fa55b474-fb92-4e93-9f2b-7eec6120365c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 32-659/2012Proceso Nr. 1-30-1-00413-2011-7Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.4;1.1.7.2.6.;2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda                         Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Daivai Kaminskienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui, nukentėjusiesiems I.

S., I. S., A. S.,vertėjai Danutei Kontarienei, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Dariui Pociui, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, A. G. agentÅ«ros „Jauki pastogė“ savininkas, gyv. Baltijos pr. 83-59, Klaipėdos m., teistas 6 kartus: 1978-06-13 LTSR Aukščiausiojo teismo, pagal LR BK 118 str. l d. 4 m. laisvės atėmimu. 1981-07-15 Klaipėdos miesto teismo, pagal LR BK 151 str. 3 d., 204 str., 147 str. 2 d., 5 m. laisvės atėmimu. 1988-09-21 Klaipėdos miesto teismo, pagal LR BK 232 str., 16 str., 2321 str. 3 d., 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 1993-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 3 d., 131 str. 2 d., 6 m. laisvės atėmimo. 1998-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 225 str. 2 d., l m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2006-01-16 Vilniaus apygardos teismo, pagal LR BK 249 str. 2 d. (2 epiz.), 2271str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p., 2271 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 2271 str. d., 129 str. 2 d. 11 p., 2271 str. 2 d., 129 str. l d., 5 str. 237 str. 1d. - 8 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2d., pripažinti pavojingu recidyvistu. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ nuo 2002-11-05 iki 2006-01-16, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                 n u s t a t o :

A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ teisę ir padarė didelę žalÄ asmens teisėtiems interesams, o bÅ«tent:jis, 2011 m. gegužės 29 d. apie 16.00 val. bute adresu - Å ilutės pl. 64-53, Klaipėda, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę prievartÄ - grasindamas fiziÅ¡kai susidoroti - sulaužyti kojas, rankas, o jei reikės ir „užkasti“, baugindamas nukentėjusiuosius tuo, kad jis yra žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas - nuteistojo iki gyvos galvos S. G.

„deÅ¡inioji ranka“, kad jis pats yra teistas už sunkius nusikaltimus, kad ant jo „kaba“ 16 neiÅ¡aiÅ¡kintų nužudymų, tokiu bÅ«du panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ , pareikalavo iÅ¡ Igor ir A. S. sumokėti po 10 000 Lt (iÅ¡ viso 20 000 Lt) už tai, kad 2011 m. gegužės 28 d. jie sumušė Vasilij ir V. S..2011 m. gegužės 31 d. nukentėjusiųjų motinai I. S. geranoriÅ¡kai sumokėjus Vasilijui ir V. S. po 250 Lt., pastarieji pareiÅ¡kė, kad niekam pretenzijų neturi ir patvirtino tai raÅ¡tiÅ¡kai.

Tačiau A. G., žinodamas apie tai, kad Vasilijui ir V. S. buvo atlyginta žala ir jie niekam pretenzijų neturi, tęsė savo nusikalstamus veiksmus - 2011 m. birželio 13 d. apie 17-18 val. atvyko į butÄ adresu - Å ilutės pl. 64-20, Klaipėda, iÅ¡ kurio išėjusiam I. S. pareiÅ¡kė, kad jis ir jo brolis A. S. privalo sumokėti 5000 Lt iki 2011 m. birželio 15 d. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus A. G. 2011 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. vėl atvyko į butÄ adresu - Å ilutės pl. 64-20, Klaipėda, iÅ¡ kurio išėjusiai I.

S. pareiÅ¡kė, kad jos sÅ«nÅ«s Igoris ir A. S. skolingi jam 5000 Lt už Vasilijaus ir V. S. sumuÅ¡imÄ . I. S. atsakius, kad jos sÅ«nÅ«s tokių pinigų neturi, A. G. pareiÅ¡kė, kad vis tiek ar ji, ar jos sÅ«nÅ«s turės sumokėti tuos 5000 Lt. Kaltinamasis A. G. parodė, kad 2011 m. gegužės 28 d. apsilankė bute pas Sokolovus. Bute gyveno V. S., V. S. su sugyventine I. M. ir jo pusbrolis R. B.. Su jais bendravo, kaip su giminaičiais, konsultavo nekilnojamojo turto klausimais. Juos konsultavo dėl to buto, kurį po ¼ turėjo paveldėti broliai Sokolovai, o 2/4 turėjo paveldėti jų mirusio brolio naÅ¡lė. Daugiau bendravo su V.

S., nes V. S. kurčnebylys nuo vaikystės. Jam atėjus pasiklabėti, į butÄ jį įleido Ingrida ir pasakė, kad Viktoras girtas ir nepavyks jo prikelti. Bute jis kalbėjosi su I. M. ir su R. B. iki 23 val. ir vėliau išėjo namo. Ryte jam paskambino I. M. ir papasakojo, kad į butÄ Ä¯siveržė gauja jaunuolių ir juos sumušė. B. V. ir Vasilijus buvo sumuÅ¡ti ir juos į ligoninę iÅ¡vežė greitoji. Viktoras gulėjo reanimacijoje ir buvo neaiÅ¡ku ar iÅ¡gyvens. I. M. paprašė, kad jÄ nuvežtų į ligoninę pas V.

S.. Su I. M. važiuojant į ligoninę ji papasakojo, kad penki jaunuoliai įsiveržę į butÄ sumušė jÄ ir brolius. KeletÄ jaunuolių ji pažinojo, jie buvo kaimynai, kitų nepažinojo. Vienas iÅ¡ kaimynų jai tris kartus trenkė į veidÄ ir ji nukrito. Tuomet jaunuoliai nuėjo į kambarį, kur lovoje gulėjo V. S. ir jį sumušė, spardydami. Po to, pamatę V. S., jį mušė kumščiais ir kojomis. R. B. jie nematė, todėl jis liko nenukentėjęs. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ Â ir policijÄ abu brolius iÅ¡vežė į ligoninę.

ViktorÄ paguldė į ligoninę o Vasilijų iÅ¡leido gydytis į namus. ViktorÄ ligoninėje operavo. Jis su I. M. ir R. B. nuvažiavo į ligoninę aplankyti Viktoro, jam nupirko ligoninės reikmenų. Viktoras gulėjo lovoje su prie Å¡ono iÅ¡vestu vamzdeliu. I. M. pasakojo, kad po to, kai iÅ¡važiavo greitoji, ji nuėjo į prekybos centre veikiantį gėrimų barÄ . Bare vienas iÅ¡ lankytojų papasakojo, kad iÅ¡važiavus greitajai į barÄ atėjo vienas iÅ¡Â kaimynų ir pasakė, kad jie neitų į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes už padarytÄ Å¾alÄ bus atsilyginta.

Ligoninėje Viktoras su Ingrida ginčijosi ar raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai, ar paimti pinigus ir niekam nieko nesakyti. Viktoras buvo už tai, kad neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, o Ingrida už tai, kad raÅ¡yti. Buvo nutarta pareiÅ¡kimo neraÅ¡yti ir taikytis geruoju. Viktoras, Ingrida ir Rimas nusprendė, kad tartis dėl atlyginimo turėtų jis, kartu aptarė kokiÄ sumÄ praÅ¡yti už padarytÄ Å¾alÄ . Viktorui buvo iÅ¡operuota blužnis, todėl nusprendė reikalauti po 10 000 Lt už sužalojimus. Grįždami namo sustojo prie parduotuvės „Rimi“, ten stovėjo du vyriÅ¡kiai ir Ingrida pasakė, kad vienas iÅ¡ tų jaunuolių buvo įsiveržęs į butÄ .

Priėjus prie tų jaunuolių pakalbėti vienas iÅ¡ jų pasakė, kad jis niekur nebuvo išėjęs po 23 val. ir turi liudytojų. Suprato, kad jaunuolis jį priėmė kaip pareigÅ«nÄ ir bandė pateikti alibi. Jaunuoliui paaiÅ¡kino, kad jis ne policijos pareigÅ«nas, o A. G., ir jei jam įdomu, apie jį gali pasiskaityti internete. Vaikinui liepė surinkti visus jaunuolius, kurie buvo bute pas I. M. ir ateiti tartis. Tuo metu, kai jis kalbėjo su tuo vaikinu, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - I. S., kartu buvo I.

M. ir R. B. bei dar vienas jaunuolis, kurio jis nepažinojo. Kai grįžo į butÄ pas I. M. pamatė, kad V. S. vemia, todėl suprato, kad jam sutrenktos smegenys. R. B. skambino greitajai, o jis su Ingrida nuėjo į virtuvę pasiklabėti apie brolius Suchanovus, kurie gyvena kaimynystėje. Jiems bekalbant į butÄ atėjo keturi vyriÅ¡kiai, kuriuos atsivedė I. S.. Jis liepė pasilikti tiems, kurie dalyvavo muÅ¡tynėse, kitų paprašė iÅ¡eiti. Bute liko Igoris ir A. S., R. B. ir I. M., R. B. tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo.

Atėjusius jaunuolius iÅ¡barė dėl sukeltų muÅ¡tynių, o A. S. paaiÅ¡kino, kad kaimynai Sokolovai nuolat triukÅ¡mauja, neduoda ramybės, negali miegoti vaikai. I. S. nuramino ir paaiÅ¡kino, kad sprendžiamas to buto pardavimo klausimas ir Sokolovai iÅ¡sikraustys, be to jiems pasisekė, kad sumuÅ¡ti asmenys nerašė pareiÅ¡kimo policijai, todėl jiems nereikės už tai sėsti į kalėjimÄ . Tačiau jie privalo atlyginti neturtinę žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad padaryta žala didelė, todėl reikės sumokėti Ingridai, Viktorui ir Vasilijui po 10 000 litų.

A. S. pasakė, kad tokių pinigų neturi ir iki gruodžio mėnesio pabaigos galėtų duoti 20 000 Lt. Sutarė, kad žalÄ atlygins nukentėjusiesiems ir sumokės 20 000 Lt. Tuo metu virtuvėje buvo jis ir broliai Suchanovai, Ingrida buvo Å¡alia, tačiau ne visÄ laikÄ , nes tuo metu jau buvo pas V. S. atvažiavusi greitoji. Jį apžiÅ«rėję medikai iÅ¡sivežė, o broliai Suchanovai išėjo namo. Dabar tiksliai nepamena kada, jam į mobilų paskambino jaunuolis, prisistatęs nusikalstamo pasaulio atstovu ir norėjo su juo pakalbėti.

Dėl susitikimo nesusitarė, tačiau jo numerį įsivedė į telefonÄ . KitÄ dienÄ paskambino vyriÅ¡kis ir pasiÅ«lė susitikti pasiklabėti dėl „pijokų“. Susitarė susitikti geležinkelio stoties bare. Bare sėdėjo du vyrai ir vienas prisistatęs Dariaus vardu pasakė, kad už sumuÅ¡imÄ gali duoti 5000 Lt. Su Dariumi sutarė, kad bus atlyginta 5000 Lt, po 2500 Lt V. S. ir V. S. su I. M., žalÄ atlyginti pažadėjo iki birželio 15 d. ViktorÄ ir Vasilijų iÅ¡ ligoninės iÅ¡rašė greitai, nes jie į ligoninę papuolė girti, gegužės 31 d.

Kai broliai grįžo namo, jam R. B. vėl paskambino ir pasakė, kad į butÄ gegužės 31 d., įsiveržė daug jaunuolių ir moteris, jie pakiÅ¡o lietuviÅ¡kai raÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , padavė Viktorui ir Vasilijui 500 Lt ir liepė raÅ¡tÄ pasiraÅ¡yti. Vasilijus ir Viktoras raÅ¡tÄ pasirašė. I. M. pinigų negavo, nors jai buvo suduoti 3 smÅ«giai ir buvo matyti mėlynė. Sokolovams telefonu paaiÅ¡kino, kad nereikėjo raÅ¡ytis, nes su jais pilnai neatsiskaitė. Birželio 13 d., jis vėl atėjo į butÄ pas I.

M. tvarkyti paveldėjimo reiklų ir ji pasakė, kad jai niekas iki Å¡iol nesumoka pinigų už padarytÄ Â Å¾alÄ . Jai pasiÅ«lė plaukti dar dvi dienas. Ji pasakė, kad nieko nelauks ir raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Tuomet jis nuėjo pas I. S., brolių Suchanovų motinÄ . Duris atidarė I. S. ir jai pasakė, kad nori pakalbėti su I. S., tačiau jo nebuvo namie. Tuo metu laiptinėje pasirodė Igoris ir jis galėjo su juo pasiklabėti dėl pilnai nesumokėtos sumos už padarytÄ Å¾alÄ . Jam pasakė jei savo žodžio neiÅ¡tesės, tai I.

M. eis į policijÄ . PaaiÅ¡kino, kad raÅ¡telis, kurį pasirašė V. S., yra niekinis ir abu broliai sės į kalėjimÄ . Po kelių dienų sužinojo, kad Sokolovams likusių pinigų niekas neatnešė. Jis vėl nuėjo pas Ä®. S., duris atidarė jo mama ir paklausė, ko jam reikia iÅ¡ jos nepilnamečio sÅ«naus. Jai paaiÅ¡kino, kad Igoris yra prisidirbęs, jis sumušė žmogų, tačiau į policijÄ niekas nesikreipė, nes buvo sutarta, kad bus atlyginta žala. Ä®. S. paaiÅ¡kino, kad sumuÅ¡ti asmenys pasirašė raÅ¡telį, kad pretenzijų neturi, žala jiems atlyginta.

Jai paaiÅ¡kino, kad I. M. nepasirašė, nes jai žala nėra atlyginta. I. S. pasakė, kad Ingridai nemokės, todėl jis liepė I. M. eiti į policijÄ . Po dviejų savaičių Å ilutėje jį sulaikė policijos pareigÅ«nai ir atvežė į KlaipėdÄ . Automobilyje paaiÅ¡kino kokie kaltinimai jam pareikÅ¡ti. Tris mėnesius buvo suimtas. BÅ«damas suimtas susiskambinęs su pažįstamais sužinojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sulaikytas, 08.00 val. iÅ¡ buto buvo iÅ¡vežti apklausai Ingrida, Rimas ir broliai Sokolovai.

Naktį jie girtavo ir neblaivÅ«s buvo pristatyti į policijos komisariatÄ . Jiems buvo prigrasinta, kad jei jie neskys, kad A. G. derėjosi dėl sumos žalai atlyginti, tai jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip bendrininkai prievartaujant turtÄ . Jiems patarė raÅ¡yti, kad jie nieko nežino ir viskÄ darė A. G.. Taip jam papasakojo R. B.. Kai nukentėjusiuosius paleido iÅ¡ policijos, jie atėjo pas jį į darbÄ , tačiau tuo metu buvo tik administratorė ir vienas agentas. Jie galėtų paliudyti, kad visi keturi buvo neblaivÅ«s. PareigÅ«nai juos apklausė neblaivius, iÅ¡ neblaivių asmenų tyrėjai negali imti paaiÅ¡kinimų ar apklausti.

IÅ¡ advokato jis sužinojo, kad broliai Suchanovai kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Su nukentėjusiaisiais buvo sutarta, kad jiems už padarytÄ Å¾alÄ bus sumokėta po 10 000 Lt. Su Dariumi nusiderėjo iki 5000 Lt. Jam buvo pavesta dalyvauti visose derybose dėl žalos atlyginimo ir suteikti įgaliojimai. Vėliau brolių Sokolovų butas buvo parduotas ir sumokėtos visos jų skolos. Nukentėjusysis I. S. parodė, kad jis sėdėjo kieme prie Å ilutės pl. 64 namo, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir brolis Andrejus liepė nueiti į tÄ butÄ iÅ¡ kur sklido triukÅ¡mas.

B. S. bute pastoviai bÅ«davo triukÅ¡mas, jie girtaudavo, po to muÅ¡davosi, gerdavo kiekvienÄ dienÄ . Nuolat tekdavo skambinti policijai, nes jie prisigėrę muÅ¡davosi. Nuėję į butÄ pas Sokolovus, juos ramino, brolis I. M. delnu sudavė du kartus į veidÄ . Jis nuėjęs į kambarį ten buvusiam Viktorui trenkė du kartus per veidÄ ir jis nukrito. KitÄ dienÄ su draugu jam bÅ«nant prie parduotuvės „Rimi“, jį paÅ¡aukė Ingrida. Prie jo priėjęs vyras pasakė, kad jis yra A. G. ir jei jie nenori turėti problemų, tai liepė ateiti su juo pasikalbėti.

Jis paskambino broliui ir jie kartu nuėjo į Sokolovų butÄ . Kai Sokolovų bute tarėsi dėl pinigų, V. S. atėjęs kartu su jais į butÄ nėjo, jis laukė laiptinėje. Virtuvėje jie kalbėjosi su A. G., jis pasakė, kad yra daug kartų teistas ir, kad jie turi susimokėti už Sokolovų sumuÅ¡imÄ , nes vienas Sokolovas po sumuÅ¡imo tapo invalidu ir guli ligoninėje, kitÄ tik dabar iÅ¡leido iÅ¡Â ligoninės. Todėl už tai turės susimokėti po 10 000 Lt, jei nebus pinigų, sulaužys kojas.

Brolis paėmė A. G. telefono numerį ir susitarė, kad pagalvos dėl 20 000 Lt ir vėliau paskambins. Po to, brolis paskambino pažįstamam, kuris sakė susitars su A. G.. Po 2-3 savaičių A. G. atėjo į butÄ ir pasakė, kad buvo susitarta dėl mažesnės sumos, t.y. dėl 5000 Lt. Žmogaus, kuris tarėsi su A. G. jis nepažįsta. Po dviejų dienų dėl 5000 Lt vėl atėjo A. G.. Apie tai sužinojo mama ir pasakė, kad jokių pinigų nemokės ir jis su mama nuėjo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo.

Apie pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡telį sužinojo iÅ¡ mamos, ji sakė, kad Sokolovams buvo atsilyginta už padarytÄ Å¾alÄ ir jie pretenzijų jie neturi. Mama sumokėjo Viktorui ir V. S. po 250 Lt. Po 2-3 dienų atėjęs A. G. pasakė, kad jie skolingi jam 5000 Lt. Jis pinigų reikalavo už brolių Sokolovų sumuÅ¡imÄ . PirmÄ kartÄ kai su A. G. kalbėjosi prie parduotuvės, jis grasino, tačiau kai buvo atėjęs į butÄ dėl 5000 Lt, negrasino. Kai antrÄ kartÄ kalbėjosi su A. G. bute, jiems buvo grasinama, kad sulaužys rankas ir kojas, jei nesumokės 5000 Lt arba pasodins 5 metams.

Su A. G. jis susitiko du kartus, brolis vienÄ . Su A. G. bare nebuvo susitikęs pokalbiui dėl žalos atlyginimo. Dar kartÄ matė A. G., kai Sokolovai kraustėsi iÅ¡ parduoto buto. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad neatsimena kada tikslai tai buvo. Jis su broliu Igoriu buvo kieme. I. S. bute triukÅ¡mÄ pasakė, kad reikia eiti pažiÅ«rėti, kas ten vyksta ir juos nuraminti. Nuėjus į butÄ duris atidarė moteris ir ėmė rėkauti. Jai sudavė per veidÄ du kartus. Užėjus į butÄ , ten buvo dar du vyrai.

Jiems sudavė kelis kartus ir iÅ¡eidamas paklausė ar dabar raminsis. Sokolovai pastovia geria, muÅ¡asi ir triukÅ¡mauja, kai tame bute mirė moteris, ji pragulėjo mirusi visÄ dienÄ , o jie toliau girtavo. Ne kartÄ jiems kvietė policijÄ . Ä® butÄ jie atėjo raminti triukÅ¡maujančių kaimynų. Vienam sudavė ir jis nukrito, kitam sudavė du kartus ir du kartus spyrė. KitÄ dienÄ jis iÅ¡važiavo į kaimÄ ir jam paskambinęs brolis Igoris pasakė, kad vienas asmuo nori su jais susitikti, nes kitaip bus „karas“.

Jis su broliu nuėjo susitikti su tuo asmeniu į Sokolovų butÄ . Į butÄ jie atėjo trise. Virtuvėje buvo A. G., jį matė pirmÄ kartÄ ir iÅ¡ veido matėsi, kad jis yra sėdėjęs, pasakė, kad apie jį gali pasiskaityti internete, nes jis yra nusikalstamo pasaulio atstovo Gaidjurgio deÅ¡inioji ranka. Sakė, kad Å¡iuo metu turi nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , ėmė grasinti kalėjimu, jei neduosime 30 000 Lt, iÅ¡sukios rankas ir kojas. Pasakė, kad ant jo kaba neiÅ¡aiÅ¡kintų žmogžudysčių.

Pamanė, kad jis juokauja, su juo kalbėjo apie tai, kad Sokolovai nuolat girtauja ir triukÅ¡mauja. Po pokalbio paėmė A. G. telefono numerį ir išėjo. Internete patikrino informacijÄ apie A. G. ir paskambino pažįstamam Zigmui, A. G. kartos banditui, nes nenorėjo kreiptis į policijÄ . Jam davė 1000 Lt už paslaugÄ . Po kiek laiko jam paskambino ir paklausė, kaip reikalai. Jis pasakė, kad A. G. apramintas ir reikia atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Jo mama jau pensininkė, todėl pas Sokolovus nuėjo žmona ir pasiÅ«lė pinigų.

Jie paėmė po 250 Lt ir pasirašė, kad neturi pretenzijų, už padarytÄ Å¾alÄ atlyginta. Po dviejų savaičių atėjo A. G. ir pareikalavo 5000 Lt, tada jis paskambino Zigmui ir Zigmas pasakė, kad reikia dar sumokėti likusius pinigus. ReiÅ¡kia 5000 Lt ieÅ¡kinį dėl patirto streso, jo žmona bijo iÅ¡eiti į kiemÄ . Brolis išėjo gyventi kitur, nes iÅ¡sigando A. G. grasinimų, o jis pats iÅ¡vyko į užsienį dirbti, nors ir čia turėjo darbÄ . Nukentėjusioji I. S. parodė, kad A.

G. sutiko kieme, jis laukė prie namo durų. Paklausė, ko jam reikia. Pasakė, kad ieÅ¡ko Igorio ir su juo nuėjo pasiklabėti. TÄ patį vakarÄ I. M. per balkonÄ Å¡aukė, kad jos sÅ«nus Igoris prisidirbo, primušė ViktorÄ dabar jam bus kalėjimas. SÅ«nus jai paaiÅ¡kino, kad primušė ViktorÄ ir jis guli ligoninėje. Po to pamatė televizijos laidÄ , apie sumuÅ¡tus kaimynus Sokolovus. Po kiek laiko ViktorÄ matė balkone, nebuvo jis labai sumuÅ¡tas, tačiau su dukra Aleksandra nuėjo pas ViktorÄ ir paklausė kas nutiko.

Jis pasakė, kad jam darė operacijÄ , nes buvo sumuÅ¡tas. Jo paklausė kiek reikia sumokėti už operacijÄ už vaistus, jis sakė, kad nieko. Dukra paklausė ar užteks 500 Lt, jis pasakė, kad užteks. Jos su kaimyne nunešė 500 Lt ir Viktoras pasirašė ant lapo, kad pretenzijų neturi. RaÅ¡tÄ parašė dukra. IÅ¡ pradžių Viktoras sakė, kad nieko nereikia, po to, kai pasiÅ«lė 500 Lt pasakė, kad užteks. RaÅ¡telis su I. M. paraÅ¡u pas jÄ , o kitas pas IngridÄ . Su nukentėjusiais kalbėjo rusiÅ¡kai ir jiems paaiÅ¡kino, kad tai pinigai už padarytÄ Å¾alÄ .

Po to, antrÄ kartÄ atvažiavo A. G. ir ji paklausė ko jis dar nori iÅ¡ jos nepilnamečio sÅ«naus Igorio, žalÄ Sokolovams atlygino, ko jis dar nori. A. G. pasakė, kad turime sumokėti 5000 Lt už tai, kad jos sÅ«nÅ«s sumušė „pijokus“. Ji nežinojo apie jokius susitarimus. A. G. ji iÅ¡sigando ir išėjo gyventi pas draugę, nes jis kalbėjo grasinamu tonu ir sakė, kad jam turime sumokti 5000 Lt. Ji matė A. G. bendraujantį su V. S., kai jie kraustėsi iÅ¡ buto. Kai atlygino Sokolovams žalÄ , tada A.

G. pasakė apie 5000 Lt, tačiau jos vaikai tokių pinigų neturi. Liudytojas V. S. parodė, kad 2011 gegužės 28 d. sėdėjo prie namo laiptinės. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir rėkavimÄ . Andrejus pasiÅ«lė nueiti ir apraminti triukÅ¡madarius. Nuėjo į butÄ penktame aukÅ¡te, duris atidariusi moteris ėmė Å¡aukti, rėkauti ir Andrejus jai trenkė per veidÄ . Broliai nuėjo į vidų, jis pasiliko laiptinėje, po 5 minučių Suchanovai iÅ¡ buto išėjo. KitÄ dienÄ Â broliai jam pasakojo, kad buvo atėjęs A.

G. ir reikalavo po 10 000 Lt už kiekvienÄ sumuÅ¡tÄ kaimynÄ . B. S. sakė, kad davė kaimynams kelias „pliuchas“ ir dabar jiems grasinama susidorojimu, jie tikrai bijojo dėl grasinimų, nes iÅ¡ jų reikalavo 30 000 litų. Liudytoja A. S. parodė, kad jos broliai Igoris ir A. S. pas kaimynus Sokolovus buvo nuėję pasiÅ¡nekėti dėl nuolatinio girtavimo ir pastoviai keliamo bute triukÅ¡mo. Dėl to įvyko konfliktas. Jai telefonu paskambino mama ir pasakė, kad jos broliai susimušė su kaimynais Sokolovais.

Po to, atsirado A. G., kuris pradėjo juos reketuoti. Graužinis iÅ¡ pradžių reketavo brolius, po to mamÄ . Kokios sumos reikalavo ji nežino. Brolis sakė, kad reikalaujama 10 000 litų. Apie konfliktÄ mamai papasakojo broliai, o mama pasakė jai. Mama buvo nuėjusi pas kaimynus penktadienį, o A. G. atsirado Å¡eÅ¡tadienį. Po kelių dienų A. G. reikalavo iÅ¡ mamos pinigų už sumuÅ¡tus kaimynus ir mama suprato, kad broliams bus blogai, todėl jos su mama nuėjo pas kaimynus Sokolovus su jais atsiskaityti.

Su kaimynais parašė raÅ¡tÄ , kad jie pretenzijų neturi ir davė 500 Lt. IÅ¡ pradžių jie nenorėjo imti pinigų, bet paskui paėmė. Jos broliai kaimynus sumušė, todėl jos norėjo atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ . Vienas iÅ¡ sumuÅ¡tų kaimynų V. S. buvo kurčnebylis, todėl jo brolis V. S. jam paaiÅ¡kino, kad norime jiems atlyginti žalÄ . Dar prieÅ¡ einant atlyginti žalÄ kaimynams, iÅ¡ brolių ji sužinojo, kad jie yra reketuojami. Pinigų iÅ¡ brolių ir mamos reikalavo A.

G.. Sumos Å¡okinėjo nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt. Po kelių dienų, kai ji atėjo pas mamÄ , vėl pamatė A. G., tada nusprendė eiti į policijÄ .Liudytoja S. B. parodė, kad ji dalyvavo pasiraÅ¡ant žalos atlyginimo raÅ¡telį. Sokolovų bute pastoviai buvo triukÅ¡maujama ir broliai Suchanovai nuėję sutramdyti tuos kaimynus, juos sumušė. A. S., eidama atlyginti kaimynams padarytÄ Å¾alÄ , paprašė, kad ji pabÅ«tų liudytoja. Ji, A. S., I. S. ir R. Å . nuėjo pas kaimynus atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ .

Andrejus ir I. S. nėjo. Sokolovams sumokėjo 500 Lt, kodėl tokiÄ sumÄ ji nežino. RaÅ¡telį parašė Aleksandra abu broliai Sokolovai pasirašė. Su kurčnebyliu Vasilijumi susikalbėjo moteris, kuri gyvena tame bute. Kaimynai suprato, kad jiems yra atlyginama žala už sumuÅ¡imÄ . Ji dalyvavo žalos atlyginime, raÅ¡telį pasirašė virtuvėje ant atsineÅ¡tų tuščių lapų. Tuo metu bute buvo broliai Sokolovai ir I. M.. I. M. pasirašė kaip liudininkė, ji pinigų nepaėmė.

R. Å . taip pat kalbėjo su kurčnebyliu, tačiau nežino ar kurčnebylis suprato. Aleksandra parašė raÅ¡telius lietuvių kalba. Liudytoja R. Å . parodė, kad dalyvavo pasiraÅ¡ant raÅ¡telį. Kieme atsitiktinai sutiko A. S. ir I. S. ir jos paprašė kartu nueiti į butÄ paliudyti, kad buvo perduoti pinigai už padarytÄ Å¾alÄ . Bute buvo ji, I. S., A. S., S. B. ir kaimynai broliai Sokolovai bei I. M.. Kaimynams buvo paduoti 500 Lt. Apie sumuÅ¡imÄ ji žinojo iÅ¡ televizijos laidos. Pinigus kaimynai priėmė maloniai.

Suprato už kÄ gauna pinigus, nes tuo metu jie negėrė ir buvo blaivÅ«s. V. S. kurčnebylys, todėl V. S. pasakė, kad neapgautų „nebyliuko“. Dabar tie kaimynai iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė, anksčiau tame bute nuolat buvo girtaujama ir triukÅ¡maujama. PasiraÅ¡ant raÅ¡telį, iÅ¡ kambario buvo išėjęs R. B., kuris pasakė „Durniai, kam pasiraÅ¡ote“.          Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis yra jos buvusio sugyventinio pusbrolis ir visada jai padeda.

Gegužės 28 d. ji, V. S. ir V. S. buvo sumuÅ¡ti. Juos sumušė bute naktį, kai jie jau miegojo. Paskambino į duris kaimynai ir juos įleidus į butÄ Ä¯siveržė keturi vyrai. Du iÅ¡ jų pažinojo, kiti buvo nepažįstami. IÅ¡ pradžių ji gavo smÅ«gį nuo A. S., po to nuo I. S. ir nugriuvo. Paskui kaimynai nuėjo į kambarį kur degė Å¡viesa ir sumušė ten buvusį ViktorÄ ir Vasilijų. R. B. kambario durys buvo uždarytos, jis miegojo, todėl jo nesumušė. IÅ¡ vakaro bute Å¡ventė, todėl iÅ¡eidami kaimynai jai spyrė ir pasakė, kad užteks vienÄ kartÄ â€žbaliavoti“.

Tame bute gyveno apie du metus, bÅ«davo, kad iÅ¡gerdavo, bet policijos niekas nekvietė. Atsikėlusi ji nuėjo pas ViktorÄ , kuris gulėjo ant žemės dejavo ir negalėjo atsikelti. Viktorui iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį iÅ¡sivežė į ligoninę. Ryte į butÄ užėjo pažįstamas ir pasakė, kad bare sutiko brolius Suchanovus ir jie paprašė, kad neraÅ¡ytume pareiÅ¡kimo policijai, nes jie atsilygins. Ji pasikvietė A. G., nes norėjo važiuoti į ligoninę aplankyti Viktoro. A. A. klausė kas nutiko, jam apie įvykį papasakojo pakeliui į ligoninę.

Ä® ligoninę važiavo kartu su R. B. ir A. G.. Arminas su Rimu nuėjo į parduotuvę, o ji Viktorui pasakė, kad broliai Suchanovai už sumuÅ¡imÄ atsilygins pinigais. Viktoras paklausė kiek broliai Suchanovai siÅ«lo duoti. I. S. žadėjo kiekvienam atlyginti po 10 000 Lt, viso 30 000 Lt. I. S. pažadėjo pinigus grÄ Å¾inti iki birželio galo, kai grįš iÅ¡ Anglijos. Tačiau ji sakė, kad vis tiek raÅ¡ys policijai pareiÅ¡kimÄ . Po to, I. S. pasakė, kad negali duoti po 10 000 Lt, atiduos po 5000 Lt. Tačiau tų pinigų jie negavo, jiems davė 500 Lt, kaip avansÄ .

Jokių raÅ¡telių už gautus pinigus ji nepasirašė. Dėl tų pinigų juos vis gÄ sdindavo abu broliai. Apie tai pasakė A. G.. Broliai buvo susitikę su A. G. ir su juo kalbėjosi. Buvo sutarta, kad broliai sumokės už sumuÅ¡imÄ po 5000 Lt kiekvienam. Tačiau broliai davė 500 Lt, kaip avansÄ už vaistus, tuos pinigus atnešė namo komendantė R. Å ., brolių Suchnovų mama, S. B. ir A. S.. Jos atsinešė jau paraÅ¡ytÄ raÅ¡telį, ant jo pasirašė V. S. ir V. S., nes jie nemoka skaityti, ji ant raÅ¡telio nesirašė.

