2019-05-15 Nr. AB-11304-3-61-3-01219-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-635-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01219-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., V. M., A. S., A. K., R. R., J. M. ir I. R. dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino (b. l. 29–32), prašydamas atnaujinti terminą prašymui pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. M. žemę, valdytą iki nacionalizacijos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo atkurti jam nuosavybės teises į senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. Pareiškėjo senelis P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė E. M. po sutuoktinio mirties susituokė su V. K., ji mirė (duomenys neskelbtini). E. K. nepateikė prašymo nuosavybės teisių atkūrimui į P. M. žemę, pareiškėjui nėra kalbėjusi apie senelio žemę ar turtą, todėl pareiškėjas apie grąžintiną žemę nieko nežinojo. E. K. buvo senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės ir atminties, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pareiškėjas supranta, kad pagal Atkūrimo įstatymą jai nebuvo suteikta teisė pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į pirmojo sutuoktinio nekilnojamąjį turtą, nes ji buvo sudariusi antrą santuoką. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Ji nieko nežinojo apie tėvo P. M. valdytą žemę iki nacionalizacijos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad prašymo atkurti nuosavybės teisę į P. M. žemę Atkūrimo įstatymo nustatytu laiku ir tvarka nepateikė, kadangi neturėjo jokių duomenų apie žemės savininką nacionalizacijos momentu. Pareiškėjas net nežinojo, kad jo senelis valdė tokią žemę. Paaiškino, kad 2015 m. rudenį svečiavosi pas tetą (P. M. pusseserę) F. S., kuri jį informavo, jog ieškotų senelio žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjui F. S. papasakojo, kur ši žemė yra, koks sklypo plotas, nurodė ir žemės sklypo kaimynus. Gavęs nurodytą informaciją, pareiškėjas pradėjo domėtis šia situacija. 2015 m. rudenį susipažino su A. M., kuris jam patvirtino, kad P. M. valdė ginčo žemę. NŽT informavo pareiškėją, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo į vienkiemius planą, patvirtintą 1935 m., buvę savininkai P. M., J. M., S., M. ir M. K., valdė žemės sklypą Nr. 11 – 4,97 ha, ir Nr. 43 – 0,84 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Turėdamas tokią informaciją, kreipėsi į metrikacijos skyrių dėl giminystės dokumentų paieškos. Ši paieška užtruko, kadangi neturėjo tikslių duomenų apie bendrasavininkų mirties laiką ir dokumentus. Pareiškėjas ieškojo senelės E. K., kurią jie vadino K., mirties liudijimo, nors po ilgų paieškų paaiškėjo, kad jos tikras vardas E.. Pareiškėjo vertinimu, jo išvardytos aplinkybės patvirtina, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą prašymui pateikti. Be to, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose buvo daug žemės savininkų, pavarde M., todėl tai jam sukėlė daug neaiškumų ir kliūčių atrasti savo giminystės ryšį.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–40).

5. Nurodė, kad remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuosavybės teisės į buvusio savininko P. M. 4,97 ha ir 0,84 ha žemės sklypus, valdytus iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., jo vardu neatkurtos, jokie sprendimai nepriimti, žemės sklypai nesuformuoti, žemė natūra negrąžinta, nes nebuvo gauta jokių prašymų atkurti nuosavybės teises iš buvusių pretendentų, kuriems buvo galimybė atkurti nuosavybės teises. Per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises ir neišreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Žinių, ar kam nors yra paliktas palikimas testamentu į turėtą turtą, neturi. Pareiškėjas pateiktame pareiškime nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškimas galėtų būti tenkintinas. NŽT nuomone, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei pareiškėjas įrodytų svarbias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 112–116).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo mamos B. M. tėvas buvo P. M., t. y. pareiškėjo senelis. P. M., kartu su J., S. (S. M.) ir M. M. bei M. K., plane įrašyti kaip žemės sklypų Nr. 11 ir Nr. 43, esančių (duomenys neskelbtini), Ukmergės apskrityje, savininkai. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, kai 1940 m. įvyko nacionalizacija, jis galėjo valdyti ginčo sklypus.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo motina B. M., nustatytais terminais – 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo motina B. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po Atkūrimo įstatymu nustatyto 2001 m. gruodžio 31 d. termino, iki kurio ji turėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo atveju pareiškėjas siekė, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus Nr. 11 ir Nr. 43, esančius Ukmergės apskrityje, (duomenys neskelbtini).

9. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad sprendžiant prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą (Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 1–5 p.). Tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.), tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, laikantis aptariamo straipsnio 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomi iš eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

10. Teismas nurodė, jog pagal minėtą teisinį reguliavimą šiuo atveju pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo į senelio iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemę tik kaip savo mirusios motinos B. M. įpėdinis, ir tik ta apimtimi, kuria ji iki savo mirties buvo pareiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo išlikusį nekilnojamąjį turtą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.).

11. Teismas pažymėjo, kad į kito asmens prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo įrašyti kiti jam žinomi pretendentai, kurie patys nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo, negali būti pripažinti pareiškusiais valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valios išreiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra tuo atveju, kai pats pretendentas ar jo įgaliotas atstovas padavė prašymą iki įstatymu nustatyto termino, taip pat tuo atveju, jeigu į prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikusio asmens prašymą įrašyti kiti jam žinomi pretendentai kartu su prašymą pateikusiu pretendentu sudaro rašytinį susitarimą dėl savininko išlikusio nekilnojamojo turto jiems tenkančių dalių ir tokį susitarimą iki įstatymu nustatyto termino pateikia prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjančiai institucijai.

12. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo motina B. M. iki įstatymu nustatyto termino – 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo padavusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo P. M. valdytą žemę. Pats pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo tik savo motinos iki įstatymu nustatyto termino pareikštos valios apimtyje, todėl nagrinėti ir vertini priežastis, dėl kurių nebuvo pateikti iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d.) dokumentai dėl giminystės ryšio su buvusiu savininku ir prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, nebuvo jokios teisinės prasmės. Esant minėtoms aplinkybėms, termino atnaujinimas paduoti prašymą ir dokumentus dėl giminystės ryšio su buvusiu savininku nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir būtų teisiškai beprasmis. Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į P. M. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymu nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų. Asmeniui negali būti atnaujintas terminas įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs. Nustačius tokias aplinkybes nagrinėti terminų atnaujinimo klausimą iš esmės nebuvo pagrindo. Priežastys, dėl kurių pareiškėjo motina nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę, šioje byloje nenagrinėtos, nes jos pareiškėjo prašymo dėl terminų atnaujinimo išsprendimui neturėjo jokios teisinės reikšmės. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-358-146/2017, nagrinėdamas iš esmės analogišką nagrinėjamam ginčui situaciją, padarė analogiškas išvadas.

13. Taigi, pareiškėjui iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pabaigos neįgijus teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, o pareiškėjo motinai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišreiškus savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas šios teisės neįgijo ir nepaveldėjo, todėl prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir atnaujinti terminą prašymui pateikti NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. M. žemę, valdytą iki nacionalizacijos (b. l. 121–124).

15. Pareiškėjas nurodo, kad jis teikė prašymą atnaujinti terminą Lietuvos valstybei suteikus jam teisėtus lūkesčius pagal Atkūrimo įstatymą. Pareiškėjo teigimu, jis teismui nurodė objektyvias aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, dėl kurių jis neturėjo galimybės pateikti prašymo nuosavybės teisei į žemę atkurti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jo mama B. M. iki mirties nežinojo apie ginčo žemės savininką, vietą, plotą ir kitų duomenų, todėl savo teisės nerealizavo ir įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į teismą dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo. Jai mirus šią teisę turi pareiškėjas. Mamos mirties momentas šioje situacijoje nėra lemiamas realizuoti pareiškėjo teises, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

17. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo vertinti, jog nežinojimas negali būti vertinamas svarbia priežastimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nežinojimas yra svarbi priežastis ir terminas prašymui pateikti atnaujinamas. Pareiškėjas teigia, jog tuo atveju, jei jis ar jo mama būtų turėję duomenis apie pareiškėjo senelio valdytą žemę, būtų pateikę prašymą anksčiau.

18. Pareiškėjas pažymi, jog šiuo atveju patenkinus pareiškėjo prašymą nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, nebūtų pažeisti visuomenės interesai. Pareiškėjas teigia, jog privalo būti ginama jo prigimtinė teisė į nuosavybę ir negali būti tik formaliai vertinamos aplinkybės dėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nepažeidžia nei mamos, nei kitų giminaičių teisių ir interesų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 134–135).

20. NŽT mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

22. Pareiškėjo motina B. M. iki įstatymu nustatyto termino – 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo padavusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo P. M. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. Pats pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo tik savo motinos iki įstatymu nustatyto termino pareikštos valios apimtyje.

23. Pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į P. M. nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjui iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pabaigos neįgijus teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, o pareiškėjo motinai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišreiškus savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas šios teisės neįgijo ir nepaveldėjo, todėl neturėdamas tokios turtinės teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymu nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, taigi prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-130/2008).

24. Priežastys, dėl kurių pareiškėjo motina nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę, šioje byloje pagrįstai nenagrinėtos, kaip neturinčios teisinės reikšmės pareiškėjo prašymo dėl terminų atnaujinimo išsprendimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-358-146/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė