fa55d65a-8779-4ada-bede-104e29fdc788 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NuoraÅ¡asSkundas Nr. II-312-891/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05027-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui I. D.,ekspertei L. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-10365751-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė R. K. 2014 m. balandžio 4 d. surašė I. D. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-10020273-14 dėl to, kad Å¡i 2014-04-04, 8.45 val., Oslo g., Vilniuje, vairuodama automobilį RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, susidÅ«rė su ta pačia kryptimi gretima juosta važiavusiu vilkiku IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu automobilius, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus.

I. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. IÅ¡nagrinėjusi I. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-10365751-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad I. D. padarė protokole nurodytÄ veikÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudÄ .

I. D. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti minėtÄ 2014-04-10 nutarimÄ Nr. 10N-10365751-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Savo skundÄ motyvuoja tuo, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji važiavo Laisvės prospekto antrÄ ja eismo juosta ir privažiavo prie sankryžos su Oslo gatve. Sustabdžiusi ir įsitikinusi, kad iÅ¡ kairės pusės važiuojančių automobilių nėra, pradėjo važiuoti, persirikiuodama į Laisvės prospekto antrÄ jÄ eismo juostÄ .

Persirikiavus į antrÄ jÄ juostÄ , pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę galinę savo automobilio dalį, iÅ¡ karto pasuko vairÄ Ä¯ kairę nuo vilkiko, užkabinusio jos automobilį, kas leido sumažinti susidÅ«rimo padarinius, nes vilkiko galiniu ratu buvo nuplėštas tik deÅ¡inės pusės veidrodėlis. Ä®vykio metu buvo nustatyta, kad vilkikas užkabino jos automobilį iÅ¡ pradžių puspriekabės korpuso metaline juosta, o po to kairiu galiniu ratu. Vilkiko vairuotojas po susidÅ«rimo net nebandė sustoti, todėl pareiÅ¡kėja jį pasivijo.

Kelių policijos pareigÅ«nams vilkiko vairuotojas tvirtino, kad jis važiavo pirmÄ ja eismo juosta ir jam iÅ¡ kairės pusės lygiagrečiai važiavo pareiÅ¡kėja. Tačiau jos teigimu, vilkikas netiksliai nupasakojo įvykio aplinkybes, kadangi važiuodamas žymiai greičiau už jÄ , jis priartėjo prie sankryžos su Oslo gatve ir nesumažinęs greičio, pradėjo važiuoti pirmÄ ja gatvės eismo juosta. Å ių gatvių susiliejimo vietoje Oslo gatvė daro lengvÄ posÅ«kį, todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, dėl Å¡io posÅ«kio ir greičio vilkiko galinė dalis Å¡iek tiek užvažiavo už pirmosios juostos ribų ir užkabino jos vairuojamÄ automobilį.

Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad galimÄ automobilių susidÅ«rimo vietÄ parodo Å¡ukės, kurios prasideda pirmojoje juostoje. Tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, pareigÅ«nai visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡ukės prasideda ir pirmojoje, ir antrojoje eismo juostoje. Taip pat pareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ukės dėl staigaus smÅ«gio į judantį automobilį krito į priekį ir į laisvas vietas, t. y. deÅ¡iniau nuo jos vairuojamo automobilio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes pareiÅ¡kėja mano, kad jai pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, jog ji nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono vilkiko vairuotojui yra nepagrįstas, nes iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad bÅ«tent vilkiko vairuotojas įvažiuodamas į palaipsniui sukančiÄ Oslo gatvę jai iÅ¡ paskos, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ automobilį ir jį apgadino, todėl praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundÄ prašė I.

D. skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visÄ byloje esančiÄ medžiagÄ bei I. D. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja I. D. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, jog 2014-04-04 iÅ¡ ryto važiavo į darbÄ . Privažiavusi prie Laisvės pr. ir Oslo gatvės sankryžos, sustojo, apsižiÅ«rėjo, sankryžoje nieko nebuvo, todėl po truputį pradėjo važiuoti. Važiavo Oslo gatve, persirikiavo į antrÄ juostÄ .

Pamatė, kad Å¡alia jos automobilio atsirado vilkikas, kuris važiavo labai arti jos automobilio. Vilkikui pravažiuojant pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ . Ji pradėjo signalizuoti, tačiau vilkiko vairuotojas nereagavo, todėl ji nesustojo įvykio vietoje, o aplenkė vilkikÄ ir bandė jį sustabdyti. Patruliai atvažiavo po 45 minučių ir neteisingai užrašė paaiÅ¡kinimus. Buvo paraÅ¡yta, kad Å¡ukės buvo nukritusios pirmojoje eismo juostoje, kuria ji ir važiavo, tačiau Å¡ukės krito toli nuo jos.

Mano, kad ji nepadarė eismo įvykio. Vilkiko vairuotojas teigė, jog ji pasuko į pirmÄ juostÄ , tačiau ji važiavo antrÄ ja eismo juosta ir dar automatiÅ¡kai pasuko vairÄ Ä¯ kairę, pajutusi smÅ«gį į savo automobilio galÄ . Su eismo įvykio vietos schema nesutiko, nes joje nurodytas neteisingas atstumas nuo sankryžos iki Å¡ukių. Teigė, jog ji važiavo antrÄ ja eismo juosta, todėl Å¡ukės pabiro ant pirmos eismo juostos. Be to, pats eismo įvykis buvo arčiau sankryžos, nei pavaizduota schemoje.

Mano, kad vilkikas neįvertino per didelio greičio ir masės, todėl jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Apklausta teismo posėdyje liudytoja policijos pareigÅ«nė R. K. paaiÅ¡kino, kad ji surašė I. D. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nes, kaip ir nurodė kolega, ji suko iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ ir taip atsitrenkė į pirma eismo juosta važiavusį vilkikÄ . Kad ji yra eismo įvykio kaltininkė, buvo nustatyta pagal iÅ¡sibarsčiusias Å¡ukes ir automobilio apgadinimus.

Liudytoja taip pat nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietÄ , automobiliai nebuvo eismo įvykio vietoje, lengvasis automobilis stovėjo prieÅ¡ krovininį. Dalis Å¡ukių galėjo bÅ«ti nupÅ«sta į pirmÄ juostÄ , nes antrÄ jÄ juosta vyko intensyvus eismas bei pÅ«tė didelis vėjas. Paskui I. D. vaikščiojo kažkoks vyras, jis galėjo filmuoti eismo įvykio vietÄ . I. D. su schema nesutiko, nes schemoje nurodyta neteisinga įvykio vieta ir Å¡ukių iÅ¡sibarstymas.Ekspertė L. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji dirba Lietuvos ekspertizės centre Techninių ekspertizių skyriaus vedėja, yra eismo įvykių ir transporto trasologinių tyrimų specialistė – ekspertė.

Sprendžiant iÅ¡ transporto priemonių apgadinimų, tarp jų iÅ¡ilginių aÅ¡ių buvo smailus kampas, atviras į priekį jų atžvilgiu. Sunkvežimis važiavo deÅ¡inio posÅ«kio kreive, Å¡iek tiek palinkdamas. Esant tokiam kampui ir didesniam nei lengvojo automobilio greičiui, minėtas vilkikas kabino lengvojo automobilio galinį deÅ¡inį sparnÄ ir nubraukė Å¡onÄ iÅ¡ galo į priekį. Kadangi sankryžoje eismas organizuotas taip, kad iÅ¡ pirmos eismo juostos įsukama į pirmÄ , o iÅ¡ antros – į antrÄ , tai, sprendžiant iÅ¡ nuotraukų, filmavimo medžiagos ir schemos, tikėtina, kad lengvasis automobilis per anksti įsuko į sankryÅ¾Ä , ir sukdamas į antrÄ eismo juostÄ , kabino pirmÄ jÄ .

Jei automobilis bÅ«tų sukęs į pirmÄ eismo juostÄ , apgadinimai bÅ«tų automobilio priekyje, kas prieÅ¡tarautų užfiksuotiems apgadinimams. Vilkikui, judančiam ta pačia kryptimi, buvo paliktas per mažas tarpas posÅ«kiui ir dėl to įvyko avarija. Vilkiko vairuotojas, matydamas per maÅ¾Ä tarpÄ , turėjo sustoti, o I. D., sukdama į antrÄ eismo juostÄ , turėjo neužimti pirmosios eismo juostos. Ekspertės teigimu, avarija įvyko apie 5-10 metrų anksčiau nei pabiro Å¡ukės. Å ukės prasideda pirmoje juostoje, kur buvo susidÅ«rimas.

I. D. reikėjo daryti didesnį lankstÄ , kad tinkamai įsuktų į antrÄ eismo juostÄ . IÅ¡ Å¡ukių ir apgadinimų nesimato, kad sunkvežimis bÅ«tų praslydęs. Objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti faktÄ , kad I. D. nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono vilkikui ir jį kliudė, nėra. Ekspertės teigimu, jei vilkiko vairuotojas matė, kad tarpas per mažas, jis turėjo mažinti greitį. Jei lengvasis automobilis pradeda važiuoti ir greitėja palaipsniui 0-20 km/h, o sunkvežimis važiuoja 30-40 km/h, tarpas tarp jų mažėja.

Vilkikas iÅ¡ karto negalėjo sumažinti greičio iki minimumo. Å ukės, esant transporto eismui, juda, tačiau ji negali pasakyti, kodėl jos iÅ¡ pradžių judėjo į pirmÄ eismo juostÄ , o po to nebejudėjo. Automobiliai, iÅ¡sukantys iÅ¡ Laisvės prospekto, turėtų neÅ¡ti Å¡ukes į priekį ar bent kampu, o ne į pirmÄ eismo juostÄ . Be abejo, kad Å¡ukės buvo Å¡iek tiek pabarstytos, bet, iÅ¡ esmės, jos liko taip, kaip vyko eismo įvykis. Kadangi vilkikas pirmiausia užkabino „Renault“ automobilio galÄ , kuris buvo pirmoje eismo juostoje, tai pirmiausia Å¡ukės krito pirmoje eismo juostoje, paskui antroje.

Ekspertė, susipažinusi su visa bylos medžiaga, nematė prieÅ¡taravimų tarp schemos ir vaizdinės medžiagos. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iÅ¡ esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis nagrinėti bylÄ ir priimti sprendimÄ .

Skundas atmestinas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ . Pagal minimo straipsnio dispozicijÄ , asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pažeidęs minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ . Kelių eismo taisyklių 132 punktas reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, laikytųsi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«nė tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai I.

D. pripažino kalta, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytÄ pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«no A. S. tarnybinio parneÅ¡imo (b. l. 11), jam su porininke R. K. atvažiavus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai skirtingai aiÅ¡kino automobilių susidÅ«rimo aplinkybes. I. D., vairavusi lengvÄ jį automobilį, nurodė, kad eismo įvykio kaltininku turėtų bÅ«ti pripažintas vilkiko vairuotojas, kadangi jis, važiuodamas pakankamai greitai pirmÄ ja eismo juosta, neįvertino kelio posÅ«kio, todėl vilkiko galinė dalis Å¡iek tiek iÅ¡važiavo už pirmosios juostos ribų ir užkabino pažeidėjos vairuojamÄ automobilį antrojoje eismo juostoje.

Tokias pat įvykio aplinkybes I. D. nurodė savo paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame eismo įvykio dienÄ (b. l.

14) bei teismo posėdžio metu. Tačiau vilkiko vairuotojas, kurio nebuvo galimybės apklausti teismo posėdyje, nes jis yra Rumunijos pilietis, savo paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame eismo įvykio dienÄ , nurodė, kad jam važiuojant pirmÄ ja eismo juosta prie sankryžos su Laisvės prospektu, jam iÅ¡ kairės ta pačia kryptimi antrÄ ja eismo juosta važiavo moters vairuojamas „Renault“ automobilis. Vienu momentu Renault vairuotoja pastebėjo, kad pagrindiniu keliu jai iÅ¡ kairės pusės važiuoja kitas automobilis, todėl, tikriausiai, iÅ¡sigando, staigiai pasuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, ko pasėkoje trenkėsi į jo vairuojamo vilkiko puspriekabę (b. l. 12). Policijos pareigÅ«nė R. K., atsižvelgusi į iÅ¡sibarsčiusių Å¡ukių vietÄ ir automobilio apgadinimus nustatė, kad eismo įvykio kaltininkė yra I. D. IÅ¡ byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l. 13), pateiktų nuotraukų (b. l. 16, 20-22, 40-43) ir vaizdo įraÅ¡o (b. l.

53) matyti, kad po susidÅ«rimo pabirusios Å¡ukės prasideda pirmojoje eismo juostoje ir toliau jų esama pirmojoje ir antrojoje eismo juostoje, nors pažeidėja teigia, kad Å¡ukės prasideda pirmojoje ir antrojoje eismo juostoje. BÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų iÅ¡vadų teikimÄ , ekspertė L. L., įvertinusi pateiktas nuotraukas, filmavimo medžiagÄ ir eismo įvykio vietos schemÄ , prieÅ¡taravimų juose nematė ir paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje sankryžoje eismas yra organizuotas taip, kad iÅ¡ pirmos eismo juostos įsukama į pirmÄ , o iÅ¡ antros – į antrÄ .

Sprendžiant iÅ¡ pateiktos medžiagos tikėtina, kad lengvasis automobilis per anksti įsuko į sankryÅ¾Ä , ir sukdamas į antrÄ eismo juostÄ nepadarė didesnio posÅ«kio lanko, kad galėtų tinkami įsukti į antrÄ juostÄ ir kabino pirmÄ ja eismo juosta važiuojančio vilkiko puspriekabės galÄ . Ekspertės teigimu, susidÅ«rimas įvyko pirmojoje eismo juostoje, kur ir prasideda Å¡ukės, kadangi vilkikas pirmiausiai užkabino automobilio „Renault“ galÄ , kuris buvo pirmojoje eismo juostoje.

Todėl objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti faktÄ , kad I. D. nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono vilkikui ir jį kliudė, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais ekspertės paaiÅ¡kinimais, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog ji galėtų bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukta I. D. Å ie byloje esantys ir tarpusavyje sutampantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, jog automobilių susidÅ«rimas įvyko pirmojoje eismo juostoje ir paneigia I.

D. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad vilkiko vairuotojas, neįvertinęs kelio posÅ«kio ir greičio, savo galine dalimi Å¡iek tiek įvažiavo už pirmosios eismo juostos ribų (praslydo) ir užkabino antrÄ ja eismo juosta važiuojantį jos automobilį. Juo labiau, jog ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad iÅ¡ eismo įvykyje esančių Å¡ukių ir automobilių apgadinimų nesimato, kad vilkikas bÅ«tų praslydęs, kaip teigia pažeidėja, į antrÄ eismo juostÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktos I.

D. teiginys, kad policijos pareigÅ«nai neįvertino tos aplinkybės, jog vykstant intensyviam eismui gretima eismo juosta, Å¡ukės, likusios po susidÅ«rimo galėjo bÅ«ti nupÅ«stos atvykus pareigÅ«nams į kitÄ vietÄ , taip pat yra paneigtas ekspertės paaiÅ¡kinimais. Ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad Å¡ukės, esant transporto eismui, juda, tačiau automobiliai, iÅ¡sukantys iÅ¡ Laisvės prospekto, turėtų neÅ¡ti Å¡ukes į priekį ar bent kampu, o ne į pirmÄ eismo juostÄ , kur ir įvyko susidÅ«rimas.

Todėl, ekspertės teigimu, šukės, atvykus policijos pareigūnams, iš esmės liko ten pat, kaip ir eismo įvykio metu.Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l. 13), kurioje užfiksuota abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių stovėjimo vieta, atvykus policijos pareigūnams, vilkikas stovėjo netoli susidūrimo vietos. Pagrindo abejoti policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema nėra, nepaisant to, jog I. D. su ja nesutiko. Anot teisme apklaustos ekspertės, žiūrint į schema, žmogui gali atrodyti, jog realybėje atstumai yra kitokie tiesiog dėl pakankamai didelės erdvės ant kelio.

Vilkiko vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad pamatęs, kaip lengvojo automobilio vairuotoja staigiai pasuko į dešinę, jis taip pat, bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę ir paskui sustojo (b. l. 12). Šie duomenys, įvertinus vilkiko su puspriekabe masę bei ilgį ir tai, kad vilkikas, ekspertės teigimu, negali iš karto sumažinti greičio iki minimumo, taipogi nepatvirtina I. D. teiginio, jog vilkiko vairuotojas po susidūrimo net nebandė stoti. Tokiu atveju, jei vilkikas nestotų, o padidintų greitį, praktiškai neįtikėtina, jog I.

D. automobilis bÅ«tų pasivijęs ir aplenkęs vilkikÄ už 72 m, nuo eismo įvykio vietos, kaip matosi iÅ¡ eismo įvykio schemos (automobilis „Renualt“ po eismo įvykio sustojo už 97 m).Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad byla iÅ¡tirta iÅ¡samiai, bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 10N-10365751-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimÄ Nr. 10N-10365751-14 palikti nepakeistÄ ir I. D. skundo netenkinti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas             (paraÅ¡as)             ArÅ«nas Budrys NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas ArÅ«nas Budrys