažymÄ iÅ¡ specialisto jis panaudojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Ä® civilinę bylÄ Å¡iÄ pažymÄ pateikė, kai J. M. į jo prieÅ¡ieÅ¡kinį parašė atsiliepimÄ . Tada paskutinį kartÄ , kai byla buvo vedama, jis pateikė tÄ pažymÄ , kad agresyvus elgesys buvo ir panaÅ¡iai. Mediacijoje apie Å¡iÄ bylÄ nekalbėjo. Mintis apie jos kėslus jam susiformavo per tas tris savaites, t. y. nuo gegužės 11 d. iki birželio 4 d., kadangi per tÄ laikÄ ji nesielgė geranoriÅ¡kai.

Matė jos veiksmus, t. y. kad ji nedaro jokių išvadų, su dukrele bendrauti neleido, namuose sėdi vienas, gėda išeiti, išeidavo tik naktį, kad niekas iš kaimynų nematytų, pakvėpuoti grynu oru ir tada nusprendė, kad reikia tai teisiškai įvertinti. Galbūt, galvojo tai daryti anksčiau, nes dar tikėjosi, bet pamatė, kad ji jokių išvadų nedaro. Anksčiau nesikreipė, nes pasikartojo įvykio pasekmės. Matė jos elgesį, t. y. jis guli ligoninėje, vyresnioji sesuo nori atsivežti sesutes aplankyti, o ji atsivežti draudžia.

NežmoniÅ¡kas elgesys, kad esu „pieÅ¡iamas“ kaip monstras, todėl pagalvojo, kad tegul bÅ«na teisinis viso to įvertinimas. Po to įvykio jų santykiai nepasikeitė ir, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., ten „negulinėdavo“ kaip, kad sakė, jis tik nuvažiuodavo paimti dukrelės ir vėl jÄ parveždavo atgal, kiek leido galimybės. Jis žadėjo po nuvažiavimo pas specialistÄ pradėti teisinį procesÄ , bet vis galvojo, kad gaila, gal nereikia, turi bendrÄ dukrÄ , kaip tai atrodys, jam bus gėda ir panaÅ¡iai.

Niekas, kas buvo iki birželio 4 d., nepasikeitė ir po. Jam neleido su dukra matytis. Buvo įvykis, kai jo vyresnioji dukra baigė Londone universitetÄ ir Morta norėjo kartu su juo skristi jos pasveikinti, jis to taip pat norėjo, bet J. M. neleido. Tada kreipėsi į B. M., sakė, kad jis yra tėvas, gal galėtų pakalbėti, nes tai yra neteisėta ir ji negali tėvui neleisti bendrauti, neleisti dukrai pasveikinti sesers, tai jis į B. M. kreipėsi tik tuo klausimu. Kai jis įsikiÅ¡o, jam paskambino ir pasakė, kad jÄ iÅ¡leis, kad skristi galės. Tokių atvejų, kad neleistų bendrauti buvo gal vienas.

Dar bÅ«na tokie dukros nuteikinėjimai prieÅ¡ tėvÄ . Jis kreipėsi į J. M. susitarti geranoriÅ¡kai, kaip jis gali bendrauti su savo vaikais, teikė jai pasiÅ«lymÄ spręsti tai taikiai. Su B. M. jis, galima sakyti, nebebendrauja nuo 2014 m. įvykio, nes pagalvojo, kad tai yra ne tas žmogus, kuris yra geranoriÅ¡kas, įvykus tokiai situacijai. Jis kaip tėvas galėjo pasakyti J. M., kad ji bent atsipraÅ¡ytų, elgtųsi gražiai, rÅ«pintųsi vaistais ar bent jau į ligoninę bÅ«tų nuvežusi.

IÅ¡ jo nebuvo jokių geranoriÅ¡kų veiksmų. Gal čia yra tėčio įtakojimas J. M., kad reikia taip elgtis, t. y. neleisti bendrauti su vaikais, liepia spausti tėvÄ , kad duotų daugiau pinigų. Įžvelgia, kad pas J. M. tėvÄ yra kitokie kėslai, t. y. kaip jis iÅ¡sireiÅ¡kė, kad „mes paskui tik sužinojome, kad jis yra milijonierius“ ir visÄ kitÄ . Jam rÅ«pi tik tokie klausimai, susiję su turtais, o čia juk sprendžiame kitÄ klausimÄ , t. y. kÅ«no sužalojimÄ . Nuo 2009 m.

J. M. dirbo DVDS kompanijoje, jis bÅ«davo transporto priemonių užsakovas, juos riÅ¡o darbo santykiai. Ji tada gyveno su vyru. Su juo gyvendama, ji jo klausė, ar jis neturi bÅ«sto, sakė, kad draugei reikia pagyventi. Jis atsakė, kad turi. Kada ji įsikraustė į bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasakyti negali. Ji nuomojosi šį bÅ«stÄ , pati mokėdavo komunalinius mokesčius. Vėliau jų santykiai tapo kitokie, ko pasekoje gimė dukra M.. Buvo bÅ«stas (duomenys neskelbtini), paskui namas (duomenys neskelbtini), tai jie taip ir gyveno, bet jokio bendro Å«kio ar Å¡eimyninės padėties kurti niekada nė minties nebuvo, kadangi jis pastebėdavo jos elgesį, t. y. yra ne vienÄ kartÄ nukentėjęs, įžeidinėjamas visiems matant, bet ji yra jo dukrų mama ir reikia jÄ gerbti.

