2020-04-22 Nr. AB-8146-3-62-3-02067-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-299-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02067-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. TE2-2 „Dėl T. P.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TE2-2 buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – VTEK) 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovui raštą Nr. S-2330-(1.5) „Dėl T. P.“, kuriame nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. TE2-2 motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra tikslintinos, nurodant, kad T. P. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pažeidė ne tik dalyvaudamas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto 2017 m. balandžio 11 ir 12 d. posėdžiuose, bet ir 2017 m. balandžio 27 d. savivaldybės tarybos posėdyje. Komisija, atsižvelgdama į VTEK komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte pateiktus nurodymus, 2017 m. spalio 26 d. vykusio posėdžio metu nutarė papildyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. TE2-2 Komisijos posėdžio 2017 m. spalio 30 d. protokolu Nr. TE2-2 nurodant, kad pareiškėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pažeidė ne tik dalyvaudamas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto 2017 m. balandžio 11 ir 12 d. posėdžiuose svarstant ir rengiant tarybos sprendimo projektą „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-85 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės kūno kultūros ir sporto programos sporto klubų veiklos projektų dalinio finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, išreikšdamas savo nuomonę elektroniniu laišku, bet ir dalyvaudamas 2017 m. balandžio 27 d. savivaldybės tarybos posėdyje svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą ir nuo jo nusišalinęs netinkamai.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. TE2-2 atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje skundą padavė 2017 m. rugsėjo 25 d., kai dar nebuvo priimtas VTEK sprendimas ir 2017 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje priimtas minėtas sprendimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo argumentų dėl netinkamo Sprendimo įforminimo, nes Sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d., o Komisija 2017 m. spalio 30 d. protokolu Nr. TE1-13 Sprendimą papildė atgaline data, tačiau pareiškėjas nėra padavęs skundo dėl 2017 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje priimto sprendimo. Teismas pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo būtent 2017 m. rugpjūčio 25 d. priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. LVAT akcentavo, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, jog yra išnagrinėtas Komisijos atlikto tyrimo išvados, įformintos Sprendimu, kurią įvertino VTEK, pagrįstumas ir teisėtumas, nors akivaizdu, kad ši išvada (Sprendimas) yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl išvados (Sprendimo) yra priimtas VTEK sprendimas ir galbūt yra priimtas atsakovo galutinis sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo, nesudarė galimybių pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimų, kad pareiškėjas galėtų ginčyti sprendimus, kurie jam sukelia teisines pasekmes.

Teismas, iš naujo nagrinėjamas administracinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsniu, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. TE2-2 „Dėl T. P.“, kuris buvo patikslintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. spalio 30 d. posėdžio protokolu Nr. TE1-13, taip pat nurodė, jog manant, kad yra praleistas terminas skundui paduoti dėl šio sprendimo ginčijimo, jis turi teisę pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas jam suteikta teise tikslinti skundo reikalavimą ir ginčyti jam teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus nepasinaudojo.

Teismas, įvertinęs aptartas bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad Komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. TE2-2 „Dėl T. P.“ yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o pareiškėjas Komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. TE2-2 „Dėl T. P.“, kuris buvo patikslintas 2017 m. spalio 30 d. posėdžio protokolu Nr. TE1-13, neginčija, bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenustatęs, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovą atstovavo advokatė, t. y. nėra jokių duomenų apie Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo, vedėjo pavaduotojo ir specialisto (-ų) negalėjimą tinkamai paruošti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovą teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas vertino, kad prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos šiuo atveju nebuvo būtina.

III. Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priteisti atsakovui iš pareiškėjo 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pažymi, kad tik jo atstovės advokatės dėka buvo priimti atsakovui palankūs teismo sprendimai, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos sudėtingumo kriterijų išskyrė kaip lemiamą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip suformuodamas precedentą riboti viešojo administravimo subjekto galimybę pasitelkti teisminiam ginčui advokatą. Atsakovas pabrėžia, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas buvo nagrinėtas daugiau nei dvejus metus, per kuriuos ši administracinė byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tai, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, dėl ko teismo priimtas sprendimas turėjo būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, leidžia daryti išvadą, jog kilęs ginčas buvo sudėtingas, papildoma teisinė pagalbą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus atsakovui nenaudingą sprendimą buvo tikslinga ir reikalinga, siekiant maksimaliai apginti atsakovo interesus. Atsakovo nuomone, kompleksiškai vertinant išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo laiką, ginčo specifiką ir eigą, galima daryti išvadą, kad advokato teisinių paslaugų pasitelkimas, ginant atsakovo interesus, buvo būtinas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog nagrinėjama byla, kompleksiškai įvertinus visų kriterijų visumą, yra nesudėtinga, tai savaime nesudaro pagrindo iš viso nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kurio funkcijos yra atstovauti savivaldybei visose teismų institucijose, oficialiose įstaigose ir organizacijose, rengti tam reikalingą dokumentaciją, taip pat tirti savivaldybei adresuotus prašymus, skundus, informaciją ir teikti reagavimo į juos dokumentų projektus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtinybę atsakovui šioje byloje naudotis advokatės teisinėmis paslaugomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintu efektyvumo principu viešojo administravimo subjektai turi atsakingai ir pagrįstai priimti sprendimus, kurie reikalauja didesnių kaštų nei įprastai. Atsakovas neįrodė, jog atsakovo atstovės advokatės G. S.-D. teisinės paslaugos buvo būtinos, siekiant apginti atsakovo interesus, o tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs teisinis ginčas buvo ypatingai sudėtingas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nesuformavo precedento riboti viešojo administravimo subjekto galimybę pasitelkti teisminiam ginčui advokatą. Atsakovas nei 2020 m. kovo 3 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei atskirajame skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti svarstomas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog turi būti vertinama visų teismų praktikoje nurodytų kriterijų visuma, tačiau iš esmės remiasi tik viena faktine aplinkybe – byla truko daugiau nei dvejus metus – kuri, pareiškėjo nuomone, nepatvirtina poreikio pasitelkti advokato teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad atsakovo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.). Bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Taigi šiuo atveju atsakovas yra įgijęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, jog kompleksiškai įvertinus bylos nagrinėjimo laiką, ginčo specifiką ir eigą galima daryti išvadą, kad advokato teisinių paslaugų pasitelkimas, ginant atsakovo interesus, buvo būtinas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Atsakovas neneigia nustatytų aplinkybių, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 8 asmenys, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei visose teismų institucijose, oficialiose įstaigose ir organizacijose, rengti tam reikalingą dokumentaciją. Atsakovas nei 2018 m. kovo 12 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei atskirajame skunde neteigė, kad šie resursai nebuvo pakankami, nenurodė priežasčių, dėl kurių jam šiuo atveju buvo būtina pasitelkti advokatę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjama byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Atsakovo nurodyti teiginiai dėl bylos nagrinėjimo trukmės ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nesudaro pagrindo bylą vertinti kaip itin sudėtingą ir spręsti, kad atsakovo vidinių resursų nepakako užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, dėl ko tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokatės dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos interesus teisme.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė