fa536e3d-e381-4df8-868f-d82ca668fcfc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1146-789/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03571-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 24 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. (E. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , teisme gautÄ 2020 m. lapkričio 20 d., kuriame praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), priteisti atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d.

LukiÅ¡kių TI-K atliko jam paskirtÄ bausmę – 6 mėnesius kamerų tipo patalpoje. Teigia, kad dienÄ iÅ¡ jo buvo paimama patalynė, tokiais veiksmais atsakovės atstovas pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jo teises. Dėl to pareiÅ¡kėjui kilo neigiamų padarinių, nebuvo užtikrintos tinkamos įkalinimo sÄ lygos. PaaiÅ¡kina, kad nebuvo užtikrinta sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas nurodo bijantis, kad už galimai padarytus pažeidimus gali bÅ«ti pasodintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas orumas.

Tvirtina, kad buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (atėmus baldus ir sanitarinio mazgo plotÄ ) nebuvo pakankamas. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne aukÅ¡tesnė kaip 1,35 m aukščio sienele. Atkreipia dėmesį, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat kameros durų įėjimo. Atlikdamas gamtinius reikalus, jis ne vienÄ kartÄ buvo užkluptas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų. Dėl tokių sÄ lygų teigia patyręs pažeminimÄ , diskomfortÄ , nepatogumų, nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. sausio 15 d. gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2019 m. balandžio 1 d. į LukiÅ¡kių TI-K jo artimieji atsiuntė siuntinį, LukiÅ¡kių TI-K administracija jį iÅ¡siuntė atgal ir raÅ¡tu pažymėjo, kad tokio asmens LukiÅ¡kių TI-K nėra. Dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , kad taip buvo užkirstas kelias palaikyti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Mano, kad tokiais veiksmais klaidingai informuojami nuteistųjų giminaičiai dėl jų buvimo vietos. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI- K atsiprašė dėl įvykusios žmogiÅ¡kos klaidos. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gegužės 5 d. buvo konvojuojamas į teismo posėdį. Ä® laikino sulaikymo atvykimo (iÅ¡vykimo) vietÄ buvo atvestas 7.20 val. ir ten laikytas iki 10.16 val., tačiau teismo posėdis buvo paskirtas 13.30 val. Tai pareiÅ¡kėjui sukėlė labai didelių nepatogumų, nes laikino sulaikymo kamera yra apie 1,5 kv. m, neÅ¡vari, netvarkinga, juntamas Å¡lapimo kvapas, suolas buvo neÅ¡varus, todėl turėjo visÄ laikÄ stovėti.

Dėl iÅ¡balintų sienų negalėjo nė atsiremti. Konvojavimo metu su pareiÅ¡kėju buvo ir kitas nuteistasis. Tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodė, jog įvyko nesusipratimas ir dėl to atsipraÅ¡o, bet nesutiko su nurodytu laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje. Teigia, kad prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos tos dienos, kada buvo konvojuojamas, vaizdo kameros įraÅ¡o, tačiau jam buvo atsakyta, kad vaizdo kamerų įraÅ¡ai yra saugomi, o valstybės tarnautojai niekada nemeluoja.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. sausio 21 d. gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Juose nurodyta, kad atsakovės atstovo pateikta informacija atsiliepime yra galimai klaidinanti. Atkreipia dėmesį, kad jam atliekant skirtÄ nuobaudÄ kamerų tipo patalpose buvo atimamas minkÅ¡tas inventorius. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ patyrė fizines ir emocines kančias. Teigia, kad į kameros plotÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuoti baldai, kurie mažina asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Nurodo, kad kameros Nr. 123 bendras plotas siekė 7,42 kv. m, bet, atėmus baldų užimamÄ plotÄ , vienam asmeniui teko 1,83 kv. m. Kameros Nr. 336 bendras plotas siekė 7,63 kv. m, tačiau, atėmus baldų ir sanitarinio mazgo plotÄ , vienam asmeniui teko 2,60 kv. m. Kameros Nr. 112A bendras plotas siekė 6,34 kv. m, tačiau, atėmus joje esančio inventoriaus plotÄ , vienam asmeniui teko 2,59 kv. m. Kameros Nr. 280 bendras plotas siekė 7,82 kv. m, tačiau, atėmus baldų užimamÄ plotÄ , vienam asmeniui teko 2,70 kv. m.

Teigia, kad tai nėra tikslÅ«s duomenys, kadangi kiekvienoje kameroje buvo prie grindų prisukta metalinė spintelė. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas nesuteikiant pakankamai gyvenamojo ploto. Teigia, kad jam skirtÄ nuobaudÄ atliko pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimÄ , tačiau Å¡iuo metu tokia nuobauda yra panaikinta. Pabrėžia, kad atsakovės atstovas nepateikė kamerų tipo gyvenamųjų patalpų nuotraukų, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas. Nurodo, kad praustuvės ir sanitarinio mazgo vamzdžiai buvo surÅ«diję.

Užuolaida, kuri dengė sanitarinį mazgÄ , buvo per maža. LukiÅ¡kių TI-K administracijos prašė dar vienos užuolaidos sanitariniam mazgui, tačiau buvo atsisakyta jÄ iÅ¡duoti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., tenkantis plotas kamerose atitiko įstatymuose nustatytus reikalavimus.

Nurodo, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalavo iÅ¡ jų tÄ tvarkÄ palaikyti. Kameroms valyti buvo iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, sutartis kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokojo valstybės turtÄ , todėl tekdavo daryti pakartotinį kamerų remontÄ . Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, jose buvo reikalingi baldai, inventorius, kurį pagal poreikį gamino ir remontavo nuteistieji, palikti Å«kio darbams. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustatė reikalavimo iÅ¡ kameros ploto eliminuoti baldais užstatytÄ plotÄ .

Sanitariniame mazge buvo įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose buvo pakabintos užuolaidos. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418–426) sanitarinio mazgo patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėdavo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, kad bÅ«tų užtikrinta nuolatinė asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendraudavo griežtai, stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Tai reiškia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę galėjo turėti tik miegui skirtu laiku.

Vilniaus PN kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji patalynę laikė specialiai tam įrengtose spintose. Čiužinį ir patalynę jie gaudavo miegui skirtam laikui. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklÄ , nenustatyti reikalavimai patalynės surinkimo ir iÅ¡davimo eigai, atsakovės atstovo pareigÅ«nai, pasibaigus miegui skirtam laikui, paimdami iÅ¡ nuteistųjų patalynę nuo 6 val., vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nebuvo nepažeidžiamos.

Pažymi, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, juos patenkindavo. Tvirtina, kad Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlikdavo gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skundus. Nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo atlikti ne visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrino kamerÄ Nr. 123, dėl kurios buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. vasario 4 d. gauti atsakovės atstovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, jose laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės – po du.

Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus teisės aktuose), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų vidaus taisyklėse nurodytų daiktų. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ skaityti leidinius ir įvairiÄ literatÅ«rÄ .

Teigia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, taip pat ir pareiÅ¡kėjas, patalynę galėjo turėti tik miegui skirtu laiku. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri pareiÅ¡kėjui kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., atlyginimo. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius dienos metu nuo 6.00 val. iki 22.30 val. buvo paimamas.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 10 d.), 3 punkte nustatyta, kad, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, asmeniui išduodama viena pagalvė, kurios naudojimo laikas yra dveji metai, čiužinio naudojimo laikas yra ketveri metai, antklodė, kurios naudojimo laikas yra treji metai. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), 42 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims. Lietuvos higienos normos 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais argumentais dėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto miegui skirto inventoriaus.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl to, kad iÅ¡ jo dienos metu buvo paimama patalynė. Pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ , patalynė dienos metu visada yra paimama iÅ¡ nuteistųjų. Taigi, iÅ¡ nurodytų duomenų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tojo inventoriaus paėmimas dienotvarkėje nustatytam laikui atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 7 d.) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pagal ginčo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. jam teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas, t. y. 3,6 kv. m.

Iš pateiktų duomenų apie kamerų plotus bei jose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,65 kv. m iki 7,82 kv. m kameros ploto. Taigi, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kameros plotas buvo mažesnis dėl jame esančio inventoriaus, įrengto sanitarinio mazgo, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.), 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiÅ¡kėjo nurodomų baldų kameroje įrengimÄ nustato teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad į nustatytas minimalių vienam asmeniui turinčių tekti gyvenamųjų patalpų plotÄ normas įskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių ar sanitarinio mazgo plotas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirtas minimalus gyvenamas plotas, kuris atitiko minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su tuo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Jis teigia, kad tuo metu, kai atlikdavo gamtinius reikalus, buvo stebimas pareigÅ«nų (įskaitant ir moteriÅ¡kos lyties), todėl buvo pažeistas jo privatumas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktÄ )), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 punktÄ ). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, yra konstatavęs, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonių iÅ¡gyvenimų (pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ paaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taip pat pridėjo nuotraukas, kuriose pavaizduotos tipinės gyvenamosios kameros (vienoje yra užkabintos užuolaidos, o kitoje – atskira kabina su durimis). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios kameros nuotraukose yra vaizduojamos, ar tai yra tos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Pagal minėtÄ teismų praktikÄ , sanitarinio mazgo atskyrimas tik užuolaida ar (ir) 1,5 m aukščio sienele nėra pakankamas užtikrinti asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, o duomenų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų įrengta sanitarinio mazgo kabina, atsakovės atstovas nepateikė.

Taigi atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tinkamÄ sanitarinių mazgų atitvėrimÄ nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visÄ nurodytÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., iÅ¡ viso 124 paras (5 paras buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 118 parų, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas Å¡iomis paromis nebuvo didelis.

PareiÅ¡kėjas teismui pateiktuose papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neperdavė jam atsiųsto siuntinio iÅ¡ artimųjų, trukdo palaikyti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Taip pat nurodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. buvo konvojuojamas netinkamomis sÄ lygomis. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame 2020 m. lapkričio 16 d. skunde prašė priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildino iÅ¡ to, kad, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, iÅ¡ jo buvo paimta patalynė, neužtikrintas reikiamas plotas vienam asmeniui, pažeistas privatumas.

Taigi teismas Å¡ioje byloje nagrinėja bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ ir teisme priimtÄ patikslintÄ skundÄ . PareiÅ¡kėjo papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės, nesusijusios su patikslintu skundu, nėra vertinamos. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinama, kad dėl kitų galimai padarytų pažeidimų jis turi teisę kreiptis į teismÄ pateikdamas naujÄ skundÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesusijusius argumentus, todėl teismas nevertina atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų argumentų, nesusijusių su pareiÅ¡kėjo skundu.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI- K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. 124 dienas buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas Å¡iame sprendime nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K, naudojosi netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 124 paras, dalį Å¡io laiko (118 paras) jis kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas, laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir mastÄ , į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, vadovaujantis LVAT praktika nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiÅ¡kėjui priteistinas 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. J. (E. J.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 130 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė