Legislator Case Law & Legislation
fa59f84d-0db2-4929-87dc-6d4a97c51541 AI generated

fa59f84d-0db2-4929-87dc-6d4a97c51541 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number fa59f84d-0db2-4929-87dc-6d4a97c51541
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Energetikos ministerijos (toliau – Ministerija) 2013-05-28 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1738 (toliau – Leidimas) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

Legislator headnote

AI generated

fa59f84d-0db2-4929-87dc-6d4a97c51541 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tvirtina, kad Å¡iuo atveju tiek atsakovių veiksmai neatitiko Å¡ių lÅ«kesčių, o tai suponavo, jog nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo teisinis tikrumas bei teisinis saugumas, todėl, pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo atveju atsakovių veiksmai laikytini pažeidžiančiais teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Be to, Ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui LeidimÄ , pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo iÅ¡davimo dienÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo.

Keywords

AI generated
energy legislation energy measures energy tax exemption sectoral plan for transmission lines energy supply wind energy
AI generated
3e38d900-57ec-4bfe-851d-99812bd26294
                                                                              Administracinė byla Nr. I-0765-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-02763-2013-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 28., 74.                                                                                                                     (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,             dalyvaujant UAB „MeÅ¡kučiai“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Bačinskui,             atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič),             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „MeÅ¡kučiai“ skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu (b. l. 1–7) praÅ¡ydama:
88f62aa9-5903-408e-875f-af52141d4da1
panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m.
ac7c629b-7b1f-4896-8aae-a5b2a0ad1839
panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013-03-29 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr.
f19fae6f-6a7f-46ec-ad2a-95daede37897
įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m.
d56fd9fb-3c0d-45ee-b25e-bb7ad3bebe95
panaikinti Energetikos ministerijos 2013-03-27 iÅ¡duoto Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-638-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 28.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                      2014 m. sausio 6 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. T. atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui, atsakovių Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Povilui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.                  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                   n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas A.

T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1–7), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Energetikos ministerijos (toliau – Ministerija) 2013-05-28 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1738 (toliau – Leidimas) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti MinisterijÄ Leidime nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,93 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjui priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad yra investuotojas į saulės elektrinę ir jam 2012 metais iÅ¡duotas Leidimas plėsti energijos gamybos pajėgumus, o 2013 metais - Leidimas, kurio dalyje nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Su Å¡ia Leidimo dalimi pareiÅ¡kėjas nesutinka, nes LeidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumus pareiÅ¡kėjas gavo galiojant Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) 2012-06-21 redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad jam 12 metų laikotarpiui nuo Leidimo iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas.

Tačiau pareiÅ¡kėjui taikomas 0,87 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo iÅ¡davimo (2013-05-28) metu. O tai reiÅ¡kia, kad įstatymas yra taikomas atgal, pakeičiant AIEÄ® 2012-06-21 nustatytÄ reguliavimÄ , t.y. pareiÅ¡kėjui taikomas fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,93 Lt/kWh.Teigia, kad AIEÄ® pakeitimo įstatyme aptartas tik 5 str. 2 dalies įsigaliojimo momentas, todėl likusios įstatymo normos įsigaliojo nuo 2013-02-01. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (KT), Konstitucijos 7 str. 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).

Tai pagrįsdamas pareiÅ¡kėjas nurodo KT 2003-09-30, 2004-12-13, 2006-01-16 nutarimus. Be to, tvirtindamas, kad lex retro non agit principo taikymo bÅ«tinybę akcentuoja ir administraciniai teismai nurodo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikÄ (2012-08-30 nutartis adm. byloje Nr. A662-2628/2012). Todėl mano, kad AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01. Tuo tarpu skundžiamo Leidimo dalyje „leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad „elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“, kuri reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjui taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis AIEÄ® 20 str. 6 dalyje 2013-02-01 nustatyta tvarka, t.y. remiantis Leidimo iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais.

Tačiau Leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumus, kurio pagrindu pareiškėjas atliko investicijas į saulės elektrines, išdavimo metu galiojanti AIEĮ 20 str. 7 dalies redakcija numatė, kad peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų dienos, t.y. elektros energijos supirkimo tarifų nustatymas buvo susietas su Leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu.

Vadinasi, Ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ ginčijamoje dalyje, neteisėtai pritaikė AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Taip pat Leidimo dalis taip pat pažeidžia ne tik lex retro non agit principÄ , bet ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui gavus LeidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumus, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

BÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis ir suponavo pareiÅ¡kėjo apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas (įsigyti elektrinę sudarančiÄ Ä¯rangÄ , vykdyti statybos darbus, sudaryti sutarties dėl žemės sklypo naudojimo ir pan.), kadangi tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo. Tuo pačiu pažymėjo, kad teisėtų lÅ«kesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laika ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (KT 2001-12-18, 2012-02-06, 2012-06-29, 2013-03-05 nutarimai).

Tvirtina, kad Å¡iuo atveju tiek atsakovių veiksmai neatitiko Å¡ių lÅ«kesčių, o tai suponavo, jog nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo teisinis tikrumas bei teisinis saugumas, todėl, pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo atveju atsakovių veiksmai laikytini pažeidžiančiais teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Be to, Ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui LeidimÄ , pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo iÅ¡davimo dienÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir LVAT praktika (2004-10-27 nutartis adm. byloje Nr. A-1-355/2004). Taip pat sÄ Å¾iningumo principo turinys vieÅ¡osios teisės kontekste yra gana iÅ¡samiai atskleistas 2013-01-15 Europos Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos SÄ jungos administracinio proceso teisės (2012/2024(INI)). Dėl žalos paaiÅ¡kino, kad dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėjas patiria žalÄ negautÄ pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumus ir Leidimo iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,93 Lt/kWh, už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

Pabrėžė, kad nuostolius pareiÅ¡kėjas patiria kiekvienÄ dienÄ ir juos patirs iki pat teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. Tačiau nepriklausomai nuo to pagal CK 6.251 str. 1 dalyje nustatytÄ principÄ , padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. Atsakovė ir atsakovės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutiko, prašė bylÄ dėl reikalavimo panaikinti Leidimo dalį nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 23–34, 103–114).PaaiÅ¡kino, kad, Seimui 2013-01-17 priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (toliau – AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas), saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Atkreipė dėmesį, kad AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus, o AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybę Komisijai tai atlikti teisingai, aiškiai, objektyviai ir savalaikiai.

Todėl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste.Nurodo, kad Leidime nustatyta reguliuojamos veiklos sÄ lyga: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ taip pat buvo nurodoma ir iki AIEÄ® 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .

Veiklos sÄ lyga: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ yra Å¡iuo atveju kaip bendra teisinė nuostata ir yra įtraukta į visus, iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, Ministerijos iÅ¡duotus leidimus gaminti elektros energijÄ . Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti Leidimo dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pripažintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ir byla turi bÅ«ti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pabrėžė, kad KT 1998-03-25 nutarime pateikia taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtį. Kad teisės principas lex retro non agit turi iÅ¡imtis pasisako ir LVAT (2012-08-30 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2628/2012), todėl reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Europos teisingumo teismas (ETT) suformulavo, kad atgaline data galiojantys nacionalinės teisės aktai nepažeidžia teisinio tikrumo principo, jeigu galiojimas atgaline data yra bÅ«tinas tikslui pasiekti ir yra tinkamai atsižvelgta į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius (ETT byla Nr. C-459/02).Pažymi, kad AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas, kaip ir AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01), buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (AIEÄ® 1 str. 2 dalis).

Dėl 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pateiktų Ministerijai apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu bÅ«du virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galia, nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01) 13 str. 3 d. 2 punkte, apie 50 kartų.

Iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo Ministerija turėjo apie 10 000 neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų iÅ¡duoti leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokia susidariusi situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį VIAP lėšų poreikį virÅ¡ijantį 400 mln. Lt., kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Teisėti lÅ«kesčiai turi bÅ«ti saugomi tik tuomet, kai atitinkami pokyčiai negalėjo bÅ«ti pagrįstai numatyti (ETT byla Nr. C-22/94).

Mano, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.Atsakovė, nesutikdama su pareiÅ¡kėjo argumentu dėl patirtos žalos negautos pajamų forma, tvirtina, kad superkamos elektros energijos tarifÄ nustato Komisija, o tikrasis AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.

Remdamasi ETT sprendimu Irish Farmers Association ir kt. byloje Nr. C-22/94, mano, kad pareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ jam gaunant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. Todėl pareiÅ¡kėjo teisės (t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas) Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nebuvo pažeistos.

Be to, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad saulės elektrinė, kuriai iÅ¡duotas Leidimas, gamina ir parduoda elektros energijÄ , o nuostoliai negali susidaryti kai elektros energija yra neparduodama. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , o pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo negautos pajamos yra realios. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 16–18).

PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju gamybos leidimai yra individualÅ«s administraciniai aktai, kuriuose iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto, Å¡iuo atveju – Ministerijos - valia dėl pareiÅ¡kėjų subjektinių teisių realizavimo, todėl taip pareiÅ¡kėjo ir atsakovės yra kilę administraciniai teisiniai santykiai, t.y. įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Å¡iuo atveju priimant administracinius sprendimus).

Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEĮ pakeitimo įstatymui ir AIEĮ 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymui, buvo pakeista fiksuotų tarifų taikymo tvarka. Įsigaliojus AIEĮ pakeitimams ir nesant aiškaus reglamentavimo tarifų taikymo klausimais, Komisija 2013-02-13 raštu Nr. R2-431 kreipėsi į EM, prašydama išaiškinti, kuriuo momentu plėtros leidimo ar gamybos leidimo išdavimo metu galiojantys fiksuoti tarifai turėtų būti taikomi gamintojams, kurie iki 2012-12-31 gavo plėtros leidimus, tačiau dar neturi leidimo gaminti.

EM 2013-02-28 raÅ¡tu Nr. (8.3-10)3-817 pateikė atsakymÄ . Nurodo, kad fiksuoti tarifai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesne kaip 30 kW, užfiksuojami nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos, o ne nuo plėtros leidimo iÅ¡davimo dienos. Jokių iÅ¡imčių gamintojams, gavusiems leidimus plėtrai skirtingu laiku nei AIEÄ®, nei AIEÄ® pakeitimo įstatymui ir AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymai nenumato. Pažymi, kad 12 metų laikotarpiu taikomas tas fiksuoto tarifo dydis, kuris galiojo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .PareiÅ¡kėjo atstovas, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog admnistraciniai teisiniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjo ir Ministerijos prasidėjo, kai jis padavė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ , todėl pareiÅ¡kėjui ir vėliau turėjo bÅ«ti taikomos to praÅ¡ymo metu galiojusios teisės normos.

Ä®statymo pakeitimo projekte buvo aiÅ¡kinama, jog tiems investuotojas, kurie yra gavę leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iki įstatymo pakeitimo, už elektros energijos tiekimÄ bus mokama ankstesnėmis kainomis.Valstybės ir Ministerijos atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog skundžiamos leidimo dalies panaikinimas pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes Ministerija nepriima sprendimų dėl taikytinų tarifų. Skaičiavimai rodo, kad lėšų poreikis pagamintos elektros energijos apmokėjimui, palyginus su planuotu, padidėjo 5 kartus, Å¡iandien jau pasiektas 70 MW lygis vietoje planuotų 10, todėl Valstybė turėjo imtis priemonių apsaugoti vartotojų interesus.  Komisijos atstovas sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra.                       Skundas netenkinamas.

 Faktinės bylos aplinkybės. RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Ministerijai pateikė praÅ¡ymus gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 36–37, 98). PraÅ¡ymuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad planuoja (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, valdomame nuosavybės teise, įrengti integruotÄ saulės elektrinę, kurios nominali galia bus ne didesnė kaip 30 kW, projektinės metinės elektros energijos gamybos kiekis sieks iki 100 000 kWh. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ministerijos 2013-03-29 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės pažyma Nr. 13Ä®P2-38096 patvirtino, kad A.

T. Fotovoltinė pagal UAB „Dalis erdvės“ projektÄ 012013-01 (40 modulių po 240 W) P (generuojama) – 9,60 kW, P (leista naudoti) – 1,00 kW saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b.l. 8). Ministerija 2012-10-22 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-6249 pagrindu neribojamam laikui A. T. 2013-05-28 iÅ¡davė LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1738 (įrengtoji elektrinės galia 0,0096 MW, elektrinės tipas – saulės elektrinė (integruota į pastatÄ ) (b.l. 9).

Leidime nurodyta: „Leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (b. l. 99). Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å ioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja inter alia 2011-05-12 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas XI-1375, kurio tikslas - užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.).AIEÄ® 3 str. 2 dalyje numatyta, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo priemonėmis inter alia laikoma fiksuotas tarifas ir energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas.Å io ginčo esmė yra ta, kad, Seimui priėmus AIEÄ® pataisas, sumažėjo iÅ¡ saulės pagamintos elektros energijos supirkimo tarifai. 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2096 redakcija (nuo 2012-07-01)) 20 str. 5 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodikÄ ir nustato Å¡ių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų grupei.

AIEÄ® 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.Pagal AIEÄ® 20 str. 4 dalies nuostatas fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Komisija.AIEÄ® 20 str. 11 dalis numatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, ir pagaminta perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir Å«kio poreikiams suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .Pagal AIEÄ® 20 str. 12 dalį atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudarančių skatinimo priemonių, nurodytų Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.Pagal AIEÄ® 20 str. 8 dalį Å¡iame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.

Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso bÅ«du ar leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis Å¡io įstatymo įsigaliojimo metais.AIEÄ® 13 str. 3 d. 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo uždavinys elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų – saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä . Pagal AIEÄ® (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija (nuo 2013-02-01)) 20 str. 4 dalyje numatyta, kad Komisija tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodikÄ ir nustato Å¡ių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų grupei. Pagal AIEÄ® 20 str. 6 dalį Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau –ApraÅ¡as), patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (redakcija, galiojanti nuo 2012-07-13 iki 2013-10-18), 6.1 punktas nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme ir ApraÅ¡e nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, nustatomas atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionÄ laimėjusiam elektros energijos gamintojui ar gamintojams.

Pagal Aprašo 8.2 punkto nuostatas Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas, nurodytas Aprašo 6.2 punkte, taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengtoji galia – ne didesnė kaip 30 kW.Aprašo 9 punkte numatyta, kad Aprašo 8 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams ar jų grupėms, išskyrus nurodytuosius 8.2 punkte, taikomi Komisijos nustatyti fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo metais.

ApraÅ¡o 8.2 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai.ApraÅ¡o 14.1 punkte taip pat nustatyta, kad elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, visa savo eksploatuojamose elektrinėse pagaminta ir į elektros tinklus patiekta elektros energija nustatytu skatinimo laikotarpiu prekiauja tokia tvarka: elektros energijos gamintojų, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 23 d., eksploatuojamose ne didesnės kaip 250 kW įrengtosios galios elektrinėse ir elektros energijos gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas nuo 2011 m. gegužės 24 d., eksploatuojamose ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinėse visÄ pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijÄ superka Energetikos ministerijos paskirta elektros energetikos įmonė arba elektros energijos gamintojo pageidavimu privalomai superka visuomeninis tiekėjas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje veikia gamintojas, sutarties su gamintoju pagrindu.

Už superkamÄ elektros energijÄ atsiskaitoma VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais. Elektros energija superkama nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.             Pagal 2012-02-06 Komisijos nutarimÄ Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metais“ 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas.

             Pagal 2013-02-28 Komisijos nutarimÄ Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 10kW, bet mažesnė nei 100kW, galioja nustatytas fiksuotas tarifas – 0,87 Lt/kWh.             Šio ginčo esmė yra nustatyti, ar iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reguliavimas elektros energijos gamintojams garantavo 12-kai metų 1,80 Lt/kWh fiksuotÄ tarifÄ už pagamintÄ energijÄ ir ar fiksuoto tarifio sumažinimas nepažeidė elektros energijos gamintojų teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-6249 gavo 2012-10-22, t.y. galiojant senajam reglamentavimui, o LeidimÄ gaminti elektros energijÄ - 2013-05-28, t.y. jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.    AnalogiÅ¡koje byloje IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A-143-2834/2013) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2013 m. kovo 26 d. Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0989 dalį, kuria nustatyta, kad „elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka“, bei praÅ¡ydamas įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime nustatyti, kad „elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais. Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kėjas siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.Kolegija pažymėjo, kad Å¡ioje byloje svarbu, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (žr.

AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (žr. AIEÄ® 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ pateikė ir LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.

Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcijai), jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, iÅ¡leisdamas Pakeitimo įstatymÄ ir Ä®gyvendinimo įstatymÄ , neįtvirtino. Taigi, kaip patvirtino atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d. (b. l. 63, 65).PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ .

Kolegija pabrėžė, kad, kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Å ios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Kolegija atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių (žr. 2010 m. vasario 18 d.

Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. XIP-1749). Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. Kolegija, loginiu, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodais įvertinusi Å¡iame teismo sprendime cituotas teisės normas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jis minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjo teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjas atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų (Konstitucijos 23 str.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 prot. 1 str.). Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t.

Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Be to, pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., KT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog Å¡ioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07).Visa tai lemia, jog Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., KT 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEĮ 20 str. 6, 7 d.).

Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Pažymėtina ir tai, jog AIEÄ® 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui.

Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai.Apibendrindama iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčijama Leidimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodydamas iÅ¡ dalies kitus argumentus bei motyvus, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos (pareiÅ¡kėjas LeidimÄ gaminti elektros energijÄ gavo jau galiojant naujajam reguliavimui), kolegija nemato pagrindo keisti jau suformuotÄ praktikÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas nepagrįstu.            Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ pagrįstumo.        Skundu taip pat reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,93 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjui priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK), kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.LVAT 2009-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (administracinė byla Nr. A-6-1286/2006).                      Civilinei atsakomybei atsirasti, paprastai, yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti (LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2898-11 ).              Įvertinus tai, kas jau pasakyta Å¡iame teismo sprendime, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybės atstovės valdžios institucijos – Ministerijos – darbuotojų neteisėtus veiksmus, priteisti turtinės žalos atlyginimÄ nėra pagrindo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjui žala buvo padaryta priėmus Konsitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ , nes, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ ir kelti klausimÄ dėl pakitusio teisinio regulavimo atitikimo Konstitucijai.

Atmetus visus skundo reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 44,45 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

             Teisėjai                                                                                                        Egidija Puzinskaitė                                                                                                                                   Henrikas Sadauskas                                                                                                                                   Nijolė Žalnieriūnienė