fa4da29f-3202-4942-9b8e-8a11fd9673cb · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-919-2012Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00764-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.4.5.;1.1.7.2.7. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nukentėjusiam-civiliniam ieÅ¡kovui J. M., jo atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui, kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , nustatyta: kaltinamasis K. K. kaltinamas tuo, kad 2010-12-29, apie 14,30 val., prie J. M. „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su J.

M., dėl. K. K. pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. M. „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo vietoje, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ J. M. į veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės, tuo padarydamas J. M. deÅ¡inio peties ir deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis K. K. kaltas neprisipažino ir nurodė, kad 2012-12-29, apie 12.30 val. atvažiavo pas žmonÄ Ä¯ darbÄ ir automobilį paliko aikÅ¡telės laisvoje vietoje, jokių draudžiamų ženklų stovėjimui nebuvo.

Matė, kad buvo kažkokia lentelė, bet mano, kad lentelės ten pastatytos savavaliÅ¡kai. Apie 13.00 val. jis iÅ¡važiavo darbo reikalais kitu automobiliu. Apie 14.00 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad yra atlenkti pastatytos maÅ¡inos valytuvai. Apie 15.00 val. jis grįžo į tÄ patį kiemÄ ir pamatė J. M. su kastuvu, kuris baigė užkasti sniegu jo maÅ¡inÄ . Kaltinamasis paklausė J. kÄ jis čia daro, o Å¡is paklausė, ar jis nematantis ženklų. Kaltinamasis pasakė, kad tai jis turės paaiÅ¡kinti draudimui ir nuėjo prie maÅ¡inos, sakydamas „ar tai čia ženklas“, kurį pastÅ«mė ranka ir tas nukrito.

Tuo metu kaltinamasis pajuto smÅ«gį iÅ¡ nugaros, o atsisukęs pamatė J. kumÅ¡tį ir abu nugriuvo. Paskui juos abu pakėlė R. Z.. J. Å¡aukė ir bandė pulti, tačiau jam to daryti neleido R.. J. kažkam skambino telefonu. Tada ir kaltinamasis paskambino policijai. Po to kaltinamasis valė sniegÄ nuo savo automobilio, o J. sumetė ženklus į purvÄ ir juos fotografavo. Kai atvyko pareigÅ«nai, J. pasakė, kad kaltinamasis į jo vietÄ pastatė automobilį, o kaltinamasis pasakė, kad J. sniegu apkasė jo automobilį.

PareigÅ«nai su J. aiÅ¡kinosi, kaip turi bÅ«ti įregistruotas kelio ženklas. Kaltinamasis patvirtino, kad ženklo-lentelės nespardė ir nedaužė ir nukentėjusiam netrenkė ir nesudavė, o pats gavęs smÅ«gį į nugarÄ atsitraukė į Å¡onÄ . Nukentėjęs J. M. apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b.l. 22-23) parodė, kad yra J. M. (duomenys neskelbtini)savininkas, kuri yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini)yra keturios nuosavos automobilių parkavimo vietos, už kurias jis sumokėjęs. Kiekviena automobilių parkavimo vieta yra paženklinta ženklais metaline lentele su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)".

Kiekviena lentelė yra pritvirtinta prie dviejų metalinių vamzdžių, kurie aÅ¡tuoniais 8 cm. ilgio varžtais prisukti prie betoninio bordiÅ«ro. Minėtas parkavimo vietas įrengė lankytojams. 2010-12-29 apie 6 val. vienas atėjo į prie minėtų parkavimo vietų tam, kad nukasti sniegÄ , nes po nakties jos buvo apsnigtos. Pats vienas nukasė nuo visų keturių automobilių parkavimo vietų sniegÄ . Kadangi daug snigo, tai kelis kartus per dienÄ pats nuo parkavimo vietų nukasinėjo sniegÄ . TÄ pačiÄ 2010-12-29 dienÄ , dirbdamas (duomenys neskelbtini)per langÄ apie 10.30 val. pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini)priklausančioje parkavimo vietoje Nr. 1 stovi svetimas automobilis „VW Golf“ vyÅ¡ninės spalvos, v/n (duomenys neskelbtini)kuris buvo ne klinikos lankytojų.

Apie 14.30 val. vėl kasė nuo laisvų (duomenys neskelbtini)priklausančių parkavimo vietų sniegÄ . Tuo metu atvažiavo sunkvežimis, kurio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipo tuo metu nepažįstamas vyriÅ¡kis apie 34 metų amžiaus, apie 178-180 cm. Å«gio, liekno-sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, tamsios spalvos plaukų, kaip buvo apsirengęs nepamena, jį atpažinti galėtų, vėliau sužinojo, kad tai yra K. K.. Dabar jau žino, kad jo žmona dirba Å¡alimais esančioje „(duomenys neskelbtini)", registratÅ«roje.

Davė jam pastabÄ , kad jis nestatytų (duomenys neskelbtini)priklausančioje parkavimo vietoje savo automobilio. Tada K. K. pradėjo sakyti, kad liudytojas neturi teisės jam nurodinėti, kÄ jis turi daryti, bei pradėjo vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Priėjo prie savo automobilio ir atsirėmęs į kairės pusės automobilio sparnÄ kojomis įsirėmęs į „(duomenys neskelbtini)" metalinę lentelę jÄ bandė nulaužti. Liudytojas matydamas, kad yra gadinamas jo turtas priėjo prie jo ir norėjo jį nustumti, kad jis nelaužytų minėtų lentelių.

Tada K. K. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į veidÄ ir staigiai antrÄ kartÄ kumščiu trenkė į deÅ¡inį petį, bei nugriovė ant žemės. Liudytojas deÅ¡iniu Å¡onu trenkėsi į žemę. Suskaudo deÅ¡inysis petys ir deÅ¡inės rankos alkÅ«nė, K. K. daugiau nieko nedarė. Liudytojas bandė atsikelti nuo žemės, tuo metu iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡lipo du panaÅ¡aus amžiaus vyrai, atvažiavę su K. K. tuo pačiu sunkvežimiu, kurių apibÅ«dinti negali ir atpažinti negalėtų, nes jų neįsidėmėjo.

Jie abu prispaudę liudytojÄ prie žemės laikė, kad neatsikeltų ir dar užsimojo kumščiu, tačiau smÅ«gių nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiam į veidÄ , bet nepataikė, tai po to trenkė į petį. Po to jį apvertė ir abu nukrito, patikslino, kad kumščiu kaltinamasis jam nesudavė smÅ«gio į veidÄ . Nukentėjęs taip pat patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Nukentėjęs teigė, kad kaltinamojo automobilio sniegu neapkasė ir valytuvų nesulaužė.

Liudytoja R. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad per klinikos langÄ matė, kaip privažiavo didelė maÅ¡ina, kaip vyrai kažkÄ aiÅ¡kinosi, vienas vyras spardė parkavimo lenteles, jos vyras nuėjo prie to vyriÅ¡kio, kuris spardė lenteles, tada iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡Å¡oko kiti vyrai ir laikė prispaustÄ jos parverstÄ vyrÄ . Apie kÄ aiÅ¡kinosi vyrai, liudytoja negirdėjo. Kuris vyriÅ¡kis padarė jos vyrui sužalojimus, liudytoja pasakyti negalėjo. Vyrui buvo sužalotos rankos, jis negalėjo dirbti.

Vėliau liudytoja patikslino, kad matė, kaip kaltinamasis mušė jos vyrÄ , smÅ«giavo rankomis, paskui du vyrai laikė jį prispaudę prie žemės, o jos vyras kaltinamojo nestÅ«mė.Liudytoja I. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jos vyras atvežė ryte automobilį ir pastatė prie (duomenys neskelbtini)namų, atnešė raktus. Po kurio laiko liudytoja pamatė, kad atlaužti maÅ¡inos valytuvai, o dar po kurio laiko pamatė, kad automobilis apkastas sniegu.

