2022-03-09 Nr. CB-2193-2-35-3-00554-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1174

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00554-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 24 d. paduotu ieškovės A. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė A. Š. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. Š. ir J. Č. ieškinį atsakovui A. P., dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – J. P. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma: teismai, pažeisdami CK 1.92 ir 2.133 straipsnius, nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškus reikalavimą ginčo susitarimą pripažinti negaliojančiu, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo (kuris nėra ginčijamo susitarimo šalis, o šis susitarimas jam nesukėlė jokių pasekmių), privalo būti nurodytas atsakovu, o to nepadarius yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą; teismai, pažeisdami CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalis, 230 ir 243 straipsnius, konstatavo, kad teismo pareigos išaiškinti netinkamos proceso šalies nepakeitimo pasekmes, nevykdymas yra formalus pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 konstatuota, kad tai yra esminis pažeidimas sudarantis pagrindą panaikinti teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13048-21 gauta specialisto išvada, kad ginčo susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas 2021 m. kovo 1 d., o bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad susitarimas yra sudarytas 2020 m. spalio 28 d., pažeisdami CK 1.80 ir 1.81 straipsnius ir CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą teismui ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 23 d. „Luminor“ banke, jį sumokėjusiai A. Š. (a. k. duomenys neskelbtini).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė