2023-09-20 Nr. AB-16679-3-61-3-03598-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1102-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03598-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3R-G11(2.13-1.) „Dėl D. L. 2021-03-18 skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. yra O. L. ir jos nepilnamečio vaiko atstovas advokatas civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, bendravimo su vaiku, vaiko išlaikymo ir vykdomojoje byloje dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Teismai vilkino nagrinėjamas bylas, teismų sprendimai, priimti civilinėse bylose, prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei teisei ir nacionaliniams teisės aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. su dabartine sutuoktine neteisėtai (apgaulės pagrindu, nesąžiningai, neteisėtais teismo sprendimais) siekia iš buvusios sutuoktinės (pareiškėjo klientė) ir nepilnamečio vaiko atimti didelės vertės buvusių sutuoktinių turtą.

2.2. Atsižvelgiant į tai, jog iš įvairių internetinių svetainių buvo nutekinti klientų asmens duomenys, pareiškėjo veiksmuose nėra nei tyčios, nei nusižengimų.

2.3. Inspekcijos Sprendime nurodyti motyvai yra nepagrįsti, paneigti faktinėmis bylos aplinkybėmis ir Advokatų tarybos 2021 m. birželio 8 d. sprendime išdėstytais motyvais.

2.4. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos įpareigoja kiekvieną advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, advokato lojalumas klientui lemia advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

2.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis, 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato garantijas atstovams, įskaitant ir advokatams, leisti teismams naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl teismas gali papildomai patikrinti pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriuos jis gauna oficialiai, t. y. nepažeidžiant įstatymų.

2.6. Pareiškėjas, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas) 55 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad Sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, Inspekcija, priimdama Sprendimą, viršijo savo kompetenciją.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Inspekcija nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas, turėdamas pareigą skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu įrodyti skundžiamo asmens duomenų tvarkymo bei savo veiksmų įgyvendinant (neįgyvendinant) trečiojo suinteresuotojo asmens, kaip duomenų subjekto, teises atitiktį BDAR (Reglamento 5 str. 2 d.), Inspekcijai 2021 m. gegužės 7 d. teiktame atsakyme ir 2021 m. birželio 21 d. atsakymo papildyme neatsakė į Inspekcijos pateiktus klausimus bei nenurodė, ar informavo duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jo teisę nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu, kaip tai numatyta BDAR 13 ir 14 straipsniuose. Teismui teiktame skunde pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiu tikslu ir kokia BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga buvo tvarkomi D. L. asmens duomenys.

3.2. Advokato lojalumas klientui lemia advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kaip tai labiausiai atitiktų kliento interesus, tačiau nesuteikia teisės pareiškėjui ginti kliento interesus nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir laisves.

3.3. Pareiškėjo skunde nurodyti asmens duomenų apsaugos pažeidimai negali būti traktuojami kaip pateisinimas paties pareiškėjo padarytam asmens duomenų pažeidimui. Pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, turėjo pareigą numatytą BDAR 5 straipsnio 2 dalyje užtikrinti savo veiksmų atitiktį BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintam asmens duomenų kiekio mažinimo principui. Pareiškėjas Inspekcijai skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu nepateikė jokios informacijos, argumentų, įrodymų, kad pareiškime ir kartu su juo siųstuose dokumentuose nurodyta asmens duomenų apimtis buvo būtina jau minėtiems tikslams pasiekti.

3.4. Pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai ir faktiškai pagrindžiančių įrodymų, kodėl Inspekcijos priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir kokios bei kaip jame nurodytos faktinės aplinkybės buvo paneigtos. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Sprendimas buvo priimtas remiantis D. L. skundo nagrinėjimo metu nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pateikė D. L. ir pareiškėjas, ir teisiniu reglamentavimu, todėl Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės normomis. Pareiškėjo nurodytas 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimas „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui G. S.“ taip pat nepaneigia Inspekcijos argumentų pagrįstumo, nes Advokatų tarybos priimtas sprendimas nekelti pareiškėjui drausmės bylos nėra susijęs su D. L. skunde nurodytomis aplinkybėmis ir visiškai neturi jokios įtakos Sprendimo pagrįstumui.

3.5. Advokatai gali gauti duomenis iš teismų informacinės sistemos, tačiau asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti (duomenų kiekio mažinimo principas), ir tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje bei 9 straipsnio 2 dalyje numatytai teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygai. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, jog būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai ir duomenų valdytojas turi pareigą įrodyti, kad asmens duomenis tvarkė nepažeisdamas asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus pagrindžiančių argumentų ir neįrodžius savo teiginių pagrįstumo, Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad D. L. persiųsti asmens duomenys Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkei / Teisėjų tarybos pirmininkei S. R., Lietuvos Respublikos Seimo komiteto pirmininkui S. Š., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – E. Ž., buvo atskleisti neegzistuojant nė vienam iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų, taigi asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo ir duomenų kieko mažinimo principus.

3.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali remtis BDAR 55 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi. Pareiškėjo pareiškimas buvo išsiųstas jo paties ir O. L., kurie neturi įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas, o be to, pareiškimas nebuvo siųstas ir konkrečiam teismui, kaip teismines funkcijas vykdančiai institucijai. Nors vienas iš pareiškime nurodytų adresatų buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkė S. R., tačiau S. R. yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracijos vadovė ir Teisėjų tarybos pirmininkė, kas negali būti laikoma teikimu teismui teisminėms funkcijoms vykdyti. Be to, pareiškimas buvo siųstas ir Seimo nariui S. Š., ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kurie teisės aktų nustatyta tvarka apskritai nepriskirtini teismams.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam nesuprantami pareiškėjo skundo motyvai, nes „surašytas žodžių rinkinys“ yra visiškai nesusijęs su Inspekcijos Sprendimu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2021 m. kovo 29 d. Inspekcijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens D. L. 2021 m. kovo 18 d. skundas dėl galimai neteisėtai atliekamo asmens duomenų tvarkymo. Skunde D. L. nurodė, kad pareiškėjas, būdamas advokatu, 2021 m. kovo 2 d. išsiųsdamas pareiškimą „Dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų galimai nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų“ (toliau – ir Pareiškimas) valstybės institucijoms ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkei/ Teisėjų tarybos pirmininkei S. R., Seimo nariui S. Š. ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž.) atskleidė asmeninius duomenis: prisegtose teismo nutartyse yra nurodyti pareiškėjo ir jo žmonos asmens kodai, gimimo datos, išsilavinimas, gyvenamosios vietos adresas, darbo pobūdis ir vieta, darbo kontaktai, bankinė informacija ir kt. D. L. pažymėjo, jog minėta informacija buvo galima naudoti tik teisminio proceso ribose, o ne atskleisti kitiems asmenims.

6.2. Pareiškėjas Inspekcijai 2021 m. gegužės 7 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog jis nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki atsakymo Inspekcijai pateikimo dienos (2021 m. gegužės 7 d.) yra trečiojo suinteresuoto asmens D. L. buvusios sutuoktinės O. L. atstovas valstybės ir savivaldybės institucijose, privačiose įmonėse ir teismuose nagrinėtose/ nagrinėjamose civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, bendravimo su vaiku, vaiko išlaikymo ir vykdomojoje byloje dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Inspekcija 2021 m. birželio 28 d. taip pat gavo pareiškėjo 2021 m. birželio 21 d. paaiškinimą su papildymais.

6.3. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. išsiųsdamas pareiškimą „Dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų galimai nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų“ tretiesiems asmenimis – Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkei/ Teisėjų tarybos pirmininkei S. R., Seimo nariui S. Š. ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kurie nesusiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisme nagrinėtomis bylomis, atskleidė D. L. asmens duomenis, todėl D. L. skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Inspekcija pareiškėjui G. S. skyrė papeikimą.

7. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, BDAR 2 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra advokatas, taigi, verčiantis advokato profesine veikla, jam yra taikomos Reglamento nuostatos. Pareiškėjas savo 2021 m. gegužės 7 d. atsakyme Inspekcijai (bei skunde teismui) nenurodė kokiu tikslu ir kokia BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga buvo tvarkomi D. L. asmens duomenys bei kokiu teisėtu pagrindu pareiškėjas perdavė D. L. asmens duomenis tretiesiems asmenims – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkei S. R., Seimo nariui S. Š. ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž.. Advokatas, sudarydamas atstovavimo sutartį su savo klientu, savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 ir 6.38 str.), tačiau advokatas taip pat privalo vadovautis teisės aktų reikalavimais ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, D. L. persiųsti asmens duomenys tretiesiems asmenims buvo atskleisti neegzistuojant nė vienam iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų, o tai taip pat reiškia, kad asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo ir duomenų kieko mažinimo principus. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad advokatai, esant teisėtam pagrindui, gali gauti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, tačiau advokatai, kaip minėta, taip pat turi pareigą vadovautis, be kita ko, iš anksto apibrėžtam bei teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, ir tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje bei 9 straipsnio 2 dalyje numatytai teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygai.

9. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, turėjo pareigą numatytą BDAR 5 straipsnio 2 dalyje užtikrinti savo veiksmų atitiktį BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintam asmens duomenų kiekio mažinimo principui, t. y. siekiant, kad nebūtų pateikti pertekliniai asmens duomenys, nebūtini tokiems tikslams kaip jo atstovaujamosios beviltiškos padėties konkrečiu atveju parodymas, pasiūlymų dėl tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo ir nacionalinės teisės aktų tobulinimo pateikimas, turėjo nuasmeninti kartu su pareiškimu siunčiamus dokumentus ir nepridėti jautrią informaciją turinčių dokumentų. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog duomenis, kuriuos jis teikė tretiesiems asmenims buvo būtina jiems pateikti, nes kitaip tikslai nebūtų pasiekti.

10. Nors Pareiškimas buvo adresuotas, be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkei S. R., tačiau S. R. yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracijos vadovė ir Teisėjų tarybos pirmininkė, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti prilyginama teismui teisminių funkcijų vykdymui BDAR 55 straipsnio 3 dalies prasme. Pareiškimas taip pat buvo pareiškėjo siųstas ir Seimo nariui S. Š. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kurie teisės aktų nustatyta tvarka apskritai nepriskirtini asmenims, vykdantiems teismines funkcijas. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas šio ginčo atveju negali remtis BDAR 55 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi.

11. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą (priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas), todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kadangi teismas pareiškėjo skundo netenkino, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad:

13.1. Pareiškimas buvo pateiktas tretiesiems asmenims siekiant informuoti juos apie galimą neteisėtą veiklą nagrinėjant ir vilkinant teismuose bylas. Be to, buvo pateikti konkretūs faktai ir pasiūlymai įgyvendinat tarptautinius teisės aktus ir tobulinant nacionalinės teisės aktus apeliacinėje ir kasacinėje instancijose.

13.2. Teismas sprendime nevertino aplinkybės, kad S. R. buvo ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, todėl jos kompetencijoje yra ne tik įvertinti teisėjų nagrinėjamas bylas, bet ir sudaryti atrankos kolegiją iš Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų, atsižvelgiant į nurodytą „reiderystės problemą” bylose (trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. su dabartine sutuoktine siekia apgaulės būdu įgyti buvusių sutuoktinių turtą) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų specializaciją nepilnamečių bylose, atsižvelgiant į pažeidžiamus nepilnamečio vaiko interesus.

13.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad S. Š. yra ne tik Seimo narys, bet ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kuris dabartiniu metu pateikia Seimui įstatymų pataisas, išvadas ne tik pagal Generalinės prokuratūros teikimus, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidento teikimus pagerinti įstatymus, prokurorų ir teisėjų darbo sąlygas jų kontrolė, pateikti įstatymo pataisas vaikų ir kitų pažeidžiamųjų grupių apsaugos srityje.