Kai jiems atnešė pinigus, abu broliai Sokolovai buvo blaivÅ«s. R. B. pasiraÅ¡ant raÅ¡telį nedalyvavo. Po visų įvykių, vienÄ rytÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir juos iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ apklausti. PareigÅ«nams papasakojo, kaip buvo tartasi dėl žalos atlyginimo dydžio. Pradžioje buvo kalbėta dėl 10 000 Lt, po to dėl 5000 Lt. Policijos komisariate ji iÅ¡buvo nuo ryto iki vakaro, tÄ dienÄ , kai jÄ apklausė ji buvo blaiva. PareigÅ«nams ji sakė, kad dėl žalos atlyginimo A.

G. ėjo tartis jos praÅ¡ymu. Apklausiant kriminalistai jai grasino, visur lydėjo pareigÅ«nai, negalėjo nueiti net pavalgyti. Apklausos protokolÄ spausdino sekretorė. PasiraÅ¡ydama protokolÄ jį perskaitė ir pasirašė, bet ten suraÅ¡yta netiesa, taip sakė, nes jai grasino. GÄ sdino jei taip neraÅ¡ys, pasodins kartu su A. G. už grupinį pinigų prievartavimÄ . Apklausos protokole viskas neteisingai suraÅ¡yta. Pradžioje protokolas teisingai suraÅ¡ytas, o pabaigoje ne. A. G. ji kvietė, nes jai reikėjo pagalbos, jį pažįsta seniai ir skambina jam, kai reikia pagalbos.

Su A. G. pas Suchnovus nėjo, su I. S. susitiko namo kieme, kai ėjo į kiemÄ su Å¡uniuku ir I. S. jÄ pakvietė per langÄ . Ji paskambino A. G. ir, kai jis atvažiavo nuėjo pas Suchanovus. Ji kartu su A. G. nėjo. A. G. tarėsi su I. S. dėl 10 000 Lt. Pasikalbėti su A. G. atėjo abu broliai Suchanovai, kartu atėję kiti jaunuoliai laukė jų už durų. Buvo tartasi dėl žalos atlyginimo pinigais, sutarta konkreti suma, kuriÄ buvo sutarta atiduoti iki birželio pabaigos. Tačiau pinigų taip ir negavo.           Liudytojas V.

S. parodė, kad jį sumušė broliai Suchanovai. I. M. atidarius buto duris įsiveržė į butÄ keturiese, pradžioje sumušė I. M., o po iÅ¡tempę iÅ¡ lovos sumušė ir jį. Tuo metu visi jau miegojo. I. S. trenkė jam į krÅ«tinę, o A. S. spyrė. Jis užsidengė veidÄ ir nieko nematė, nepamena kiek laiko jį mušė, nesuprato ir už kÄ . TÄ vakarÄ , kai juos sumušė jie gėrė, nes buvo gavę pensijÄ . Dažnai vartoti alkoholį jie neturi galimybės, nes neturi pinigų Kaimynai sumušė jį, IngridÄ ir brolį Vasilijų.

R. B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Greitoji jį iÅ¡sivežė į ligoninę ir jam buvo padaryta operacija. Ligoninėje gulėjo tris dienas. Kai R. B. su A. G. atvažiavo į ligoninę jo aplankyti, jis gulėjo reanimacijoje. A. G. su R. B. nuėjo pirkti produktų, o Ingrida jam pasakė, kad broliai Suchanovai jiems žada atlyginti pinigais, todėl nusprendė pareiÅ¡kimo policijai neraÅ¡yti. Dar gulėdamas ligoninėje ėjo į parduotuvę ir sutiko brolių Suchanovų mamÄ - I. S.. Ji klausė, kaip sveikata ir kur skauda. Po kiek laiko pas juos į namus atėjo I.

S., A. S. S. B. ir komendantė R. Š.. Jos paklausė ar gali tartis dėl žalos atlyginimo, bute tuo metu buvo Ingrida ir jis su kurčnebyliu broliu Vasilijumi, visi jie buvo blaivūs. Joms pasakė, kad duotų po 10 000 Lt, tačiau jos sakė, kad tokių pinigų neturi. Susitarė, kad pradžioje sumokės 500 Lt, jiems su broliu davė po 250 Lt ir jie pasirašė raštelį. Virtuvėje jis pasirašė raštelį savo ranka lietuviškai, teksto nerašė, tik pasirašė. Pasirašė ir už brolį kurčnebylį Vasilijų.

LietuviÅ¡kai skaito blogai. Nežino ar pasirašė Ingrida, jai pinigų nedavė, nes jo ir Ingridos pinigai bendri. Jam nepaaiÅ¡kino už kÄ jis pasirašė, patikėjo atėjusių moterų žodžiais. Viskam vadovavo komendantė R. Å .. Moterys pasakė, kad atsiskaitys vėliau po 10 000 Lt, nes joms buvo svarbu, kad jie neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai. Vyresnysis brolis A. S. pasakė, kad atsiskaitys, kai grįš iÅ¡ Anglijos. Kai jie virtuvėje tarėsi dėl pinigų, R. B. buvo kambaryje ir nieko nematė.

Moterims išėjus jis pasakė, kad mes ne taip padarėme, nes byla yra prokuratÅ«roje, reikėjo nueiti į prokuratÅ«rÄ ir pasakyti, kad tarpusavyje susitarė. A. G. taip pat sakė, kad negerai padarėme, kad pasirašėme, nes buvome sutarę dėl 10 000 Lt. Su broliais Suchanovais susitikdavo prie namo, jie žadėjo per du mėnesius atsiskaityti, tačiau pinigų jiems nedavė ir vis grasindavo. Po to supratę, kad broliai neatsiskaitys, paprašė pagalbos A. G.. A. G. pasakė broliams, kad sumokėtų kiekvienam po 5000 litų. Atėję su A.

G. į parduotuvę, sutiko brolių Suchanovų mamÄ ir jai pasakė, kad broliai turi atsiskaityti už sumuÅ¡imÄ ir sumokėti po 5000 litų. Viskas ir parsidėjo, kai parašė pareikimÄ dėl sumuÅ¡imo, nes broliai Suchanovai nesutiko atlyginti žalos. PareigÅ«nai vienÄ rytÄ iÅ¡vežė IngridÄ ir RimÄ apklausai, po to iÅ¡vežė ir jį. Juos apklausinėjo iki 16 val., kol sulaikė A. G.. Komisariate juos apklausė, surašė protokolÄ , o vertėja protokolÄ jam iÅ¡vertė. Apklausė kaip liudytojus.

PareigÅ«nai darė spaudimÄ , sakė kad jei neprisipažins, bus grupinis pinigų prievartavimas. Komisariate pralaikė nuo ryto iki vakaro, visi buvo blaivÅ«s, po apklausos nuėjo namo. Kur yra A. G. nekilnojamojo turto agentÅ«ra jis nežino. R. B. kartu su jais namo negrįžo, bet ir į agentÅ«rÄ pas A. G. nėjo.           Liudytojas R. B. parodė, kad A. G. jo pusbrolis. Jo paprašė padėti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. A. G. buvo atvažiavęs vakare pas juos į svečius ir jie gėrė, negėrė tik nebyliukas, jis kitame kambaryje gyvena ir niekur nesikiÅ¡a.

A. G. iÅ¡važiavus jie visi nuėjo miegoti. Jis jau miegojo, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , jį pažadinusi I. M. pasakė, kad V. S. ir V. S. sumuÅ¡ti. Viktoras sakė, kad jį sumušė kaimynas I. S.. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir V. S. iÅ¡vežė į ligoninę, jam padarė operacijÄ . Ryte atėjo pažįstamas R. S. ir pasakė, kad vakare buvo sutikęs brolius Suchanovus ir jie prašė, kad neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo. Po to jis paskambino A. G. ir jis nuvežė juos į ligoninę aplankyti V.

S.. I. M. ligoninėje pasiliko su V. S. pasiklabėti apie įvykį, o jis su A. G. nuėjo į parduotuvę. Kai I. S. atnešė Sokolovams už sumuÅ¡imÄ pinigus, jo virtuvėje nebuvo. Tuo metu buvo I. M. ir namo komendantė R. Å .. Jis buvo „pachmielingas“ ir negirdėjo koks virtuvėje vyko pokalbis tarp V. S. ir I. M., tačiau girdėjo, kad I. S. atnešė 500 Lt avansÄ ir sakė, kad kitus pinigus atiduos vėliau. Viktoras pasirašė kažkokį raÅ¡telį, ar pasirašė nebyliukas Vasilijus, jis nežino.

Matė, kad ant vieno raÅ¡telio pasirašė ir I. M.. Ji sakė, kad ant kito pasiraÅ¡ys, kai gaus visÄ sumÄ . Jis dar pasakęs, kam, durniai, pasiraÅ¡inėjat. Tiksliai dabar negali pasakyti, kokia tai buvo suma, nes į pokalbį jis nesikiÅ¡o, rodos 10 000 Lt. IÅ¡ pradžių manė, kad kaimynė atnešė visÄ sumÄ , tačiau vėliau nežinojo, kad davė tik avansÄ , nes matė ant raÅ¡telio paraÅ¡ytÄ 500 Lt sumÄ . I. M. ir V. S. jam minėjo, kokiÄ sumÄ susitarė su broliais Suchanovais.           Liudytoja N. T. parodė, kad ji policijos pareigÅ«nė ir tarnybiniame automobilyje apklausė brolius ViktorÄ ir V.

S., I. M. ir R. B.. Ji dirba viename kabinete su tyrėju D. M.. Apklausiant Å¡iuos asmenis prievarta jiems nebuvo taikoma. Teisme įtariamieji mėgsta keisti parodymus, sakydami, kad jiems tyrėjai darė spaudimÄ . Kaip liudytojai asmenys gali bÅ«ti uždaromi į areÅ¡tinę, tačiau sulaikomi tik įtariamieji. Klausimų dėl jų neblaivumo nebuvo. Jei matome, kad asmenys neblaivÅ«s jų neapklausiame. Minėtų asmenų anksčiau ji nepažinojo ir nepamena, kaip asmenys buvo iÅ¡kviesti į apklausÄ .

E. G. anksčiau nepažinojo. Po apklausos liudytojai iÅ¡leidžiami namo, jei kiti veiksmai su liudytojais neatliekami. Nepamena ar visi asmenys buvo paimti iÅ¡ buto. Jei Å¡aukimas į apklausÄ Â iÅ¡siunčiamas paÅ¡tu, jis nėra registruojamas. Dalį apklausų atliko ji ir vėliau išėjo atostogų.            Liudytojas D. M. parodė, kad dirba viename kabinete su pareigÅ«ne N. T.. Apklausiant vienÄ asmenį dalyvavo pradinėje apklausos stadijoje. Apklausiant nebuvo jokio spaudimo ar neteisėtų veiksmų.

Po to, jis išėjo atostogų ir nežino kÄ kolegos apklausinėjo. Jis apklausė pareiÅ¡kėjÄ ir vienÄ iÅ¡ jos sÅ«nų. Liepos mėnesį jis išėjo atostogų ir dabar neatsimena ar buvo kabinete, kai kolegė apklausė kitus asmenis. Asmenis į apklausÄ galima kviesti Å¡aukimu, telefonu, praneÅ¡ti į darbovietę, jei reikia važiuoti į namus. Negali pasakyti ar yra tokia praktika atvykti bÅ«ti pas tyrėjÄ 7 val. ryto.          Liudytojas A. B. parodė, kad apklausė V.

S. ir kurčnebylį V. S.. V. S. pakvietė vertėjÄ iÅ¡ gestų kalbos, tačiau vertėja pasakė, kad jis gestų kalbos nemoka. Užrašė tuos parodymus, kuriuos pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti. Parodymus kurčnebylis pats pasirašė, tai kÄ vertėja jam pasakė tÄ jis užrašė. Daugiau kurčnebylio V. S. neklausinėjo, nes nebuvo prasmės. Vėliau jis kartojo tai kÄ jau buvo pasakęs. Apklausė du brolius Suchanovus. Nukentėjusiųjų apklausoje nedalyvavo. Liudytojus pas tyrėjÄ vežė operatyviniai darbuotojai tarnybiniu automobiliu.

Automobilyje apklausa nebuvo atliekama. Å iaip neturi reikÅ¡mės kas tuos asmenis atvežė pa tyrėjÄ . Tačiau galima nustatyti kas asmenis pristatė pas tyrėjÄ , t.y. kas tÄ dienÄ dirbo. Ikiteisminį tyrimÄ pradėjo D. M. ir tyrėja N. T., po to jie išėjo atostogų, todėl kitus asmenis apklausė jis. Jis tyrė visÄ bylÄ , nes vienas asmuo buvo suimtas ir stengėsi kuo greičiau užbaigti tyrimÄ .                          Pažinojo.         Liudytoja L.

V. parodė, kad dalyvavo vienoje apklausoje, kurioje buvo apklausiamas kurčnebylis. Jis nemokėjo gestų kalbos, nemokėjo nei lietuvių, nei rusų kalbos, todėl su juo buvo labai sunku susikalbėti. Kadangi kurčnebylys nemokėjo gestų kalbos, todėl bandė su juo susiklabėti kaip išėjo. Asmuo nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas. Jis nurodė, kad jam skauda. Po to kalbėjo apie prarastÄ pasÄ .         Liudytojas J. L. parodė, kad jis dirbo nekilnojamojo turto agentÅ«roje. Jai vadovavo A.

G.. Toje įmonėje dirbo nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, šiuo metu nebedirba.        Liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta I. S., I. M. ir V. S.. Pamena, kad gegužės mėnesį, vėlai vakare ėjo į parduotuvę pirkti cigarečių ir sutiko I. S.. Jis pasakė, kad tarp jo ir kaimynų įvyko incidentas. I. S. jam sakė, kad muštynės įvyko dėl nuolatinio triukšmo kaimynų bute. Sakė, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji. Jam I. S. minėjo, jei kaimynai turi kokių pretenzijų, tai jis atsilygins.

I. S. jis pažįsta, nes gyvena tame pačiame rajone, todėl jis paprašė, kad jis perduotų nukentėjusiesiems, jog atsilygins už padarytÄ Â Å¾alÄ . RytÄ nuėjo pas IngridÄ ir jai pasakė, kad Igoris žadėjo atsilyginti. I. M. pasakojo, kad juos su sugyventiniu V. S. sumušė I. S. ir jo brolis Andrejus. Ä® butÄ buvo atėję jie ir dar tys nepažįstami žmonės. Jis matė sumuÅ¡tÄ Ingridos akį, be to ji sakė, kad V. S. iÅ¡vežė į ligoninę. RytÄ nuėjo pas IngridÄ ir jai pasakė, kad Igoris žadėjo atsilyginti, tačiau jis nežinojo kiek jai siÅ«lė sumokėti, jam nesakė, kad duos 10 000 litų.

       Liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta I. S., V. S. ir I. M.. Gegužės mėnesį prie parduotuvės sutiko I. S., jį pažįsta, nes gyvena viename rajone. Jis pasakė, kad prisidirbo - sumušė kaimynus ir paprašė jiems perduoti, kad neliks skoloje, jiems atsilygins. Nežino, kodėl Igoris prašė pagalbos, tikriausiai dėl to, kad su nukentėjusiaisiais jis bendrauja. Kai nuėjo pas I. M. apie tai pasakyti, namuose nieko nebuvo, tačiau palaukus, po valandos grįžo A.

G., I. M. ir V. S.. I. S. jis perdavė, kad gali ateiti į manus pas I. M. pasiklabėti, nes jie visi parėjo namo. Pasakė, kad nebijotų ir ateitų, nes A. G. nėra pareigÅ«nas. R. B. jam buvo sakęs, kad ateis A. G. pasiklabėti su I. S., tačiau kokiu reikalu, nesakė. Nebuvo kalbų apie pinigus, jis nieko nežino apie žalos atlyginimÄ ir jam už tarpininkavimÄ niekas pinigų nedavė.          IÅ¡ 2011-06-28 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. G. bute Baltijos pr. 83-59, Klaipėda, buvo rastas ir paimtas raÅ¡telis dėl žalos atlyginimo Sokolovams (2t., b.l. 104-105).

Iš 2011-07-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. pateikė raštelį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams (1t., b.l. 15-16 ). Iš 2011-07-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu pas A. G. paimtas ir I. S. pateiktas rašteliai dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 18-23). Iš 2011-06-30 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolo matyti, kad 2011-06-30 nuo 16.30 iki 17.00 val., Klaipėdoje, Jūros g. l, Klaipėdos AVPK tarnybinėse patalpose, pokalbio su IT pareigūnu metu A.

G. papasakojo apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, motyvus ir kt.( 1t., b.l. 91-95).Kaltinamojo veika, įvykdžius nusikaltimÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta.         Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtai turtinę naudÄ kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtÄ neturi jokio pagrindo. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011).

          Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumÄ , pavyzdžiui nesikreipdamas į teismÄ jėga atima iÅ¡ skolininko turtÄ Â arba verčia jį įvykdyti prievolę panaudodamas prievartÄ . Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrÄ ar tariamÄ prievolę.

Fizinė prievarta, tai neteisėtas tyčinis, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas poveikis, tuo tarpu psichinę prievartÄ gali sudaryti įvairaus turinio ir intensyvumo grasinimai. BÅ«tinas savavaldžiavimo požymis - didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotÄ savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavaliÅ¡kas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Pabrėžtina, kad pagal teismų praktikÄ , savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę ar psichinę prievartÄ , pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio. Lietuvos A. T. savo nutartyse yra pasisakęs, kad savavaldžiavimo požymiai – didėlė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams ir psichologinio ar fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusį asmenį – yra alternatyvÅ«s, t. y. tam, kad bÅ«tų galima spręsti, ar nusikalstama veika atitinka nusikalstamai veikai, nurodytai BK 294 straipsnyje, pakanka vieno iÅ¡ nurodytų požymių buvimo.

Savavaldžiavimas, padarytas naudojant psichinę ar fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ar jo artimÄ asmenį, vertintinas kaip darantis didelę žalÄ asmens teisėms ir teisėtiems interesams. VeikÄ kvalifikuojant kaip savavaldžiavimÄ , nebÅ«tina nurodyti asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarytos didelės žalos, kai prieÅ¡ asmenį siekiant įgyvendinti savo ar kito asmens tariamÄ teisę, panaudojama fizinė ar psichinė prievarta. Nurodymas, kad psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas padarė didelę žalÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams, bÅ«tų perteklinis ir nebereikalingas ( LAT, byla Nr. 2K-464/2007).        Turto prievartavimo atveju kaltininkas neteisėtai reikalauja perduoti jam turtÄ ar turtinę teisę, nesant teisiniam pagrindui, teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai apibrėžti CK 1.136 straipsnyje, panaudojant psichinę prievartÄ , tai turtinio pobÅ«džio nusikaltimas.

Savavaldžiavimo atveju kaltininkas savavaliÅ¡kai vykdo tiek jam, tiek kitam asmeniui priklausančiÄ tikrÄ ar tariamÄ teisę, panaudojant tiek fizinę, tiek psichinę prievartÄ , Å¡is nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai. Tai esminiai skirtumai tarp turto prievartavimo ir savavaldžiavimo.         Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, jog broliai Igoris ir A. S., neapsikentę kaimynų Viktoro ir V. S. bei I. M. nuolatinio girtavimo ir bute keliamo triukÅ¡mo, juos sumušė, įsiveržę į kaimynų butÄ .

Vėliau I. S. per pažįstamÄ Â R. S. nukentėjusiesiems perdavė, kad su jais dėl sumuÅ¡imo atsiskaitys, kad jie neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai. Liudytoja I. M. dėl jos ir brolių Sokolovų sumuÅ¡imo pasiskundė savo pažįstamam A. G. bei paprašė jo tarpininkauti reikalaujant iÅ¡ kaimynų atlyginti žalÄ . I. M. ir R. B. kartu su A. G. grįždami iÅ¡ ligoninės, aplankę sumuÅ¡tÄ ir po operacijos gydomÄ V. S., prie parduotuvės „Rimi“ sutiko stovintį I. S.. Kaltinamasis A.

G. jam pasiÅ«lė ateiti su juo pasiklabėti dėl brolių Viktoro ir V. S. bei I. M. sumuÅ¡imo. I. S. kartu su broliu Andrejumi bei draugu V. S. atėjo į butÄ pas nukentėjusiuosius pasiklabėti su A. G.. Kaip teigė broliai I. ir A. S., pokalbis su A. G. vyko virtuvėje ir A. G., prisistatęs asmeniu daug kartų teistu, teigdamas, kad ant jo kabo daug neiÅ¡aiÅ¡kintų žmogžudysčių, kad jis yra nuskalstamo pasaulio atstovo Gaidjurgio deÅ¡inioji ranka bei pasiÅ«lęs apie jį pasiskaityti internete, taip juos baugindamas, nurodė nukentėjusiesiems sumokėti po 10 000 Lt kiekvienam, teigdamas jei už nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ sveikatai nesumokės 30 000 Lt, jiems sulaužys kojas arba „pasodins“.

Broliai I. ir A. S. pažadėjo pagalvoti dėl 20 000 Lt ir vėliau paskambinti. A. S. patikrinęs informacijÄ apie A. G. internete ir sužinoję apie jo kriminalinę praeitį, paskambino pažįstamam kriminalinio pasaulio atstovui Zigmui ir davęs jam už tarpininkavimÄ 1000 litų, paprašė kad jis suderėtų su A. G. dėl mažesnės sumos žalai atlyginti. A. G. neneigė, jog vyko derybos su asmeniu prisistačiusiu jam Dariaus vardu, kuris teigė, jog broliai Suchanovai nukentėjusiesiems broliams Sokolovams sumokės po 2500 litų, viso sumokės 5000 litų.

Brolių I. ir A. S. teigimu A. G. jiems pranešė, kad buvo susitarta dėl 5000 litų. Aplinkybę, jog buvo suderėta mažesnė, t.y. 5000 litų suma žalai atlyginti, teismo posėdžio metu patvirtino, I. M. ir V. S. bei I. ir A. S. sesuo A. S.. Tačiau apie tokiÄ sumÄ , reikalaujamÄ sumokėti kaimynams Sokolovams, sužinojusi Suchanovų mama I. S., pasakė, kad tokių pinigų jie neturi ir nemokės. Tačiau pripažino, kad kaimynams reikia atlyginti už padarytÄ Å¾alÄ sveikatai, nes juos sumušė jos sÅ«nÅ«s Igoris ir Andrejus. Todėl ji, kartu su dukra A.

S., S. B., R. Å ., atėjusi pas nukentėjusiuosius į butÄ , jiems sumokėjo 500 litų, po 250 litų V. S. ir V. S., kurie pasirašė raÅ¡telį, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi ( 1t., b.l. 17). V. S. yra kurčnebylys, todėl už jį pasirašė brolis V. S.. PasiraÅ¡ant raÅ¡telį dalyvavo ir I. M., tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ( 1t., b.l.

17) ji nepasirašė ant raÅ¡telio, kurį teismui pateikė Ä®. S., nes buvo sutarta atlyginti 5000 Lt ir ji suprato, kad 500 litų yra avansas. Tačiau I. M. paraÅ¡as yra ant raÅ¡telio, kuris kratos metu buvo paimtas iÅ¡ A. G. buto (2t., b.l. 106). Akivaizdu, jog I. M. sako tiesÄ dėl to, jog sutarta atlyginti suma buvo ne 500 litų. Liudytojas R. B., taip pat tuo metu buvęs bute, kai I. S. atėjo su liudytojomis ir atnešė 500 Lt žalos atlyginimo broliams Viktorui ir V. S. pasakė, jog be reikalo jie pasiraÅ¡o raÅ¡telį, kad pretenzijų neturi, nes buvo sutarta jiems sumokėti po 10 000 litų.

A. G. sužinojęs, jog nukentėjusieji broliai Sokolovai pasirašė raÅ¡telį, jog pretenzijų neturi ir žala jiems atlyginta, nuėjęs pas I. S., jai grasinančiu tonu priminė, jog jie turi sumokėti 5000 litų. FaktÄ , jog V. S. ir V. S. buvo sumokėta po 250 litų, patvirtina ant žalos atlyginimo raÅ¡telio esantys S. B. ir R. Å . paraÅ¡ai bei pačių brolių Sokolovų paraÅ¡ai. Tačiau vertinant bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, jog broliai Suchanovai neneigia sumušę kaimynus brolius Sokolovus ir I.

M. dėl nuolat jų bute keliamo triukÅ¡mo girtaujant ir žadėję jiems atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kad jie neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai dėl sumuÅ¡imo. Dėl žalos atlyginimo dydžio jie vedė derybas su A. G. per tarpininkÄ , kuriam sumokėjo 1000 litų. Pripažįsta, kad buvo sutarta galutinė suma 5000 litų abiems broliams Sokolovams. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad I. M. ir V. S. prašė A. G. iÅ¡reikalauti iÅ¡ brolių Suchanovų atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ bei tarpininkauti tariantis dėl žalos atlyginimo dydžio.

Tai, kad tarpininkaujant A. G. vyko derybos dėl žalos atlyginimo dydžio, patvirtino liudytojas V. S. ir broliai Igoris ir A. S. bei liudytojai R. B. ir A. S.. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino, jog I. S. sakė atlyginsiÄ s žalÄ Sokolovams, tik neminėjo sumos. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas R. G., teigdamas, jog I. S. sakė, kad atlygins žalÄ Sokolovams ir Ingridai. Tačiau derybas dėl teisės į žalos atlyginimÄ A. G. su broliais Suchanovais vykdė neteisėtais bÅ«dais, naudojant psichologinį smurtÄ , t.y. grasinant sulaužyti kojas, „pasodinti“ bei giriantis kriminaline praeitimi. Šios aplinkybės įrodo, jog A.

G. neteisėtais bÅ«dais, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ ar tariamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sÄ monėje egzistuojanti teisė. Pripažįstamos bet neįgyvendintos teisės vykdymas yra tuomet, kai kaltininko teisei adekvačiÄ prievolę turintis asmuo neneigia prievolės egzistavimo fakto, tačiau atsisako ar delsia jÄ vykdyti.

Vertinant visÄ bylos medžiagÄ kompleksiÅ¡kai, teismas daro prielaidÄ , jog broliai Sokolovai turėjo teisę į žalos atlyginimÄ , nes jie buvo sumuÅ¡ti brolių Suchanovų, šį faktÄ patvirtina VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. A-730356 ir Nr. A-730251. Ligos istorijų duomenimis nustatyta, jog V. S. ligoninėje gydėsi nuo 2011-05-28 iki 2011-05-31 dėl galvos sumuÅ¡imo. V. S. ligoninėje gydėsi nuo 2011-05-28 iki 2011-05-31 dėl buitinės traumos namuose, jam nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kairiojo plaučio plyÅ¡imas, poodinė emfizema kairėje bei nustatytas girtumas (1t., b.l. 71,72).

Å io fakto neginčija broliai Igoris ir A. S., suprasdami savo veiksmų neteisėtumÄ , pažadėjo su nukentėjusiaisiais atsiskaityti, t.y. atsilyginti už padarytÄ Å¾alÄ jų sveikatai. Todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog nebuvo pagrindo reikalauti atlyginti žalÄ , padarytÄ asmenų sveikatai neteisėtais smurtiniais veiksmais. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos priteisimas yra viena iÅ¡ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, jei ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, tai priteisima visais atvejais.

Todėl reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytos žalos sveikatai yra asmens teisė, tačiau ji visais atvejais turi bÅ«ti ginama teisėtais bÅ«dais, įstatymo nustatyta tvarka. Turto prievartavimo atveju asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę. Å iuo atveju kaltininkas akivaizdžiai savavaldžiavo, t.y. reikalavo ne perduoti turtÄ , o neteisėtais bÅ«dais naudodamas psichinę prievartÄ realizavo kito asmens ginčijamÄ teisę (atlyginti padarytÄ Å¾alÄ sveikatai) neteisėtais bÅ«dais.

Pažymėtina, jog ginčijamos teisės vykdymas pasireiÅ¡kia tuomet, kai kaltininko nuomone, adekvačiÄ jo teisei prievolę turinis asmuo Å¡ios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta jÄ iÅ¡ dalies. Broliai I. ir A. S. pripažino padarę žalÄ Viktoro ir V. S. sveikatai. Kaip nustatyta Å¡iuo nuosprendžiu, žalÄ 500 Lt atlygino jų mama – I. S., nė nežinodama, kad jų sÅ«nÅ«s vedė derybas su A. G. dėl daug didesnės pinigų su mos. Be jokios abejonės, kaltinamasis, reikalaudamas iÅ¡ I.

Ir A. S. atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tai darė nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos – nebandant pavesti tariamas savo teises iÅ¡ karto apginti policijai. Nukentėjusiesiems buvo grasinta iÅ¡sukinėti kojas ir rankas, užkasti, pasodinti į kalėjimÄ , jei jie nemokės pinigų. Tai pripažįstama psichologiniu smurtu. Taigi tokie kaltinamojo A. G. veiksmai yra bÅ«dingi ne turto prievartavimui, o savavaldžiavimui, kuris susijęs su psichinės prievartos panaudojimu, todėl kaltinamojo veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 181 str. 1 d.

į BK 294 str. 2 d.                                        Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.           Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, A. G. padarė vienÄ tyčinį, apysunkį nusikaltimÄ , nusikaltimas yra baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, ne kartÄ teistas už sunkius nusikaltimus, bausmę yra atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs. “Sodros“ duomenimis nuo 2000-02-11 įsteigė nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , tačiau darbinė veikla truko neilgai, nes vėl nusikalto, vėliau, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, darbinę veiklÄ tęsė, tai įrodo teismui pateiktos su klientais sudarytos sutartys, sutartys apie naujų darbuotojų įdarbinimÄ .

A. G. iniciatyva tęsti savo verslÄ rodo asmens norÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Jis, nors ir yra iÅ¡siskyręs su žmona, tačiau prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Å ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant sankcijoje numatytÄ maksimalaus dydžio areÅ¡to bausmę.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų.

Jeigu ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusysis A. S. teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių žalos jam padarymo faktÄ . Jis teigia, kad iÅ¡sigandęs A. G. grasinimų, buvo priverstas iÅ¡vykti dirbti į užsienį. Tačiau Å¡is jo teiginys paneigtas paties duotais parodymais. Vietoj to, kad iÅ¡girdęs A. G. grasinimus, jis kreiptųsi į policijos pareigÅ«nus, kaip tai numato įstatymas, jis pats neteisėtais bÅ«dais bandė iÅ¡spręsti problemÄ â€“ kreipėsi pagalbos į, anot jo paties žodžių - Graužinio laikų banditÄ , sumokėjo jam 1000 Lt, kad Å¡is susitartų su Graužiniu dėl žalos dydžio sumažinimo.

Å ios aplinkybės rodo, kad A. S. dėl A. G. veiksmų neturtinės žalos nepatyrė, o iÅ¡vykimas dirbti į užsienį negali bÅ«ti traktuojamas kaip iÅ¡vykimas dėl grasinimų, tuo labiau, kad A. G. su juo buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ , pats A. S. teigė, jog pagalvojo, kad A. G. juokauja, po Å¡io susitikimo, jokių grasinimų iÅ¡ A. G. nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms A. S. pareikÅ¡tas 5000 Lt civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.                         Nukentėjusiosios I.

S. praÅ¡ymas priteisti turėtas 1000 Lt iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tenkintinas pilnai, Å¡ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. G.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, n u s p r e n d ė: A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-06-28 iki 2011-09-30 ir laikyti, kad A.

G. bausmę yra atlikęs.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomÄ sias priemones – namų areÅ¡tÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-07-04 prokuroro nutarimÄ dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. G. 345 Lt ir 10 eurų, kurie 2011-07-05 nutarimu perduoti į Klaipėdos AVPK depozitinę sÄ skaitÄ ir pinigus panaudoti civilinio ieÅ¡kinio dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo I. S. patenkinimui.Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2011-06-28 kratos metu pas A.

G. Baltijos pr. 83-59, Klaipėda rastÄ ir paimtÄ raÅ¡telį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams, kuris apžiÅ«rėtas ir saugomas bylos medžiagoje bei 2011-07-22 kratos metu pas A. G. Baltijos pr. 83-59, Klaipėda, rastÄ ir paimtÄ raÅ¡telį dėl 500 Lt žalos atlyginimo Sokolovams, kuris apžiÅ«rėtas, saugomas bylos medžiagoje, palikti saugoti byloje. CD diskÄ Nr. CD-R Nr. 30-23-1032 po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nukentėjusiojo A.

S. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. G. 1000 Lt proceso iÅ¡laidų už advokato paslaugas, nukentėjusiosios I. S. naudai. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teisėja                                                                                                                 Violeta BalčiÅ«nienė