fa4bd83e-6fde-48fe-b8a6-a3ad65612490 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1225-402/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02214-2017-3                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                         55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, nedalyvaujant Å¡alims, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1643,06 Eur turtinę žalÄ ir 23357 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Nurodė, jog buvo atleistas iÅ¡ darbo (pasiuntinio pareigų) pareiÅ¡kus jam įtarimÄ , neva 2017 m. liepos 21 d. neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ neturėdamas tikslo jÄ platinti ir buvo perkeltas į kitÄ lokalinį sektorių, kuriame negalėjo gyventi, dėl prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių kitų nuteistųjų.

To pasėkoje turėjo bausmę atlikinėti kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, jog atlikus ekspertizę paaiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėjo DNR nerasta narkotinių medžiagų, todėl buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Nurodė, jog nuo 2017 m. liepos 21 d. prarado darbÄ ir pragyvenimo Å¡altinį. Kas mėnesį gaudavo 125 Eur. Nuo 2017 m. liepos 21 d. buvo paskirtas atlikti bausmę kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo Å¡aldytuvo, todėl sugedo nusipirkti maisto produktai ir patyrė turtinę žalÄ .

Pažymėjo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo jau nebegrÄ Å¾ino į buvusias pareigas (vyriausiojo pasiuntinio), todėl iki bausmės laiko galo nebegaus pragyvenimo Å¡altinio (darbo užmokesčio), t. y. už 9 mėnesius prarado 1125 Eur. Dėl nepagrįstų kaltinimų buvo priverstas samdyti advokatÄ , ko pasėkoje turėjo advokatui sumokėti 500 Eur. Bendra patirta turtinė žala – 1643,06 Eur. Dėl to, kad buvo paskirtas bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, pareiÅ¡kėjas prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, sumažintas apsipirkimo limitas, skambučių skaičius, apribota galimybė sportuoti, lankyti koplyčiÄ , žiÅ«rėti televizorių ir kt.

Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažemintas orumas ir garbė, t. y. patyrė 23357 Eur neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 32-36). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 21 d. pareiÅ¡kė, kad atsisako bÅ«ti jam paskirtame 1 bÅ«ryje, dėl kokiu priežasčių atsisako bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas savo pasiaiÅ¡kinime nenurodė. 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. liepos 23 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 25 d., ir 2017 m. liepos 26 d. pareiÅ¡kėjas taip pat atsisakė bÅ«ti paskirtame 1 bÅ«ryje dėl ko buvo izoliuotas uždarant jį laikinojo sulaikymo kamerÄ iki 24 val., pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad atsisako bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje dėl asmeninių priežasčių. 2017 m. liepos 28 d.

Alytaus PN direktorius priėmė nutarimÄ dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 49-2350 perkeliant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams, dėl to, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 27 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimÄ , atsisakė vykdyti teisėtus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį. Å iais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. Alytaus PN administracija atliko tyrimÄ , kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė.

Tyrimo metu nenustatyta, kad kas nors iÅ¡ nuteistųjų pareiÅ¡kėjui jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtÄ . PareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs praÅ¡ymų skirstymo komisijai dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. nuostatas Alytaus PN yra sudaryta skirstymo komisija kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumÄ Ä¯ atskirus bÅ«rius ar lokalinius sektorius.

Nuteistasis gali bÅ«ti perkeltas į kitÄ bÅ«rį, jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurių nuteistasis negali bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimÄ bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, ar praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, Alytaus PN nepateikė. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Alytaus PN netinkamų pareigÅ«nų veiksmų prarado darbÄ , dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , taip pat sugedo jo maisto produktai, tačiau atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas pats atsisakydamas eiti į bÅ«rį buvo laikinai izoliuotas nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 26 d., ir 2017 m. liepos 27 d. nubaustas perkeliant 2 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nebegalėjo dirbti, nes BVK nenumato tokios galimybės dirbti nuteistiesiems esant laikinai sulaikytiems ar atliekant bausmę kamerų tipo patalpose.

Darant pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus pareiÅ¡kėjas turėjo įvertinti, kad jo pirkti maisto produktai gali sugesti. PareiÅ¡kėjas neįrodo ryÅ¡io tarp Alytaus PN administracijos tariamai neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas turtinę ir neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad nuo 2017 m. liepos 21 d. atleistas iÅ¡ darbo pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl narkotinių medžiagų laikymo, buvo perkeltas į kitÄ lokalinį sektorių, kuriame negali gyventi dėl jame esančių priešų, todėl atsisakius gyventi bÅ«ryje buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas.Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis prižiÅ«rėtojas A.

S. tarnybiniu pranešimu Nr. 7.39-2/4018 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 21 d. 15.00 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 43). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. B. pranešimu Nr. 7.39-4028 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 22 d. 16.00 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 44). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas E. V. pranešimu Nr. 7.39-4043 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 23 d. 17.10 val. nuteistasis D.

M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 59). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas E. V. pranešimu Nr. 7.39-2/4056 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 24 d. 18.15 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 66). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas E. V. pranešimu Nr. 7.39-2/4078 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 25 d. 19.20 val. nuteistasis D.

M. atėjo į KPP-3 ir pareiÅ¡kė, kad atsisako gyventi jam paskirtame bÅ«ryje (b. l. 73). Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas I. N. praneÅ¡imu Nr. 7.39-2/4105 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 27 d. 21.15 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP-3 ir pareiÅ¡kė, kad atsisako gyventi jam paskirtame bÅ«ryje (b. l. 86).PareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. liepos 23 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 27 d. paaiÅ¡kinimuose (b. l. 45, 60, 67, 74, 87) nurodė, jog atsisako eiti į paskirtÄ bÅ«rį dėl asmeninių priežasčių, sutinka bÅ«ti laikomas kamerų tipo sÄ lygomis.Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. liepos 24 d. pažymoje „Apie nuteistojo atsisakymÄ gyventi jam paskirtame bÅ«ryje“ Nr. 7.10/9252 nurodoma, kad kalbėta su pareiÅ¡kėju siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė bÅ«ti jam paskirtame bÅ«ryje.

Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, tačiau jų nenurodė (b. l. 61). Analogiškos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame būryje priežastys nurodytos ir 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 28 d. pažymose „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ (b. l. 68, 75, 88, 89).2017 m. liepos 21 d. Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo D. M. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-533 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo D.

M. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 1 nuteistųjų bÅ«ryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo iÅ¡vadoje siÅ«lyta netaikyti D. M. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ , nubausti pareiÅ¡kėjÄ pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 91).2017 m. liepos 28 d.

Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo D. M. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-568 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo D. M. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 20 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga.

Minėtoje tyrimo iÅ¡vadoje siÅ«lyta netaikyti D. M. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ , nubausti pareiÅ¡kėjÄ pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 92).Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. ir 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. liepos 26 d. nutarimais „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 58, 65, 72).Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 49-2350 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 80-81).Å iame kontekste pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

Å io Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ .

BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: bÅ«tinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiÅ«ra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sÄ lygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y.

įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Alytaus PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ , o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau byloje nėra duomenų (nenurodytos skundo aplinkybės ir nepateikti įrodymai), kad pareiÅ¡kėjas, atsisakęs vykdyti minėtus Alytaus PN administracijos reikalavimus, bÅ«tų juos apskundęs BVK 143 straipsnio 8 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta tvarka, numatančia, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. AukÅ¡tesnis pagal pareigas pareigÅ«nas nuobaudÄ suÅ¡velnina arba jÄ panaikina, jeigu jÄ paskyręs pareigÅ«nas virÅ¡ijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus bÅ«rius, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiÅ¡kėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015). Minėta, kad nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK (143, 183 straipsniai) ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių Å¡ioje srityje gynybos bÅ«dus bei sÄ lygas, t. y. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, Å¡is atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. liepos 23 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 27 d. paaiÅ¡kinimų (b. l. 45, 60, 67, 74, 87) dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iÅ¡ esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iÅ¡kilusia realia grėsme pareiÅ¡kėjui, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako eiti į paskirtÄ bÅ«rį. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas padarė Alytaus PN direktoriaus Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 28 d. nutarimuose nurodytus jam inkriminuotus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

Taigi nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 21 d. atleistas iÅ¡ darbo pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl narkotinių medžiagų laikymo, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. Alytaus PN, 19-to bÅ«rio 2-ame miegamajame, neplaninės kratos metu po nuteistajam D.

M. priskirta lova buvusiame sportiniame krepÅ¡yje prižiÅ«rėtojas A. V. rado plastmasinį buteliukÄ , kuriame buvo kapsulės (3 vnt.) su rudos spalvos kieta medžiaga ir 12 vienetų raudonos spalvos paketėlių su esančia baltos spalvos biria, galimai narkotine medžiaga (b. l. 7-8). Dėl minėto įvykio Alytaus PN buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 str. 1 d. bei paskirta ekspertizė. 2017 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ galimai padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 259 str. 1 d. 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1604(17), kurioje nustatyta, kad kratos metu aptiktose ir tyrimui pateiktose medžiagose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra. 2017 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutrauktas (Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamoji byla Nr. 02-0-00027-17).Teismas, pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog nuo 2017 m. liepos 21 d. jis atleistas iÅ¡ darbo pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl narkotinių medžiagų laikymo laiko nepagrįsta, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d.

Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu pareiškėjas buvo perkeltas į nuteistųjų būrį Nr. 1 (1 lokalinis sektorius) (b. l. 38). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 7.39-2/4018 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017 m. liepos 21 d. 15.00 val. nuteistasis D. M. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 43). Kaip anksčiau byloje nustatyta, 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. liepos 23 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d.

Alytaus PN nutarimais pareiÅ¡kėjas buvo laikinai izoliuotas ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 49-50, 52-53, 55-56, 62-63, 69-70, 76-77, 83-84), Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 49-2350 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 80-81). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. 2-726 (b. l. 120) buvo atleistas iÅ¡ kurjerio pasiuntinio pareigų dėl to, kad atsisakė bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ir sutiko bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, o ne dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių. Teismas pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 145 str. nurodyta, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudÄ , kamerų tipo patalpose į darbÄ nevedami. Ä® kamerų tipo patalpas pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Alytaus PN administracija apskritai negalėjo pažeisti ar suvaržyti pareiÅ¡kėjo teisių, nes nuobaudos vykdymo metu jo teisinę padėtį apibrėžė specialios BVK normos. Taigi nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nuo 2017 m. liepos 21 d. buvo paskirtas atlikti bausmę kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo Å¡aldytuvo, todėl sugedo maisto produktai ir patyrė turtinę žalÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pats atsisakydavo eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį, todėl buvo laikinai izoliuotas nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 27 d. ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerų tipo patalpas (b. l. 49-50, 52-53, 55-56, 62-63, 69-70, 76-77, 83-84), Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 49-2350 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 80-81) (b. l. 80-81).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (redakcija aktuali ginčo metu) nėra numatyta, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti Å¡aldytuvas.

Kaip nustatyta, teisės aktai buitinio Å¡aldytuvo įrengimo kamerose nenustato. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡aldytuvų nebuvimo kamerose atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atliekant bausmę kamerų tipo patalpose jis prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, sumažintas apsipirkimo limitas, skambučių skaičius, apribota galimybė sportuoti, lankyti koplyčiÄ , žiÅ«rėti televizorių ir kt.BVK 146 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. IÅ¡ to seka, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpose pasimatymai su artimaisiais negalėjo bÅ«ti suteikiami, taip pat jis neturėjo teisės paskambinti BVK 146 str. 1 d. pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad į kamerų tipo patalpas pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Alytaus PN administracija apskritai negalėjo pažeisti ar suvaržyti pareiÅ¡kėjo teisių, nes nuobaudos vykdymo metu jo teisinę padėtį apibrėžė specialios BVK 146 straipsnio normos. Be to, skunde pareiÅ¡kėjas neįvardijo konkrečių atvejų, kada nustatyta tvarka kreipėsi į Alytaus PN pareigÅ«nus, praÅ¡ydamas leisti paskambinti telefonu, suteikti pasimatymÄ ar pan., t. y. realiai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ pasinaudoti tam tikra turima ar tariama teise.ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų (ABTÄ® 56 str.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius Å¡ios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                Natalja Zelionkienė