2022-03-16 Nr. AB-6116-3-61-3-03908-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-12-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 pagal pareiškėjo B. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 129 420 Eur žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas išspręstas netinkamai. Pareiškėjui buvo klaidingai nurodyta, kad Kėdainių rajone jam negali būti grąžinta paveldima žemė ir kad, pateikus prašymą gauti žemę kitoje apskrityje, jam toje apskrityje bus paskaičiuotas priedas už valstybės išperkamą žemę, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjui priklausė 100 proc. priedas, skiriamas nepriklausomybės kovų savanorių vaikams ir tremtiniams, kurio pareiškėjas neatsisakė, bet vis tiek negavo. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kuris atsisakė paskaičiuoti priedus už valstybės išperkamą žemę. Kauno apskrities viršininkas patvirtino, kad paskaičiuoti priedų už valstybės išperkamą žemę kitose kadastrinėse vietovėse negalima.

3. Pareiškėjas teigė, kad, vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus, nustatyti klaidingi duomenys. Pagal Kauno apskrities viršininko 2003 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 02-06-6646, bendras paveldimos žemės plotas buvo 17,8 ha, o ne 17,08 ha. Tarnybos komisija 2016 m. birželio 15 d. patikrino sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atitiktį planui ir nustatė, kad 0,3 ha neprivatizuojama. Pareiškėjo nuomone, šis plotas apgaulės būdu buvo nusavintas ir paskirtas kaimynams. Į sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą buvo įskaičiuotas namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)0, plotas. Taigi institucijos, kurioms ši funkcija priskirta, turėjo atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras prašė Tarnybos patikrinti pateiktų duomenų tikrumą ir įregistravimo teisėtumą, tačiau pareiškėjas negavo informacijos apie tokių veiksmų atlikimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisės pareiškėjui galėjo būti atkurtos į 5,26 ha žemės. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta, nes Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjui suteikta žemės (duomenys neskelbtini), o Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu – (duomenys neskelbtini). Šie sprendimai nebuvo apskųsti, todėl laikytini pagrįstais.

6. Atsakovas nurodė, kad individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „(duomenys neskelbtini) geodezija“, dalyvaujant pareiškėjui ir žemės sklypo bendraturčiui A. Z., 2009 m. rugsėjo 23 d. paženklino atliekant kadastrinius matavimus 17,08 ha žemės sklypą Nr. 167-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje. Kadangi šį žemės sklypą skiria bendrojo naudojimo kelias, kuris į šio žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du žemės sklypai: 5,4615 ha ir 11,9185 ha ploto, kurių bendras plotas – 17,4100 ha. Pareiškėjas ir A. Z. sutiko su paženklintomis žemės sklypų ribomis, pasirašydami žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir suderino žemės sklypų planus. Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-06-2717 patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, pareiškėjas neapskundė šio įsakymo. 2010 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 5,4915 ha bei 11,9185 ha ploto žemės sklypai, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastre.

7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nepagrįstas konkrečiais duomenimis ar dokumentais. Pareiškėjas neįrodė ir pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

8. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. rašte prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra buvo užbaigta prieš daugiau nei dešimt metų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo B. Z. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1999 m. kovo 8 d. pateikė prašymą iš priklausančios 5,26 ha žemės 2,12 ha perkelti į (duomenys neskelbtini) rajoną. Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 1999 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos (duomenys neskelbtini) skyrių, prašydamas skirti žemės asmeniniam ūkiui valstybės išperkamos žemės teritorijoje, atsižvelgti į tai, kad žemė J. Z. (pareiškėjo tėvui) buvo paskirta kaip 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų savanoriui. Pareiškėjas su kitais asmenimis 1999 m. balandžio 19 d. rašte Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašė nuosavybės teises į J. Z. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime atkurti natūra buvusioje vietoje.

11. Kauno apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 27 d. išvadoje nustatė, kad buvęs savininkas J. Z. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 26,30 ha žemės; pagal susitarimą pareiškėjas turi teisę atkurti 2,12 ha žemės, kurios visas plotas priskirtas valstybės išperkamai žemei.

12. Pareiškėjas 2001 m. sausio 26 d. pateikė prašymą Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, paaiškinti priežastis, dėl kurių atkuriamas žemės sklypo plotas negali būti padidintas, nurodė, kad pareiškėjo tėvas buvo 1918 metų kariuomenės savanoris, o pareiškėjas – tremtinys, todėl, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 punkto 2 dalį, paveldimos žemės sklypo dydis gali būti padidinamas iki 100 proc. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 14 d. raštu pareiškėjas informuotas, kad pagal jo 1999 m. kovo 8 d. ir 1999 m. gruodžio 27 d. prašymus parengta Kauno apskrities viršininko išvada Nr. 2970 dėl 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į (duomenys neskelbtini).; pareiškėjas informuotas, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami pagal tos teritorijos, į kurią išsikelia savo paveldimą žemę, apskrities viršininko įsakymu patvirtintą padidinimo procentą iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančio toje kadastro vietovėje.

13. Pareiškėjas 2002 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydamas įpareigoti Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyrių apskaičiuoti grąžinamos žemės lygiavertiškumą ir kompensuoti kainų skirtumą, padidinant grąžinamos žemės plotą iš greta esančios žemės arba pasiūlant suformuoti atskirą sklypą.

14. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 02-06-6646 atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkais (viso 17,80 ha), nurodydamas, kad nuosavybės teisės į 2,12 ha žemės bus atkuriamos vėliau, ir suteikė pareiškėjui 2,96 ha ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.7-79-17150 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės – vietoje turėtos 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,89 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (sklypas Nr. 321-1, 1,12 ha, sklypas Nr. 321-2 0,62 ha ir sklypas Nr. 321-3 4,15 ha) (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisės į turėtą žemę grąžinamo 5,89 ha bendro ploto sklypų padidinimo 30 ar 100 proc. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad jis turėtų pateikti Kauno apskrities viršininko išvadą, kad šioje apskrityje nėra laisvos žemės fondo, iš kurios būtų galima pareiškėjui grąžinti padidintą žemės sklypą, bei prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, jog tarpininkautų dėl padidinto žemės sklypo grąžinimo Vilniaus apskrityje. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. vasario 6 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jis nepateikė prašymo dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o Kauno apskrityje laisvos valstybinės žemės fonde žemės buvo ir yra pakankamai; paaiškino, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. gruodžio 14 d. rašte turėjo parašyti, kad žemės plotų padidinimas galimas tik Kauno apskrityje, o, nesant laisvos valstybinės žemės Kauno apskrityje, turėjo būti vykdomas apskrities viršininko tarpininkavimas.

16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad, Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengiant žemėtvarkos projektą, už valstybės išperkamą žemę iš laisvos žemės fondo pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 30 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, o kaip tremtiniui – iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas Kauno apskrities teritorijoje; pareiškėjas 1999 m. kovo 8 d. prašyme pageidavo lygiavertį žemės sklypą gauti ne Kauno apskrities teritorijoje, o Vilniaus apskrityje; pareiškėjui Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. raštu suteikta neišsami, klaidinanti informacija, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami toje kadastro vietovėje, kurioje jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus ir pažymėjo, kad atsakovas savo neteisėtus veiksmus pripažino teismui pateiktuose sprendimuose. Pirma, Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 02-1082 pareiškėjas klaidingai informuotas apie galimybę padidinti žemės plotą pagal tos teritorijos, į kurią iškelia savo paveldimą žemę, apskrities viršininko įsakymu patvirtintą padidinimo procentą iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančioje toje kadastro vietovėje. Taigi apskrities viršininko administracija savo pateikta informacija sudarė lūkestį, kad pareiškėjas galės padidinti žemės plotą toje teritorijoje, į kurią bus iškeltas paveldimos žemės plotas. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.7-79-17150 pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai perduoti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte paaiškino, kad 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui suteikta netiksli informacija apie galimybę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą – iš tiesų už valstybės išperkamą žemę Kauno apskrities teritorijoje pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, tačiau toks sklypo didinimas negalėjo būti atliktas Vilniaus apskrityje, nes Kauno apskrityje tuo metu buvo pakankamai žemės laisvos žemės fonde (Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d.).

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises į 5,26 ha plotą, kurio 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į (duomenys neskelbtini) pritarta Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 27 d. išvada Nr. 2970. Pareiškėjui išaiškinta, kad žemės plotas, kaip tremtiniui (100 proc.) bus didinamas iš tos teritorijos, į kurią yra iškeliamas žemės sklypas, laisvos žemės fondo. Nepaisant to, žemės plotą padidinti atsisakyta tuo pagrindu, kad nepadidinti žemės sklypai pareiškėjui suteikti atkuriant nuosavybės teises natūra (3,14 ha) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Kauno apskrityje, pareiškėjas nepateikė prašymo dėl lygiaverčio sklypo suteikimo šioje apskrityje. Aplinkybė, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 02-1082 pareiškėjui suteikė klaidingą informaciją, nustatyta tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. 11-2-47-118, tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštu. Pareiškėjas pagal tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį žemės ploto padidinimo galėjo prašyti tik Kauno apskrityje, tačiau, gavęs neteisingą informaciją, nepateikė tokio prašymo. Teismas padarė išvadą, kad dėl netinkamo Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigų vykdymo pareiškėjas galėjo prarasti galimybę padidinti žemės plotą, tai laikytina neteisėtais Tarnybos veiksmais.

19. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai, kad vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus nustatyti klaidingi duomenys, yra pagrįsti bei teisingi. Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 22 d. pateikė prašymus Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui, prašydamas patikslinti 0,72 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 17,08 žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes buvo atlikti šių žemės sklypų geodeziniai matavimai. Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-06-2717 patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad, vykdant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vykdytojas privalėjo matuoti tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos pirminiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentuose, o nustačius, kad pagal šiuos pirminius dokumentus žemės sklypo plotas yra didesnis, ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, apie tai turėjo informuoti pareiškėją ir žemėtvarkos skyrių, tačiau tokie veiksmai neatlikti. Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. 1LS-166-(10.5) konstatavo, kad 2003 m. kovo 13 d. paženklintos žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vėliau (2009 m. rugsėjo 23 d.), IĮ „(duomenys neskelbtini) geodezija“ atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, buvo pakeistos (ribų linijų ilgiai atlikus kadastrinius matavimus skiriasi 62,96 m ir 23,06 m nuo suformavimo dokumentuose nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių), pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų tvarką, reikalavimus. Taigi Tarnyba pripažino, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-06-2717 šio žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tarnybos veiksmai, tikslinant žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, laikytini neteisėtais.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia laiko (darbo) sąnaudomis, dalį žalos grindžia turtiniais nuostoliais dėl dokumentų rengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, papildomą stresą, dideles laiko sąnaudas, siekiant padidinti žemės sklypų plotą bei ištaisyti netikslius kadastro duomenis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad susirašinėjimas su institucijomis truko jau nuo 1999 metų iki 2017 metų. Tokius nepatogumus, laiko, pastangų, darbo sąnaudas, rengiant raštus ir prašymus institucijoms, pareiškėjas patyrė dėl netikslios ir nesavalaikės informacijos gavimo iš Tarnybos (tuometinių apskrities viršininkų administracijų), todėl tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų veiksmų ir žalos laikytini nustatytais.

21. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėjo, kad pareiškėjas prisidėjo prie minėtos neturtinės žalos (nepatogumų, streso, laiko sąnaudų) kilimo, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas. Teismas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. raštu ir Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. 1LS-166-(10.5) išaiškino tvarką, kuria vadovaujantis pareiškėjas galėtų pakeisti netikslius žemės sklypo kadastrinius duomenis, t. y. jis turėtų pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pagal kurią Tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjas galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Pareiškėjas nesiėmė nurodytų aktyvių veiksmų šiam klausimui spręsti, bet toliau prašė ištaisyti netikslius kadastro duomenis. Pareiškėjo veiksmai, siekiant padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje, taip pat nebuvo pakankamai aktyvūs. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte išaiškino pareiškėjui teisę apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galimybę atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl sprendimų, kuriais jam atkurtos nuosavybės teisės. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte pateikė pareiškėjui visą informaciją, kokius veiksmus reikėtų atlikti, siekiant jam, kaip tremtiniui, iki 100 proc. padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje, tačiau pareiškėjas, turėdamas tokią informaciją, pasirinko kitokį savo elgesio būdą, neginčijo nurodytų sprendimų.

22. Teismas, atsižvelgdamas į ilgą laikotarpį (nuo 1999 m. iki 2007 m.), kurio metu pareiškėjas ir Tarnyba susirašinėjo ir sprendė klausimus dėl pareiškėjui atitekusio žemės sklypo ploto padidinimo ir kadastrinių duomenų keitimo, į aplinkybę, kad apskrities viršininkų administracijos informacija, pateikta pareiškėjui, buvo klaidinanti, neišsami, dėl ko jis galėjo prarasti galimybę padidinti žemės sklypo plotą, į aplinkybę, kad Kauno apskrities viršininko 2010 metų įsakymu pareiškėjui priklausančių žemės sklypų duomenys patikslinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjui grąžinamų žemės sklypų ploto vertę, nusprendė priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taikyti ieškinio senaties terminą.

24. Atsakovas pakartotinai apžvelgė ginčo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, nustatantį trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra užbaigta prieš daugiau nei dešimt metų. Visi teismo minimi raštai parengti prieš daugiau nei trejus metus, pareiškėjui buvo žinoma apie tariamą jo teisių pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į 2020 m. kovo 18 d. rašte pateiktą prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nebuvo suformulavęs reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o teismas negalėjo šio klausimo spręsti savo iniciatyva. Pateiktas pareiškėjo skaičiavimas nurodė jo neva patirtos turtinės žalos dydį, todėl teismas nepagrįstai priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas B. Z. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo prašė apskaičiuoti turtinės žalos dydį.

26. Pareiškėjas teigė, kad teismas jam priteisė tik neturtinės žalos atlyginimą, bet neapskaičiavo turtinės žalos. Pareiškėjas apžvelgė ginčo aplinkybes, pakartotinai tvirtino, jog jis buvo suklaidintas valstybės institucijų dėl priedų skyrimo tvarkos. Esminė klaida ta, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakyme nenurodyti priedai už valstybės išperkamą žemę, dėl to paveldėtojai neteko 5,76 ha. Be to, pareiškėjas pakartojo savo argumentus dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų (iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai paimta 0,50 ha, o iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,23 ha).

Ši klaida atsirado dėl, pareiškėjo nuomone, paimtų klaidingų kadastrinių matavimų išeities duomenys, t. t. vietoj 17,80 ha nurodyta 17,08 ha. Pareiškėjas teigė, kad Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas įpareigojo Tarnybą kreiptis į prokuratūrą (žr. įstatymo Nr. I-446 32.3.15 str.). VĮ Registrų centras 2015 m. lapkričio 13 d. prašė Tarnybos patikrinti pateiktų duomenų tikrumą ir įregistravimo teisėtumą, tačiau pareiškėjas iki šiol negavo informacijos apie šių veiksmų atlikimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pareiga ištaisyti padarytas klaidas turi tekti planą parengusiai institucijai (žr. nuostatų Nr. 695 125 p.), juolab, kad pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų.

Tarnybos direktorius įpareigojo IĮ „(duomenys neskelbtini) geodezija“ matininkę L. P. iki 2015 m. liepos 1 d. pašalinti klaidas, tačiau ji neįvykdė šio įpareigojimo ir todėl buvo panaikintas jai išduotas kvalifikacijos pažymėjimas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su teismo teiginiu, jog jis nebuvo pateikęs prašymo dėl priedų paskyrimo Kėdainių raj., tačiau tai netiesa, be to, pagal įstatymo Nr. VIII-319 21.4 straipsnį, jokio prašymo nereikėjo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo teismui pateikti dokumentai yra klaidingi (Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d.

įsakyme nenurodyti priedai, klaidingai nurodytos datos ir kt.). Jis paaiškino, kad, siekdamas išaiškinti kadastrinių matavimų klaidas, jis dar 2013 metais kreipėsi į daugybę institucijų. Pareiškėjas Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymą gavo tik 2015 metais, iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijos. Tarnybos komisija 2016 m. gegužės 15 d. rašte pripažino kadastrinių matavimų metu padarytas klaidas. Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2013 m. kovo 13 d. raštą, turėjo suprasti, kad įregistruoti sklypų kadastriniai duomenys klaidingi, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jiems ištaisyti.

Apibendrindamas pareiškėjas tvirtino, jog jis patyrė žalą:

a) nacionalizuota 0,72 ha žemės;

b) apgaulės būdu nusavinta 0,3 ha žemės;

c) nepaskirti žemės priedai už 5,76 ha. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į savo darbo laiko sąnaudas.

27. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose („pastabose“) iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus argumentus apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakyme nenurodytus priedus (pareiškėjui ir jo seseriai nebuvo paskaičiuoti priedai už, atitinkamai, 2,12 ha ir 4,64 ha žemės), klaidingus kadastrinius matavimus ir jo neinformavimą apie kadastrinius matavimus, valstybės institucijų klaidų pasekmių perkėlimą jam. Pažymėjo, kad teismo sprendime neteisingai nurodytos datos, t. y. vietoj 1991 m. spalio 2 d. turėtų būti 1992 m. spalio 8 d. Teiginys, kad 0,3 ha neprivatizuojama, nepagrįstas, nes minėtas plotas yra privatizuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje. Pareiškėjas teigė, kad 1 ha žemės sklypo kainą nustačius pagal sklypų našumo balų santykį, padaugintą iš 1 ha kainos (58.2 / 22 x 3 000 Eur = 7 600 Eur), žalos dydis tikslintinas – 155 256 Eur. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo 3 lapo 2 pastraipos pažymėjo, kad išvadoje nurodyta paveldima žemės dalis, o ne žemės priedai, nors jų plotai ir vienodi.

IV. 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (toliau – ir LVAT Nutartis): pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo apeliacinį skundą tenkino; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas jo dalį, kuria pareiškėjui B. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvo priteista 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; pareiškėjo B. Z. skundą atmetė; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

29. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad analizuojant ir vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos veiksmais jam padaryta turtinė žala, buvo matyti, kad pareiškėjas manė, jog tą turtinę žalą patyrė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 išdėstytos neišsamios, klaidinančios informacijos, kuri, kaip konstatuota tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. 11-2-47-118, tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte, sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Paminėta, kad prašymą pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį pareiškėjas teikė dar 2001 m. spalio 26 d., tačiau į šį prašymą pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises nebuvo atsižvelgta būtent dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 02-1082. Taip pat paminėta, kad Kauno apskrities viršininkas 2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 02-06-6646 atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkais (viso 17,80 ha), nurodydamas, kad nuosavybės teisės į 2,12 ha žemės bus atkuriamos vėliau, ir suteikė pareiškėjui 2,96 ha ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.7-79-17150 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės – vietoje turėtos 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,89 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (sklypas Nr. 321-1, 1,12 ha, sklypas Nr. 321-2 0,62 ha ir sklypas Nr. 321-3 4,15 ha) (duomenys neskelbtini). Tiek Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 02-06-6646, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2.7-79-17150 yra galiojantys, nenuginčyti, todėl teisėjų kolegija sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas 2008 m. balandžio 10 d.

30. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovo darbuotojai nagrinėjamu atveju veikė nepakankamai atidžiai ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 išdėstė neišsamią, klaidinančią informaciją. Tačiau tai nepaneigė, kad pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas 2008 m. balandžio 10 d. Argumentas, kad dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 02-1082 buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, nebuvo pagrįstas, nes pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę, tiek Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 02-06-6646, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2.7-79-17150, kuriais būtent ir buvo atkurta nuosavybė pareiškėjui, yra galiojantys, nenuginčyti, o papildomos lengvatos, numatytos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, nesuteikimas, nesant tam tinkamų dokumentų, nelaikytinas nuosavybės teisės pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-366-552/2018). Teisėjų kolegijos pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti subjektyvūs objektyviais duomenimis negrįsti skaičiavimai nurodė tik menamos turtinės žalos dydį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 pateiktos informacijos žinojo jau tada, kai tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. 11-2-47-118, tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte buvo nurodyta, kad minėta klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nebuvo. Todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 pateiktos informacijos nebuvo galima ir šiuo pagrindu.

32. Pareiškėjas taip pat turtinę žalą grindė Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-06-2717, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, neteisėtumu. Teisėjų kolegija paminėjo, kad šis įsakymas nėra paneigtas teismine tvarka, nors apie jį pareiškėjas sužinojo 2015 metais iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijos. Vadinasi, ir šiuo atveju, nesant objektyvių priežasčių atnaujinti praleistam trejų metų ieškinio senaties terminui (į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., prašydamas atlyginti turtinę žalą dėl teismine tvarka nenuginčyto Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-06-2717), nėra jokio teisinio pagrindo priteisti turtinę žalą, grindžiamą Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-06-2717 neteisėtumu. Juolab, kad pareiškėjo pateikti subjektyvūs objektyviais duomenimis negrįsti skaičiavimai nurodė tik menamos turtinės žalos dydį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė.

33. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl jos priteisti pagrindo nebuvo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintas.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pareiškėjo skundas atmetamas.

V. 35. Pareiškėjas B. Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

36. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte pateiktos klaidinančios informacijos sužinojo, kai gavo Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. bei Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštus, kur buvo nurodyta, kad minėta klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. bei Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštų gavimo. Pasak pareiškėjo, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjas gavo Tarnybos raštą, kuriame atsakovo atstovas atsisakė atlyginti pareiškėjui Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus padarytą žalą. Taigi, pareiškėjo nuomonė, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje būtų teisingai nustatęs senaties termino pradžią, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir tenkintas, nes dėl Tarnybos veiksmų nukentėjo pareiškėjo interesai. Todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021.

37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

38. Atsakovo nuomone, pareiškėjas ne tik, kad nepateikė akivaizdžių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, bet ir klaidingai teigia, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma data, kai pareiškėjas sužinojo, kad atsakovo atstovas atsisakė atlyginti tariamai padarytą žalą. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, pareiškėjo nurodytų raštų (Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d., Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštų bei Tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. rašto) turinys buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo įvertintas teisingai. Vien tai, kad teismas įvertino šiuos įrodymus, kaip nepalankius pareiškėjui, savaime nereiškia akivaizdžių esminių materialiosios teisės normų pažeidimo.

39. Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo pateikto Tarnybos 2019 m. lapkričio 15 d. rašto turinio akivaizdu, kad Tarnyba pareiškėjo 2019 m. balandžio 8 d. prašymo nenagrinėjo, ir šiuo raštu tik informavo pareiškėją apie anksčiau priimtus sprendimus bei paaiškino, kad nenurodžius naujų aplinkybių bei nepateikus papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais Tarnybos raštais pateiktų atsakymų pagrįstumu, pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtu. Tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjo keliami klausimai buvo išnagrinėti anksčiau ir į juos buvo pateikti išsamūs ir pagrįsti atsakymai, iš kurių pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.

40. Atsakovo tvirtinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, dėl ko neva neteisingai buvo pritaikytos CK 1.125 straipsnio 8 dalies ir CK 1.127 straipsnio normos, kodėl ieškinio senaties terminas gali būti pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą dienos, bet nuo atsisakymo atlyginti tariamai padarytą žalą dienos, mano, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 41. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

42. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

43. Pareiškėjas B. Z. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai nustatė senaties termino pradžią. Pareiškėjo teigimu, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. bei Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštų gavimo, o nuo 2019 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjas gavo Tarnybos raštą, kuriame atsakovo atstovas atsisakė atlyginti pareiškėjui Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus padarytą žalą.

44. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

45. Siekiant atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

46. Procesas aptariamu pagrindu gali būti atnaujintas tik nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

47. Aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės siejamas su pažeidimo akivaizdumu. Prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir „esminė“, t. y. tokia, kuri daro teismo procesinį sprendimą neteisėtu. Teismo padarytas „esminis materialiosios teisės normų pažeidimas“ gali būti suprantamas kaip (i) konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymas, (ii) imperatyviosios teisės normos netaikymas, (iii) vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir (iv) kiti panašūs atvejai (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis teismas, LVAT Nutartyje nurodė, jog pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 pateiktos informacijos žinojo jau tada, kai tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. 11-2-47-118, tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte buvo nurodyta, kad minėta klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra. Todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 02-1082 pateiktos informacijos negalima.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo pateikto Tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. rašto turinio matyti, jog Tarnyba šiuo raštu informavo pareiškėją, kad kadangi jis nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais Tarnybos raštais pateiktų atsakymų pagrįstumu, pareiškėjo 2019 m. balandžio 8 d. prašymas paliekamas nenagrinėtu. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ir atsakovas atsiliepime, iš esmės pareiškėjo keliami klausimai buvo išnagrinėti anksčiau ir į juos buvo pateikti išsamūs ir pagrįsti atsakymai, iš kurių pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, dėl, jo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 padaryto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų senaties termino skaičiavimo pažeidimo, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių akivaizdžių argumentų, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas iš esmės prašymą grindžia subjektyviu aiškinimu, pagrindžiančiu būtent jo poziciją, kurios nepalaikė nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjo nuomone, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje būtų teisingai nustatęs senaties termino pradžią, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir tenkintas, nes dėl Tarnybos veiksmų nukentėjo pareiškėjo interesai.

51. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; kt.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.)

52. Teisėjų kolegija sutinka su LVAT Nutartyje nurodytu vertinimu, kad pareiškėjas apie teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti jau tada, kai susipažino su Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. raštu Nr. 11-2-47-118, ar Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštu, kur buvo nurodyta, kad klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra.

53. Pareiškėjo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, dėl ko galimai neteisingai buvo pritaikytos CK 1.125 straipsnio 8 dalies normos ir ieškinio senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą dienos, bet nuo atsisakymo atlyginti tariamai padarytą žalą dienos. Pažymėtina, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti procesą, turi pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime atliktu ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu ginčo situacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme nepateikta jokių akivaizdžių įrodymų, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 atsisakoma atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1978-815/2021 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė