fa581682-24f3-48df-9dcd-91ce90eb3de1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                       Administracinė byla Nr. I-698-406/2017                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02412-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. P. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 3 798 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5)PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atskirais laiko tarpais nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, buvo Å¡alta, drėgna. Kamerose nebuvo stalo ir kėdžių, todėl tekdavo valgyti atsisėdus ant lovos. Sanitariniai mazgai buvo pasenę, nebuvo užtikrintas privatumas. Akcentavo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje buvo dviejų aukÅ¡tų lovos, todėl dėl žmonių gausos nebuvo vietos vaikščiojimui. PareiÅ¡kėjo nuomone, netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas apie 63 paras, dėl ko patyrė ilgalaikį stresÄ , pažeminimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo 3 798 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 13-16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos. Pažymėjo, kad įstaiga laikosi teisės aktų reikalavimų. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nesikreipė į administracijÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) netinkamomis sÄ lygomis atskirais laiko tarpais nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. gegužės 11 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose.Ginčui dėl minimalaus LAVL palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. spalio 10 d. buvo laikomas Vidaus skyriaus palatoje Nr. 1 (b. l. 50). Palatos Nr. 1 plotas buvo 22,84 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos (7 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,26 kv. m (22,84/7) ploto (b.l. 19).

Nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos (bendrojo) skyriaus palatoje Nr.

1. Å ios palatos plotas buvo 22,84 kv. m ir įrengtos 7 miegamosios vietos (7 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,26 kv. m (22,84/7) ploto (b.l. 19). PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 10 d., nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 2 d., nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. bausmę atlikinėjo Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas buvo 19,80 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (6 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,3 kv. m (19,80/6) ploto (b. l. 19).Nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėjas gyveno Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 8, kurios plotas buvo 15,51 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (3 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,58 kv. m (15,51/6) ploto (b. l. 20).Nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6, kurios plotas buvo 15,51 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (3 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,58 kv. m (15,51/6) ploto (b. l. 20).PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo laikomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7, kurios plotas buvo 15,51 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (3 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,58 kv. m (15,51/6) ploto (b. l. 20).Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 72 paras LAVL buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normÄ , kadangi jam atskirais laiko tarpais palatose teko nuo 2,58 kv. m iki 3,3 kv. m ploto, todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl stalų ir kėdžių palatose nebuvimo, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. Be to, pažymėtina, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms kokie konkrečiai baldai turi bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, buvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos neatitinkančia normų sienele, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Pažymėtina, jog Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovo atstovas duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimÄ kamerose į bylÄ nepateikė, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų nepaneigė.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad LAVL patalpos atitinka minėtų taisyklių reikalavimus, nagrinėjamu atveju nepakanka. Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl Å¡ios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl dviaukščių lovų įrengimo Psichiatrijos skyriaus palatose, tačiau pažymėtina, kad dviaukščių lovų įrengimas teisės aktams neprieÅ¡tarauja. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.Skunde bei nesutikime (b. l.

54) pareiÅ¡kėjas akcentavo, jog gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta ir drėgna.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3.)-PA-630 konstatuota, kad LAVL Psichiatrijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 8 vėdinimas užtikrinamas per langus, (b. l. 42-43), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3.)-13.16-883 konstatuota, kad LAVL tikrintoje gyvenamojoje patalpoje temperatÅ«ra buvo 23,7 °C (b. l. 40-41). Atsakovo atstovas taip pat patvirtino aplinkybę, kad palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudaryta galimybė patalpas vėdintis praveriant langÄ , kadangi įstaigoje nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos (b. l. 14).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalpose buvusios drėgmės ir žemos temperatÅ«ros, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog nebuvo užtikrintas dieninis apÅ¡vietimas.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Higienos normos HN 134:2015 15 punktas numato, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas turi bÅ«ti įrengtas visose patalpose, iÅ¡skyrus kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 valandas.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo akto Nr. 13 (15.3.)-PA-630 matyti, kad Psichiatrijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 8 buvo matuota apÅ¡vieta. Minėtu aktu neatitikimų higienos normoms nenustatyta (b. l. 42-43). IÅ¡ į bylÄ pateiktų palatų, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas foto nuotraukų matyti, kad langai įrengti dideli langai pro kuriuos patenka pakankamai dienos Å¡viesos (b. l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos dieninės apÅ¡vietos atmestini kaip nepagrįsti.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčo laikotarpiu 72 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, kad LAVL pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 3 798 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, pažeminimu ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto palatoje, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę (72 paras pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,58 kv. m iki 3,3 kv. m ploto), atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2108-575/2016 priteisė pareiÅ¡kėjui 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo kalinimÄ 78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose jam teko 1,93-3,78 kv. m ploto), nesant byloje duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 575 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 575 Eur (penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt penki eurai) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Gintaras Čekanauskas