fa4c0c59-bd42-4ae5-a00a-2028df3ea4a7 · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-300/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00635-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 20 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate užregistruotas praneÅ¡imas apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) mokyklos, tarp kiemų, R. P. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė į gatvę iÅ¡bėgusiÄ keturiolikmetę G. D..

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu nuspręsta nepradėti administracinės teisenos, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl pačios nukentėjusiosios G. D. neatsargumo, nes ji išėjo (iÅ¡bėgo) į gatvę iÅ¡ už kliÅ«ties (Å¡iukÅ¡lių konteinerių), trukdančios apžvelgti vietÄ , neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, ir tai lėmė Å¡io įvykio kilimÄ .

3. Nesutikdama su atsisakymu pradėti administracinę teisenÄ G. D. atstovė pagal įstatymÄ V. D. padavė skundÄ , kurį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino, panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino Institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Apylinkės teismas konstatavo, kad eismo įvykio vietos schemoje nepažymėta nukentėjusiosios buvimo vieta, jos judėjimo kryptis, tiksli vieta, kur ji kirto keliÄ , taip pat nėra aiÅ¡ki Å¡iukÅ¡lių konteinerių buvimo vieta.

Ä®vertinus nuotraukose užfiksuotų Å¡iukÅ¡lių konteinerių dydį, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar jie tikrai galėtų užstoti nukentėjusiÄ jÄ G. D. ir ar vairuotoja R. P. iÅ¡ tikrųjų neturėjo galimybės laiku jos pastebėti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. R. P., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, prie pat ugdymo įstaigos, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo bÅ«ti itin atidi ir rÅ«pestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), kuriose numatyta prievolė važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, laikytis deÅ¡inės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Kelio atkarpa, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, nepažymėta jokiomis kelio linijomis, joje nėra Å¡aligatvio ir pėsčiųjų perėjos, prie pat kelio yra mokykla, kur pertraukų metu vaikai gali iÅ¡bėgti į keliÄ . Negalima konstatuoti, kad bÅ«tent G. D. veiksmai, jai netikėtai iÅ¡bėgant į gatvę, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Neatmetama galimybė, kad KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, t. y. techniniu požiÅ«riu įvykį lėmė galbÅ«t jų abiejų veiksmai.

Å ias aplinkybes galėtų nustatyti byloje paskirta ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, kurio patikros sertifikatas yra negaliojantis. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė konstatavo, kad nukentėjusiajai G. D. galbÅ«t padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 1 dalies 2 punktu sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertas.

Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, nes nesurinko Å¡ioje byloje svarbių įrodymų, nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teisenÄ priimtas iÅ¡ esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 4.1.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. D. pažeidė KET 48.4 punkte numatytus atsargumo reikalavimus, nes ji neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išbėgo į gatvę iš už kliūties, dėl to buvo kliudyta pravažiuojančio automobilio. Nesutinkama su teismo išvada, kad G. D. veiksmai nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, bei daroma prielaida, kad galbūt KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai.

Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad transporto priemonės vairuotoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, netoli ugdymo įstaigos, privalėjo bÅ«ti itin atidi ir rÅ«pestinga, laikytis KET, kuriose numatyta prievolė nevirÅ¡yti leistino greičio, laikytis deÅ¡inės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas ir kt., tačiau Å¡iuo atveju tokios teismo prielaidos, kad R. P. bÅ«tų pažeidusi KET, nepatvirtintos jokiais patikimais duomenimis, byloje nėra duomenų, kad vairuotoja bÅ«tų virÅ¡ijusi leistinÄ greitį – prieÅ¡ingai, liudytojų teigimu, transporto priemonės vairuotoja važiavo labai lėtai, apie 15 km per valandÄ greičiu, nes kÄ tik buvo įsukusi iÅ¡ kito kiemo, tai iÅ¡ dalies patvirtina ir G.

D. medicininė diagnozė. Aplinkybė, jog R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas buvo negaliojantis, savaime nesudaro pagrindo abejoti jos blaivumu ir tvirtinti, kad ji galbÅ«t kalta dėl eismo įvykio, kadangi vairuotoja iÅ¡ įvykio vietos nesiÅ¡alino, nevengė atsakomybės, pati, neleidusi mergaitei eiti namo, iÅ¡kvietė pagalbÄ , apie įvykį informavo nukentėjusiosios tėvus. Å iuo atveju grÄ Å¾inant bylÄ tyrimui papildyti, surinkti papildomų objektyvių duomenų, paneigiančių Å¡ias teismo prielaidas, nėra galimybės. Skunde teigiama, kad teismas, neapklausęs eismo įvykį registravusių pareigÅ«nų ir įvykio liudytojų Ū.

Z. ir R. L., nepanaikinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų, nepagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ Institucijai.

5. Atsiliepimu į skundÄ V. D. praÅ¡o Institucijos apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas 6. Apeliacinis teismas, iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra iÅ¡tirtos visos 2020 m. kovo 5 d. eismo įvykio aplinkybės, todėl nepagrįstai Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ .

7. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai turi nustatyti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas tiriamo įvykio aplinkybes siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu gali bÅ«ti atsisakoma padėti administracinio nusižengimo teisenÄ .

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 5 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) mokyklos, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. P. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į gatvę iÅ¡bėgusiÄ keturiolikmetę G. D.. Po eismo įvykio mergaitė buvo pristatyta į ligoninę, ten jai diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, smegenų sukrėtimas. Iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. penkias dienas, mergaitė buvo gydoma ligoninėje, vėliau iÅ¡leista į namus.

9. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, tiriant Å¡io eismo įvykio aplinkybes nenustatyta ir eismo įvykio schemoje nepažymėta susidÅ«rimo vieta, mergaitės judėjimo kryptis, konteinerių buvimo vieta, neiÅ¡matuotas konteinerių aukÅ¡tis, nenustatytas mergaitės Å«gis, taip pat netirta, kokiu atstumu automobilio vairuotoja pastebėjo pėsčiÄ jÄ ar ji turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja, sumažinti neigiamas susidÅ«rimo pasekmes. Siekiant daryti iÅ¡vadÄ , kad G. D. sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, bÅ«tina visa tai nustatyti. Nenustačius Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų eismo įvykio aplinkybių, negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykio kilti.

10. Neretai eismo įvykis kyla dėl daugiau nei vieno įvykio dalyvio padarytų KET pažeidimų, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 20 punktas ir joje nurodyta teismų praktika). Pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju visiškai nebuvo analizuojami automobilio vairuotojos veiksmai, tik konstatuojama, kad G.

D. pažeidė KET reikalavimus, nes į važiuojamÄ jÄ dalį išėjo (iÅ¡bėgo) neįsitikinusi, kad nebus trukdoma transporto priemonių eismui, kad ji yra gerai matoma, t. y. jos neužstoja kokia nors kliÅ«tis. Vien tai, kad automobilio vairuotoja nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, padėjo mergaitei iÅ¡kviesdama medikus, informavo nukentėjusios mergaitės motinÄ apie įvykį, savaime nereiÅ¡kia, kad R. P. nepažeidė jokių KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju automobilio vairuotoja R.

P. nurodė, kad pamačiusi mergaitę stabdė, tačiau mergaitė vis tiek koja užkliuvo už automobilio ir pargriuvo. O liudytojos Ū. Z. ir R. L. teigė, kad automobilis kliudė per gatvę bėgančiÄ mergaitę. Taigi iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus eismo įvykio mechanizmas: judanti transporto priemonė kliudė per gatvę einančiÄ (bėgančiÄ ) mergaitę ar pati mergaitė užkliuvo už sustojusio automobilio. Nors pati automobilio vairuotoja bei liudytojos tvirtina, kad automobilis važiavo nedideliu greičiu, apygardos teismas pažymi, kad KET 127 punktas, kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, reiÅ¡kia ne tik draudimÄ virÅ¡yti leistinÄ greitį, tačiau ir pareigÄ pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Å iuo konkrečiu atveju eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, gyvenamųjų namų teritorijoje, Å¡alia ugdymo įstaigos, todėl neretai per pertraukÄ , po pamokų per Å¡iÄ gatvę vaikÅ¡to vaikai (nes ten nėra pėsčiųjų takų bei pėsčiųjų perėjos), tai reiÅ¡kia, kad tokioje vietovėje vairuotojai turi bÅ«ti itin atidÅ«s.

11. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems administracinio nusižengimo tyrimo trÅ«kumams paÅ¡alinti reiktų atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ teisme, pagrįstai apylinkės teismas panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ Institucijai. Apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistÄ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Vidmantas Mylė