fa5ef214-708d-4e3a-bd55-505ca9df70e8 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-11-1037/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50730-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.; 2.3.6.4. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Gailiui, kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Irmantui Motužiui, nukentėjusiajam J. N., jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas paskutinį kartÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs. Teismas n u s t a t ė :

T. K. kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 5.15 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavęs su J. N. ir pats provokavęs konfliktÄ , o po to bėgdamas nuo J. N. ir jo bendrininkų, jis tyčia suduodamas medine lazda vienÄ smÅ«gį J. N. į galvos sritį, tuo padarydamas jam kaukolės skliauto kairės pusės kaulų linijinį lūžį ir kaukolės pamato vidinės duobės kairės pusės lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietoje smegenų dangalo pamato kairėje pusėje bei galvos smegenų deÅ¡iniosios smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , kraujosrÅ«vas galvos skliauto kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio speninės ataugos lÄ stelėse ir pleiÅ¡takaulio kairiajame antyje, kurios susietos su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, kas dėl patirto sužalojimo sukėlė potrauminį vienpusį neurosensorinį visiÅ¡kÄ prikurtimÄ kaire ausimi ir J.

N. liko kurčias kairiÄ jÄ ausimi, taip pat galvos ir veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, muÅ¡tine žaizda apatinėje lÅ«poje, kraujosruvomis ir gleivinės įtrÅ«kimais lÅ«pų vidiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utinių 11 ir 21 dantų vainikų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimu, odos nubrozdinimu pasmakrėje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu deÅ¡inio smegenų pusrutulio srityje, odos nubrozdinimu kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje ir taip padarė J.

N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡ esmės kaltu neprisipažino. Pasak kaltinamojo, jis pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam, tačiau tai darė gynybos tikslais. Tiek apklaustas teisiamajame posėdyje dėl kaltinimo nesunkiai sutrukdžius nukentėjusiojo sveikatÄ , tiek ir pakeitus kaltinimÄ Ä¯ sunkų sveikatos sutrikdymÄ kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo bei jo draugų įvyko konfliktas prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip nurodė kaltinamasis, jis sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju ir jo draugais pradėjo bėgti, o jie jį vytis. Kaip nurodė kaltinamasis, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, jis niekam smūgių nesudavė ir negali nurodyti dėl kokių priežasčių pradėjo bėgti. Pasak kaltinamojo, smulkiai ir visų įvykio aplinkybių jis nepamena, nes praėjo daug laiko, tačiau pamenantis, kad bebėgdamas pateko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kam sudavė lazda, nežinojo, tik vėliau tai paaiškėjo.

Pasak kaltinamojo, jis lazda norėjęs tik pagÄ sdinti, kad asmenys pasiÅ¡alintų, bet jie niekur nebėgo ir nesitraukė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis davė perspėjimÄ ir tada trenkė su lazda. Kaltinamojo vertinimu, jeigu nukentėjusysis su draugais jo nebÅ«tų vyjėsi, jis bÅ«tų pabėgęs (2 t., b. l. 138 –139; 3 t. 115). Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, peržiÅ«rėta byloje esanti vaizdo medžiaga, iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Å i teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iÅ¡ esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Taip pat negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). BÅ«tent tokiomis aplinkybėmis nurodė veikęs kaltinamasis. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigÄ , jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų sekÄ , padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobÅ«dį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumÄ bei tikruosius siekius.

Tokių aplinkybių įvertinimas padeda atskleisti pavojingo kėsinimosi pradžiÄ ir pabaigÄ , nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų tiesiogiai mačiusių įvykį A. G., E. L. ir nukentėjusiojo J. N. parodymų konfliktÄ provokavo kaltinamasis, kuris siÅ«lė nukentėjusiajam eiti „persimesti“. Nukentėjusiajam nesutikus eiti muÅ¡tis ir kaltinamajam toliau provokuojant konfliktÄ , kaltinamajam pasimuÅ¡ti pasiÅ«lė A.

G. Pastarajam nusimovus striukę kaltinamasis jam trenkė ir pradėjo bėgti. Pasak liudytojų, jie visi nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir po kiek laiko į jÄ iÅ¡bėgo kaltinamasis su pagaliu bei trenkė nukentėjusiajam iÅ¡ pradžių į Å¡onÄ , o paskui į galvÄ . Aplinkybę, kad A. G. ir E. L. bei J. N. nusiviję kaltinamÄ jį stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į jÄ su pagaliu parėjo kaltinamasis patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as (2 t., b. l. 111). Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 11 min. 54 sek. kamera pasisuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje matosi du asmenys deÅ¡inėje kelio dalyje.

Miesto kamerai po kiek laiko vėl atsisukus į (duomenys neskelbtini) gatvę (12 min. 31 sek.) matosi kaip ant kampo stovi vienas žmogus, o du asmenys pareina link jo. Miesto kameroms atsisukus vėl į (duomenys neskelbtini) gatvę 13 min. 45 sek. matyti, kad du asmenys stovi, o link jų parbėga asmuo, kuris kaip matyti iÅ¡ įraÅ¡o užsimoja daiktu panaÅ¡iu į pagalį ir mosikuoja. Vėliau 14 min. 19 sek matosi, kad asmuo su pagaliu yra jau apsuptas trijų asmenų ir pagÄ sdinęs su pagaliu sukasi eiti, tačiau tuo metu link jo bėga du asmenys, kaip matyti iÅ¡ parodymų J.

N. ir A. G. Tada kaltinamasis suduoda J. į kairįjį Å¡onÄ , tačiau kaip buvo suduota nukentėjusiajam į galvos sritį su pagaliu kamera neužfiksavo. Å ių įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis suduodamas A. G. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir pradėdamas bėgti pats pradėjo puolančiuosius veiksmus (Teismo vertinimu, kaltinamojo Å¡ių aplinkybių nepripažinimas, nekeičia liudytojų parodymų. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis negebėjo aiÅ¡kiai ir sklandžiai nurodyti, dėl kokių priežasčių bėgo nuo jį besivejančių asmenų).

Vėliau A., E. ir J. veiksmai nusivejant kaltinamÄ jį peraugo į puolimo veiksmus, tačiau kaip patvirtina vaizdo įraÅ¡as kaltinamasis buvo nusivytas ne iÅ¡ paskos jį persekiojant, o nubėgant link kitos gatvės. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) g., o paskui iÅ¡bėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nebuvo intensyviai persekiojamas, todėl puolamojo pobÅ«džio veiksmai dėl kaltinamojo iÅ¡ jį besivejančių asmenų pusės buvo pasibaigę.

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, J. su A. netgi gižinėjo atgal (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau kaltinamasis tada grįžo link jų su pagaliu. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto maps.lt žemėlapio (3 t., b. l.

97) kaltinamasis turėjo visas galimybes nebegrįžti į konflikto vietÄ ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ situacijos pasirinkdamas eilę galimų marÅ¡rutų. BylÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pagalio pasiėmimas ir grįžimas su juo prie jį besivijusių asmenų, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai vėl įgijo puolamųjų veiksmų pobÅ«dį, o vėliau kas vyko tarp asmenų teismas vertina kaip muÅ¡tynes, kuriose pagal teismų praktikÄ paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013).

Dėl Å¡ių veiksmų liudytojai A. G. ir E. L. kitoje byloje baudžiamojoje byloje buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su kaltinamuoju už nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 284 straipsnį padarymÄ (3t., b. l. 79–94). Kaip ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino kasacinės instancijos teismas, muÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014).

Taigi esant nurodytų aplinkybių visetui teismas atmeta kaltinamojo gynybos pozicijÄ , kad smÅ«gius kaltinamasis sudavė esant bÅ«tinajai ginčiai. Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo sutikti, kad kaltinamasis peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, nes peržengti bÅ«tinosios ginties ribas galima tik esant bÅ«tinosios ginties situacijai, o Å¡i nagrinėjamoje byloje nekilo. Teismas vadovaudamasis J. N. (2 t. b. l. 140–141), A. G. (3 t. b. l. 6-7) ir E. L. (3 t. b. l. 20–21) parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, vaizdo įraÅ¡u (2 t., b. l. 111), specialistų iÅ¡vadomis (2 t. b. l. 9–10; 15–16) bei ekspertizės aktu (3 t. b. l. 46–48) konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Taip pat minėtų liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga ir paties kaltinamojo parodymai, patvirtina jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , kad kaltinamasis suduodamas pagaliu kaltinamajam ne tik į Å¡onÄ , bet ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl Å¡ių smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta sveikata, ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti suduodamas smÅ«gius.

Å ioje baudžiamojoje byloje teismas nevertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. R., I. Å ., S. J., R. A., P. R. ir T. V. parodymų, nes Å¡ie asmenys konflikto pradžios, eigos ir smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam nematė. Nepaisant to, kad P. R. ir nurodė, kad klube nukentėjusysis su kaltinamuoju sukonfliktavo, tačiau įvykių, kurie vyko uždarius klubÄ ir kaip prasidėjo muÅ¡tynės negalėjo nurodyti. Kiti liudytojai matė tik jau gulintį nukentėjusįjį ant gatvės, tačiau esminių aplinkybių nuo ko prasidėjo, vystėsi ir kaip buvo suduoti smÅ«giai nenurodė.

Teismas taip pat nevertina L. U. parodymų, kaip šalinančių kaltinamojo atsakomybę, nes jo parodymus, kad kaltinamasis buvo užpultas jį besivejančių asmenų, paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės priešingos nei nurodo liudytojas. Teismo vertinimu, vaizdo įrašas yra objektyvesnis ir teisingesnis, nes jis nepaveikus subjektyviems aspektams, kurie būdingi asmeniui. Be to, pažymėtina, kad liudytojas L. U. nurodė, kad įvykį matė būdamas neblaivus. Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis ir A.

K. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamajam norint įsodinti į automobilį kitÄ asmenį prie jo priÅ¡oko trys vyrai ir pradėjo kaltinamÄ jį pulti, smÅ«giuoti, o tada kaltinamasis nubėgo į pagrindinę gatvę. Pažymėtina, kad Å¡ių jo parodymų nepatvirtino vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo darytas naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje (2 t., b. l. 112). Be to, kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai kaltinamajam nenurodė kiti su A. K. vykę asmenys: I. Å ., S. J., R.

A. ir T. V. PrieÅ¡ingai jie nurodė, jokio konflikto nematę. Nepaisant to, kad I. Å . ir nurodė, kad kažkas priėjo ir paklausė, kodėl tampot RaimondÄ , tačiau tik tada ji pamačiusi, kad kažkas nubėgo (3 t. b. l. 4–5). Å ie liudytojos parodymai ir vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo peržiÅ«rėtas teisiamojo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ „naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės, patvirtina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir kitų asmenų vyko ne prie automobilio ir ne tokiomis aplinkybėmis kaip nurodė liudytojas A.

K.. Be to, pats A. K. nurodė, kad suduotų smÅ«gių kaltinamajam nematė (3 t. b. l. 110). Ä®rodymų tyrimo kontekste pažymėtina, kad Å¡iame įrašė konflikto pradžia suduodant kaltinamajam smÅ«gius A. G., paties kaltinamojo bėgimas nėra užfiksuoti. Taip pat bylos nagrinėjimo kontekste akcentuotina, kad prokuroras nepagrįstai į kaltinimÄ Ä¯traukė asmenines kaltininko paskatas. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos motyvas yra fakultatyvus nusikalstamos veikos požymis ir tik tais atvejais, kai įstatymų leidėjas su juo sieja kvalifikuotÄ sudėtį.

Å iuo atveju asmeninės paskatos nėra įtrauktos į BK 135 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, dispozicijÄ . Dėl to jų nurodymas kaltinamajame akte yra perteklinis ir neturintis teisinės reikÅ¡mės, nes kaltinamasis nuo jos neturi teisinio pagrindo gintis ir jos nėra įrodinėjimo dalykas. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Teismas pripažinęs asmenį kaltu privalo skirti jam bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančias aplinkybes.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taÅ¡kas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ minimali ir vienintelė numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra trys mėnesiai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimali – deÅ¡imt metų (LR BK 135 straipsnio 1 dalis). Å i minimali ir maksimali iÅ¡raiÅ¡ka suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sankcijos vidurkį atitinka 5 metų 1 mėnesio ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo T. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors prokuroras kaltinamajame akte ir prašė tokia pripažinti asmens prisipažinimÄ bei gailėjimÄ si. Vis dėlto kaip paaiÅ¡kėjo teisiamojo posėdžio metu asmuo, nors ir pripažino sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius su pagaliu, tačiau nurodė tai daręs skatinamas gynybinių tikslų, o tai, kaltinamojo vertinimu, turėtų Å¡alinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Toks nepagrįstas kaltinamojo pozicijos užėmimas negali bÅ«ti laikomas kaip prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad gailisi dėl suduotų smÅ«gių, tačiau teismas tai vertina kaip gailėjimÄ si dėl kilusių pasekmių ir dėl to gresiančios atsakomybės, o ne kritiÅ¡kÄ vertinimÄ teisei prieÅ¡ingų veiksmų. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad , kad kaltinamasis Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat iÅ¡ liudytojų parodymų ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis galimai buvo neblaivus, tačiau, ar tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prokuroras Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo ir neprašė pripažinti sunkinančia nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose kalbose. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo ex officio pripažinti Å¡iÄ aplinkybe sunkinančia prokurorui neįrodžius, kad asmens neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nesuteikus galimybės kaltinamajam nuo jos gintis.

Kaltinamojo veiksmuose esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatuotina, kad kaltinamajam turėtų bÅ«ti skiriama didesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Vis dėlto teismas parinkdamas bausmės dydį atsižvelgia į įvykio aplinkybes, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo atlikti iÅ¡ esmės abipusių muÅ¡tynių metu. Pats nukentėjusysis bėgo link kaltinamojo ir tada gavo su pagaliu smÅ«gius, kurie jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas taip pat įvertina ir jaunÄ kaltinamojo amžių, aplinkybę, kad jam bylos nagrinėjimo metu gimė vaikas, kaltės formÄ . Dėl to, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybes laikytinos esminėmis bausmės skyrimo kontekste, todėl teismas skiria kaltinamajam Å¡velnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytÄ bausmės dydį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byloje yra pareikÅ¡tas ir neatlygintas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 123–127), kuriuo civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1 855,72 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 1855,72 Eur žala nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)6.251 ir 6.263 straipsniai). Taip pat Å¡ioje civilinėje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nukentėjusysis J. N., kuris prašė priteisti 1 477,98 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

Nukentėjusysis nurodė, kad gydymo priemonėms iÅ¡leido 42,98 Eur bei sumokėjo odontologijos klinikai „Aspidontas“ už gydymÄ 1 435 Eur. Kaip matyti iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamų kvitų ieÅ¡kovas sumokėjo už vaistus 42,99 Eur, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Taip pat byloje pateiktas UAB „Aspidontas“ sÄ skaitÄ faktÅ«ra 1 200 Eur sumos apmokėjimui, taip pat į bylÄ pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina 835 Eur sumokėjimÄ , o ne 1 435 Eur kaip nurodė nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje.

Nepaisant to, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus tik dėl 835 Eur apmokėjimo, tačiau teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų iÅ¡nykusi prievolė apmokėti visÄ sÄ skaitoje nurodytÄ 1200 Eur sumÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažįsta pagrįstomis 1 200 Eur iÅ¡laidas, o ne 1 435 Eur kaip nurodė nukentėjusysis. Esant nurodytoms aplinkybėms iÅ¡ kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo naudai 1 242,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat visiÅ¡kai tenkintinas ir 3 000 Eur pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akcentuotina tai, kad esant sunkiam sveikatos sužalojimui pagal teismų praktikos nuostatas paprastai priteisiami didesnės sumos nei 3 000 Eur. Dėl to teismas laiko nukentėjusiojo reikalaujamÄ priteisti sumÄ adekvačia padarytiems sužalojimams ir teisinga pagal teismų praktikos nuostatas, todėl Å¡io dydžio mažinti nėra teisinio pagrindo. Å i neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos sudaro 618 Eur. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis) CD laikmenos kaip daiktiniai įrodymÄ palikti prie bylos. T. K. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Kaltinamajam 2019 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ nuteistojo T. K. civilinio ieÅ¡kovo naudai 1 855,72 Eur žalos atlyginimÄ . Priteisti nukentėjusiajam J. N. iÅ¡ kaltinamojo T. K. 1 242,99 Eur turtinės ir 3 00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ T. K. 618 Eur valstybės naudai. CD laikmenas kaip daiktinius įrodymus palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Tomas Pukšmys