Legislator Case Law & Legislation
fa5e13e0-e2a5-46b3-a78d-33e406f7a350 AI generated

fa5e13e0-e2a5-46b3-a78d-33e406f7a350 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fa5e13e0-e2a5-46b3-a78d-33e406f7a350
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-685-265/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovams M. G. ir A. J. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai kredito unijai „Naftininkų investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo M. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

fa5e13e0-e2a5-46b3-a78d-33e406f7a350 · Lietuvos apeliacinis teismas: ir atsakovės A. D. (J.) po 1 037,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei BKU „Naftininkų investicijos“. Teismas nustatė, kad atsakovas M. G. nevykdė 2012-08-22 ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties Nr. KS 0000063, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui suteikė 8 680 Eur (29970,30 Lt) vartojimo paskolÄ . Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su atsakove A. D. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS0000063, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei, jeigu paskolos gavėjas M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-917-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10013-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.5.2.2; 3.1.12.9; 3.2.3.6.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-685-265/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovams M. G. ir A. J. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai kredito unijai „Naftininkų investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo M. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BKU „Naftininkų investicijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 35 995,63 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012-08-22 ieÅ¡kovė ir atsakovas M. G. sudarė paskolos sutartį Nr. KS 0000063, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui suteikė 8 680 Eur (29 970,30 Lt) vartojimo paskolÄ .

Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo gautÄ paskolÄ grÄ Å¾inti dalimis iki 2017-08-21, kiekvienÄ mėnesį pagal paskolos grafikÄ mokant Å¡iame grafike nurodytÄ paskolos grÄ Å¾inimo įmokos sumÄ . Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė su atsakove A. J. (buvusi pavardė – D.) sudarė laidavimo sutartį Nr. LS0000063, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei, jeigu paskolos gavėjas M. G. netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį Nr. KS 0000063.

Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nustatyta tvarka ir terminais mokėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokas tinkamai nevykdė, todėl atsakovams buvo siunčiami raginimai sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei įspėjimas dėl ketinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paskolos sutartį prieÅ¡ terminÄ , tačiau įsipareigojimai pagal sutartį ir toliau nebuvo tinkamai vykdomi. 2014-07-03 ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo iÅ¡ atsakovų negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį, įskaitant palÅ«kanas ir delspinigius, grÄ Å¾inti iki 2014-07-18.

Atsakovai paskolos negrÄ Å¾ino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; priteisė ieÅ¡kovei BKU „Naftininkų investicijos“ solidariai iÅ¡ atsakovų M. G. ir A. J. 35 995,63 Lt skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o valstybės naudai iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 270,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė A. J. pateikė teismui prieÅ¡taravimus; prašė panaikinti priimtÄ preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad atsakovas M. G. sudarė neteisėtÄ sutartį, nesilaikė sutarties sudarymo sÄ lygų, apgaule įtikino atsakovę pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad laidavimo sutartis pasibaigusi, nes paskolos sutartis, kuri buvo sudaryta pažeidžiant sutarčių sudarymo sÄ lygas, yra negaliojanti.IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡taravimus prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pagrindinė prievolė, už kuriÄ laidavo atsakovė, nėra pasibaigusi.

Pabrėžė, kad atsakovė atsisakė teisės reikalauti, jog ieÅ¡kovė pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų atsakovo M. G. (paskolos gavėjo) turtÄ , taip pat atsakovė nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu nutraukti laidavimo sutartį. Atsakovė A. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė KU „Naftininkų investicijos“ ir atsakovės A. J. laidavimo sutartį Nr. LS 0000063 pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad paskolos sutartis NR. KS 0000063 buvo sudaryta turint tikslÄ paskolos iÅ¡mokėjimÄ perleisti laiduotojos atsakomybei, o tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip sutarties sÄ lygų nesilaikymas, o tai Å¡iÄ sutartį daro negaliojančia.

Pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, laidavimo sutartis taip pat turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Tvirtina, kad iÅ¡ negaliojančių paskolos bei laidavimo sutarčių neatsirado prievolinių teisinių santykių. Nurodė, kad sudarydama paskolos sutartį ieÅ¡kovė nesilaikė joje esančio 1.3 punkto nuostatų ir neįformino užtikrinimo priemonės paskolos negrÄ Å¾inimo atveju, galimai žinojo, kad iÅ¡duota paskola nebus naudojama pagal paskirtį. Pažymi, kad nutraukdama sutartį dėl skolos ir palÅ«kanų nemokėjimo ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovÄ su praÅ¡ymu pateikti ataskaitÄ dėl paskolos panaudojimo.

Nurodė, kad aplinkybės, t. y. paskolos suteikimo sutarties sÄ lygų nesilaikymas, netinkamas užtikrinamųjų priemonių iÅ¡ skolininko įforminimas, neteikta užklausa apie paskolos panaudojimo paskirtį bei nesant sutartyje nurodyto laiduotojo sutikimo nereikalauti, kad ieÅ¡kovė nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ , daro laidavimo sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad sudarant laidavimo sutartį nebuvo pareikalauta laiduotojo Å¡eimos narių sprendimų ir pritarimų, kaip tai numato įstatymai.IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad pasiraÅ¡ytos paskolos ir laidavimo sutartys yra teisėtos, atitinkančios įstatymų keliamus reikalavimus. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį su atsakovu, nesilaikė sutarties 1.3 punkto nuostatų, nes laidavimo sutartis yra 1.3 punkte numatyta kaip kita prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Nurodo, kad pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį, kurios 2.3 punktas numato, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, jog kredito unija pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjo turtÄ , atsakovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir atsisakė savo teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovė pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjo turtÄ .

Pažymi, kad pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį atsakovė patvirtino, jog yra įvykdyta laidavimo sutarties 5.1.6 punkto sÄ lyga, t. y. gauti visi laiduotojo Å¡eimos sprendimai ir pritarimai, reikalingi laidavimo sutarties sudarymui ir vykdymui.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinė byla pridėta prie KU „Naftininkų investicijos“ bankroto bylos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo M.

G. ir atsakovės A. D. (J.) po 1 037,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei BKU „Naftininkų investicijos“. Teismas nustatė, kad atsakovas M. G. nevykdė 2012-08-22 ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties Nr. KS 0000063, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui suteikė 8 680 Eur (29970,30 Lt) vartojimo paskolÄ . Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su atsakove A. D. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS0000063, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei, jeigu paskolos gavėjas M.

G. netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį Nr. KS 0000063. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-23 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla Nr. B2-1256-123/2014, bankroto administratore paskirta UAB „Insolvensa“. IeÅ¡kovė nuo 2014-07-03 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo iÅ¡ atsakovų negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį, įskaitant palÅ«kanas ir delspinigius, grÄ Å¾inti iki 2014-07-18. Duomenų, kad atsakovai nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ bÅ«tų sumokėję, teismui nepateikta.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį vykdė tinkamai, suteikė atsakovui paskolÄ , o atsakovas savo prievolės paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas ieÅ¡kovei 35 995,63 Lt.

Atsakovės teiginius, kad paskolos sutartis buvo sudaryta žinant, jog nebus laikomasi joje numatytų sÄ lygų, todėl turi bÅ«ti pripažintina negaliojančia, teismas laikė deklaratyviais ir nepagrįstais, nes į bylÄ nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.Teismas konstatavo, kad atsakovė A. J., kaip laiduotoja, yra solidariai atsakinga ieÅ¡kovei už atsakovo M. G. netinkamai vykdytÄ prievolę ir atsako ta pačia apimtimi, kaip ir atsakovas M. G.. Atsakovės argumentas dėl ieÅ¡kovės prievolės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė, pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį, kurios 2.3 punktas numato, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, jog kredito unija pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjo turtÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir atsisakė savo teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovė pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjo turtÄ .

Teismas pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį atsakovė pavirtino faktÄ , kad yra gauti visi laiduotojo Å¡eimos sprendimai ir pritarimai, reikalingi Å¡ios sutarties sudarymui ir vykdymui (laidavimo sutarties 5.1.6 punktas). Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė turėjo 2 074,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė 1 877,97 Eur mokestis advokatui už teisinę pagalbÄ , 133,51 Eur sudarė kelionės iÅ¡laidos (CPK 89 straipsnio 6 ir 9 dalys), ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė A. J. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ ; pareikalauti ir iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ Nr. B2-1256-123/2014, Nr. 2-1528-123/2015, Nr. 2-685-265/2016 iÅ¡ esmės ir skelbti naujÄ nutartį; pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esamus duomenis, kurių visuma prieÅ¡tarauja teismo pateiktoms iÅ¡vadoms.

Paskolos gavėjas M. G. piktybiÅ¡kai nevykdė sudarytos paskolos sutarties sÄ lygas, sudarė neteisėtÄ sutartį, nesilaikė sutarties sÄ lygų, tikslingai vengė grÄ Å¾inti paskolÄ ir palÅ«kanas, pirmuoju paskolos iÅ¡mokėjimo laikotarpiu sudarė apgaulingÄ vaizdÄ , kad įtikinti laiduotojÄ . Å alys sudarydamos paskolos sutartį nesilaikė įstatymo numatytos formos, todėl sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Paskolos sutarties sudarymo Å¡alys sudarė laidavimo sutartį turint tikslÄ gautÄ paskolos iÅ¡mokėjimÄ perleisti laiduotojo atsakomybei.

Šį argumentÄ Ä¯rodo sutarties sudarymo aplinkybės, sutarties sÄ lygų nesilaikymas, vengimas susitikti su laiduotoju po sutarties sudarymo. Kadangi laidavimo sutartis neteisėta, tai laiduotojo atsakomybė negalima.Sudarant 2012 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį nebuvo laikomasi paskolos sutarties 1.3 punkto, kuriame nurodyta, kad Å¡alys susitaria, kad pagrindinė prievolių pagal sutarties specialiÄ jÄ dalį vykdymo užtikrinimo priemonė yra tinkamai įformintas nekilnojamojo turto hipoteka kredito unijos naudai ar kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, numatytos sutarties specialiojoje dalyje ar sutarties prieduose.

IeÅ¡kovė, sudarydama paskolos sutartį su skolininku M. G., nesilaikė sutarties 1.3 punkto ir neįformino užtikrinimo priemonės paskolos negrÄ Å¾inimo atveju. Å i aplinkybė įrodo, jog iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad iÅ¡duota paskola bus naudojama ne pagal paskirtį.Laidavimo sutarties 2.3 punktas, kuriame nustatyta, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kredito unija pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pažeidžia imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnis).Nebuvo laikomasi laidavimo sutarties 5.1.6 punkto, kuriame reikalaujama laiduotojo Å¡eimos sprendimų ir pritarimų, nuostatų.Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ .

Trečiajam asmeniui M. G. dokumentai nepagrįstai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Å is procesinių dokumentų įteikimo bÅ«das neužtikrina minėto asmens dalyvavimo teisminiame procese, kuris yra pagrindinis paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo dalyvis, todėl atsakovo M. G. dalyvavimo užtikrinimas teismo posėdyje ir jo paaiÅ¡kinimų iÅ¡klausymas yra bÅ«tinas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Be to, nebuvo skelbta jo paieÅ¡ka ir pasiÅ«lyta paskirti kuratorių. Atsakovė yra inicijavusi ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovės veiklos iÅ¡tyrimo, kuris buvo prijungtas prie kitos ikiteisminio tyrimo bylos, kuriÄ iÅ¡tyrus gali paaiÅ¡kėti, jog paskolos buvo iÅ¡duotos neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas.Teismas be pagrindo priteisė iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ne visos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė BKU „Naftininkų investicijos“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis.

Ieškovės nuomone, apeliantės elgesys, t. y. laidavimo sutarties ginčijimas, yra siekis išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribųPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla sprendžiama atsakovės apeliacinio skundo ribose.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliantės praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti ir iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ Nr. B2-1256-123/2014, kuri nėra apeliacijos dalykas, netenkintinas.

Apeliantės nurodytos civilinės bylos Nr. 2-1528-123/2015 ir 2-685-265/2016 yra ta pati nagrinėjama civilinė byla, kurios numeracija, keičiantis metams ir bylÄ nagrinėjusiems teismams, pasikeitė.Dėl paskolos ir laidavimo sutarčių formosCK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Å is principas taip pat reiÅ¡kia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties Å¡alių valiÄ , tai yra negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriÅ¡kame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ bei turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams.

Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra laidavimo sutartis, kurios formÄ reglamentuoja CK 6.79 straipsnis, nustatantis, kad laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Pažymėtina, kad CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 eurų (pagal CK redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2015 m. sausio 1 d. – 2000 Lt, arba 579,24 Eur), turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ .

Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu. RaÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).Pažymėtina, kad paskolos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Å¡alys susitaria, kad pagrindinė prievolių pagal sutarties specialiÄ jÄ dalį vykdymo užtikrinimo priemonė yra tinkamai įforminta nekilnojamojo turto hipoteka kredito unijos naudai ar kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, numatytos sutarties specialiojoje dalyje ar sutarties prieduose.Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarant paskolos sutartį nebuvo laikomasi paskolos sutarties 1.3 punkto nuostatų ir paskolos užtikrinimo priemonė nebuvo tinkamai įforminta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, laidavimo sutartis laikytina kita prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, paskolos sutarties 1.3 punktas).Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės ginčijama laidavimo sutartis yra raÅ¡ytinė.

Be to, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė sutartį pasirašė ir kad ji žinojo, jog sudaro laidavimo sutartį, kuria siekiama užtikrinti ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui M. G. suteiktos paskolos prievolių įvykdymÄ . Atsakovė nurodžiusi, jog ji laidavo už atitinkamo dydžio piniginės prievolės įvykdymÄ , patvirtino, jog laidavimo sutartį ji laiko sudaryta. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia dėl sandorio formos nesilaikymo.Dėl solidariosios atsakomybėsLaidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; kt.).

Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiÅ¡kiantis, be kita ko, kad sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato įstatymai. Be to, laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panaÅ¡ių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).Be to, laidavimui yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui.

Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiÅ¡kai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumÄ Ä¯vykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimÄ informacijÄ iÅ¡ asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas bÅ«tų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, Å¡iam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent bÅ«tų susitarta kitaip.

Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryÅ¡iai suponuoja laiduotojo pareigÄ pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; kt.)Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sudaryta paskolos sutartis turėjo bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes paskolos sutartis prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsakovė akcentuoja, kad ieÅ¡kovė ir skolininkas M. G. žinojo, jog pastarasis negrÄ Å¾ins paskolos, todėl nors paskolÄ gavo M. G., tačiau jos grÄ Å¾inimo bus siekiama iÅ¡ apeliantės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti skolÄ solidariai iÅ¡ atsakovų, o ne iÅ¡ vienos apeliantės, todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad iÅ¡ anksto buvo žinoma, jog paskolos grÄ Å¾inimo bus siekiama tik iÅ¡ apeliantės. Kadangi kreditorė turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo tiek iÅ¡ laiduotojo, tiek iÅ¡ pagrindinio skolininko, tai apeliantės argumentas, jog laidavimo sutarties 2.3 punktas, kuriame numatyta, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, jog kredito unija pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjos turtÄ , pažeidžia imperatyvias įstatymo normas laikytinas nepagrįstas.

Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį, sutiko su laidavimo sutarties 2.3 punkto nuostatomis, taip iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ atsisakyti teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovė pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų trečiojo asmens M. G. (paskolos gavėjo) turtÄ . Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia dėl to, jog nebuvo gautas jos Å¡eimos sutikimas. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad civiliniame kodekse nėra nuostatos, jog asmuo, sudarydamas laidavimo sutartį, turi gauti Å¡eimos narių sutikimÄ .

Atsižvelgus į sutarties laisvės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), ir į laidavimo asmeninį pobÅ«dį, konstatuotina, kad kitų atsakovės Å¡eimos narių sutikimas sudaryti laidavimo sutartį nėra privalomas. Pažymėtina, kad laidavimo sutarties 5.1.6 punkte nurodyta, jog laiduotojas, o ne kredito unija, patvirtina, jog yra gavęs visus savo Å¡eimos sprendimus ir pritarimus, reikalingus laidavimo sutarčiai vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo ginčijamÄ laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia.Dėl bylos sustabdymoByla gali bÅ«ti sustabdyta tik dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. CPK reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, iÅ¡skirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomÄ jį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymÄ (CPK 164 str.).

Atsakovė bylÄ stabdyti prašė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Fakultatyvinių bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, tačiau Å¡i teismo teisė turi bÅ«ti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ pagal konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ procesinę situacijÄ . Ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime iÅ¡ esmės nelaikytinas pagrindu civilinės bylos stabdymui visais atvejais. Tai kiekvienu atveju sprendžiama atsižvelgiant į jo pobÅ«dį, jame nustatinėtinas aplinkybes ir faktus, teismo (ne)galimumÄ pačiam iÅ¡samiai nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ , nesudarė jai galimybės surinkti įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , todėl pažeidė bylų sustabdymÄ reglamentuojančias teisės normas, lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Atsakovė nurodė, kad ji yra inicijavusi ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovės veiklos iÅ¡tyrimo, kuris buvo prijungtas prie kitos ikiteisminio tyrimo bylos, kuriÄ iÅ¡tyrus gali paaiÅ¡kėti, jog paskolos buvo iÅ¡duotos neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino konstatavęs, kad bÅ«tinumas stabdyti bylÄ neįrodytas. Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pridėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjo D. Å . 2013 m. liepos 11 d. nutarimÄ , kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius nusikalstamos veikos požymių; pareiÅ¡kėjai A.

J. (D.) patarta dėl žalos atlyginimo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ civilinio proceso tvarka. IÅ¡ Å¡io nutarimo matyti, kad apeliantė kreipėsi į policijÄ dėl to, jog G. S. pasisavino kompiuterį. Taigi Å¡is nutarimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ . Nors iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02012-14 medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-36-606/2017), tačiau pažymėtina, kad Å¡i baudžiamoji byla pradėta dėl KU „Naftininkų investicijos“ lėšų pasisavinimo, dokumentų suklastojimo, skolininkas M.

G. Å¡ioje byloje yra liudytojas, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybės neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylÄ .Dėl procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«duVieÅ¡o paskelbimo bÅ«du dokumentai gali bÅ«ti įteikiami, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų, taikytinų tokiu atveju pagal CPK 129, 130 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2016 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ , nes atsakovui M.

G. apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad atsakovas M. G. nepateikė apeliacinio skundo dėl netinkamai jam įteiktų dokumentų, o apeliantė nėra jo atstovė. Be to, iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas M. G. buvo informuotas apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ (t. 2, b. l. 80). Be to, atsakovui M. G. Å¡aukimas į teismo posėdį buvo siųstas teismui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 86-89), taip pat siųstas atsakovo M.

G. darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, 91-92). Nepavykus jo įteikti, atsakovui M. G. Å¡aukimas buvo įteiktas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (t. 2, b. l. 100). Kadangi M. G. gyvenamosios vietos ir darbo vietos nežinomos, o byloje nėra duomenų apie galimybes gauti duomenis apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti dėl Å¡aukimo į teismo posėdį įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teismeCPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Kartu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė turėjo 2 074,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė 1 877,97 Eur mokestis advokatui už teisinę pagalbÄ , 133,51 Eur sudarė kelionės iÅ¡laidos (CPK 89 straipsnio 6 ir 9 dalys).

Å ios iÅ¡laidos laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis (t. 2, b. l. 148-155), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl jų priteisimo iÅ¡ atsakovų. Pažymėtina, kad 1 877,97 Eur mokestis advokatui už teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.2 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Vien tai, jog apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė patyrė per dideles atstovavimo iÅ¡laidas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.

Palikus nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeApie patirtas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 78, 98 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                             Dalia Kačinskienė                                                                             Alvydas Poškus