13.4. Teismas ir atsakovas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjas neturi ir neturėjo jokių nuobaudų, būdamas teisėju ir advokatu.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

14.1. Pareiškėjas nepateikia jokių motyvų ir (ar) įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytą išvadą, kad trečiojo asmens duomenys tretiesiems asmenims buvo atskleisti neegzistuojant nei vienam iš BDAR 6 straipsnio l dalyje įtvirtintų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų, kas reiškia, kad asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus.

14.2. BDAR 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išlyga yra taikoma teismams (bendrosios kompetencijos ir specializuotiems), kurie vykdydami savo teismines funkcijas atlieka duomenų tvarkymo operacijas, o Pareiškimas nebuvo siųstas konkrečiam teismui, kaip teismines funkcijas vykdančiai institucijai, todėl šiuo atveju apeliaciniame skunde pateiktos atskirų asmenų (S. R. ir (ar) S. Š.) funkcijos (veiksmai) negali būti prilyginami teisminių funkcijų vykdymui BDAR 55 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, Inspekcijai teiktuose atsakymuose jo vykdyto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo neįrodinėjo, vadovaujantis BDAR 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, todėl Inspekcijos sprendime pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami BDAR 55 straipsnio 3 dalies prasme.

14.3. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis, Inspekcija, pagal BDAR nuostatas vertindama asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, turėtų įvertinti ir duomenų valdytojo išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį, teisininko stažą, nuobaudų neturėjimą.

14.4. Pareiškėjas kaip duomenų valdytojas, turėdamas pareigą trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu įrodyti asmens duomenų tvarkymo bei savo veiksmų įgyvendinant (neįgyvendinant) trečiojo suinteresuotojo asmens, kaip duomenų subjekto, teises atitiktį BDAR (BDAR 5 straipsnio 2 dalis), to nepadarė. Jokių asmens duomenų tvarkymo teisėtumo įrodymų pareiškėjas nepateikė ir skųsdamas Inspekcijos sprendimą teismui, o taip pat apeliaciniu skundu skųsdamas teismo sprendimą, išskyrus tai, kad savo veiksmams nusprendė taikyti BDAR 55 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kuri teismo sprendime argumentuotai buvo paneigta.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. D. L. nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė klaidinančią informaciją apie bylas, be to, pareiškėjas pasinaudojo savo darbine padėtimi ir būdamas klientės tėvas, bei atstovaudamas ją teismuose ir turėjęs prieigą prie konfidencialios informacijos, teisiškai neteisėtai ją panaudojo ir atskleidė ją tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 3R-G11(2.13-1.) „Dėl D. L. 2021-03-18 skundo“, kuriuo pareiškėjui (advokatui) pareikštas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Inspekcija, savo kompetencijos ribose, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, ir kad jis priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su ginčo asmens duomenų pobūdžiu, apimtimi ir jų tvarkymo tikslais.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

20. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

22. Nustatyta, kad Inspekcija ginčijamą Sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo (advokato) G. S. valstybės institucijoms ir tretiesiems asmenims – Seimo nariui S. Š. ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., 2021 m. kovo 2 d. išsiųsto pareiškimo „Dėl Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų galimai nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų“ (Pareiškimas) turinį. Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjui (advokatui) papeikimą pareiškė trečiojo suinteresuoto asmens D. L. asmens duomenų tvarkymo aspektu įvertinusi Pareiškime ir prie jo pridėtų 70 priedų kopijų turinį.

23. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas argumentuotai atsakyti į pareiškėjo abejonę dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, privalėjo aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste išsamiai ištirti Pareiškimo ir jo priedų turinį, inter alia (be kita ko) nustatyti, kokio pobūdžio trečiojo suinteresuoto asmens D. L. asmens duomenys ten nurodyti ir kokiame kontekste jie panaudoti. Atitinkamai motyvuotai atsakyti į pareiškėjo (advokato) teiginius, kad Inspekcija ginčijamame Sprendime galbūt nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas (advokatas) neįrodė paminėtų asmens duomenų tvarkymo tikslo ir teisėtumo. Tačiau, kaip nustatyta, nei pareiškėjas, nei Inspekcija šių, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčių įrodymų, pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl jie teismo posėdyje nebuvo ištirti ir įvertinti.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

25. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė