fa6179ad-cbbd-4fdd-b28e-d3d0ef0c38c8 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                       Administracinė byla Nr. I-514-402/2017                                             Proceso Nr. 3-62-3-02169-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1.         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimon u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (b. l. 4, 9) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam bÅ«nat PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 20 d. (pareiÅ¡kimo padavimo diena) buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, nes nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai, neturėjo galimybės apsiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u. Nurodė, jog patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, atsirado nemiga ir galvos skausmai, psichologiniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai.Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3498, 2008, Nr. 125-4756) 258 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, patvirtintas įstaigos direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-306 „Dėl tvarkų aprašų ir grafikų patvirtinimo 1-o sektoriaus uždaroje zonoje“, kuriame nurodytas konkretus maudymosi duÅ¡e laikas Å iuo įsakymu nustatyta, kad duÅ¡ine nuteistasis gali naudotis kartÄ per savaitę.

Å io įsakymo punkto reikalavimas įstaigoje yra užtikrinamas. DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kartÄ per savaitę pagal įstaigos direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , suteikiama galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu. PareiÅ¡kėjas su pretenzijomis dėl duÅ¡o ar karÅ¡to vandens į administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl Å¡ioje byloje iÅ¡dėstytos situacijos jis patyrė neturtinę žalÄ nėra pagrįsti.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. d. iki 2016 m. spalio 20 d., neužtikrinant teisės kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje (2017-01-06 pažyma Nr. 41-226).

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. d. iki 2016 m. spalio 20 d., atsakovas pažeidė jo teisę kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u.Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).Higienos normos 44 punkte nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Pataiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte. Taigi akivaizdu, kad Å¡iose teisės aktų normose yra įtvirtintas imperatyvas užtikrinti nuteistajam nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 7 (2017-01-06 pažyma Nr. 41-226).Pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus patvirtintÄ 2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. V-306 Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä grafikÄ 1-mo sektoriaus uždaros zonos kamerų tipo patalpos Nr. 7 nuteistiesiems sudaryta galimybė maudytis duÅ¡e Å¡eÅ¡tadieniais. Ä® duÅ¡Ä vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Å¡io įsakymo punkto reikalavimas įstaigoje yra užtikrinamas. DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat.Akivaizdu, kad pagal minėtų grafikų duomenis, pareiÅ¡kėjui kalint 1-mo sektoriaus uždaros zonos kamerų tipo patalpose buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti po duÅ¡u.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų (jų nepateikė ir atsakovas), jog pareiÅ¡kėjas su pretenzijomis dėl duÅ¡o ar karÅ¡to vandens bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių pataisos namų administracijÄ .

Byloje nepateikta įrodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie nesuteiktos teisės kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Teismas pažymi, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tino (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. O Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas tokių faktų neįrodė (ABTÄ® 57 str.).Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių patisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjan u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                              Natalja Zelionkienė