fa60fd52-bd3d-4171-b0ef-c0d35c95058f · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-546-589/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03296-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-452/2022 pagal ieÅ¡kovės E. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo atsakovui D.

S., tretiesiems asmenims Z. Å ., M. S., D. K.-S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atsakovui D. S. (toliau – ir atsakovas) priklausančiame 4,8200 ha ploto žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai egzistuojančiu keliu nustatyti neterminuotÄ atlygintinÄ 4 m pločio, 1 000 k. m ploto kelio servitutÄ , uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodera“ 2022 m. sausio 19 d. plano schemoje M 1:5000 (medžiaga teismui) pažymėtÄ S (4 m) 1 000 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per šį žemės sklypÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti atsakovui vienkartinę 140 Eur kompensacijÄ dėl kelio servituto jam priklausančiame žemės sklype nustatymo; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai ir tretiesiems asmenims Z. Å ., M. S. priklauso 11.9900 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jai ir trečiajam asmeniui Z. Å . nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Å¡iame žemės sklype esančių statinių. Privažiavimas į jiems priklausančiÄ namų valdÄ buvo nurodytas iÅ¡ Å¡iaurinės žemės sklypo pusės bendro naudojimo keliu, kuris ateina nuo respublikinės reikÅ¡mės kelio Raguva – Panevėžys.

Kito kelio patekimui į šį žemės sklypÄ bei galimybės įrengti naujÄ keliÄ nėra, todėl Å¡iuo keliu naudojasi iki Å¡iol. Kelias yra bÅ«tinas ieÅ¡kovei patekti į žemės sklype esantį jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ji nuolat gyvenu su Å¡eima. Sklypo Å¡iaurinėje pusėje yra atsakovui priklausantis 4.8200 ha ploto žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Per šį žemės sklypÄ nuo respublikinės reikÅ¡mės kelio Raguva – Panevėžys eina bendro naudojimo kelias, kuriuo visada buvo patenkama į ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypÄ .

Atsakovui priklausantis žemės sklypas, atlikus preliminarius matavimus, buvo paženklintas 1992 m. kovo 30 d. ir 1993 m. sausio 29 d., į jį atkūrus nuosavybės teises natūra K. R. vardu. 1993 m. balandžio 23 d. buvo įregistruoti kadastro duomenys, kuriuose buvo įskaičiuota bei įrašyta bendrojo naudojimo kelio dalis (preliminariais matavimais 0,10 ha ploto). 2005 m. rugpjūčio 12 d. buvo patikslintos minėto žemės sklypo ribos, parengtas žemės sklypo planas, tačiau kelio dalis naujai parengtame žemės sklypo plane liko nepakitusi.

Su ankstesniais žemės sklypo savininkais ir su 2017 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypÄ Ä¯sigijusiu atsakovu nebuvo kilę jokių nesutarimų. Ji remontavo ir prižiÅ«rėjo per atsakovo žemės sklypÄ einantį keliÄ , vežė ir pylė ant jo žvyrÄ iki 2020 m., kuomet buvo pareikÅ¡ta, kad Å¡iuo keliu važiuoti nebegalima. Atsakovas prie kelio remonto neprisidėjo, į kalbas dėl nesutarimų sprendimo nesileido ir pasakė, kad kelias bus gadinamas ir taps nepravažiuojamu į jai priklausant į žemės sklypÄ .

Tokiu būdu atsakovas daro kliūtis vieninteliu daug metų naudojamu keliu patekti į namus, tuo pažeisdamas jos teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas, priteista iš ieškovės atsakovo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 144 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 55,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmÄ jÄ sÄ lygÄ servitutui nustatyti teismo sprendimu – Å¡alių nesutarimÄ â€“ patvirtina tiek Å¡alių pateikti procesiniai dokumentai, tiek posėdžių metu iÅ¡dėstyta pozicija ir faktas, kad Å¡alys jau keletÄ metų (ieÅ¡kovės teigimu, nuo 2020 m., D. K.-S. – nuo 2018 m.) nesutaria dėl naudojimosi atsakovui priklausančiu keliu ir servituto nustatymo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype.

Dėl antrosios sÄ lygos – servituto bÅ«tinumo – teismas sprendė, kad nenustatyta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pažymėtas vietinės reikÅ¡mės kelias. Teismas vertino, kad kelias gali bÅ«ti nubraižytas matininko paruoÅ¡tuose preliminariuose dokumentuose, tačiau kol Å¡ie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, juose esantys duomenys neturi teisinės galios. Atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina faktÄ , kad faktinio kelio ieÅ¡kovės siÅ«lomo nustatyti servituto vietoje, pažymėtoje plano schemoje M1:5000, pradedant koordinačių taÅ¡ku 27 ir baigiant ties 52 koordinatės taÅ¡ku, nėra: toje vietoje yra ariama žemė, todėl servituto keliÄ Å¡ioje vietoje reikėtų įrengti.

IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rint natÅ«ra atsakovui priklausantį sklypÄ buvo nustatyta: nurodytos vietos atkarpoje, esančioje atsakovo žemės Å«kio paskirties žemėje, yra iÅ¡arta žemė, apaugusi žolėmis, kuria buvo sudėtinga įveikti pėsčiomis. Teismas nurodė, kad tokiu bÅ«du tiek teismas, tiek bylos dalyviai įsitikino, kad realiai ieÅ¡kovės siÅ«lomo nustatyti servituto vietoje kelio nėra. Formuojant atsakovo ir kitų savininkų sklypus, sprendiniai, susiję su keliu, vedančiu į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ir kitus sklypus, įgyvendinti nebuvo ir nėra.

Panevėžio apskrities Panevėžio rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo 2013 m. žemės plane pažymėtas lauko kelias, einantis per atsakovo žemės sklypÄ . Liudytojo R. B. tvirtinimas, jog atsakovo žemės sklype esantis kelias yra bendrojo naudojimo vieÅ¡asis kelias, nors ir nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä kaip servitutinis kelias, neparemtas kitais objektyviais įrodymais ir yra įtakotas tikslo greičiau baigti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Internetiniame puslapyje adresu https://gis.panrs.lt pateiktuose Panevėžio rajono savivaldybės teritorijų planavimo plane ieškovės nurodytas servituto kelias pažymėtas punktyrine linija ir tai gali reikšti, jog kelias buvo planuojamas, tačiau nepagrindžia ieškovės siūlomo projekto racionalumo, nes kelias, įgyvendinant servituto sprendinius, turėtų būti įrengtas, o tai kelia abejonių dėl ieškovės siūlomo projekto ekonomiškumo.

5. Teismas pažymėjo ir tai, jog nustačius servituto keliÄ ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du, jis dalytų atsakovo žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis, taip sudarydamas papildomų sunkumų naudotis Å¡iuo žemės sklypu pagal paskirtį. IeÅ¡kovė neginčijo, jog trečiasis asmuo D. K.-S. žemės sklypuose gano gyvulius. Teismas iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu turėjo galimybę realiai tuo įsitikinti, matydamas žemės sklype, kuriame praÅ¡oma nustatyti servitutinį keliÄ , besiganančius žirgus.

6. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta, jog be servituto bÅ«tų neįmanoma tinkamai, normaliomis sÄ naudomis naudotis ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Trečiasis asmuo M. S. nepalaikė ieÅ¡kovės reikalavimo ir savo nuomonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo nepareiÅ¡kė. Tiek jis, tiek trečiasis asmuo Z. Å ., pareiÅ¡kusi, jog ieÅ¡kinį palaiko, nesikreipė dėl servituto nustatymo, kas teismui leido pagrįstai manyti, kad jie gali patekti prie jiems priklausančio žemės sklypo.

7. IÅ¡analizavęs visas įmanomas patekimo į ieÅ¡kovės sklypÄ galimybes, įvertinęs visus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė realiai iki Å¡iol naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu per pietinėje pusėje susiformavusį keliukÄ , ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad negali naudotis sklypu. Teismas, įvertinęs galimus atsakovo ir trečiojo asmens D. K.-S. nepatogumus, tai, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas servituto kelio projektas yra realiai neįgyvendinamas bei neatitinka proporcingumo tarp Å¡alių teisių ir pareigų, ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo principų, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmetamas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. IeÅ¡kovė E. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

10. Nesutinka su teismo vertinimu, jog atsakovo pateiktos foto nuotraukos patvirtina faktÄ , kad kelio, ieÅ¡kovės siÅ«lomo nustatyti servituto vietoje, nėra, todėl servituto keliÄ Å¡ioje vietoje reikėtų įrengti. Pažymi, kad kelias, vedantis į apeliantės sodybÄ , buvo nuo pat sodybos įsikÅ«rimo, juo naudojosi buvę savininkai – apeliantės tėvai, vėliau – apeliantė deÅ¡imtis metų kaip vieninteliu privažiavimu į sodybÄ , maža to, keliÄ apeliantės tėvai teisėtai įrengė, suformavo kelio pagrindÄ , keliÄ padengė žvyro danga, o vėliau apeliantė ir kiti to paties sklypo bendraturčiai prižiÅ«rėjo kelio dangÄ .

Tik atsakovui atsisakius suteikti pravažiavimÄ , pastarasis ieÅ¡kovės prižiÅ«rimÄ keliÄ iÅ¡arė, siekdamas pagrįsti savo byloje dėstomus argumentus, jog kelio nėra. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rint atsakovui priklausantį sklypÄ , buvo matyti faktinis kelias, kurio virÅ¡utinis sluoksnis – žvyro danga buvo nustumta, o po žvyru einantis žemės sluoksnis apartas, tačiau kelias akivaizdžiai buvo matomas, kelias ilgametis, suformuotas supylus sankasas, todėl buvo sudėtinga atsakovui jį nuslėpti.

Nesutinka su teismo argumentais, jog kelias buvo apaugęs žole, kurį buvo sunku įveikti, prieÅ¡ingai kelias nebuvo apaugęs žole, tiesiog nustÅ«mus žvyro dangÄ buvo apartas.

11. Pažymi, kad vieÅ¡oje erdvėje prieinama informacija patvirtina faktÄ , kad kelias, vedantis į ieÅ¡kovės namų valdÄ , eina pro atsakovo žemės sklypÄ , tokie duomenys nustatyti peržiÅ«rėjus https://gis.panrs.lt (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio r., planÄ , Žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Kaip matyti iÅ¡ K. R. žemės sklypo formavimo byloje esančio žemės sklypo plano, plane praÅ¡omo nustatyti servituto vietoje yra įbraižytas kelias, plano eksplikacijoje nurodyta, kad taÅ¡kuose 2-3 kelio plotis 4 m, taÅ¡kuose 7-8 kelio plotis 4 m, keliais užimama teritorija 0,10 ha. 2005 m. rugpjūčio 12 d.

Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2829 remiantis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko prašymu buvo patikslintos minėto sklypo ribos, tačiau kelio dalis liko nepakitusi. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 2005 m. balandžio 15 d. 9 punkte kitos piliečių pastabos nurodyta: „pravažiuos keliu 4 m į (duomenys neskelbtini) k.“ Darytina išvada, jog buvęs savininkas R. M. sutiko, kad jo žemės sklypu pravažiuos kiti asmenys 4 m pločio keliu į (duomenys neskelbtini) k.

Pagal 2005 m. balandžio 15 d. abrisÄ (lauko brėžinys) per buvusio savininko R. M. sklypÄ numatytas kelias į valstybinį miÅ¡kÄ .

12. Atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo D. K.-S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi keliu, kelias pilnai įrengtas, iÅ¡keltas apie pusę metro virÅ¡ žemės lygio, ant jo niekada neaugo jokia žolė, kelias buvo virÅ¡ 6 m pločio ir iÅ¡ abiejų kelio pusių susiformavę grioviai, Å¡lapiuoju metų laiku grioviuose tyvuliuoja vanduo, per kuriuos nebuvo įmanoma peržengti. Ji pripažino, kad sÄ moningai pradėjo ardyti keliÄ savo jėgomis (dėl Å¡ios priežasties teismui nuvykus į vietÄ kelias buvo apartas).

Faktines aplinkybes dėl kelio buvimo patvirtino matininkas D. R., kuris vietos apžiÅ«ros metu nurodė, kad jo servituto pasiÅ«lymas parengtas remiantis 1999 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektu, planuose matyti, kad įrengtas ir numatytas privažiavimas ne vien į atsakovo sodybÄ , bet ir į gretimas sodybas, tas pats kelias veda į miÅ¡kÄ . Žemės reformos žemėtvarkos projektuose Å¡is kelias, kuriame projektuojamas servitutas, yra nužymėtas, kelias matyti ir vieÅ¡ai visuomenei prieinamame 2013 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Laisvos žemės fondo žemės plane.

13. Akcentuoja, jog atsakovas žemės sklypÄ ir pastatus įgijo 2017 m. rugsėjo 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 2996, todėl jau prieÅ¡ įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo matyti ir įvertinti, kad perkamÄ Å¾emės sklypÄ kerta ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų Z. Å ., M. S. naudojamas kelias, kaip vienintelis patekimo į sodybÄ bÅ«das. Kita vertus atsakovas jokių pretenzijų ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nereiÅ¡kė.

14. Nesutinka su teismo argumentais, jog kelias, įgyvendinant servituto sprendinius, turėtų bÅ«ti įrengtas, o tai kelia abejonių dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomo projekto ekonomiÅ¡kumo. Nagrinėjamoje byloje sutapo, jog pagal parengtÄ servituto nustatymo planÄ , servitutÄ buvo praÅ¡oma nustatyti esamo ir deÅ¡imtmečius ieÅ¡kovės, jos tėvų naudojamo kelio vietoje. Nors teismas neįžvelgė ieÅ¡kovės projekto ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo, tačiau esamoje kelio vietoje nustatomas servitutas yra ekonomiÅ¡kas, racionalus sprendimas, reikalaujantis mažiau kaÅ¡tų servituto turėtojui. Atsakovas, kaip tarnaujančio daikto savininkas, konkrečių pageidavimų dėl servituto lokalizacijos, konkrečios vietos nenurodė, tačiau iÅ¡ esmės nesutiko su servituto nustatymu. EkonomiÅ¡kumas nustatant servitutÄ turėjo bÅ«ti vertinamas kaip kriterijus sprendžiant alternatyvius ieÅ¡kovės teisės gynimo bÅ«dus.

15. Pažymi, jog antroji esminė servituto nustatymui sÄ lyga byloje iÅ¡samiai liko neatskleista ir neįvertinta. Nenustačius servituto ieÅ¡kovė netenka privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo, todėl netenka galimybės naudoti, valdyti nuosavybės teise priklausančius pastatus. Teismas konstatuodamas galimybę ieÅ¡kovei į žemės sklypÄ patekti kitu bÅ«du, nei numatytas servitutas parengtame plane, turėjo jį įvardinti sprendime. Pažymi, kad objektyviai neegzistuoja privažiavimas į ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡io sklypo pietinės dalies ir ieÅ¡kovė niekada nesinaudojo privažiavimu į savo sklypÄ iÅ¡ pietinės sklypo pusės. IeÅ¡kovei realizuojant galimybę privažiuoti prie namų valdos žemės sklypo iÅ¡ pietinės sklypo pusės, ji turėtų servituto praÅ¡yti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡ių savininkų, o servitutas turėtų kirsti du žemės sklypus.

IeÅ¡kovė teiravosi pietinėje ieÅ¡kovės sklypo pusėje esančių savininkų, dėl sutikimo suteikti servitutÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ savininkų sutikimo nedavė, motyvuodami, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypai yra dirbami ir kelias per Å¡iuos žemės sklypus niekada nebuvo ir nėra numatytas. Ä®važiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ iÅ¡ pietinės žemės sklypo pusės reikėtų įsirengti per dirbamus žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, kur niekada tokio privažiavimo nebuvo, todėl ekonomiÅ¡kai tai bÅ«tų ne tik kad nenaudinga, bet nepakeliama naÅ¡ta ieÅ¡kovei, kelio pagrindo, dangos įrengimas kainuotų ženklias sumas, kelio servituto ilgis bÅ«tų ženkliai ilgesnis (jei ieÅ¡kovės praÅ¡omas servitutas 200 m, tai pietinėje pusėje bÅ«tų daugiau kaip 300 m).

Atsakovui atėmus galimybę naudotis privažiavimu į žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė namų valdÄ pasiekdavo kitų žmonių dirbamais laukais, tačiau keičiantis gamtinėms sÄ lygoms, palijus, laukuose minkÅ¡ta iÅ¡dirbta žemė tampa nepravažiuojama, taip pat suaugus augalams važiuoti laukais tiesiog tampa neįmanoma, kitų žmonių apsodinto laukai, augalai taip pat yra žalojami, nes nepritaikyti važiuoti transporto priemonėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodė, kad kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, nėra.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovės E. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas patikslintas ieÅ¡kinys dėl kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei E. G. ir tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklauso 11.9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 1019/1199 dalis priklauso M. S., o po 90/1199 dalį – E. G. ir Z. Š.. Minėtame žemės sklype, suformuotame pagal preliminarius matavimus, esantys statiniai (gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ dalį yra registruoti E. G. ir Z.

Š. nuosavybės teise. Ieškovei ir tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 4.8200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), keturiais ūkiniais pastatais, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniais statiniais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

Minėtas žemės sklypas taip pat yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, apsunkintas 2020 m. spalio 8 d. įregistruota hipoteka bei 2018 m. sausio 1 d. panaudos sutarties pagrindu perduotas panaudotos gavėjai trečiajam asmeniui byloje D. K.-S. (pastaroji aplinkybė Nekilnojamojo turto registre išviešinta 2021 m. lapkričio 16 d.). Ieškovei ir tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklausantis žemės sklypas ribojasi ir su kitu atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).

19. IeÅ¡kovė poreikį nustatyti servitutÄ grindė aplinkybe, kad privažiavimas prie ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų Z. Å . ir M. S. sodybos yra nurodytas iÅ¡ Å¡iaurinės žemės sklypo pusės per atsakovo žemės sklypÄ , yra istoriÅ¡kai susiformavęs ir buvo naudojamas apeliantės tėvų, dabar apeliantės, kaip vieninteliu privažiavimu į sodybÄ , kol atsakovas atsisakė suteikti pravažiavimÄ . Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė patekimui į jai priklausantį žemės sklypÄ realiai naudojasi pietinėje pusėje susiformavusiu keliuku.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti servitutÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog yra iÅ¡naudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų naudotis savo nuosavybe neribodama kitų savininkų teisių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė realiai iki Å¡iol naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu per pietinėje pusėje susiformavusį keliukÄ ir neįrodė aplinkybės, kad negali naudotis sklypu. IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinį skundÄ motyvuoja argumentu, kad servituto bÅ«tinumo – esminė servituto nustatymui – sÄ lyga byloje iÅ¡samiai liko neatskleista ir neįvertinta.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servituto nustatymo tikslas yra vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas, taip pat ar nėra kitų bÅ«dų praÅ¡ančiojo nustatyti servitutÄ teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).

21. Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo motyvuose nenurodyti jokie argumentai, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė galėtų prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jai priklausančio žemės sklypo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t gali patekti prie jai priklausančio žemės sklypo per pietinėje pusėje de facto (faktiÅ¡kai) susiformavusį lauko keliukÄ , einantį per privačių savininkų žemės sklypus, savaime negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė turi galimybę naudotis jai priklausančiu sklypu.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie žemės sklypų savininkai bÅ«tų davę sutikimus tokiems ieÅ¡kovės veiksmams. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, kokiu kitu bÅ«du, nepatekdama į atsakovui priklausantį žemės sklypus, ieÅ¡kovė galėtų įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises, nors pirmiau nurodytos ginčo esmę sudarančios aplinkybės turėjo bÅ«ti tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme.

22. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. CPK 14 straipsnio 3 dalyje ir CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas privalo vertinti ne tik ieÅ¡kovo ir atsakovo, kurio žemės sklype ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ , interesus, o ir visų kitų žemės sklypų, su kuriais taip pat ribojasi ieÅ¡kovo sklypas, savininkų interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021 33 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklausantis žemės sklypas yra apsuptas atsakovui ir kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Šiaurėje ieškovei ir tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiais žemės sklypais (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pietinėje pusėje de facto (faktiškai) susiformavęs lauko keliukas, pirmosios instancijos teismo įvardintas kaip keliukas, kuriuo ieškovė realiai iki šiol naudojasi privažiavimui prie jai priklausančio žemės sklypo, kerta privačių savininkų žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė ir nenustatė aplinkybių apie tai, kas yra Å¡ių žemės sklypų savininkai, nesvarstė dėl Å¡ių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi bei nesprendė klausimo dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ . Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančio turto (žemės sklypų), neįtraukęs į bylos nagrinėjimÄ visų suinteresuotų asmenų, bei nusprendęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad negali naudotis žemės sklypu, į jį patekdama per pietinėje pusėje susiformavusį keliukÄ , iÅ¡ esmės pasisakė, nors ir netiesiogiai, dėl minėtų savininkų nuosavybės teisės į jų valdomus sklypus apribojimo ir ieÅ¡kovės galimybės naudotis svetimu turtu.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡minga yra ir tai, kad Å¡iuo atveju byloje buvo pateikta tik atsakovui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, vykdydama atsakovo praÅ¡ymu teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pateikti į bylÄ visÄ kartografinę medžiagÄ , susijusiÄ su praÅ¡omu nustatyti kelio servitutu, nepateikė pačiai ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos.

Minėtas įrodymas neabejotinai yra svarbus, siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes apie tai, kokie buvo priimti sprendiniai dėl privažiavimų formuojant atsakovui ir ieškovei bei tretiesiems asmenims Z. Š. ir M. S. priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismui neišreikalavus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, galėjo būti apribota bylos šalių galimybė pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties 25. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ , apeliacinio skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl servituto nustatymo poreikio, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , neįtraukdamas į bylos nagrinėjimÄ visų suinteresuotų asmenų, neiÅ¡reikalaudamas įrodymų, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles ir teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai pagal civilinio proceso taisykles.

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių visumos bei nustatytų materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų priežasčių liko neatskleista bylos esmė ir galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės bÅ«tų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso Å¡alims bÅ«tų užkirstas kelias į apeliacijÄ .

Asmenų įtraukimas į bylÄ proceso dalyviais taip pat yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir naujų įrodymų priėmimo 26. Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepriima bei nevertina ieÅ¡kovės E. G. teikiamų naujų įrodymų, nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, nes dėl jų priėmimo bei įrodomosios reikÅ¡mės turės spręsti bylÄ pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Perduodant bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė