fa4e1de2-e188-4ef6-8f60-bdd54712eb4d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-800-162/2010 m. Proceso Nr. 3-63-3-00617-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai T.Ž. (tik teismo posėdžio įžanginėje dalyje), atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K.K., 2010 m. lapkričio 30 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos advokatÅ«rai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V.M., K.K. ir M.S. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 panaikinimo, 300 000 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo bei baudos skyrimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui.

         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :          pareiÅ¡kėja T.Ž. skundu ir jo patikslinimu (t.1, b.l. 8-20; t. 2, b.l. 3-13) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:          1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (1.7)-SR-1978, kuriuo atsisakyta advokatę M.S. pakeisti kitu advokatu;         2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiÅ¡kėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09;         3) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

         4) priteisti iÅ¡ atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 300 000 Lt turtinės žalos atlyginimo;           5) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;         6) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas;          7) skirti baudÄ Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V.

         Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 2, b.l. 16-18) atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos T.Ž. patikslintÄ skundÄ dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-1978 panaikinimo, nustačius, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2010 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-748-57/2010).

         PareiÅ¡kėja skunde ir jo patikslinime nurodo, kad 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , praÅ¡ydama skirti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. 2009 m. sausio 20 d. tarnybos sprendimu Nr. 109-57-A/2009 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 2008 m. rugpjūčio 11 d. autoavarijos metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Antrinę teisinę pagalbÄ teikti buvo paskirtas advokatas V.M. Vėliau pablogėjus pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko materialinei padėčiai, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ toje pačioje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 529-57/E/09 jai buvo suteikta teisinė pagalba minėtoje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paliekant jÄ teikti advokatÄ V.M. Nurodo, kad advokatas V.M. netinkamai jÄ atstovavo, pati turėjo ruoÅ¡ti procesinius dokumentus, domėtis bylos eiga, kenkė pareiÅ¡kėjos interesams, todėl, iÅ¡likus interesų konfliktui, advokatas atsisakė su ja bendrauti, nenorėjo konsultuoti, neatsiliepdavo į telefonus skambučius ir slaptai 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į tarnybos direktorių R.V. pareikÅ¡damas, jog savo iniciatyva nusiÅ¡alina nuo tolimesnio pareiÅ¡kėjos atstovavimo. 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 advokatas V.M. dėl interesų konflikto buvo pakeistas į advokatę M.S., nors pati pareiÅ¡kėja dėl advokatės parinkimo prieÅ¡taravo.

Teigia, jog jai tyčia buvo paskirta piktybiÅ¡kesnė, kerÅ¡taujanti advokatė, siekiant pabloginti padėtį byloje ir sukelti papildomÄ nervinę įtampÄ . Pažymi, jog 2010 m. balandžio 23 d. raÅ¡tu kreipėsi į tarnybos direktorių, kuriame iÅ¡dėstė nuomonę dėl jos teisių pažeidimo savavaliÅ¡kai pakeitus advokatÄ kitu, jai visiÅ¡kai netinkamu. Ji taip pat 2010 m. birželio 4 d. iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ advokatei M.S. dėl jos nuomonės geranoriÅ¡kai nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.

Advokatė 2010 m. birželio 9 d. pati kreipėsi į tarnybos direktorių su praÅ¡ymu pakeisti jÄ kitu advokatu. Teigia, kad tarnybos direktorius pažeidė jos konstitucinę teisę turėti tinkamÄ advokatÄ ir pačiai jį pasirinkti, tyčia priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė advokatę M.S. pakeisti kitu advokatu. Mano, kad tarnybos direktorius veikė tyčia, piktnaudžiavo savo teisėmis, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nekeisti advokato, todėl tyčia apsunkino civilinės bylos eigÄ .         PareiÅ¡kėja nurodo, jog ji gavo 2010 m. birželio 6 d. tarnybos direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ Ä¯spėjimÄ Nr. (1.7)-SR-196, kuriame buvo pareikalauta pateikti naujÄ metinę pajamų ir turto deklaracijÄ iki 2010 m. liepos 21 d.

MinėtÄ deklaracijÄ ji pateikė 2010 m. liepos 7 d., tačiau direktorius, nesilaikydamas terminų, neteisėtai priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiÅ¡kėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09. IÅ¡ Å¡ių tarnybos direktoriaus veiksmų kildina turtinę ir neturtinę žalÄ . Teigia, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir, jos teigimu, tai įrodo pateikta Metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija, kuriÄ užpildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė N.B., turto vertė nustatyta pagal vertinimo metodikÄ .

IÅ¡ Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo visÄ gautÄ pajamų sumÄ , atskaičius mokesčius sudarė 14 130 Lt, 588 Lt vienam žmogui per mėnesį, tai atitiko antrÄ jį pajamų lygį, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl akivaizdu, jog ji finansiÅ¡kai negalėjo naudotis privataus advokato teisinėmis paslaugomis. Nurodo, kad neturi turto vertintojo žinių ir apie masinius turto vertinimus nežino, todėl yra nepagrįstai kaltinama nurodžius neteisingÄ turimo turto vertę.

Akcentuoja, kad VÄ® Registrų centras apie pasikeitusiÄ turto vertę jai nėra pranešęs, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su nustatyta verte ar jÄ ginčyti. Teigia, kad nesutinka su nustatyta turto verte, o Å¡iuo pagrindu jai atimta teisė ginti savo interesus teisme, t.y. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pažymi, kad jos pajamų ir turto deklaracijÄ pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, todėl jiems kyla atsakomybė už duomenų tikslumÄ ir patikrinimÄ .

         Pažymi, kad 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, kurio iÅ¡duotoje pažymoje Nr. (8.48)-ALR-75 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 12 d. jos draudžiamÄ sias pajamas sudarė 14 323,05 Lt ir ligos paÅ¡alpa 2 565,50 Lt neatskaičius mokesčių. Taip pat pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 31 d. pažymÄ apie jai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2008 metais matyti, kad darbo užmokestis sudarė 11 662,44 Lt, vidutiniÅ¡kai po 971,87 Lt per mėnesį jai ir jos vaikui.

Nurodo, jog tarnybos reikalavimu pateikė turto deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. kovo 16 d. Tarnyba sprendimu Nr. 521-56-E/09 pakeitė 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09, nustatydama jai kitÄ valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį – 100 procentų. Pabrėžia, jog tarnybos direktorius pretenzijų dėl pateiktų Metinių gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijų nereiÅ¡kė, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neatitinkančiÄ informacijÄ apie jos turtÄ ir pajamas.

Mano, kad 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-155-10 yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. PraÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti jai 300 000 Lt turtinę žalÄ (kaip ieÅ¡kinio sumÄ civilinėje byloje dėl autoavarijos metu padarytos turtinės žalos) bei solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 500 000 Lt neturtinę žalÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat praÅ¡o skirti tarnybos direktoriui R.V. iki 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ tarnyba.         PareiÅ¡kėja T.Ž. dalyvavo tik teismo posėdžio įžanginėje dalyje. Netenkinus jos teisėjų kolegijai pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo bei praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėja išėjo iÅ¡ teismo posėdžių salės.         Atsakovai – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujam Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotos tinkamai (t. 2, b.l. 109, 113).

Atsiliepimais į skundÄ ir jo patikslinimÄ (t.1, b.l. 56-64; t. 2, b.l. 78-85) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovams nedalyvaujant ir skundo netenkinti.          Atsiliepime atsakovės nurodo, jog pareiÅ¡kėja 2009 m. sausio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-9710-793/2008, kartu su praÅ¡ymu pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ . Pagal pateiktÄ deklaracijÄ pareiÅ¡kėjos turtas ir pajamos atitiko antrÄ jį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 108-57-A/09 pareiÅ¡kėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2009 m. kovo 9 d. buvo gauta nauja pareiÅ¡kėjos turto deklaracijÄ , pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos turtas ir pajamos atitiko pirmÄ jį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl sprendimas buvo pakeistas, garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Nurodo, kad tarnyba 2010 m. birželio 1 d. gavo VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us apie T.Ž. vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ , žemės sklypÄ bei garaÅ¾Ä , esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt. Dėl Å¡ios priežasties 2010 m. birželio 7 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-1962 įspėjo pareiÅ¡kėjÄ dėl jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiÅ«lė iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naujÄ turto deklaracijÄ , joje tinkamai deklaruojant savo turtÄ ir pajamas.

Ä®spėjo, kad nustačius, jog pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos bus iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ jos įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. birželio 16 d. gavo VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us ir pažymÄ , kad T.Ž. turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154 Lt: buto – 179 000 Lt, žemės sklypo – 429 654 Lt, garažo – 10 500 Lt.

Pažymi, jog 2010 m. liepos 1 d. tarnyboje gautas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas apie tai, kad T.Ž. turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius [2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.], [2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d.] bei [2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d.] nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi: nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės paÅ¡alpos sudarė 7 133,30 Lt. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjai buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėja sprendimu įpareigota atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas 215,50 Lt sumoje.          Mano, jog tarnyba skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pareiÅ¡kėjai, nes ji sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ ir piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigia, jog jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų pateikusi tinkamÄ turto deklaracijÄ pateikdama praÅ¡ymÄ gauti antrinę teisinę pagalbÄ , bei pateikdama patikslintÄ deklaracijÄ ir siekdama gauti antrinę teisinę pagalbÄ užtikrinant teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimÄ 100 procentų, jai bÅ«tų buvę atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nes jos pajamos neatitiko nei pirmojo nei antrojo pajamų lygio (nors turtas atitiko antrÄ jį turto lygį).

Teigia, jog praėjus vieneriems metams po antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiÅ¡kėja 2010 m. vasario 10 d. tarnybai pareikė naujÄ patikslintÄ turto deklaracijÄ už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. ataskaitinį laikotarpį, kurioje pateikė neteisingus duomenis: nedeklaravo žemės sklypo ir garažo Klaipėdos mieste. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjos neteisingų duomenų apie turtÄ teikimo tęstinumÄ bei Å¡ių neteisingų duomenų tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjos materialinių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, tarnyba sprendimu pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba.

PraÅ¡o kaip nepagrįstÄ atmesti pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad tikroji jos turimo turto vertė yra tik apie 16 288 Lt, kuriÄ ji nustato pagal turto įsigijimo vertes. Nepagrįstu praÅ¡o pripažinti ir atmesti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti turtinę 300 000 Lt žalÄ , nes žalÄ galimai padarė, ir todėl vienintelis skolininkas yra autoavarijÄ sukėlęs asmuo, o ne Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar valstybė. PraÅ¡o netenkinti reikalavimo priteisti 500 000 Lt neturtinę žalÄ , nes nėra nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų bei reikalavimo skirti baudÄ tarnybos direktoriui.

         Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (t. 2, b.l. 88-90) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ . Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra iÅ¡vardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

Pagal to paties įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ arba jeigu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi iÅ¡ kitų valstybės institucijų gautÄ informacijÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėja T.Ž. sÄ moningai neiÅ¡samiai deklaravo savo turtÄ ir nuslėpė, jog jos turimo turto vertė virÅ¡ija turto lygį teisinei pagalbai gauti.

Remdamasi Å¡iais faktais, tarnyba priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TPD-155-10, kuriuo pareiÅ¡kėjai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . SubjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjos argumentai, jog jos turto vertė skiriasi nuo oficialių duomenų, nėra pagrįsti. Kiti skundo argumentai nėra susiję su skundžiamais sprendimais, todėl nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.          Taip pat argumentuoja, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos reglamentuoti Civilinio kodekso 6.245 – 6.250 straipsniuose, kuriuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Akcentuoja, jog tarnybos skundžiami veiksmai nėra neteisėti, delikto Å¡iuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėja turi įrodyti ne tik neteisėtų veiksmų padarymÄ , bet ir tais veiksmais padarytos žalos atsiradimÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nepagrindžia praÅ¡omos priteisti žalos įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl skundÄ praÅ¡o atmesti.

Be to, pažymi, kad reikalaujama neturtinė žala yra neprotingai didelė, neatitinkanti nei nacionalinių, nei tarptautinių teismų suformuotos praktikos, o tai dar kartÄ pagrindžia pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.          Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Pranas Demenius praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

KlausimÄ dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimuose (t.1, b.l. 55, t. 2, b.l. 28-33) nurodyta, jog pareiÅ¡kėja nereiÅ¡kia reikalavimų VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, iÅ¡skyrus solidarų reikalavimÄ iÅ¡ visų atsakovų priteisti neturtinę žalÄ . Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai pateikta informacija apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad tarnybai buvo pateikta informacija dėl pareiÅ¡kėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo bÅ«du.

Pabrėžia, jog Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatai įtvirtina kiekvieno asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ tvarkančios įmones interneto tinklapyje. Akcentuoja, jog teikiant tarnybai informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informacijÄ .

Pati pareiÅ¡kėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes.          Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Raimonda Žilakauskytė praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (t. 2, b.l. 50-53) nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė tarnybai informacijÄ apie pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas.

Teisė gauti tarnybai informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, yra nustatyta įstatymu. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis pareiÅ¡kėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 24 634,23 Lt (pajamų, t.y. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumÄ , nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės paÅ¡alpų sumÄ sudaro 7 288,95 Lt).

PraÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , nes pareiÅ¡kėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , sÄ lygojusius neturtinės žalos atsiradimÄ , neteisėtai atliko bÅ«tent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.          Atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovė Laimutė Mikužienė praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime (t. 2, b.l. 55-57) nurodyta, jog pareiÅ¡kėja, siekdama iÅ¡ atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Nurodo, jog atsakovė, priimdama iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktas Metines gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas.

Atsakovė, vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾ino deklaracijų antrus egzempliorius, kad deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Å iais veiksmais Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir jos darbuotojai pareiÅ¡kėjai jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Nesant žalos atlyginimui keliamų sÄ lygų, pareiÅ¡kėjos reikalavimas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas.

Akcentuoja, jog mokesčių administratorius neatsako už deklaracijos duomenų teisingumÄ . PareiÅ¡kėjos skundÄ dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 panaikinimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.         Atsakovas Lietuvos Respublikos advokatÅ«ra atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.         Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas K.K. mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo.

Akcentuoja, jog jis labai trumpÄ laikotarpį buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai, kai kilo pareiÅ¡kėjos interesų konfliktai su advokatais V.M. ir M.S., tačiau pareiÅ¡kėja nesikreipė į jį teisinės pagalbos klausimais.        Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V.M. atsiliepimu (t.1, b.l. 53-54) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Akcentuoja, jog antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir ji privalo bÅ«ti atlyginta. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjos pretenzijos dėl nekokybiÅ¡kos antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jos interesus civilinėse bylose yra visiÅ¡kai nepagrįstos. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.          Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė M.S. ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V. atsiliepimų į skundÄ nepateikė.

Tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (t. 2, b.l. 110, 112), į teismo posėdį neatvyko.          Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovų – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams M.S. ir V.M. nedalyvaujant.

         Teisėjų kolegija konstatuoja         Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiÅ¡kėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, palÅ«kanų priteisimas bei baudos skyrimas Klaipėdos tarnybos direktoriui.         PareiÅ¡kėja 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ , praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-9710/2008, kurioje vyksta ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo V.B. dėl eismo įvykio (t. 1, b.l. 65-69).

Su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ Â už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.(t. 1, b.l. 78-82) ir kitus dokumentus.         Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 15 d. raÅ¡tu Nr.(1.7)-SR-141 (t. 1, b.l.

83) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos praÅ¡ymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiÅ¡kėja patikslins savo praÅ¡ymÄ , ar sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, jeigu bÅ«tų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, savo sutikimo nesiejant su jokiomis sÄ lygomis ar aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja 2009 m. sausio 16 d. patikslino praÅ¡ymÄ nurodydama, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 1, b.l. 84). Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/09 (t. 1, b.l. 85-86) suteikė pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų; antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirtas advokatas V.M.         2009 m. kovo 9 d.

Klaipėdos tarnyba gavo pareiÅ¡kėjos Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ (toliau – ir deklaracija) už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. vasario 28 d.(t. 1, b.l. 87-90). Pasikeitus pareiÅ¡kėjos turto ir pajamų lygiui, Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, nustatė kitÄ valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, todėl 2009 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 529-57-E/09 (t. 1, b.l.

91) pakeitė savo 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 109-57-A/09 nuo 2009 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kėjai nustatant kitÄ valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį – 100 procentų. Klaipėdos tarnyba, nustačiusi tarp advokato V.M. ir pareiÅ¡kėjos interesų konfliktÄ , 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 (t. 1, b.l. 101-102) pakeitė advokatÄ V.M. ir pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskyrė advokatę M.S.        Ginčijamu Klaipėdos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 (t. 1, b.l. 146-152) pareiÅ¡kėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09.

         Dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 teisėtumo ir pagrįstumo          Kaip minėta, ginčijamu 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 pareiÅ¡kėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09. Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai.

Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie ginčo ar bylos esmę, savo turtÄ ar pajamas, o minėto straipsnio 1 dalies 6 punktas numato antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iÅ¡ advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais bÅ«dais.

Ginčijamame sprendime Klaipėdos tarnyba konstatavo, kad pareiÅ¡kėja T.Ž. sÄ moningai pateikė tarnybai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie jos turtÄ bei pajamas ir piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, pažeidžia pagrindinius jos principus ir paskirtį. Atsižvelgdama į pateiktÄ informacijÄ bei gautus duomenis, Klaipėdos tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja dar 2009 m. sausio 13 d. kreipdamasi į tarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir pateikdama Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ (ataskaitinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) deklaravo tik butÄ daugiabučiame name, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt, tačiau nedeklaravo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 429 654 Lt ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 500 Lt.

Taip pat pateiktoje deklaracijoje deklaravo pajamas, kurios sudarė 15 966 Lt, tačiau pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės paÅ¡alpos sudarė 7 133,30 Lt, viso gaunamos pajamos, kurias pareiÅ¡kėja turėjo deklaruoti sudarė 23 578,82 Lt. Klaipėdos tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai deklaravusi savo turimÄ turtÄ ir pajamas (ataskaitinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ vadovaujantis teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes kreipimosi metu pareiÅ¡kėjos deklaruojamÄ turtÄ sudarė 619 154 Lt, pajamos – 23 578,82 Lt.

PareiÅ¡kėjos pajamos neatitiko nei pirmojo, nei antrojo pajamų lygio, todėl antrinė teisinė pagalba jai turėjo bÅ«ti nesuteikta.         Teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.          Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ . Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

         Taigi pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į Klaipėdos tarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , privalėjo pateikti jos reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ â€“ tai yra metinę gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.         Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi praÅ¡ymo pateikimo metu, t.y. 2009 m. sausio 13 d.) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , deklaruoja mėnesio, einančio prieÅ¡ mėnesį, kuriuo pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskutinę dienÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki praÅ¡ymo gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ pateikimo dienos.

Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi bÅ«ti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.          PareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Klaipėdos tarnybai 2009 m. sausio 13 d. pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su 2009 m. sausio 12 d. mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimÄ Â (t. 1, b.l. 78-82).

Pateiktoje deklaracijoje pareiÅ¡kėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 100 000 litų ir gavo 15 966 Lt pajamų (deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai). Deklaracijos priede FR0001T „Privalomas registruoti turtas“ pareiÅ¡kėja nurodė vienintelį nekilnojamÄ jį turto vienetÄ (nekilnojamojo turto rÅ«Å¡is 30 – butas daugiabučiame name). Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 109-57-A/09 Å¡ios deklaracijos duomenis įvertino kaip suteikiančius pareiÅ¡kėjai teisę į antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ (pagal pateiktÄ deklaracijÄ pareiÅ¡kėjos turtas ir pajamos atitiko antrÄ jį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti), apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t.1, b.l. 85-86); pareiÅ¡kėjai 2009 m. kovo 9 d. pateikus naujÄ 2009 m. kovo 5 d. užpildytÄ Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , kurioje pareiÅ¡kėja deklaravo turtÄ (butÄ ) 150 000 Lt vertės bei 8 488 Lt metinių pajamų (t. 1, 87-90), Klaipėdos tarnyba 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 529-57-E/09 pakeitė Klaipėdos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ , nustatydama pareiÅ¡kėjai kitÄ valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį (pagal pateiktÄ deklaracijÄ pareiÅ¡kėjos turtas ir pajamos atitiko pirmÄ jį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti) – 100 procentų (t. 1, b.l. 91). 2010 m. vasario 10 d. pareiÅ¡kėja Klaipėdos tarnybai pateikė deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., kurioje deklaravo 150 000 Lt vertės butÄ ir 6 980 Lt metinių pajamų (t. 1, b.l. 93-96).         Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Klaipėdos tarnybai 2010 m. kovo 17 d. buvo persiųstas advokato V.M. raÅ¡tas, kuriuo buvo iÅ¡kelta abejonė dėl pareiÅ¡kėjos turtinės padėties ir galimybės pretenduoti į antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Klaipėdos tarnyba, reaguodama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tÄ , 2010 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu Nr. (1.22)-SR-1149 (t. 1, b.l. 111) bei 2010 m. birželio 22 d. raÅ¡tu Nr. (1.22)SR-2226 (t. 1, b.l. 131) paprašė VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialÄ pateikti jų turimÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjos T.Ž. vardu registruotÄ turtÄ bei jo vertę. Taip pat Klaipėdos tarnyba 2010 m. birželio 7 d. raÅ¡tu Nr. (1.22)-SR-1964 (t. 1, b.l. 128) kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl informacijos patikrinimo ir pateikimo.         Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Taigi pateikdama aukščiau nurodytus praÅ¡ymus, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytÄ teisę gauti informacijÄ tam, kad nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.         VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjos vardu nuosavybės teise įregistruoti Å¡ie nekilnojamojo turto objektai:         1) žemės sklypas adresu Klaipėdos m. sav.

Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 4 824 Lt, žemės sklypo vertė 3 015 Lt, vidutinė rinkos vertė 274 000 Lt, įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 1998 m. sausio 28 d. (t. 1, b.l. 114-115);2) butas adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Budelkiemio g. 8-91, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 96 600 Lt, įrašas apie nuosavybę galioja nuo 1992 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b.l.116-117);3) negyvenamoji patalpa – garažas adresu Klaipėdos m. sav.

Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 7 860 Lt., įraÅ¡as apie nuosavybę galioja nuo 1996 m. balandžio 2 (t. 1, b.l.118).          VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas 2010 m. birželio 11 d. raÅ¡tu Nr. (4.6.11.)-RA-3168 informavo Klaipėdos tarnybÄ , kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota 2009 m. sausio 12 d. buvo 429 654 Lt (t. 1, b.l. 121), o 2010 m. birželio 9 d. raÅ¡tu Nr. (4.7.16.)-KR-130 informavo Klaipėdos tarnybÄ , kad nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, paskaičiuotos 2009 m. sausio 12 d. buvo: buto – 179 000 Lt, garažo – 10 500 Lt (t. 1, b.l. 122).         Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 23 d. raÅ¡tu Nr.(18.32) L2-5181 informavo Klaipėdos tarnybÄ , kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriui pateiktose Metinėse gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijose (forma FR0001) už laikotarpius 2008 m. sausio 1 d.

– 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. nurodyti duomenys yra neteisingi, nes Å¡iose deklaracijose nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 13 d. laikotarpio deklaracijoje deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 14 130 Lt, ligos ir motinystės paÅ¡alpos sudarė 1 836 Lt, o pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės paÅ¡alpos sudarė 7 133,30 Lt (t. 1, b.l. 130).         Aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė neteisingus duomenis apie savo nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsakovė Klaipėdos tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-155-10 konstatavo, kad dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nes jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai deklaravusi savo turimÄ turtÄ ir pajamas (ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Å ios aplinkybės buvo įvertintos kaip sÄ moningas neteisingos informacijos apie savo turtÄ pateikimas ir nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 108-56-A/09.              Jau buvo minėta, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sÄ moningai pateikia neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ ar pajamas. Å ioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nustačius įvardijamus pagrindus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006).

Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo teisinės prielaidos antrinės teisinės pagalbos nutraukimui. Kiekviena iÅ¡ aplinkybių, numatančių savarankiÅ¡kÄ antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindÄ , yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamÄ teisinę pagalbÄ . Pažymėtina tai, kad iÅ¡vardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbÄ institucijos (nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos) vertinimo rezultatas. Toks vertinimas dėl vertinamo dalyko savybių (kurios gali paaiÅ¡kėti po to, kai priimtas sprendimas suteikti teisinę pagalbÄ ) bei trumpo laiko priimti sprendimÄ dėl Å¡ios pagalbos suteikimo (pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos) gali bÅ«ti atliktas bei jo rezultatai paaiÅ¡kėti ir po sprendimo suteikti teisinę pagalbÄ priėmimo.

Informacijos tokį vertinimÄ atlikti Å¡altinis gali bÅ«ti antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas (Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Todėl net ir jau esant suteiktai antrinei teisinei pagalbai, įstatymas nenumato jokių apribojimų nutraukti antrinę teisinę pagalbÄ , jei paaiÅ¡kėja jos nutraukimo pagrindai.         Turto deklaravimo tvarkÄ detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 8 punktÄ , Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtÄ turtÄ ir per tÄ ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar piniginę socialinę paramÄ , ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieÅ¡ tÄ mėnesį, kurį buvo paduoti praÅ¡ymai gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos.

Taisyklių 9.1 punktas numato, kad turto deklaracijoje turi būti nurodomas ataskaitinių metų pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turėtas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisyklių 9.2-9.7 įvardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisyklių 14.1.1 punktas). Taisyklių III skyriuje “FR0001T priedo užpildymas” (Taisyklių 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas.

Taisyklių 15.1. punkte paaiÅ¡kinama, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimtį, yra:1) žemės sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabučiuose namuose, 4) patalpos. Taisyklių 150 punktas nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar piniginę socialinę paramÄ bei piniginę socialinę paramÄ pageidaujančių gauti gyventojų Å¡eimų nariai (nurodyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje), apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iÅ¡ jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, grÄ Å¾inamas gyventojui.

Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, arba savivaldybei – dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Gyventojo pageidavimu gali bÅ«ti pateikti trys deklaracijos egzemplioriai, tada du iÅ¡ jų su gavimo žyma grÄ Å¾inami deklaruotojui. Taisyklių 156.1 punkte numatyta, jog užpildytÄ deklaracijÄ turi pasiraÅ¡yti turtÄ deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija.          Aptartų Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarkÄ , turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jose labai iÅ¡samiai yra nurodoma turto deklaravimo tvarka, teikiami deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiai.

PareiÅ¡kėja, 2009 m. sausio 13 d. teikdama Metinę gyventojo turto deklaracijÄ , joje nenurodė dviejų nekilnojamųjų daiktų – garažo ir žemės sklypo. Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja nepaisė aptartose Taisyklėse imperatyvaus reikalavimo nurodyti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m., psl. 674), aiÅ¡kindamas žodžio „sÄ moningas“ reikÅ¡mę, jÄ prilygina žodžio „tyčia“ reikÅ¡mei (sÄ moningai, specialiai).

Atsižvelgiant į žodžio „sÄ moningas“ reikÅ¡mės aiÅ¡kinimÄ bei įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja deklaracijoje nenurodė net dviejų nekilnojamojo turto objektų – garažo ir žemės sklypo, - kurie negali bÅ«ti pripažįstami menkaverčiais tiek pagal savo mÄ stÄ tiek pagal savo vertę, pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso eilę metų (garažas nuo 1996 m., žemės sklypas nuo 1998 m.) akivaizdu, kad ji sÄ moningai (tyčia) 2009 m. sausio 12 d. Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ .           PareiÅ¡kėjos argumentai, kad deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kad Å¡i institucija turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtÄ ir pajamas, todėl ji nėra atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumÄ , pripažįstami nepagrįstais, nes metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ .

Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).          Aukščiau aptarta raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, Klaipėdos tarnybos praÅ¡ymu patikrinęs pareiÅ¡kėjos pateiktų deklaracijų duomenis ir nustatęs, kad jose neteisingai deklaruotas turtas (atitinkamai mažesnės apimties), apie tai informavo Klaipėdos tarnybÄ .

Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos tarnyba turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingus duomenis apie turtÄ ir tai sÄ lygojo jai antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ .         PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad gavusi 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos tarnybos įspėjimÄ Nr. (1.7.)-SR-1962 (t.1, b.l. 119) pateikė 2010 m. liepos 2 d. deklaracijÄ , kurioje jau deklaravo garaÅ¾Ä ir žemės sklypÄ (t. 1, b.l. 31-34).

Sprendime jau buvo aptarta, kad tarnybai nustačius, jog asmuo sÄ moningai pateikė neteisingus duomenis, kyla ne teisė, o pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , todėl teisinio vertinimo prasme aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja 2010 m. liepos 2 d. pateikė naujÄ deklaracijÄ , nėra reikÅ¡minga. Pažymėtina tai, jog 2010 m. liepos 2 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesnių deklaracijų duomenis, kaip tai numato Taisyklių XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turtÄ už visai kitÄ ataskaitinį laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.), ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina deklaracijos 13 punktas, kuriame nurodoma, kad pateikta pirminė deklaracija, o ne patikslinta.

Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja, pateikusi deklaracijÄ už visai kitÄ laikotarpį, paÅ¡alino neteisingus duomenis deklaracijoje, kurios pagrindu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktÄ , paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ .         Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ir dar vienu teisiniu pagrindu – kai pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, numatytu Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte          Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiÅ¡kintina pasitelkiant teisės aiÅ¡kinimo taisykles. Vienas iÅ¡ dažniausiai taikomų teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dų – kalbinis. Kalbinio teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du aiÅ¡kinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstÄ , kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiÅ¡kinimo taisyklė).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikÅ¡mę pateikia kaip naudojimÄ si kuo piktam, neleistinÄ naudojimÄ si turimomis teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam          Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja siekė antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir antrinė teisinė pagalba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai suteikta pateikus aukščiau nurodytÄ (2009 m. sausio 12 d.) Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , kurioje sÄ moningai nurodyti neteisingi duomenys apie turtÄ (t.y. nenurodytas turimas garažas ir žemės sklypas), todėl konstatavus, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingus duomenis apie turtÄ , tuo pačiu ji piktnaudžiavo ir valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis.

Darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos tarnyba ginčijamÄ sprendimÄ nutraukti antrinę teisinę pagalbÄ pagrįstai grindė ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.          Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.          Dėl turtinės 300 000 litų žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ Klaipėdos tarnybos          PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos tarnybos priteisti turtinę 300 000 Lt žalÄ , kuriÄ jį reikalavo priteisti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir kurioje jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, priėmus neteisėtÄ ginčijamÄ sprendimÄ , apribota pareiÅ¡kėjos teisė gauti žalos atlyginimÄ .

IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjos 2008 m. rugsėjo 10 d. ieÅ¡kinio matosi, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ atsakovo V.B. prašė priteisti 300 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų (t. 1, b.l. 70-71).         Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK).         CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma..

Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.         Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus, iÅ¡ kurių kildinama žala, t.y. priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , veikė taip, kaip pagal įstatymus valstybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

         Teisėjų kolegijai nusprendus, kad skundžiamas Klaipėdos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, jog atsakovės Klaipėdos tarnybos veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Be to, toks reikalavimas nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp Klaipėdos tarnybos veiksmų ir pareiškėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp Klaipėdos tarnybos veiksmų ir pareiÅ¡kėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos.         Teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra vieÅ¡ojo administravimo sritis, už kuriÄ atsakomybė tenka Klaipėdos tarnybai.

         Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjai atsirado praÅ¡oma atlyginti turtinė žala, jos praÅ¡ymas netenkintinas. Nenustačius, jog pareiÅ¡kėjai dėl atsakovės kaltės kilo turtinė žala, pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo šį reikalavimÄ kildinant net ir iÅ¡ žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas, todėl netenkintinas.          Dėl neturtinės 500 000 litų žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ visų atsakovų          Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis). Å ie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.          PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi bÅ«ti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėja grindžia savo reikalavimÄ ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindÄ .         VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Taikant atsakomybę už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios aktas laikomas teisėtu. Valstybės valdžios organai yra pareigÅ«nai, kurie vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami valstybės kompetencijÄ , privalo veikti pagal specialius, numatančius jų veikimo turinį ir formÄ , teisės aktus. Valdžios aktai, kuriais yra padaryta žala, laikomi neteisėtais tada, kai pažeisti specialÅ«s teisės aktai, numatantys valdžios institucijų veikimo turinį ir formÄ .

Neteisėti veiksmai yra padaryti tada, jei valdžios institucijos, jų darbuotojai arba pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti.         PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovo VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad Klaipėdos tarnybai buvo pateikta informacija apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri neatitinka realioms kainoms; pareiÅ¡kėjai nebuvo praneÅ¡ama apie turo vertę, nebuvo sudarytos galimybės vertę pakeisti ar ginčyti.

         Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės bei nekilnojamojo turto masinio vertinimo sÄ vokas. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tai tÄ pačiÄ pagrindinę tikslinę paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainÄ nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, panaudojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ , parengiama bendra panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno turto vieneto ataskaita nerengiama. Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis.

Pagal minėtas taisykles, nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos dviem bÅ«dais – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) ir naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) arba atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų). Lyginamosios vertės metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimÄ , nustatoma Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, t.y. gyvenamosios, sodų ir garažų (iÅ¡skyrus pramoninius) paskirties nekilnojamojo turto vertė.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Klaipėdos tarnybai pateikė duomenis apie pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, įvertinant masinio vertinimo būdu.         Vidutinės žemės rinkos vertė yra nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis ir yra tvirtinamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu.

Žemės verčių žemėlapis – tai žemėlapis, kuriame, atlikus masinį vertinimÄ , nustatytos skirtingÄ vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti. VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo atstovo paaiÅ¡kinimu bei raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad teikiant Klaipėdos tarnybai informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informacijÄ .         Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatos įtvirtina kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ tvarkančios įmonės interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), taip pat asmenims suteikta galimybė per vieÅ¡uosius svarstymus pareikÅ¡ti pastabas ir pasiÅ«lymus dėl sudarytų nekilnojamojo turto verčių žemėlapių.

Fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 3D-142).         Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas veikė taip, kaip privalo veikti pagal įstatymus, todėl atsakomybė už žalÄ nekyla.         PareiÅ¡kėja skunde nenurodo, kokius konkrečius veiksmus, sÄ lygojusius neturtinės žalos atsiradimÄ , neteisėtai atliko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro nuostatų 9.2 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro teritorinė tvarkymo įstaiga.

Pagal minėtų nuostatų 20-21 punktus, registre tvarkomi apdraustųjų specifiniai duomenys inter alia draudžiamųjų pajamų sumos, paskirtos paÅ¡alpos dydis. Remiantis minėtais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos tarnybai teikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjos draudžiamųjų pajamų sumÄ bei ligos ir motinystės paÅ¡alpas, todėl tokių veiksmų negalima pripažinti neteisėtais.         PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas, kurios buvo priimamos, nepateikiama jokių pastabų, todėl, pareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iai institucijai kyla atsakomybė už neteisingÄ deklaracijų užpildymÄ .         Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama deklaracijas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje numatytas funkcijas.

Vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾ino deklaracijų antrus egzempliorius su žymomis, kad deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , už pateiktos informacijos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti teisingumÄ Â yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas. Tai reiÅ¡kia, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir jos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.         Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ .

Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra nepagrįstas.         PareiÅ¡kėja neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokatų atstovavimo. Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iÅ¡ kurių kildinama atsakomybė, negali bÅ«ti siejami su Å¡ia institucija, kaip valstybės institucija, nes vieÅ¡oji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).         Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėju kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiami atsakovų veiksmai nėra neteisėti, delikto Å¡iuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla.

Be to, pareiÅ¡kėja praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Reikalavimas dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo nuo minėtos sumos netenkintinas kaip nepagrįstas.          Dėl baudos skyrimo Klaipėdos tarnybos direktoriui          PareiÅ¡kėja praÅ¡o Klaipėdos tarnybos direktoriui skirti iki 20 000 litų baudÄ už piktnaudžiavimÄ pareigÅ«no teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sÄ moningÄ atsisakymÄ tarnauti žmonėms ir Konstitucijos Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ antrinės teisinės pagalbos nutraukimÄ .         Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis reglamentuoja teismo teisę skirti baudas.

Pagal minėto straipsnio nuostatas, administracinę bylÄ nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas tik už teismo reikalavimų pateikti atsiliepimus, dokumentus ar kitÄ medžiagÄ nevykdymÄ bei už teismo posėdžio tvarkos pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du, praÅ¡ymas paskirti baudÄ Klaipėdos tarnybos direktoriui pareiÅ¡kėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.                      Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

         pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos                                                                                           Dalia Gumuliauskienė Alona Romanovienė Eglė Kiaurakytė