Kieme buvo nukentėjęs su kastuvu. Liudytoja paskambino vyrui, o jis atvyko apie 15.00 val. Tada I. R. pasakė liudytojai, kad muÅ¡a jos vyrÄ . Liudytoja paties įvykio nematė, tačiau matė ledais apmėtytÄ savo automobilį, buvo įskilęs stiklas.Liudytojas R. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtino, kad kai jis buvo atvykęs į klinikos automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, matė, kad ten buvo iÅ¡laužytos stovėjimo nuorodos, ginčijosi keli žmonės, po to atvyko policija.

Nukentėjęs buvo iÅ¡voliotas sniege. KitÄ dienÄ jis sakė, kad jam kažkas blogai, negalėjo dirbti.Liudytojas R. Z. patvirtino, kad matė kaltinamojo maÅ¡inÄ apkastÄ sniegu. Po to nukentėjęs puolė kaltinamÄ jį ir abu nugriuvo ant žemės. Tada liudytojas prispaudė prie žemės nukentėjusįjį, o po to juos abu pakėlė.Liudytojas E. G. patvirtino, kad 2011-12-22 darbo reikalais atvyko į J. M. klinkÄ . Tuo metu jis kasė aikÅ¡telėje sniegÄ . Ten stovėjo a/m „VW Golf“ ir tada J.

M. pasakė, kad negali nukasti sniego, piktinosi pastatytu automobiliu, kuris trukdė kasti sniegÄ . Liudytojas matė, kad pastatytas automobilis buvo apsnigtas storu sniego sluoksniu. Netrukus liudytojas iÅ¡vyko ir kas ten vyko toliau nematė.Liudytojas K. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, konfliktas dėl automobilių parkavimo. Kokios nustatytos įvykio aplinkybės, tokios ir buvo perduotos policijos komisariatui tarnybiniame praneÅ¡ime.

Daugiau detalių apie įvykį liudytojas neprisiminė. Liudytoja A. U. patvirtino, kad kaltinamasis yra jos klinikos darbuotojos vyras. Po darbo liudytoja sėdosi į savo automobilį ir pastebėjo, kad I. K. automobilio valytuvai yra atlenkti. Kaip tik tuo metu atvažiavo K. K. ir pamatė tuos valytuvus. Tuo metu J. M. kasė sniegÄ . Vyrai vienas kitam kažkÄ pasakė, tada J. M. metė kastuvÄ ir puolė iÅ¡ nugaros K. K.. Abu nugriuvo ant žemės, o kitas asmuo, iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, priėjęs juos iÅ¡skyrė.

Liudytoja nematė, kad K. K. spardytų lenteles. Viskas įvyko labai greitai, kai vyrus iÅ¡skyrė, liudytoja nuvažiavo ir kas vyko toliau nematė. Sužalotų žmonių liudytoja taip pat nematė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad į klinikÄ dažnai ateina pacientai ir pasako, kad jų automobilių valytuvai bÅ«na sulaužyti, jie buvo atlenkti ir jos darbuotojoms ir tai daro nukentėjęs. Be to, nurodė, kad 2011-12-29 nukentėjusiojo klinika tikrai nedirbo. Liudytoja I. R. patvirtino, kad matė įvykį, nes buvo darbe ir per langÄ jai gerai matyti visas kiemas.

Jai bendradarbė pasakė, kad atlenkti stovinčios maÅ¡inos valytuvai. Liudytoja žinojo, kad nukentėjęs kaimynas gydytojas yra konfliktinė asmenybė, jis atlenkinėja valytuvus, nes ir jai pačiai jis komentuodavo kaip statyti automobilį, visoms grasina pradurti padangas. Netrukus atvažiavo K. K., priėjo prie J. M., sukosi ir tada J. M., metęs kastuvÄ , puolė K. K. iÅ¡ nugaros ir abu parkrito. IÅ¡ Å¡alia buvusio automobilio iÅ¡lipęs vyras juos iÅ¡skyrė. KÄ vyrai kalbėjo, liudytoja negirdėjo.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, vedėja A. U. tuo metu jau buvo savo automobilyje ir taip pat matė šį įvykį. Liudytojas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvažiavo su darbine maÅ¡ina prie J. K. automobilio ir pamatė, kad jis buvo apkastas. Matė, kad sniegÄ valė nukentėjusysis, kuris puolė K. K.. Tada iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo R. ir juos iÅ¡skyrė. Matė, kad K. iÅ¡traukė vienÄ Å¾enklÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).Teismo med. specialistė Zofija MakÅ¡imaitė patvirtino, kad jai buvo pateikti bendrosios medicinos praktikos dokumentai, o žmogaus ji neapžiÅ«rinėjo.

IÅ¡vadÄ ji surašė iÅ¡ ligos istorijos. Ji patvirtino, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaip nurodyti iÅ¡vadoje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad ji prašė neurologo konsultacijos, tačiau nukentėjęs į neurologÄ nesikreipė. Jam taip pat buvo apsiÅ«lyta echoskopija, tačiau ir jos jis nesidarė. Taip pat specialistė nurodė, kad deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas gali bÅ«ti suduodant arba nugriuvus, taip pat nurodė, kad Å¡is sužalojimas padarytas nugriuvus (T. 2, b.l. 20).IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto (registruojamo įvykio objekto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykio iÅ¡klotinės matyti, kad nukentėjęs J.

M. pirminiu pranešimu pranešė dėl automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ne J. M. (duomenys neskelbtini)ir pastatytas pažymėtoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo apgadintas (t.2, b.l. 29).Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nekilo Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje nekyla abejonių, kad J. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tačiau, išnaudojus visas galimybes, nebuvo nustatytos sveikatos sutrikdymo aplinkybės. Tai yra nebuvo neginčytinai nustatyta ar tas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas K. K. tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar pargriūnant pačiam nukentėjusiajam J. M.. O jei sutrikdymas buvo padarytas K. K. veiksmais, tai jis buvo padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, kas turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Taip pat iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis K.

K. sudavė J. M. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. nurodė, kad smÅ«gis jam nebuvo suduotas (t.1, b.l. 187).IÅ¡tyrus visus įrodymus byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir neigė stÅ«męs ar sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam J. M.. IÅ¡ esmės K. K. kaltė buvo grindžiama vien tik nukentėjusiojo J. M. ir jo sutuoktinės parodymais, kurie prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Tačiau teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus konstatuoja, jog Å¡ioje konkrečioje situacijoje, nukentėjusiojo parodymai, nepatvirtinti kitais duomenimis, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir vien Å¡iais parodymais grįsti kaltinamojo K.

K. kaltę, nėra pagrindo. J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. K. jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad smÅ«gis nebuvo suduotas. Vertinant teisme iÅ¡tirtus liudytojų parodymus ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes, jie iÅ¡ esmės skiriasi, tačiau visos abejonės, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis sudavė jam kumščiu į veidÄ , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į veidÄ kaltinamasis nesudavė, tik bandė suduoti (t.1, b.l. 186,187), tokie nukentėjusiojo parodymai verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu ir objektyvumu.

Nukentėjusysis ir jo sutuoktinė R. M. taip pat nurodė, kad J. M. prispaustÄ prie žemės laikė du vyrai, tačiau apklausus liudytojus A. U., I. R., R. Z., A. G. buvo nustatyta, kad nukentėjusįjį prispaustÄ prie žemės laikė tik liudytojas R. Z., tÄ patvirtino ir pats liudytojas R. Z., taip pat aukščiau minėti liudytojai, jų parodymai sutampa ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Å ios teismo iÅ¡tirtos aplinkybės duoda pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų patikimumu.

IÅ¡ specialisto parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog nukentėjusiojo J. M. sužalojimas, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas gali bÅ«ti padaromas suduodant arba nugriuvus, taip pat nurodė, kad Å¡is sužalojimas padarytas nugriuvus (T.2, b.l. 20). Specialisto parodymai taip pat objektyviai nepatvirtina nukentėjusiojo J. M. ir nepaneigia kaltinamojo K. K. parodymų. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog byloje yra pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ių abejonių, iÅ¡naudojus visas galimybes, paÅ¡alinti nepavyko ir Å¡ios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Be to, teismas įvertina ir tai, kad K. K. buvo kaltinamas padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ tyčia, tačiau teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu veika galėtų bÅ«ti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas K. K., matyti, kad tiksliai nenustatytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas. Kaltinime nurodyta, kad K. K. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ J.

M. į veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės, tuo padarydamas J. M. deÅ¡inio peties ir deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kadangi iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinta aplinkybė, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , iÅ¡ tokio nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo sektų, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė J. M. į deÅ¡inį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės. Siekiant baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikyti tinkamai, faktines aplinkybes bÅ«tina nustatyti tiksliai.

Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas dėl paties nukentėjusiojo praÅ¡ymo dėl jam padaryto sužalojimo fakto. Esant tokiai situacijai, bÅ«tina tiksliai nustatyti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nes nuo to priklauso tos situacijos teisinis įvertinimas ir veikos kvalifikavimas kaip tyčinės ar padarytos dėl neatsargumo. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau matyti, kad prieÅ¡taravimų tarp teisme iÅ¡tirtų įrodymų paÅ¡alinti nepavyko. Dėl Å¡ios priežasties teismas negali spręsti apie tai, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes šį klausimÄ galima spręsti tik po to, kai faktinės bylos aplinkybės nustatomos tinkamai, o Å¡ių aplinkybių nustatyti nebuvo galimybės. Pagrindinis Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma.

Todėl bÅ«tent iÅ¡samus K. K. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės turinio formulavimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbiÄ reikÅ¡mę, nes yra lemiama sÄ lyga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti veikÄ . Nors kaltinime K. K. nurodyta tyčinė veikos forma, tačiau iÅ¡tyrus įrodymus baudžiamojoje byloje teismas nenustatė tyčinės K. K. kaltės formos sužaloti nukentėjusįjį J. M.. Vieninteliai kaltinamojo kaltės įrodymai-nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai, kurie, kaip aukščiau analizuota, prieÅ¡tarauja tiek vienas kitam, tiek kitiems bylos įrodymams, taip pat liudytojų A.

U., I. R., R. Z., A. G. parodymams. Bylos įrodymai buvo vertinami pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas, t.y. jie buvo vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Pažymėtina, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais bÅ«dais bei patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Nagrinėjamos bylos atveju buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos visos bylos aplinkybės, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymai buvo vertinami ir atskirai, ir lyginant juos tarpusavyje, analizuoti tiek K. K. teisinantys, tiek jį kaltinantys įrodymai.Tam, kad įrodyti kaltinamojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomÄ ja prasme turi bÅ«ti neginčijami bei nekeliantys abejonių. Ä®rodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo kaltę, jie turi papildyti vienas kitÄ ir sudaryti visumÄ , o ne bÅ«ti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, sudėtis.

Pateikti kaltinamojo kaltę įrodantys faktai teisme buvo patikrinti ir iÅ¡tirti baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieÅ¡taravimų ir abejonių, kilusių iÅ¡tyrus įrodymus, teisme paÅ¡alinti nepavyko.IÅ¡tyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama K. K. kaltė dėl J. M. sužalojimo nustatyta, kad tie įrodymai yra prieÅ¡taringi, ne pilnai įrodantys kaltinamojo kaltę. Prielaidomis, kad K. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ nuosprendis grindžiamas bÅ«ti negali.

Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, tÄ pabrėžia ir Lietuvos AT Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€™â€™ nurodytos nuostatos. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ to sekančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini kaltinamo asmens naudai.Neginčijamų įrodymų, kad K.

K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , byloje nėra, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimÄ galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka iÅ¡vadoms apie jo kaltumÄ padaryti ir skirti bausmę. Kadangi byloje K. K. kaltė buvo grindžiama vien tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais, kurie, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, taip pat jie yra prieÅ¡taringi, byloje yra pagrįstų abejonių, kurių, iÅ¡naudojus visas galimybes, paÅ¡alinti nepavyko ir kurios turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, K.

K. iÅ¡teisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Byloje civilinis ieÅ¡kovas – nukentėjęs J. M. buvo pareiÅ¡kęs 10275,83 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau atsižvelgiant į byloje priimamÄ sprendimÄ , Å¡is civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 308 str., 3 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a :

K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius jam veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.K. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Nukentėjusiojo J. M. pareikÅ¡tas 21475,83 Lt civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Kauno miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                         Aurelijus Rauckis