fa623125-8dce-42fa-b4d0-4e1ee04c1756 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1569-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M., V. G. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovas A. C. ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .

2. IeÅ¡kovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų pritaikymo Å¡ioje civilinėje byloje, kuriame ieÅ¡kovas prašė uždrausti atlikti veiksmus (iÅ¡keldinimÄ ), keliančius pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ginčo turtui ir sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus (iÅ¡keldinimo, turto perdavimo) vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr.0042/20/00241 iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, iki pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atÅ¡aukimo.

3. Teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas ieÅ¡kovo pakartotinis praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugos priemonių taikymo, kuriame praÅ¡oma: panaikinti jau atliktus veiksmus (iÅ¡keldinimÄ ), keliančius pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ginčo turtui, taip pat paÅ¡alinti pirkėjo nesÄ Å¾iningÄ ir neprotingÄ veiksmÄ , įpareigojant jį iki Å¡io pakartotino praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos atstatyti paÅ¡to dėžutės spynÄ .

4. Ieškovas nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas jokiu galimu būdu negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymo. Ieškovas neteisėtai buvo iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės ginčo buto, o naujai paaiškėjusios aplinkybės dar nebuvo įvertintos priimant sprendimus kitose ginčo bylose. Neteisėto ir prievartinio iškeldinimo metu, antstolio padėjėja ir pirkėjas netinkamai dėvėjo apsaugos priemones ir ignoravo ieškovo pastabas, taip sukeldami pavojų ieškovui ir aplinkiniams.

Esant tokiai situacija, iÅ¡keldinimas privalomai turėjo bÅ«ti atidėtas. Taip pat ieÅ¡kovas teikė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl skubaus ekspertizės atlikimo, nes ekspertas tokiu atveju (nesustabdymo ir iÅ¡keldinimo bei turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti bÅ«tent tokio stovio, bÅ«senos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės. Teismas turi paskirti pakartotinę ekspertizę ir jÄ pavesti daryti kitam ekspertui ar ekspertams, kadangi paskirto eksperto atlikta ekspertizė (iÅ¡vada) buvo neteisinga ir teismÄ klaidinanti, nepakankamai aiÅ¡ki ir neiÅ¡sami, neatsakyta į pateiktus visus klausimus, kilo rimtų abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų.

Anot ieÅ¡kovo, kadangi jis prievartiniu bÅ«du neteisėtai buvo iÅ¡keldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sÄ moningai pakeitė paÅ¡to dėžutės spynÄ ir raktus, suprasdamas, kad ieÅ¡kovas negalės gauti jam skirtų laiÅ¡kų paÅ¡tu, yra bÅ«tina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo A.

C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas poreikį taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo bÅ«senos ir stovio, bei vertės iÅ¡laikymo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat neįrodo grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ne konkretaus ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau iÅ¡ esmės nustatyti tam tikrus duomenis apie ginčo bute esamÄ faktinę situacijÄ , t. y. ginčo buto stovį, bÅ«senÄ ir vertę.

8. Teismo vertinimu, praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas teisių ir pažeistų interesų gynimo bÅ«das. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo Å¡alių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Todėl praÅ¡omos taikyti priemonės, kuriomis siekiama iÅ¡ esmės materialių reikalavimų patenkinimo negali bÅ«ti taikomos.

9. Teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovas jau kelintÄ kartÄ praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau iÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių bei argumentų, kurios (kurie) sÄ lygotų pagrindÄ taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė ir neįrodė. Nors ieÅ¡kovas praÅ¡yme teigia, jog atsirado naujos aplinkybės, sÄ lygojančios praÅ¡ymo teikimo bÅ«tinumÄ , tačiau teismas pažymėjo, jog pateiktame praÅ¡yme nurodytais patikslinimais bei papildymais yra tik iÅ¡ esmės dar kartÄ atkartojami ieÅ¡kovo argumentai, kurie jau buvo teismo vertinami, sprendžiant Å¡ioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

10. Teismas nustatė, jog praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl galimai, ieÅ¡kovo nuomone, nesilaikomų ribojimų dėl pandemijos ir ekstremalios situacijos bei pakeistų paÅ¡to dėžutės raktų galėtų bÅ«ti svarbios bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos prieminių taikymo yra nepagrįtas ir todėl netenkintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliantas (ieškovas) A. C. atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir patenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus:

1) priimti naujus argumentus ir įrodymus;

2) panaikinti jau atliktus veiksmus (iÅ¡keldinimÄ ) ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ginčo turtui (butui ir automoboilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai) iki Å¡io pakartotinio praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos;

3) įpareigoti pirkėjÄ iki Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos atstatyti paÅ¡to dėžutės spynÄ .

13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 13.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvoje susiklosčiusiÄ potencialiai pavojingÄ visuomenės saugumui ir sveikatai situacijÄ . 13.2. Teismas nenagrinėjo visų praÅ¡ymo argumentų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. 13.3. Sprendimas dėl pardavimo iÅ¡ varžytynių akto panaikinimo, restitucijos ir pakartotinės ekspertizės atlikimo įvykdymas tapo nebeįmanomas, nes ieÅ¡kovas nebegali užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo bÅ«senos, stovio ir vertės iÅ¡laikymo.

Be to, ekspertas jau nebegali įvertinti realaus buto stovio 13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nes Å¡ios nutartys yra apskųstos atskiraisiais skundais, kurie dar nėra iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme 13.5. IÅ¡keldinimas kėlė pagrįstÄ grėsmę žalai atsirast, todėl priverstinio vykdymo panaikinimas vykdomojoje byloje galėjo sukelti teisines pasekmes, t.y. galėjo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimÄ , sustabdyti veiksmus ir jų vykdymo padarinius.

Kol vyks ginčo bylos nagrinėjimas pirkėjas galės perleisti butÄ ir paslėpti gautas pajamas, nes pirkėjas dažnai vyksta į KiprÄ ir kitas ofÅ¡orines finansines zonas, todėl ženkliai pasikeitus ginčo buto stoviui, bÅ«senai ir vertei ateityje iÅ¡kils papildomų ginčų ir ginčo bylų poreikis,o nėra suderinama su protingumo, racionalumo ir ekonomiÅ¡kumo kriterijais, kurių turėjo laikytis teismas ir Å¡ioje ginčo byloje. 13.6. Nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės, ieÅ¡kovas pateikė teismui Å¡ias aplinkybes ir pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 13.7.

IeÅ¡kovas prievartiniu bÅ«du neteisėtai buvo iÅ¡keldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sÄ moningai pakeitė paÅ¡to dėžutės spynÄ ir raktus, suprasdamas, kad ieÅ¡kovas negalės gauti jam skirtų laiÅ¡kų paÅ¡tu, dėl ko yra bÅ«tina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus.

14. Atsakovas, antstolis V. M., atsiliepime praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistÄ . Taip pat, atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis: 15.1. IeÅ¡kovas nepagrindė, kad egzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negalėtų bÅ«ti užtikrintas ginčo turto stovis, stabilumas. Ginčo butas net ir pripažinus varžytynių aktÄ negaliojančiu, vis vien turės bÅ«ti parduotas, o ieÅ¡kovas, jei jis patirs žalÄ , galės kreiptis dėl žalos atlyginimo. 15.2.

Turto perdavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę (jos pasikeitimÄ ) patvirtinantis dokumentas. Taigi, jau nuo 2018 m. vasario 21 d. teisėtai nebėra ginčo buto savininkas, todėl jo reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti ginčo turto bÅ«klę vien dėl to jau savaime yra nepagrįsti. 15.3. Be kita ko, ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad jis prievartiniu bÅ«du neteisėtai buvo iÅ¡keldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sÄ moningai pakeitė paÅ¡to dėžutės spynÄ ir raktus, suprasdamas, kad ieÅ¡kovas negalės gauti jam skirtų laiÅ¡kų paÅ¡tu, dėl ko yra bÅ«tina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra susiję su pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu dėl turto perdavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančio. 15.4.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , be to jau, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bei procesinius sprendimus peržiÅ«rėjęs apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė, kad byloje nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra prima facie pagrįstas. IeÅ¡kovas nėra pateikęs jokių objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie objektyviai ir tikėtinai pagrįstų jo ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus, dėl to lieka rimtų abejonių sėkminga ieÅ¡kovui proceso baigtimi, todėl nutartimi pagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nėra prima facie pagrįstas. 15.5.

IeÅ¡kovas byloje neįrodė bÅ«tinumo (kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas) taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės, skirtingai negu supranta ieÅ¡kovas, nėra savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das, ir nėra taikomos kiekvienu atveju, kai pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys ar pateikiamas skundas. IeÅ¡kovo samprotavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinka CPK 144 – 145 straipsnių nuostatų. 15.6.

IÅ¡ bylos medžiagos yra akivaizdžiai įžvelgiamas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pagrįstas ne tik pavieniu ieÅ¡kovo elgesiu Å¡ioje byloje, tačiau sistemingu jo elgesio iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso metu tiek Å¡ioje, tiek ir vykdomojoje byloje, kurioje iÅ¡ esmės visi ieÅ¡kovo skundai/praÅ¡ymai buvo atmesti. Tai nėra pavienis ar tik netinkamas ieÅ¡kovo subjektinių teisių įgyvendinimas, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis, ilgÄ laikÄ trunkantis ieÅ¡kovo bylos vilkinimas, kuriuo siekiama ne savo subjektinių teisių gynimo, o kuo ilgesnį laikÄ ginčo turtÄ iÅ¡saugoti savo dispozicijoje visiÅ¡kai paminant varžytynes laimėjusio asmens interesus.

Nei vienas teisės aktas nenumato tokios ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningo elgesio galimybės, nepateisina jo tokio elgesio. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų 15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus.

16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Teismas atkreipia dėmesį įtai, kad duomenys apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Lietuvoje yra vieÅ¡ai skelbiami, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti į bylÄ . Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir su jais pateiktų naujų įrodymų 18. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos įvardijo atsikirtimais prie atskirojo skundo. Teismo vertinimu, toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti ir jie grÄ Å¾intini juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

19. Apeliacinis teismas taip pat sprendžia, kad su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti nauji įrodymai nėra reikÅ¡mingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl juos atsisakytina priimti į bylÄ (CPK 314, 338 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks praÅ¡ymas, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Vadinasi, be aptartų ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sÄ lygų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi atitikti dar vienÄ svarbų – sÄ sajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.

21. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

22. Todėl ir Å¡ioje byloje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, visų pirma, spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti praÅ¡anti bylos Å¡alis (apeliantas), ir į praÅ¡omų taikyti priemonių pobÅ«dį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ji bÅ«tų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingÄ sprendimo įvykdymÄ .

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto ieÅ¡kinyje yra suformuluoti du reikalavimai – pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas turėjo pareigÄ pagrįsti aplinkybę, jog konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti sprendimo įvykdymas, t.y. apribojimai/įpareigojimai galėtų užtikrinti sėkmingÄ sprendimo įvykdymÄ .

24. Kaip jau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1458-236/2020, teismo sprendimas dėl pripažinimo, jokios specialios priverstinio vykdymo procedÅ«ros nereikalauja, todėl konkrečioje situacijoje apeliantui reikia įrodyti, kad pasunkėtų byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas dalyje, kurioje praÅ¡oma taikyti restitucijÄ . Apeliantas teigia, kad restitucijos taikymas jau nebeįmanomas, nes nebeįmanoma užfiksuoti nekilnojamo turto vertės, asmuo yra iÅ¡keldintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. e2-1458-236/2020, vien tai, kad apeliantas bus iÅ¡keldintas (yra iÅ¡keldintas) iÅ¡ ginčo turto nereiÅ¡kia, kad pablogės Å¡io turto bÅ«klė ar sumažės vertė, bei dėl Å¡ios priežasties negalės bÅ«ti taikoma restitucija.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ir galioja tik į ateitį, t.y. jos neveikia retrospektyviai. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas yra nustatęs, kad nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pirkėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pats apeliantas atskirÄ jame skunde patvirtina, kad atitinkami veiksmai jau yra atlikti, t.y. pasiraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, pirkėjui perėjusi nuosavybė, ieÅ¡kovas iÅ¡keldintas, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai nebus pasiekti ir nėra pagrindo taikyti apelianto praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių.

26. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020), 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020) ir 2020 m. spalio 29 d. nutartyje jau konstatavo, kad apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (iÅ¡ieÅ¡kojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iÅ¡keldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su Å¡ioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sÄ sajumo kriterijaus. Taigi, konkrečiu atveju, negali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su iÅ¡keldinimo panaikinimu, nes jos nėra susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimu.

27. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , apeliantas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Å iuo atveju, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie buto naujojo savininko siekį pabloginti turto bÅ«klę, sumažinti jo vertę ar kitaip iÅ¡vengti sprendimo įvykdymo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovei. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

28. Kiti apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, iÅ¡ esmės atkartoja anksčiau pateiktų jo praÅ¡ymų ir atskirųjų skundų argumentus, kuriuos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai jau yra įvertinę, Å¡ioje byloje spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pakartotinis Å¡ių argumentų vertinimas negalimas.

29. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda apeliantui pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį neskirtina. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teiginių apie piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiÅ¡kiamas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistinÄ nuostolių sumÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi, ateityje nepagrįstai reiÅ¡kiant identiÅ¡kus (pakartotinius) praÅ¡ymus, kurie grindžiami jau iÅ¡nagrinėtomis aplinkybėmis, teismas gali byloje spręsti klausimÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo.

Dėl proceso baigties 30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

32. Nagrinėjamu atveju, Å¡alių ginčas nėra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas Kazys KailiÅ«nas