fa5c5032-4cfb-400e-8bc1-dcbc652f6993 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1808-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23108-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.8.3; 2.5.8.11.1.; 2.5.29.2.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

M. ir J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2752-945/2015 pagal ieÅ¡kovų D. M. ir J. M. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, trečiajam asmeniui antstoliui R. B. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atliktÄ tarp D.

M. ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ , įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį, panaikinti sutarties bendrosios dalies 5.2 punktÄ , reglamentuojantį sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , kaip nesÄ Å¾iningÄ bei neteisėtÄ , pakeisti sutarties bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktus sumažinant 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė sutartį nutraukė, nesilaikydama sutarties ir CK 6.217 str. nuostatų, ieÅ¡kovai nebuvo informuoti apie ketinimÄ nutraukti sutartį, jiems nebuvo suteiktas papildomas terminas pažeidimams paÅ¡alinti.

Be to, sutarties 5.2 punktas, leidžiantis atsakovui nutraukti sutartį po 15 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, yra nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovų, kaip vartotojų, atžvilgiu, ir dėl to turi bÅ«ti panaikintas bei sutarties vienaÅ¡aliam nutraukimui turi bÅ«ti taikomos CK 6.217, 6.218 str. nuostatos. IeÅ¡kovai taip pat nurodė, jog sutartyje numatyti delspinigiai yra baudiniai, nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovų atžvilgiu ir mažintini vadovaujantis CK 6.73 ir 6.258 straipsniais, jų dydžio ieÅ¡kovai neturėjo galimybės įtakoti ar jų keisti.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovų teiginiais, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie ketinimÄ nutraukti sutartį. Ä®spėjimo raÅ¡tai registruotais laiÅ¡kais buvo ieÅ¡kovams iÅ¡siųsti jų nurodomu gyvenamosios vietos adresu. 2012 m. kovo 30 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pateikė pažymÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovo siųsti 2012 m. sausio 25 d.

įspėjimai ieÅ¡kovams įteikti. Atsakovė ne kartÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovus apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ , sutartis buvo nutraukta iÅ¡ esmės nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė ilgÄ laikotarpį laukė tinkamo prievolių vykdymo, suteikė beveik metų terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti. Visa tai įrodo, jog atsakovė tikrai nepiktnaudžiavo teise ir tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog ji nepažeidė vartotojų interesų ir nepasinaudojo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojus.

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų siekę keisti sutartyje numatytų delspinigių dydį. Nei sudarydami sutartį, nei jos galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovai nepateikė nei vieno praÅ¡ymo atsakovei pakeisti delspinigių dydį, nors buvo sudarytas ir sutarties pakeitimas. Sutarties sÄ lygos, kuriomis Å¡alys susitarė dėl atsakovės nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei jie savo prievoles vykdys netinkamai, nelaikytinos nesÄ Å¾iningomis, baudinėmis ar pažeidžiančios ieÅ¡kovų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei AB SEB bankui iÅ¡ ieÅ¡kovų D. M. ir J. M. lygiomis dalimis po 288,60 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo ir valstybei lygiomis dalimis po 7,97 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Teismas nustatė, jog 2007 m. rugsėjo 21 d. tarp ieÅ¡kovo D. M. ir atsakovės AB SEB banko buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 104 201,75 Eur dydžio kreditas, skirtas asmeninio Å¡eimos bÅ«sto – gyvenamojo namo statybai. 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo fiksuoti prievolių vykdymo pradelsimai ir papildomai suteikta 2581,63 Eur suma, skirta uždelstai grÄ Å¾inti kredito daliai ir palÅ«kanų skolai padengti.

Taip pat minėtu pakeitimu atidėtas 104 201,75 Eur kredito dalies grÄ Å¾inimas 6 mėnesiams, nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. spalio 21 d., pradedant mokėjimus nuo 2010 m. lapkričio 21 d. Taip pat atidėtas ir minėto kredito 50 proc. dalies palÅ«kanų mokėjimas, paliekant iki 2010 m. lapkričio 21 d. mokėti 50 proc. palÅ«kanų. Pagal sutarties bendrosios dalies 4.1 p., kredito gavėjas įsipareigojo kreditÄ naudoti pagal specialiosios dalies 2 p. nustatytÄ paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palÅ«kanas, vykdyti prievoles atsakovui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti apskaičiuotas palÅ«kanas.

Pagal sutarties bendrosios dalies 5.2 p. Å¡alys buvo sutarusius, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ , jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal sutarties 5.2.1 punktÄ esminiais pažeidimais laikomas sutarties bendrosios dalies 4.1.–4.10. p. nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. IeÅ¡kovai įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti palÅ«kanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ bankui bei sumokėti apskaičiuotas palÅ«kanas, mokėjimo dienÄ banko sÄ skaitoje, kuri nurodyta sutarties specialiosios dalies 10 p., sukaupti lėšų sumÄ , reikalingÄ kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanoms sumokėti pagal grafikÄ .

Teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovų pozicija, jog Å¡alis sieja vartojimo teisiniai santykiai, pabrėžė, kad negaliojančiomis gali bÅ«ti pripažintos sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančios vartojimo sutarties sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , vartotojo teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutartį nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai pagal sutarties bendrosios dalies 5.2 p. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.2 p. kreditoriaus teisė nutraukti sutartį sietina su sutartyje numatytais reikÅ¡mingais pažeidimais (įskaitant pareigos mokėti einamÄ sias įmokas nevykdymÄ ), kurių kredito gavėjai nepaÅ¡alina per kreditoriaus nustatytÄ papildomÄ terminÄ .

Teismas sprendė, jog konstatuoti, kad tokia sutarties sÄ lyga pati savaime yra neteisėta ir pripažinti jÄ negaliojančia, nėra pagrindo, kadangi ji negali bÅ«ti vertinama kaip nesuderinama su ieÅ¡kovų, kaip vartotojų, statusu, jos sÄ lygos negali bÅ«ti pripažintos prieÅ¡taraujančiomis imperatyvioms įstatymų nuostatoms. IÅ¡ atsakovės pateiktos kredito panaudojimo ataskaitos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai pažeidė įmokų mokėjimo terminus. Jau 2010 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovų pradelsti mokėjimai sudarė 2 839,28 Eur (negrÄ Å¾inta kredito dalis 203,94 Eur, sukauptos ir nesumokėtos palÅ«kanos 2 371,26 Eur, delspinigiai 264,08 Eur).

Å alys, siekdamas iÅ¡saugoti sutartį, 2010 m. gegužės 13 d. sudarė susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, juo ieÅ¡kovams papildomai buvo suteikta 2 581,63 Eur kredito suma susidariusiam įsiskolinimui padengti. Tačiau ir pakeitus sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminÄ , t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdė pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ . Atsakovei 2012 m. balandžio 2 d. priėmus sprendimÄ dėl sutarties nutraukimo, įmokų vėlavimai siekė 445 kalendorines dienas.

Teismas, įvertinęs sutarties pažeidimo trukmę ir mastÄ , sprendė, kad atsakovė nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovai paÅ¡alins sutarties pažeidimus ir pradės vykdyti sutartį tinkamai, todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 6.217 str. 5 d. ir sutarties 5.2 p., turėjo pagrindÄ inicijuoti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Teismas iÅ¡ atsakovės pateikto 2011 m. balandžio 11 d. raÅ¡to nustatė, jog ieÅ¡kovai buvo įspėti, kad nesilaiko 2007 m. rugsėjo 21 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, praÅ¡oma paÅ¡alinti pažeidimus ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 11 d., įspėjant apie galimÄ sutarties nutraukimÄ .

Teismas sprendė, jog nors atsakovė nurodė neiÅ¡saugojusi Å¡ių raÅ¡tų siuntimÄ ir įteikimÄ patvirtinančių įrodymų, tačiau abejoti aplinkybe, jog ieÅ¡kovai buvo informuoti apie pareigÄ laiku ir tinkamai vykdyti prievoles bei atsakovės ketinimÄ tolesnio ieÅ¡kovų prievolių ignoravimo atveju inicijuoti sutarties nutraukimÄ , nėra pagrindo, kadangi apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ skolininkai buvo įspėti 2012 m. sausio 25 d. kreditoriaus raÅ¡tu, kuriuo praÅ¡oma padengti visus pradelstus mokėjimus ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 25 d. bei įspėjama, kad neįvykdžius Å¡io reikalavimo iki nurodyto termino, sutartis bus nutraukta.

Å io raÅ¡to įteikimo faktÄ patvirtina AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pažyma apie pasiuntinių vidaus greitojo paÅ¡to siuntos įteikimÄ . Teismas taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis CK 2.17 str. 3 d., sutarties bendrosios dalies 12, 13, 15 p., galiojant ieÅ¡kovų pareigai informuoti apie dokumentų įteikimo adreso pasikeitimus, spręstina, jog praneÅ¡imų iÅ¡siuntimas ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresu lėmė atitinkamų praneÅ¡imų įteikimo tinkamumÄ nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovams tapo faktiÅ¡kai žinoma apie atsakovės iniciatyvÄ .

Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų sprendė, jog atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , ėmėsi priemonių iÅ¡saugoti tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų bendradarbiavę su banku, teikę bankui praÅ¡ymus dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, o bankas Å¡ių praÅ¡ymų nebÅ«tų svarstęs arba juos nepagrįstai atmetęs. IeÅ¡kovai pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį iÅ¡ esmės, atsakovė nutraukdama sutartį nepasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ ieÅ¡kovus, kaip vartotojus, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų iÅ¡saugoti sutartinius santykius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrįsdami savo reikalavimus, nurodo Å¡iuos skundo argumentus:Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ atmetė nurodydamas, kad Å¡i priežastis nėra laikytina svarbia. CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. įtvirtinta bendroji Å¡alių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitÄ , bet ir teisingÄ ginčų iÅ¡sprendimÄ . Kilus Å¡ių dviejų tikslų kolizijai, pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat pažymi, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikÅ¡ti piktnaudžiavimÄ procesu. Pagrindinis principas, leidžiantis Å¡aliai iÅ¡vengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (Å¡aliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismÄ apie nedalyvavimÄ teismo posėdyje.

Teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra spręsti, ar konkrečiu atveju Å¡alies pateiktos neatvykimo į teismo posėdį priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau teismas taip pat neturėtų jų vertinti tik formaliai. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į individualias aplinkybes, konkrečiÄ situacijÄ ir bylÄ nagrinėti Å¡aliai nedalyvaujant tik tuomet, kai bus iÅ¡samiai įvertinta aplinkybių visuma, taip pat ar ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu, informavusiai teismÄ apie negalėjimÄ atvykti į posėdį, nepažeis jos, kaip proceso Å¡alies, teisių.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai teismÄ laiku informavo apie nedalyvavimÄ posėdyje ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, todėl Å¡ie veiksmai yra laikytini ieÅ¡kovų siekiu, kad procesas vyktų sÄ Å¾iningai ir teisingai.Teismas nurodė, kad praneÅ¡imas apie kredito sutarties nutraukimÄ atsakovės yra pateiktas, tačiau atsakovė neva neiÅ¡saugojo siuntimÄ bei įteikimÄ patvirtinančių įrodymų. Vis dėlto, net ir nesant įrodymų apie praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ ar įteikimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai buvo informuoti tinkamai.

IeÅ¡kovai teismo nurodyto praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ nėra gavę, nėra kitų asmenų įgalioję atsiimti už juos korespondencijÄ ir jiems nėra suprantama, kokiais dokumentais teismas vadovaujasi teigdamas, kad ieÅ¡kovai praneÅ¡imus yra gavę. Teismas, nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ , nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovai buvo informuoti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad teismas padarė visapusiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė laikėsi kredito sutartimi bei įstatymais nustatytų pareigų tinkamai nutraukti kredito sutartį.

Nesant įrodymų apie praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ ar įteikimÄ , laikytina, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai.Teismas pernelyg formaliai sprendė, ar ieÅ¡kovų atliktas kredito sutarties pažeidimas buvo esminis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ sudarymo metu ieÅ¡kovų įsiskolinimas atsakovui siekė 7 696,94 Eur, iÅ¡ kurių negrÄ Å¾into kredito dalis tesiekė 717,54 Eur, t. y. nesumokėta kredito dalis sudarė 7,39 % visos kredito sumos, kuriÄ atsakovė suteikė ieÅ¡kovams kredito sutartimi.

Å iuo atveju akivaizdu, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį, likus iÅ¡simokėti tik 7 696,94 Eur, nėra proporcinga, o juo labiau, sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovų, kaip silpnesniosios kredito sutarties Å¡alies, atžvilgiu. Be to, pagal kredito sutartį ieÅ¡kovai kreditÄ grÄ Å¾inti įsipareigojo iki 2047 metų, kas dar kartÄ patvirtina faktÄ , jog atsakovė sutartį nutraukė nepagrįstai, sukeldama ieÅ¡kovams, kaip vartotojams, itin sunkias pasekmes. Atsakovė privalėjo apsvarstyti, ar kredito sutarties nutraukimas su ieÅ¡kovais, kurių nesumokėtos skolos likutis tesiekė 7 696,94 Eur, ieÅ¡kovams nesukels itin didelių finansinių sunkumų, kas Å¡iuo atveju akivaizdu – atsakovė yra pradėjusi visos kredito sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų, dėl ko iÅ¡ varžytynių pardavinėjamas ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis turtas.

Atsakovė privalėjo ne imtis kredito sutarties nutraukimo, tačiau bendradarbiaudama siekti sudaryti palankias sÄ lygas ieÅ¡kovams, kad tokios nedidelės sumos sumokėjimas bÅ«tų padengtas. Lietuvos Bankas, bendradarbiaudamas su Vartotojų ir Bankų Taryba, iÅ¡leido Ä®siskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gaires, patvirtintas Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-181, kurios nurodo, kaip turi elgtis bankai su laikinai sunkumų turinčiais klientais.

Gairių 14 p. įtvirtinta, kad prieÅ¡ nutraukdama kredito sutartį ar pareikalaudama sugrÄ Å¾inti visÄ skolÄ prieÅ¡ terminÄ nenutraukiant kredito sutarties, kredito įstaiga turėtų iÅ¡naudoti visas objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones, nesukeliančias kredito įstaigai neadekvačiai neigiamų pasekmių, iÅ¡saugoti kredito sutartį, o teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį ar teise pareikalauti sugrÄ Å¾inti visÄ skolÄ prieÅ¡ terminÄ nenutraukiant kredito sutarties pasinaudoti tik kaip kraÅ¡tutine priemone.

Gairių 18 p. numatyta, kad kredito įstaiga, atsižvelgdama į kliento pateiktÄ informacijÄ apie gebėjimÄ padengti skolÄ per apibrėžtÄ protingÄ laiko tarpÄ ir (arba) bent dalinį pažeistų prievolių vykdymÄ ir (arba) kitas panaÅ¡ias priežastis, turi teisę pratęsti suteiktÄ papildomÄ terminÄ prievolei įvykdyti (taip pat ir keletÄ kartų) arba nustatyti naujÄ papildomÄ terminÄ pažeistai prievolei įvykdyti. Taigi atsakovė, kaip savo srities profesionalas, privalėjo elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieÅ¡kovais tokia apimtimi, kad bÅ«tų pasiektas, jei tai objektyviai įmanoma, kredito sutarties tikslas.

Atsakovė AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, jog pagal CPK 246 str. 1 ir 2 d. nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Ä®statyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Ä®statymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

Teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas D. M. iÅ¡ esmės niekada nepateikė neatvykimÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ pateisinančių priežasčių, o apeliantė J. M. po antro posėdžio buvo informuota, kad liga daugiau nebus laikoma pateisinama priežastimi atidėti bylos nagrinėjimÄ . Teismui priėmus sprendimÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės nedalyvaujant apeliantams nebuvo pažeisti materialiosios tiesos nustatymo tikslai, nes ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas buvo nagrinėjamas pagal apeliantų pateiktus raÅ¡ytinis įrodymus ir ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus.

Atsakovė taip pat nurodo, jog pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie registruotų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimÄ apeliantams 2011-04-11 ir 2012-01-25, 2012-03-30 AB „Lietuvos paÅ¡to“ žymÄ apie 2012-01-25 raÅ¡tų asmeninį įteikimÄ apeliantams. Taigi byloje yra visi įrodymai, pagrindžiantys tinkamÄ korespondencijos iÅ¡siuntimÄ ir apeliantų informavimÄ /įspėjimÄ ir papildomo termino pažeidimams paÅ¡alinti suteikimÄ . Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad teisės aktai iÅ¡ esmės nenumato kreditoriui pareigos užtikrinti praneÅ¡imo įteikimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad reikalavimas apie sutarties nutraukimÄ praneÅ¡ti iÅ¡ anksto neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik kaip asmeninis praneÅ¡imo įteikimas. Taip pat pažymi, kad teismas įvertino esmines kredito sutarties nutraukimo aplinkybes (apeliantų prievolių nevykdymo mastÄ ir trukmę, atsakovės veiksmus bendradarbiaujant su apeliantais, siekiant iÅ¡laikyti sutartinius santykius, atsakovės veiksmų atitiktį kredito sutarties ir įstatymo nuostatoms), ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovas D. M. ir atsakovė AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1850718091805-11-53 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ bankas suteikė 101 620,12 Eur dydžio kreditÄ , kuris buvo skirtas Å¡eimos bÅ«sto – gyvenamojo namo – statybai. 2010 m. gegužės 13 d. buvo sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo buvo fiksuojami prievolių vykdymo pradelsimai ir papildomai suteikta 2 581,63 Eur suma, skirta uždelstai grÄ Å¾inti kredito daliai ir palÅ«kanų skolai padengti.

Minimu pakeitimu taip pat atidėtas 104 201,75 Eur kredito dalies grÄ Å¾inimas 6 mėnesiams nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. spalio 21 d., pradedant mokėjimus nuo 2010 m. lapkričio 21 d., atidėtas ir minėto kredito 50 proc. dalies palÅ«kanų mokėjimas, paliekant iki 2010 m. lapkričio 21 d. mokėti 50 proc. palÅ«kanų. 2011 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovams registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo ir suteiktas 30 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti. 2012 m. sausio 25 d. registruota paÅ¡to siunta dar kartÄ buvo iÅ¡siųsti įspėjimai dėl kredito sutarties nutraukimo ir suteiktas 30 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti. 2012 m. balandžio 2 d. atsakovė kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė bei sustabdė palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimÄ .

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė AB SEB bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį ir laikėsi sutarties nutraukimo sÄ lygų bei tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties pažeidimo mastÄ ir trukmę, sprendė, jog atsakovė turėjo pagrindÄ inicijuoti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ , kadangi ieÅ¡kovų padaryti sutarties pažeidimai laikytini esminiais. IeÅ¡kovai su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada nesutinka ir apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog atsakovė tinkamai neinformavo jų apie sutarties nutraukimÄ , o kredito sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu.Dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovamsApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi ieÅ¡kovai teismÄ laiku informavo apie nedalyvavimÄ teismo posėdyje ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, todėl Å¡ie veiksmai yra laikyti ieÅ¡kovų siekiu, kad procesas vyktų sÄ Å¾iningai ir teisingai.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantų argumentu nesutinka ir pažymi, kad įstatyme įtvirtintos ne tik Å¡alių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir proceso efektyvumÄ . CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Ä®statyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti, kad bylÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje O. D. V. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. J. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. v. T. B., bylos Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu Å¡alies praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dėstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v.

V. A., bylos Nr. 3K-3-154/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. kovo 31 d. parengiamuosius teismo posėdžius ir 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir apeliantams, buvo praneÅ¡ta tinkamai ir laiku, tačiau apeliantai nei į vienÄ iÅ¡ minėtų teismo posėdžių neatvyko. 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. kovo 31 d., t. y. tomis pačiomis dienomis, kai vyko parengiamieji teismo posėdžiai, teisme buvo gauti ieÅ¡kovų J.

M. ir D. M. praÅ¡ymai dėl teismo posėdžio atidėjimo, praÅ¡ymÄ grindžiant tuo, jog serga ieÅ¡kovų sÅ«nus ir pridedant pažymÄ apie sÅ«naus ligÄ . 2015 m. vasario 11 d. teismas tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymus ir paskyrė kitÄ parengiamÄ jį teismo posėdį. 2015 m. kovo 31 d. gavus analogiÅ¡kus ieÅ¡kovų praÅ¡ymus dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, buvo nutarta baigti pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir pereiti prie bylos nagrinėjimo, teismo posėdį atidedant 2015 m. balandžio 14 d. bei informuojant ieÅ¡kovus, kad liga nebus priežastimi atidėti teismo posėdį, taip pat ieÅ¡kovams pasiÅ«lyta pasirÅ«pinti atstovavimu.

Tačiau ieÅ¡kovai į 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdį taip pat neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokia priežastis (sÅ«naus liga) nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikoma svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ antrÄ kartÄ atidėti parengiamÄ jį teismo posėdį. Kaip jau nurodyta, pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas liga (netgi ne pačių Å¡alių, o jų sÅ«naus) paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, o apeliantai nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kad neatvykimo į teismo posėdžius dėl sÅ«naus ligos atvejis yra toks iÅ¡skirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įstatymu numatytÄ pagrindÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovams nedalyvaujant.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 11 d. parengiamÄ jį teismo posėdį atidėjo dėl apeliantų nurodytos priežasties ir suteikė ieÅ¡kovams galimybę dalyvauti kitame teismo posėdyje bei pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o 2015 m. kovo 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė informuoti ieÅ¡kovus, kad liga nebus priežastimi atidėti teismo posėdį.

Tuo tarpu toks apeliantų elgesys, kai prieÅ¡ pat parengiamÄ jį teismo posėdį yra pateikiamas praÅ¡ymas dėl analogiÅ¡kos priežasties, t. y. sÅ«naus ligos, kas pagal įstatymÄ nelaikytina svarbia teismo posėdžio atidėjimo priežastimi, parodo nerÅ«pestingÄ požiÅ«rį į teismo procesÄ ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla pradėta bÅ«tent apeliantų iniciatyva, įvertinus ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ (2014-12-03) ir tai, kad antras parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas daugiau nei po vieno mėnesio nuo pirmo parengiamojo teismo posėdžio datos (nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. kovo 31 d.), pripažintina, kad ieÅ¡kovai turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui ar pasirÅ«pinti teisine pagalba, tinkamai suplanuoti savo laikÄ ir užtikrinti bent vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų dalyvavimÄ teismo posėdyje ar iÅ¡ anksto suderinti kitÄ parengiamojo teismo posėdžio datÄ .

Nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga paneigia ieÅ¡kovų siekį greitai, efektyviai ir ekonomiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir sudaro pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovų sÄ Å¾iningumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nurodytos apeliantų neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pagrįstai suteikė prioritetÄ CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantų proceso teisių pažeidimÄ .

Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo IeÅ¡kovai kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodo ir tai, jog teismas pernelyg formaliai sprendė, ar ieÅ¡kovų atliktas kredito sutarties pažeidimas buvo esminis. Pažymi, jog įsiskolinimas praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ dienai sudarė iÅ¡ viso 7 696,94 Eur, iÅ¡ kurių negrÄ Å¾into kredito dalis tesiekė 717,54 Eur. Jų manymu, vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties nutraukimas yra neproporcinga, o juo labiau nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovų, kaip silpnesniosios kredito sutarties Å¡alies, atžvilgiu priemonė.

Apeliantai taip pat nurodo, kad atsakovė privalėjo imtis ne kredito sutarties nutraukimo, tačiau bendradarbiaudama siekti sudaryti palankias sÄ lygas ieÅ¡kovams, kad tokios nedidelės sumos sumokėjimas bÅ«tų padengtas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai.

Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 str.). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003, 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).Nagrinėjamu atveju Å¡alys kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte susitarė dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, t. y. kad atsakovė turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjusi kredito gavėjus vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjai padaro bent vienÄ iÅ¡ esminių sutarties pažeidimų, taip pat buvo sutarta, kokie pažeidimai laikytini esminiais sutarties pažeidimais (Sutarties 5.2.1, 5.2.2 punktai).

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sÄ lyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta kredito sutarties 5.2 punkte. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Taigi Å¡alys, susitardamos dėl sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo sÄ lygų ir tvarkos, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai pažeidė įmokų mokėjimo terminus. Jau 2010 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovų pradelsti mokėjimai sudarė 2 839,28 Eur (negrÄ Å¾inta kredito dalis 203,94 Eur, sukauptos ir nesumokėtos palÅ«kanos 2 371,26 Eur, delspinigiai 264,08 Eur). Å alys, siekdamas iÅ¡saugoti sutartį, 2010 m. gegužės 13 d. sudarė susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Tačiau ir pakeitus sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminÄ , t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdė pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ .

Atsakovei 2012 m. balandžio 2 d. nutraukus kredito sutartį, įmokų vėlavimai siekė 445 kalendorines dienas, t. y. ieÅ¡kovai savo prievolių nevykdė beveik 15 mėnesių, kas parodo, jog kredito sutarties pažeidimai buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, o tęstiniai. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad įsiskolinimas praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ dienai sudarė iÅ¡ viso 7 696,94 Eur, iÅ¡ kurių negrÄ Å¾into kredito dalis tesiekė 717,54 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog likusi sÄ lyginai nedidelė paties kredito nesumokėta suma susidarė dėl to, kad 2010 m. gegužės 13 d. pakeitus kredito sutarties sÄ lygas, buvo atidėtas kredito dalies mokėjimas grÄ Å¾inimas 6 mėnesiams, be to, buvo papildomai suteikta 2 581,63 Eur suma, skirta uždelstai grÄ Å¾inti kredito daliai ir palÅ«kanų skolai padengti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal kredito sutarties sÄ lygas pirmiausia yra dengiama kredito dalis, paskui palÅ«kanos, o paskutinėje eilėje delspinigiai ir kt. Taigi ieÅ¡kovų nurodoma aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad kredito sutarties pažeidimai, atsižvelgiant į pažeidimų mastÄ ir trukmę, nepaisant to, kad likusi negrÄ Å¾into kredito dalis tesiekė 717,54 Eur, yra esminiai, kas sÄ lygojo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ . Pažymėtina, kad atsakovė savo teise nutraukti kredito sutartį pasinaudojo ne iÅ¡ karto, kai ieÅ¡kovai ėmė pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus, t. y. kelis kartus raÅ¡tu informavo apie susidariusį įsiskolinimÄ ir prašė jį sumokėti, sutiko pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, o ieÅ¡kovams ir toliau neįvykdant įsipareigojimų bei esant 7 696,94 Eur įsiskolinimui, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sudarytÄ kredito sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties, informuoti vienas kitÄ apie atsiradusias sÄ lygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

Kaip minėta, atsakovė 2010 m. gegužės 13 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimu siekė iÅ¡saugoti sutartinius santykius, vėliau registruotais laiÅ¡kais ragino ieÅ¡kovus įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nebendradarbiavo (nesikooperavo) ir nepagrįstai su ieÅ¡kovais nutraukė kredito sutartį. Pažymėtina, jog bendradarbiavimo pareiga vykdant sutartis reiÅ¡kia pareigÄ teikti sutarties vykdymui ir sutarties Å¡alies rizikos įvertinimui reikalingÄ informacijÄ , stengtis, kad sutartis bÅ«tų vykdoma ekonomiÅ¡kai, netaikyti jos sÄ lygų formaliai ir t. t.

Nagrinėjamu atveju, apeliantų pareiga bendradarbiauti pasireikÅ¡tų kaip iÅ¡samios informacijos, reikalingos bankui įvertinti kredito suteikimo ir kreditavimo sutarties sÄ lygų keitimo rizikÄ bei apeliantų galimybes laiku grÄ Å¾inti kreditÄ , teikimu, banko informavimu apie sunkumus sutartais terminais vykdyti sutartį, aktyviu ieÅ¡kojimu abiem Å¡alims priimtinų iÅ¡eičių, kuriomis bÅ«tų siekiama iÅ¡saugoti Å¡alių santykius ir sutartį abiem (ne tik kredito gavėjams) priimtinomis sÄ lygomis.

Atitinkamai banko pareiga bendradarbiauti pasireiÅ¡kia pareiga neformaliai vertinti kredito gavėjų sunkumus vykdant sutartį (pavyzdžiui, kai kredito gavėjų sunkumai vykdyti sutartį yra akivaizdžiai laikini), kartu su kredito gavėjais ieÅ¡koti iÅ¡eičių, leidžiančių iÅ¡saugoti sutartį ir Å¡alių dalykinį bendradarbiavimÄ abiem Å¡alims priimtinu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, matydami, jog sutarties nustatytais terminais negali įvykdyti savo prievolių bankui, galėjo dar kartÄ kreiptis į atsakovę su praÅ¡ymu pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, informuoti bankÄ apie atsiradusius sunkumus vykdant sutartį, teikti bankui visÄ reikalingÄ informacijÄ , susijusiÄ su sutarties sÄ lygų keitimo rizika bei apeliantų galimybėmis laiku grÄ Å¾inti kreditÄ , tačiau to nepadarė ir elgėsi pasyviai.

Todėl atsakovė nepažeidė Å¡alių bendradarbiavimo principo ir pagrįstai bei teisėtai pasinaudojo savo teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį.Apeliantai taip pat nurodo, kad kredito sutarties nutraukimas yra neproporcinga ir nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovų, kaip silpnesniosios kredito sutarties Å¡alies, atžvilgiu priemonė. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , atitinkama sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo tik tuomet, kai ji atitinka tris esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas.

Å ių trijų požymių nustatymo svarba sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo pripažįstama ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis laikytina vartojimo, nes ginčo kredito sutarties paskirtis nurodyta gyvenamojo bÅ«sto statybai, kredito sutarties terminas buvo numatytas iki 2047-09-20. Kaip jau minėta, atsakovė, patenkindama ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , papildomu susitarimu keitė Å¡alių kreditavimo sutarties sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovai net ir po pakeitimų savo įsipareigojimų atsakovei vis tiek nevykdė.

Atsakovė įspėjo ieÅ¡kovus apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , tačiau ieÅ¡kovai įsipareigojimų nevykdė. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, nutraukdama kredito sutartį, nepažeidė vartotojų teisių apsaugai skirtų, maksimaliÄ kredito gavėjo apsaugÄ dėl sutarties nutraukimo užtikrinančių teisės normų. Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį ir pradėjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto ieÅ¡kovai patirs didelių finansinių nuostolių.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sutartys turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir sÄ Å¾iningai, sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). VidutiniÅ¡kai atidus ir rÅ«pestingas asmuo, prieÅ¡ imdamas kreditÄ , privalo įvertinti savo galimybes, o jeigu to nepadaro, privalo prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Dėl kredito sutarties nutraukimo tvarkos laikymosi IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. pažeidė pareigÄ apie sutarties nutraukimÄ informuoti ieÅ¡kovus ir nustatyti papildomÄ terminÄ sutarties vykdymo trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

Apeliantai teigia, kad tokio praneÅ¡imo iÅ¡ atsakovės negavo ir nebuvo tinkamai įspėti apie sutarties nutraukimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantų argumentu nesutinka ir pažymi, jog nagrinėjamoje byloje kreditavimo sutarties 5.2 punktas numato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) įspėjęs kredito gavėjÄ (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas (gavėjai) padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiÅ¡kėja, kad kredito gavėjas (gavėjai) pateikė klaidingÄ informacijÄ ar nuslėpė informacijÄ .

Sutarties 12 punkte numatyta, jog visi praneÅ¡imai ir kitas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties Å¡aliai pasiraÅ¡ytinai arba siunčiami paÅ¡tu arba faksu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo (gavėjų) adresu paÅ¡tu iÅ¡siųstus dokumentus kredito gavėjas (gavėjai) gavo trečiÄ darbo dienÄ , einančiÄ po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui (gavėjams) siunčiamus dokumentus įteikė paÅ¡to paslaugas teikiančiai įmonei.

Sutarties 13 punkte įtvirtinta kredito gavėjo (gavėjų) pareiga tuojau pat informuoti bankÄ , jeigu keičiasi kredito gavėjo (gavėjų) adresai, banko sÄ skaitų numeriai ir/ar kiti rekvizitai. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011-04-11 įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo buvo siunčiamas registruotais laiÅ¡kais tiek ieÅ¡kovų teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, tiek kredito sutartyje nurodytais adresais (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 76–77). Duomenų, kad kredito gavėjų gyvenamosios vietos adresas bÅ«tų pasikeitęs, nei bankui, nei teismui nebuvo pateikta.

Nors atsakovė neiÅ¡saugojo Å¡ių raÅ¡tų siuntimÄ ir įteikimÄ patvirtinančių įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog abejoti aplinkybe, kad ieÅ¡kovai buvo informuoti apie pareigÄ laiku ir tinkamai vykdyti prievoles bei atsakovės ketinimÄ tolesnio ieÅ¡kovų prievolių ignoravimo atveju inicijuoti sutarties nutraukimÄ , nėra pagrindo, kadangi apie sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymÄ skolininkai buvo įspėti 2012 m. sausio 25 d. kreditoriaus raÅ¡tu.

Å io raÅ¡to įteikimo faktÄ patvirtina AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad siuntos, adresuotos J. M. ir D. M., gavėjams įteiktos asmeniÅ¡kai (t. 1 b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė nutraukė sutartį, nepažeisdama Å¡alių sutarties nuostatų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Nors pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, įrodymų, pagrindžiančių Å¡ių iÅ¡laidų buvimÄ , nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (CPK 92 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                Leonas Jachimavičius                                                                                                            Virginija Lozoraitytė