Nuo 2014 m. tarp jo ir J. M. nebuvo jokio bendravimo, juos siejo tik dukra. Kadangi norėjo bendrauti su M., bÅ«davo tokie jų santykiai palaikomi, ko pasekoje gimė antra dukra. Nusikalstamos veikos, kuria kaltinama kaltinamoji, padarymo metu, t. y. 2014 m. gegužės 11 d. jie bendro Å«kio nevedė, juos siejo tik bendri vaikai, materialiai viskuo rÅ«pinosi jis, t. y. namais, komunaliniais mokesčiais, kaltinamoji prie to neprisidėdavo. Tuo metu turėjo butÄ (duomenys neskelbtini) ir kaltinamoji turėjo nuo jo raktus bei galimybę ten bÅ«ti iki 2013 m.

Kadangi norėjo bÅ«ti su vaikais, su kuriais turi artimÄ ryšį, su kaltinamÄ ja bÅ«davo kartu. 2017 m. J. M. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis jÄ remdavo, pervesdavo jai kas mėnesį iÅ¡laikymui ir gyvenimui 1 500 litų, ir 2 000 litų, bet jos lÅ«kesčiai tikriausiai buvo kitokie. Dažniausiai jos tėtis B. M. sakydavo „koks jos statusas“, „ji yra niekas“, o jis jam atsakydavo, kad ji yra jų dukrelių mama ir jis joms padeda, iÅ¡laikymÄ teikia. 2017 m. ji atvažiuodavo praleisti pas jį savaitgalių, kad jis galėtų pabÅ«ti su vaikais, bet jie miegodavo atskiruose kambariuose.

Ji turėjo atsarginius raktus. Jis po dviejų savaičių iÅ¡važiavo į SuomijÄ deÅ¡imčiai dienų, bet grįžo trimis dienomis anksčiau ir rado J. M. įsibrovusiÄ Ä¯ jo namus, susivežusiÄ daiktus. Jis buvo giliai nustebęs. Iki tol, kai įsibrovė į jo namus, ji gyveno (duomenys neskelbtini) g. Jie niekada nevedė bendro Å«kio. Ä®vykio metu, J. M. su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), bet kad nuolatos ten gyventų, taip nebuvo. „Vesti bendrÄ Å«kį“, jo nuomone reiÅ¡kia, kad kiekvienas prisideda prie vaikų materialinės gerovės, rÅ«pinimosi jais, t. y. bendras indėlis į vaikus.

Nežino, kÄ Å¡i sÄ voka reiÅ¡kia. Liudytojas B. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d. jis V. A. skambino, nes tÄ dienÄ buvo antras prezidento rinkimų turas. Kadangi jis dažnai lankydavosi, paskambino norėdamas paklausti, ar jis balsavo, o jei balsavo, tai už kÄ . Jis jau buvo iÅ¡balsavęs. Jis pasakė „nebalsavau“. Jo balsas jam sukėlė įtarimų, kad kažkas yra negerai, todėl nuvažiavo pasižiÅ«rėti. IÅ¡ balso jam pasirodė, kad jis buvo girtas.

Neapsiriko. Kai V. A. bÅ«davo girtas, nevažiuodavo patikrinti, bet šį kartÄ norėjo įsitikinti, kadangi seniai žinojo, kad jis iÅ¡gėręs yra mėgėjas be pagrindo priekaiÅ¡tauti, jis buvo, kaip dabar madingi žodžiai „žiauriai pavydus“ ir dėl to priekaiÅ¡taudavo. Jis priekaiÅ¡taudavo sugyventinei J. M.. PriekaiÅ¡taudavo, kad ji jo nemyli, kad ji ne taip padaro valgyti. Kai nuvyko, V. A. buvo neblaivus. Nuo jo trenkė alkoholio kvapas. Jam jis pasirodė pagiringas, bet kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, nežino, t. y. ar iÅ¡ vakaro buvo girtas, ar gėrė ryte.

V. A. buvo sužalotas. Sužalotas buvo jo kairysis skruostas. Paklausė jo „kas atsitiko V.?“. Jis pasakė „kritau, susitrenkiau“. Pagalvojo, kad girtam, čia nieko naujo. Kairiajame jo skruoste buvo apskritimo formos, mažesnė už 1 euro centÄ , rožinės spalvos dėmė. Euro cento skersmuo yra 16 milimetrų, o ten skersmuo buvo mažesnis. Nematavo. Sužalojimas buvo „šviežias“, Å¡aÅ¡o nebuvo. Buvo sutrenkta ir patinę, praskelta ar į drėksta nebuvo. Jis su juo yra iÅ¡gėrę daug, yra jį matęs ir blaivų, ir neblaivų, ir stipriai neblaivų.

Dažniausiai girtiems, kažkodėl, pasireiÅ¡kia agresijos jausmas. Jo agresija pasireikÅ¡davo nuolatiniais priekaiÅ¡tais. Jo akivaizdoje nepuldavo, jis jo Å¡iek tiek privengdavo. Jis jam skambindavo, priekaiÅ¡taudavo, kad blogai iÅ¡auklėjo dukrÄ . Sakydavo „tavo dukra yra girta“. Dukra jam nesiguodė, kad prieÅ¡ jÄ bÅ«tų naudotas fizinis smurtas. Kad namuose bÅ«tų mėtomi daiktai, triukÅ¡maujama, dukra taip pat nesiguodė. Tik girdėjo ir matė 2012 m. Vyresniajai jo anÅ«kei M. tada buvo vieneri metai ir keli mėnesiai.

Jis buvo pas juos nuvažiavęs. Dukra paruošė jam valgyti, padėjo ant stalo, jis prie to paties stalo sėdėjo, nevalgė, nes niekas nevaiÅ¡ino. Jis pasidarė dvigubai didesnį kiekį ir dukra sako „tai kam aÅ¡ ruoÅ¡iau valgyti, jei tu pats pasiruoÅ¡ei?“, o jis, jam girdint ir sako „tai kam tu man kitam reikalinga?“. Tai ji jam turi bÅ«ti tarnaitė. 2014 m. gegužės 11 d. J. M. namuose nebuvo. Jis jo paklausė, kur yra J. M., jis pasakė, kad su dukra iÅ¡važiavo pas mamÄ . Jis J.

M. iÅ¡vykimo priežasčių neaiÅ¡kino, bet jis jo ir neklausė, nes ji važiuodavo dažnai. To pokalbio metu jie nekalbėjo apie tai, kad jo sÅ«nus sėdi kalėjime. Kalbėjo apie rinkimus ir jo paklausė, kodėl jis nebalsavo. Jis pasakė „aÅ¡ niekada nebalsuoju“. Tada jis nežinojo, kad V. A. registruotas kitu adresu, ne Klaipėdoje, todėl jis ir nebalsavo. V. A. neteigė, kad dabar belieka „pasodinti“ ir jo dukrÄ . Tai V. A. iÅ¡galvojo. PrieÅ¡ vizitÄ pas V. A., su dukra nekalbėjo, neskambino.

Tai, kad dukra iÅ¡važiavusi pas savo mamÄ , sužinojo iÅ¡ V. A.. Dukra alkoholio nevartoja. Å eÅ¡tadienį buvo T., pas J. M. vyresniÄ jÄ seserį, tai iÅ¡gėrė vienÄ butelį Å¡ampano Å¡eÅ¡iese. Tai, kad jo dukra iÅ¡gėrusi tampa agresyvesnė yra V. A. iÅ¡sigalvojimas, jo scenarijaus dalis. Jo dukra – deÅ¡iniarankė. Å ita byla yra jo sukurtas scenarijus. Pagrindas apkalbėti dukrÄ ir jį yra paprastas, t. y. kadangi jis tyčiodavosi neduodamas pinigų vaikų iÅ¡laikymui, sakydavo „tau visada reikia pinigų“, „pati užsidirbk“, jis iÅ¡provokavo jo dukrÄ kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka ir prisiteisti alimentus.

Žino visÄ situacijÄ , kas čia vyksta ir visus dukros procesus. 2010 m. Å¡ventė savo gimtadienį. Tame pobÅ«vyje dalyvavo trečdalis prokuratÅ«ros darbuotojų, kurie jį pasveikino. Po 24.00 val. svečiai pradėjo skirstytis, jis juos iÅ¡lydėjo. Prie jo priėjęs V. U. jam sako „mano draugelis nori pasveikinti tave su gimtadieniu“. Pasirodo tai buvo V. A., kuris pasakė „sveikinu su gimtadieniu“, įteikė puokÅ¡tę gėlių. Jis nuo jo nusisuko, pasižiÅ«rėti, kas gali priimti gėles, o jis tuo metu įsmuko į salę, patikrinti su kuo sėdi J.

M.. Ji sėdėjo viena. Iki įvykio jie gyveno kaip Å¡eima, toje pačioje vietoje. Buvo nesantuokiniai sutuoktiniai. 2011 m. tas pats V. U. nusivežė jį pas V. A. į svečius. Tada sužinojo, kad jo dukra gyvena su V. A., maždaug nuo 2011 m. AnÅ«kė M. gimė 2011 m. gruodžio 30 d., antroji – D. 2015 m. gruodžio 31 d. Dukra su V. A. gyveno dar prieÅ¡ anÅ«kių gimimÄ , pirmoji gimė beveik po metų. Ten pat gyveno po gimimo. Iki 2014 m. Å¡ioje Å¡eimoje buvo nuolatinė psichologinė įtampa, bet kartu jie gyveno.

Po įvykio, ji jį paliko birželio 1 arba 2 d. Išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno A. D., liudytojo šioje byloje, bute. Dukra išsikraustė ir ten gyveno, o V. A. visada lankėsi, „gulinėjo“ vienoje lovoje, todėl 2015 m. gruodžio 31 d. gimė antroji dukra. Jis vis žadėjo tuoktis, bet tai buvo melas. Liudytoja M. Š.-D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. ir V. A. pažįsta nuo tada, kai jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini), į jų kaimynystę (duomenys neskelbtini) g.

Tai buvo 2011, 2012 metai. Nuo to laiko susiklostė jų gražūs, kaimyniÅ¡ki santykiai. Puikiai sutarė, kartais kartu leisdavo laisvalaikį, Å¡vęsdavo vaikų gimtadienius. Ä®vykis, dėl kurio yra pakviesta liudyti, įvyko 2014 m. gegužės mėnesį. Dienos tiksliai nepamena, bet tai buvo Eurovizijos dainų konkurso finalas. TÄ vakarÄ J. M. ir V. A. jį ir jos sutuoktinį pakvietė kartu pasižiÅ«rėti Eurovizijos dainų konkurso. Buvo keturiese, t. y. J. M. ir V. A., ji ir jos sutuoktinis A.

D.. TÄ vakarÄ buvo jaučiama įtampa tarp J. M. ir V. A., bet kadangi to nesutarimo priežastis jai nebuvo žinoma, tai negali paaiÅ¡kinti kodėl. Vakaro metu buvo saikingai vartojami alkoholiniai gėrimai, ji pati paragavo truputį Å¡ampano, bet labai nedaug, kadangi turėjo kitų planų, o V. A. su A. D. vartojo kažkÄ stipriau, neprisimena kÄ , bet alkoholio vartojimas buvo saikingas. PasižiÅ«rėjo Eurovizijos dainų konkursÄ ir ji su vyru išėjo namo. Einant A. D. prisiminė, kad V. A. namuose kažkÄ paliko, todėl jis grįžo, o ji parėjo namo ir užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ruoÅ¡tis miegoti, kadangi buvo vėlus metas, t. y. po vidurnakčio.

Po keleto minučių, kai vyras grįžo, jis iÅ¡ karto atėjo pas jÄ , buvo matyti, kad jis sunerimęs. Ji jo paklausė, kas atsitiko ir jis pasakė, kad kai grįžo į V. A. namus, atidarė duris ir pamatė, kaip J. M. V. A. su ilgu batų Å¡aukÅ¡tu duoda, nežino, per kuriÄ vietÄ , nes neprisimena. Jos vyras dėl to iÅ¡reiÅ¡kė nerimÄ , o ji kažkaip to labai rimtai nepriėmė, pamanė, kad viskas bus gerai. Tada vyras nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir po keleto minučių iÅ¡girdo stiprų beldimÄ Ä¯ duris.

Suprato, kad duris atidarė A. D. ir tada iÅ¡girdo isteriÅ¡kÄ V. A. Å¡auksmÄ , kažkÄ panaÅ¡aus į „kÄ man padarė“. Suprato, kad V. A. kažkas atsitiko, A. D. po keleto sekundžių jÄ garsiai paÅ¡aukė, kad nusileisti į apačiÄ . Ji apsirengė, nusileido į apačiÄ , tuo metu V. A. gulėjo jų svetainėje ant sofos, o A. D. jam prie veido srities dėjo ledÄ . Sakytų, kad V. A. buvo isterijoje. Priėjus ir vyrui patraukus ledÄ , pamatė stiprų sumuÅ¡imÄ , atrodo, kairėje V.

A. veido pusėje. SumuÅ¡imas buvo gana kraupus, mėlynas ar tai raudonas, iÅ¡Å¡okęs didžiulis guzas. IÅ¡ to kÄ pamatė, nebuvo abejonių, kad V. A. reikia greitai vežti pas medikus, kadangi beveik nesimatė jo vienos akies. Ji greitai persirengė ir kartu su V. A. iÅ¡važiavo į ligoninę. IÅ¡ pradžių nuvažiavo į Respublikinę ligoninę, bet ten pasakė, kad reikia vykti į Universitetinę. Tada nuvažiavo į Universitetinę ligoninę. Važiuojant ar anksčiau, dabar neprisimena, V.

A. pasakė, kad J. M. jam sudavė ar tai smogė buteliu. Tiek jam, tiek jai buvo Å¡okas, bet svarbiausia buvo kuo greičiau pristatyti V. A. pas medikus. Važiuojant, kiek pamena, J. M. atsiuntė žinutę, tiksliai teksto nepamena, bet esmė buvo ta, kad V. A. griuvo, krito, susitrenkė ar kažkas tai panaÅ¡aus. Kadangi ji vairavo, J. M. nieko neatsakė. Važiuojant, tiksliai nepamena kÄ su V. A. kalbėjo, bet jis kartojo, kad J. M. jam sudavė. Nori pasakyti, kad tai yra jos puikÅ«s draugai, su kuriais turėjo daug gražaus laiko ir ji V.

A., bÅ«dama teisininkė pasakė, kad tuo atveju, jeigu V. A. medikams nurodys, kad J. M. jam sudavė, tai natÅ«ralu, kad sulauks policijos. Kadangi tai J. M. ir V. A. reikalas, ji į tai nesikiÅ¡o, svarbiausia buvo jam suteikti pagalbÄ . V. A. apžiÅ«rėjo medikai, uždėjo jam tvarstį prie žando, o ji jį parvežė namo ir, kiek pamena, pasiÅ«lė pasilikti pas juos, bet V. A. nusprendė eiti į namus. Universitetinėje ligoninėje, po apžiÅ«ros, gydytojas ar seselė pasakė kokios priežiÅ«ros ir vaistų reikia V.

A.. KitÄ dienÄ telefonu (kas kam skambino nebepamena) J. M. pasakė medikų rekomendacijas. Su J. M. ir V. A. apie įvykį ir kas tarp jų nutiko nekalbėjo. Tas įvykis jiems visiems yra labai nemalonus ir tema, kas ir kodėl įvyko, buvo neliečiama. Jeigu atvirai, tai patikėjau V. A. versija, kad sužalojimÄ jis patyrė nuo J. M. smÅ«gio, kadangi V. A. tai pasakė, kai pas juos buvo ir tai, kaip jis atrodė, sakytų, galėjo atitikti jo nurodytÄ sužalojimo priežastį. Gali patvirtinti, kad jiems išėjus iÅ¡ V.

A. namų, jis buvo neblaivus, nes kaip ir minėjo, žiÅ«rint Eurovizijos dainų konkursÄ buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Su V. A. buvo kartu ir jis nei griuvo, nei Å¡litiniavo. Niekada nėra pastebėjusi agresyvių V. A. veiksmų J. M. atžvilgiu, netgi prieÅ¡ingai, V. A. apibÅ«dintų kaip ramų, linksmÄ , Å¡maikÅ¡taujantį, besiginčijantį įvairiais klausimais žmogų. Apie agresijÄ iÅ¡ V. A. pusės ar baimę J. M. nėra sakiusi. Yra minėjusi apie nesutarimus, bet daugiau nieko.

IÅ¡ tikrųjų V. A. buvo iÅ¡gėręs. Vyrai vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus, bet vakarui pasibaigus jis juos iÅ¡lydėjo iki jų vartų ir grįžo namo. Viskas buvo gerai. Kaip ir minėjo, buvo antrame aukÅ¡te, kai pasigirdo stiprus beldimas į duris, vyras jas atidarė ir ji iÅ¡girdo isteriÅ¡kÄ Å¡auksmÄ . Žodžiai buvo panaÅ¡Å«s į „kÄ man padarė“. Kai nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , V. A., bÅ«damas isterijoje, pasakė kažkÄ panaÅ¡aus į tai, kad J. M. sudavė ar sviedė iÅ¡ butelio.

Kraujo ant V. A. kūno ar drabužių nematė. Kiek pamena, jo nebuvo, bet tiksliai atsakyti negali. Veido srityje buvo stiprus sumušimas, guzas. Ten gal kraujo kažkiek ir buvo, bet tiksliai nepamena. Kokiu tikslu J. M. jai rašė žinutę, pasakyti negali. Kiek laiko leisdavo kartu, agresijos iš J. M. pusės V. A. atžvilgiu nėra mačiusi. Būdavo, kad pasiginčydavo ar apsižodžiuodavo, bet agresijos nebūdavo. Kokius daiktus jos sutuoktinis buvo pamiršęs pas V. A., tiksliai neprisimena, gal tai buvo „tašė“, nežino.

Kai iÅ¡vežė V. A. į ligoninę, sutuoktinis liko namuose. Kiek žino, sutuoktinis nebuvo nuvykęs pas J. M. pasidomėti, kas nutiko. Niekada jo to neklausė ir jis jai nesakė, bet mano, kad jis to nedarė, nes ji bÅ«tų žinojusi. Nuo jų namų iki V. A. namų yra 20-30 metrų, visiÅ¡kai Å¡alia, skiria tik keliukas. J. M. galėjo matyti, kad veža V. A. į ligoninę, nes pro jų langus buvo galima matyti jos automobilį. Pas juos iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo yra dviejų pusių, t. y. pro jų namÄ ir pro miÅ¡kÄ .

Pro kuriÄ pusę iÅ¡važiavo, neprisimena, atrodo pro miÅ¡kÄ , bet jei J. M. žiÅ«rėjo, galėjo matyti kaip iÅ¡važiavo. Su V. A. bendrauja retai. Kada grįžta, susitinka, t. y. kelis kartus per metus. Po to įvykio bendravimas sumažėjo, bent jau iÅ¡ jos pusės. Kai bÅ«davo J. M., kai jie buvo kartu, tai natÅ«ralu, kad bÅ«davo daugiau susiėjimų. Santykis nepasikeitė, bet susiėjimų buvo mažiau. V. A. nesakė, kodėl į teismÄ kreipėsi po beveik Å¡eÅ¡ių metų. Ji apie tai sužinojo iÅ¡ J.

M. žinutės ar gavusi Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ , tiksliai neprisimena. V. A. su jais nei tarėsi, nei konsultavosi, juo labiau su ja, nes jei kreipėsi 2019 m., tai jos nebuvo Lietuvoje. Ji su juo apie tai nekalbėjo. Atrodo, kad jos vyras J. M. sulaikė ar sustabdė, kai pamatė jÄ muÅ¡ančiÄ V. A., bet tiksliai pasakyti negali. Kaip ir minėjo, tÄ vakarÄ , kai V. A. susižalojęs ar sužalotas pas juos atėjo, jo žande buvo tarsi didžiulis obuolys, iÅ¡tinęs, mėlynas, raudonas. Dėl kraujo, tiksliai pasakyti negali, bet galimai jo galėjo bÅ«ti.

Buvo didžiulė kraujosruva. Ä®vykio dienÄ jie gyveno kartu, turėjo Å¡auniÄ , gražiÄ dukrelę MortÄ . Jų gyvenimas po įvykio pasikeitė kardinaliai. J. M. kitÄ dienÄ ar po dviejų dienų paliko V. A. namus ir kiek pamena, iÅ¡vyko pas mamÄ . Po to gyveno atskirai. Kadangi jie turėjo dukrÄ , kartas nuo karto susitikdavo. Nepaisant to, kad gyveno skyrium, kartu vykdavo į keliones ir po kiek laiko jiems gimė dukra Danielė. Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. A. ir J. M., kurie gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, puikiai pažinojo, bendravo, bÅ«davo bendrų Å¡venčių, susitikimų, iÅ¡vykų. 2014 m. gegužės 10 d. jis su savo sutuoktine M.

Å .-D. buvo pakviesti kartu praleisti vakarÄ . TÄ vakarÄ vyko Eurovizijos dainų konkurso finalas. Buvo keturiese, sėdėjo svetainėje, žiÅ«rėjo konkursÄ , vaiÅ¡inosi, viskas vyko kaip įprastai, tik, galbÅ«t, tarp jų buvo kažkokios kibirkÅ¡tėlės, nesutarimai, apsižodžiavimai. Priežasties įvardinti negali, bet įtampa tarp jų jautėsi. Kiek laiko ten iÅ¡buvo, dabar nepasakys, dėl kokios priežasties, t. y. ar dėl jų tarpusavio konflikto ar dėl to, kad baigėsi konkursas, jis su M.

Å .-D. susiruošė ir išėjo namo. Pakeliui apsižiÅ«rėjo, kad paliko asmeninius daiktus, kiek prisimena, savo rankinę, todėl grįžo. Atėjo, atidarė duris ir pamatė vaizdÄ kaip J. M., turėdama rankoje ilgÄ , gal pusės metrų ilgio Å¡aukÅ¡tÄ užsimojusi sudavė per galvÄ , virÅ¡ugalvį V. A.. Jis iÅ¡ karto Å¡oko prie J. M., pasakė „kÄ tu čia darai?“, apkabino jÄ . Matė, kad ji buvo įpykusi ar susinervinusi, bet tuoj pat aprimo. Kad ji tuo metu bÅ«tų sakiusi, kodėl taip pasielgė, jis neprisimena.

Matydamas, kad viskas aprimo, išėjo namo, bet vis dėl to nerimas iÅ¡liko, nežino, ar tai buvo nuojauta, kad kažkas gali įvykti. Parėjo namo, jau buvo po vidurnakčio. Pasakė M. Å .-D., kÄ matė pas V. A. su J. M., ir kad jį neramina tas vaizdelis ir situacija. Po keleto minučių pas juos atėjo V. A., jo bÅ«sena buvo klaiki, jis verkė, Å¡aukė, buvo apimtas isterijos. Jis Å¡aukė „kÄ ji man padarė“, „kÄ su manimi padarė“. Jo veidas buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡tinęs, gal buvo ir kraujo.

Kadangi žmogus atėjo pas juos praÅ¡yti pagalbos ir jo bÅ«sena tuo metu buvo neadekvati, buvo nuspręsta, kad M. Å .-D. nugabens jį į gydymo įstaigÄ . Jie iÅ¡važiavo, užtruko keletÄ valandų, grįžo, gal 3.00 val. nakties. Kiek pasakojo ar telefonu kalbėjo, kad pirmiausia nuvažiavo į Respublikinę ligoninę, paskui į Universitetinę. Tai ten buvo suteikta medicininė pagalba ir jie grįžo namo. Po įvykio J. M. ir V. A. kartu nebegyveno, ji iÅ¡sikraustė. V. A., kadangi buvo arčiau mÅ«sų – kaimynas, tai toks ir liko.

J. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pragyvenusi kažkur du metus. Po įvykio ji vėl buvo grįžusi. Jis jokių asmeniÅ¡kumų nei prieÅ¡ vienÄ neturi. Sako tai, kÄ Å¾ino ir matė. Nežino, koks J. M. požiÅ«ris, bet jau nuo to, kai jie davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo vienas skambutis ar žinutė M. Å .-D. iÅ¡ jos pusės „žiÅ«rėkit, kad jums tas liudijimas nepakenktų“. Tik tiek ir buvo. Po to jie, suprantama, nebebendravo. Jokių finansinių įsipareigojimų V.

A. jis neturi. Jis to nematė ir negali tvirtinti, kad J. M. sužalojo V. A. skruostÄ , o dėl to, kad jis pats susižalojo, tai čia turėtų atsakyti specialistas ar tokio pobÅ«džio sveikatos sužalojimÄ nukentėjusysis galėjo pasidaryti pas. Kitas dalykas, jei jis pats susižalojo, tai kodėl pagalbos kreipėsi į juos ir dar J. M. iÅ¡vykimas iÅ¡ namų. Tai čia pamÄ stymui. Kai jie atėjo į svečius, V. A., bent jau kiek jis prisimena, buvo blaivus. Per visÄ vakarÄ gurkÅ¡nojo viskį ar kokteilį, moterys – vynÄ .

Jis negali patvirtinti to, kad V. A. tÄ vakarÄ buvo stipriai apsvaigęs. Atrodo, praėjo tik kelios minutės nuo tada, kai jie su žmona išėjo, iki to momento, kai jis sugrįžo pasiimti savo daiktų, paliktų pas V. A.. Kai pasiėmė daiktus ir grįžo namo, V. A. pas juos atėjo po kokių 10-15 minučių. V. A. namų durys buvo neužrakintos, kai jis grįžo. Įėjus pro lauko duris iÅ¡ karto patenkama į svetainę, ten jis ir pamatė visÄ tai. Ä®vykį matė kažkur 2 metrų atstumu.

Tokio atvejo, kad J. M. su V. A. vienas prieÅ¡ kitÄ smurtautų nėra matęs, bÅ«davo tik apsižodžiavimai. Kai V. A. atbėgo pas juos, matė didelę kraujosruvÄ jam ant skruosto, mano, kad buvo prakirsta žaizda. V. A. atėjęs iÅ¡ karto prigulė ant sofos, jis atnešė Å¡altÄ kompresÄ , skausmui numalÅ¡inti. Kai J. M. sudavė batų Å¡aukÅ¡tu V. A., jis iÅ¡ karto Å¡oko prie jos, jÄ apglėbė sakydamas „J., kÄ tu darai?“. JÄ truputį palaikė ir ji aprimo. Negali pasakyti, ar J.

M. ruošėsi smurtauti toliau, bet nemano. JÄ apglėbė, nes matė jos bÅ«senÄ , kaip sakė, pykčio ir tas pats veiksmas, t. y. sudavimas įrankiu į galvÄ , jam buvo staigmena. Jo reakcija buvo natÅ«rali, jis priėjo ir jÄ apkabino. Kai apkabino J. M., V. A. buvo kažkur Å¡alia, bet kad jis bÅ«tų atlikęs kokius veiksmus, to jis neprisimena. Kai pasiėmė rankinę, išėjo namo. Neprisimena, ar buvo pokalbis su V. A.. V. A. priežasties, kodėl jis buvo užsipultas, neįvardijo. Tik gali pasakyti, kad tÄ vakarÄ tarp jų buvo konfliktiniai santykiai.

Jų konfliktiniai santykiai nebuvo priežastis, dėl kurios jie su žmona išėjo namo, kažkas panaÅ¡aus yra buvę ir anksčiau. Jis tam didelės reikÅ¡mės neteikė. Kai jo sutuoktinė iÅ¡vežė V. A. į ligoninę, jis liko namuose, nes namuose buvo vaikai. Su V. A. dabar juos sieja draugiÅ¡ki santykiai, nors bendrauja rečiau. Neprisimenu, kad V. A. jam bÅ«tų sakęs priežastį, kodėl jis buvo užsipultas. Jis sakė, kad jį sužalojo J. M., o J. M. turėjo kitokiÄ pozicijÄ .

Jie Å¡ios temos neliesdavo. Nežino kiek tai bus objektyvu, bet kiek žino, V. A. iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes kaip jis sakė, jam buvo gėda, nenorėjo to vieÅ¡inti. Dėl to, kad jis dabar, t. y. po penkių metų kreipėsi, tai iÅ¡ V. A. kalbų, jam susidarė toks įspÅ«dis, kad tas laikas pribrendo, kadangi jis taip ir nesulaukė atsipraÅ¡ymo dėl sužalojimo, bent jau jis taip paaiÅ¡kino. Jis ilgÄ laikÄ jautė skruosto nejautrÄ , buvo atliktos dvi operacijos, buvo grėsmingų diagnozių prognozės, kažkokie nesutarimai dėl bendravimo su vaikais, todėl mano, kad susikaupė daug aplinkybių ir tai paskatino jį kreiptis.

Iš 2019 m. spalio 2 d. V. A. pareiškimo matyti, kad pareiškėjas nurodė jo fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes (1 t., 5 b. l.). Iš 2014 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairiojo skruosto sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu ir kraujosruva ties viršutiniais dantimis, bei objektyvios apžiūros metu (2014 m. birželio 4 d.) nustatytas linijinis randas kairiame skruoste po buvusios žaizdos užgijimo, atitinkantis nukentėjusiojo nurodyto įvykio laikui.

Sužalojimai gavosi nuo nemažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ar bukabriauniu daiktu, paveikus kairio skruosto sritį, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms įvykio aplinkybėms. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2014 m. gegužės 11 d., 03.26 val. (kreipimosi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 8-9 b. l.).

IÅ¡ 2020 m. vasario 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad V. A. parodė vietÄ gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei įrankį, kuriuo buvo muÅ¡amas kaltinamosios J. M., t. y. medinį batų Å¡aukÅ¡tÄ (1 t., 78-87 b. l.). IÅ¡ 2020 m. vasario 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo bei foro lentelių matyti, kad apžiÅ«rėtas medinis batų Å¡aukÅ¡tas, kuris yra tamsiai rudos spalvos. Batų Å¡aukÅ¡tas susideda iÅ¡ Å¡aukÅ¡to, kurio ilgis yra 23 cm, plotis 3,5 cm, ir koto, kurio ilgis 45 cm, storis 8 mm.

Batų šaukštas yra vientisas, jo bendras ilgis yra 68 cm. Šaukšto paviršius blizgus, lygus. Kraštai apvalūs. Šaukštas ir kotas be defektų, be įskilimų, lūžimo, sugadinimo žymių (1 t., 88-92 b. l.). Iš 2020 m. vasario 3 d. papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014 m. birželio 4 d. 13.35 val. VTMT Klaipėdos skyriuje objektyvios apžiūros metu nustatytas randas V. A. kairio skruosto srityje po buvusios žaizdos užgijimo (<...>) galėjo būti nuo 2-4 sav. iki 3-6 mėn. senumo.

Pateiktuose 2014 m. gegužės 11 d. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie žaizdos buvimÄ V. A. kairiame skruoste. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiek gydytojų apžiÅ«ros metu, tiek ir atlikus veido kompiuterinės tomografijos tyrimÄ buvo nustatyta tiktai galvos kairės pusės skruosto srities minkÅ¡tųjų audinių edema (sutinimas) - sumuÅ¡imas, todėl rando, susidariusio po buvusios žaizdos užgijimo bei jo srityje esančių kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių (pogleivio) fibrozės buvimÄ negalima sieti su užduotyje nurodytu įvykiu, kuris buvo 2014 m. gegužės 11 d.

Pagal pateiktus medicininius dokumentus užduotyje nurodyto įvykio metu V. A. buvo padarytas kairio skruosto sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių sutinimu, kuris yra priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimų (1 t., 107-108 b. l.) IÅ¡ 2020 m. vasario 13d. akistatos tarp kaltinamosios J. M. ir nukentėjusiojo V. A. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo parodymų dėl 2014 m. gegužės 11 d. įvykusio įvykio (2 t., 30-33 b. l.). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji J. M. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kalta dėl jai inkriminuoto V. A. sužalojimo neprisipažino, paaiÅ¡kino, jog ji jokio smurto prieÅ¡ V. A. nenaudojo, pats V. A., bÅ«damas neblaivus, nugriuvo ir susižalojo žandÄ , tačiau tokia jos versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo V. A. parodymais, liudytojų A. D. bei M. Å .-D. parodymais, iÅ¡ dalies ir pačios kaltinamosios parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V.

A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2014 m. gegužės 11 d. jį namuose sužalojo bÅ«tent J. M.. Ir nors iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad po įvykio liudytojos M. Å .-D. pristatytas į gydymo įstaigÄ V. A. jį apžiÅ«rintiems gydytojams nurodė, kad pats krito ir susitrenkė skruostÄ , tačiau teisiamojo posėdžio metu jis pateikė, teismo nuomone, pakankamai logiÅ¡kÄ ir gyvenimiÅ¡kÄ tokio elgesio paaiÅ¡kinimÄ , kad taip pasielgė dėl to, kad jam nebuvo noro vieÅ¡inti Å¡eimos nesutarimo ir paties įvykio, jam buvo gėda kažkam papasakoti, atrodė tarsi bÅ«tų kažkokie asocialÅ«s žmonės. Teismas pakankamai logiÅ¡ku laiko ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimÄ , kad dėl vėlesnių nesutarimų ir kaltinamosios elgesio jis visgi 2014 m. birželio 4 d. nusprendė dėl sužalojimų nustatymo kreiptis į ekspertÄ ir jam atskleisti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, t. y. kad jį sužalojo bÅ«tent kaltinamoji (tai užfiksuota 2014 m. birželio 4 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1114/14(03). Pagal minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytus V. A. sužalojimus teismas vėlgi neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, kad jis smÅ«gį gavo kietu buku daiktu, galimai ir buteliu. Nors minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. A. sužalojimai (kairio skruosto sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių sutinimu) galėjo gautis ne tik nuo trauminio kontakto su kietu buku, bet ir bukabriauniu daiktu, tačiau, teismo nuomone, Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neįtikima yra kaltinamosios versija, kad nukentėjusiojo sužalojimai gavosi dėl jo griuvimo ir atsitrenkimo į prie namo esančių laiptų briaunÄ .

Pasak kaltinamosios, ji nukentėjusįjį pamatė gulintį tarpduryje, tuo tarpu laiptų briauna yra pakankamai toli nuo įėjimo durų ir, krentant ant Å¡ių laiptų briaunos ir atsitrenkiant veidu į briaunÄ , dėl atstumo neįmanoma tuo pačiu atidaryti durų. Gi nukentėjusysis, pasak kaltinamosios, gulėjo tarpduryje, kas rodo, kad jis, po to, kai, pasak kaltinamosios, nugriuvo, bandė įeiti į vidų. Tuo tarpu, kaip nurodė kaltinamoji, kai ji priėjo prie nukentėjusiojo, Å¡is jÄ nustÅ«mė ir išėjo lauk, kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartam, vėlgi pasak kaltinamosios parodymus, nukentėjusiojo elgesiui susižalojus grįžti namo.

Beje, nukentėjusiosios versijÄ , jog nukentėjusysis susižalojo pats, paneigia ir liudytojų A. D. bei M. Å .-D. pakankamai iÅ¡samÅ«s, įtikinami ir iÅ¡ esmės tarpusavyje sutampantys parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Abu Å¡ie liudytojai parodė, kad nukentėjusysis V. A. po patirto veido sužalojimo pagalbos kreipėsi bÅ«tent į juos, jo veidas atrodė kraupokai ir jis isteriÅ¡kai Å¡aukė „kÄ ji man padarė“, jiems nekilo abejonių, kad Å¡is sužalojimas yra rimtas ir liudytoja nuvežė jį į ligoninę, tuo tarpu kaltinamoji kartu su nukentėjusiuoju nepasirodė, juo nesirÅ«pino.

Be to, abu liudytojai parodė, kad tÄ vakarÄ tarp nukentėjusiojo V. A. ir kaltinamosios J. M. buvo kažkokie nesutarimai, apsižodžiavimai, jautėsi įtampa, o vėliau sugrįžęs liudytojas A. D. pamatė, kaip J. M., turėdama rankoje ilgÄ , gal pusės metrų ilgio Å¡aukÅ¡tÄ , užsimojusi sudavė per galvÄ (virÅ¡ugalvį) V. A.. Byloje nėra duomenų, jog minėti liudytojai turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jÄ J. M. ar bÅ«tų suinteresuoti jos nuteisimu, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamoji.

Tai, kad 2014 m. gegužės 11 d. konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios buvo pakankamai rimtas (pasibaigęs kaltinamosios fiziniu smurtu prieÅ¡ nukentėjusįjį) rodo ir netolimos ateities įvykiai. IÅ¡ kaltinamosios parodymų matyti, kad praėjus dviem savaitėms po minėto įvykio, įvykus „dar vienam nesusipratimui“ per nukentėjusiojo gimtadienį 2014 m. gegužės 20 d., ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų ir pradėjo gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo liudytojo A. D. priklausančiame bute, tuo tarpu nukentėjusysis 2014 m. birželio 4 d. kreipėsi į medicinos specialistÄ dėl sužalojimų nustatymo, norėdamas turėti įrodymus, kad nėra kaltinamosios apibÅ«dinamas „monstras“.

Tuo bÅ«du teismas byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamoji J. M. 2014 m. gegužės 11 d., apie 00.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip 10 kartų batų Å¡aukÅ¡tų sudavė sugyventiniui V. A. į rankas, nugaros, krÅ«tinės bei galvos sritis sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, vienÄ kartÄ nenustatytu daiktu sudavė V. A. į veidÄ , padarydama jam kairiojo skruosto sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių sutinimu ir kraujosruva ties virÅ¡utiniais dantimis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, iÅ¡laikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d.

įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalį aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime pažymima, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Å eimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dis, kuriems bÅ«dingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai, ir Å¡ie santykiai neturėtų bÅ«ti trumpalaikiai. Be to, Å¡eimos santykiams turėtų bÅ«ti bÅ«dingi ir bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad Å¡eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (Keegan v.

Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Nors nukentėjusysis V. A. nurodė, kad 2014 m. gegužės 11 d. su kaltinamÄ ja jie bendro Å«kio nevedė, juos siejo tik bendri vaikai, tačiau tai paneigė tiek kaltinamosios, tiek liudytojų A. D., M. Å .-D. bei B. M. parodymai apie pakankamai ilgÄ V. A. ir J. M. bendrÄ Å¡eimos gyvenimÄ ir vaiko auginimÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrÄ laisvalaikio leidimÄ su kaimynais iki įvykio.

Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog V. A. ir J. M. siejo Å¡eimos santykiai, t. y. bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai, kurie nebuvo trumpalaikiai, todėl konstatuotina, kad J. M. pavartotas smurtas V. A. atžvilgiu pripažintinas smurtu prieÅ¡ artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Taigi kaltinamosios J. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji J. M. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sugyventinį, kita vertus, jos pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau neteista ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus už laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ Å¡velnesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė daugiau kaip prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus ir nėra jokių duomenų apie jos padarytas vėlesnes kitas smurtines nusikalstamas veikas, teismas laiko netikslingu skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kita vertus, siekiant, kad ji pajustų savo nusikalstamo elgesio pasekmes, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 91,81 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. A., kuriÄ sužalojo kaltinamoji J. M., gydymu, atlyginimo (1 t., 127-129 b. l.). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 91,81 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti civilinei ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ nuteistosios J. M. 91,81 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 81 euro centus) turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus