fa48a2c3-6bfb-4422-9c7f-89804787dcbe · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3520-920/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03664-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Einorui Å imaičiui, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. Z., ieÅ¡kovės atstovei Valdemarai Kuktienei, atsakovui E. Z., atsakovo atstovui Mariui Bakanauskui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui E. Z. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka 1. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) priklausantis asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių I.

Z. ir R. Z. nuosavybė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Tai buvo abiejų antroji santuoka. PrieÅ¡ sudarant santuokÄ ieÅ¡kovė ir sutuoktinis R. Z. turėjo asmeninio nekilnojamojo turto. Sutuoktinis prieÅ¡ santuokÄ turėjo nekilnojamojo turto - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo sodo pastatÄ su 0,0613 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo momentu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 206,- Lt (60,09 Eur), o sodo pastatas (kurio baigtumas 89 proc.) vertė buvo 3696,- Lt (1 070,44 Eur).

Bendra nekilnojamojo turto vertė sudarė 3902,- Lt (1 130,53 Eur). Vertinimas (duomenys neskelbtini) pateikiamas remiantis pasirašyta sutartimi Kauno miesto 7-asis notarų biuro pasirašyto tarp sutuoktinio R. Z. ir buvusios sutuoktinės V. Z.. Šiai dienai šis turtas visų pagerintas ir sodo pastato baigtumas yra 100 proc. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis vidutinės rinkos vertė sudaro žemės sklypo 2 660,- Eur, o sodo pastato 10 600,- Eur. Bendra turto vertė 13 260,- Eur. Tad turto vertė yra pakilusi ženkliai.

Pradėjus gyventi santuokoje sodo pastatas buvo nepilnai įrengtas, buvo tik pastatytas pastatas, uždengtas stogas ir įstatyti langai (kurie vėliau buvo pakeisti), tačiau viduje visiÅ¡kai nieko neįrengta, t.y. buvo tik perdangos ir iÅ¡mÅ«rintos pertvaros. 1998-12-21 sodo namelio techninės apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad nėra pateikti pastato priėmimo naudoti dokumentai, o remiantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis sudarant santuokÄ pastato baigtumas buvo tik 89 proc, taip pat patalpų plotų eksplikacijos kortelė pažymi, kad esantys kambariai nėra įrengti.

Nėra įrengta ir komunikacijos (vidaus santechnika ir elektra). VisÄ santuokos laikotarpį, kai tik buvo santuoka sudaryta gaunamos piniginės lėšos buvo skiriamos buto ir sodo pagerinimui. Lėšos gautos iÅ¡ darbinės veiklos, kadangi pagrindinės pajamos, iÅ¡ kurių buvo daromi pagerinimai buvo bÅ«tent iÅ¡ mano gaunamų darbinių pajamų. Kadangi buvo laikotarpis, kuomet sutuoktinis R. Z. iÅ¡ viso nedirbo ir tik ieÅ¡kovės gaunamomis pajamomis galėjome užtikrinti savo poreikius ir kartu iÅ¡ gautų pajamų buvo vykdomi sodo pastato pagerinimo darbai.

Taip pat iš ieškovės asmeninio parduoto nekilnojamojo turto (didesnioji dalis gautų piniginių lėšų buvo skirta būtent sodo pagerinimui). Santuokos pradžioje sodo pastatas buvo tik mūrinės sienos, pertvaros padarytos iš plytų ir perdangos tarp rūsio ir pirmojo aukšto ir tarp pirmojo aukšto ir palėpės. Pradedant bendrai gyventi buvo norėta turėti ir savo užsiaugintų daržovių, todėl 2000 m. buvo pastatytas šiltnamis. Medžiagoms išleista 385,92 Lt (111,77 Eur), darbas neįskaičiuotas, kadangi statė savo jėgomis bendrai kartu su vyru.

Savo pačių patogumui 2007-2008 m. įrengė kriauklę (kriauklė randasi lauke), vanduo prijungtas yra laistymo atvestas. Buvo reikalinga įdėti daug darbo ir pastangų, kadangi įvesti vamzdžius, kad jie neįšaltų. Medžiagoms buvo iÅ¡leista 1042,96 Lt (304,25 Eur). Sodo pastate iÅ¡ bendrų lėšų buvo įrengti 2 kambariai pirmajame aukÅ¡te, taip pat įrengta virtuvė. Pačioje pradžioje pagal projektÄ buvo įrengta nedidelė virtuvė, tačiau vėliau pasitarę su vyru nusprendėme padidinti virtuvę, iÅ¡griaunant sienÄ skiriančiÄ koridorių ir virtuvę. 2004 m. iÅ¡griovus virtuvę buvo viskas sutvarkyta, kad bÅ«tų galima naudotis.

Virtuvės ir sujungto koridoriaus sutvarkymui medžiagoms buvo iÅ¡leista 1 447,64 Lt (419,27 Eur). Elektros instaliacijos įrengimui medžiagoms, neįskaičiavus samdyto darbininko, buvo iÅ¡leista 1 078,54 Lt (312,37 Eur), darbai atlikti 2001 metais. Didysis kambarys buvo įrengtas 2000-2001 m. Å iam kambariui įrengti medžiagoms buvo iÅ¡leista 2678,46 Lt (775,74 Eur). Darbus vėlgi viskÄ atliko ieÅ¡kovė kartu su vyru bendromis jėgomis. Kadangi kai tik pradėjo gyventi sodo pastate buvo tik perdangos ir pertvaros, todėl turėjo sudėti grindis, sutvarkyti sienas, sienos yra iÅ¡kaltos arba suspausto medžio plokÅ¡tėmis arba medinėmis lentelėmis, grindys yra padarytos iÅ¡ medinių lentų, vėliau jas apdirbant ir nudažant, taip pat reikėjo sutvarkyti lubas.

Visuose kambariuose lubos yra iÅ¡kaltos medinėmis lentelėmis. 2003 m. įrengtas vienas kambarys iÅ¡ verandos. Veranda buvo numatyta pagal projektÄ , tačiau su vyru pasitarė ir nusprendė tokiu bÅ«du padidinti naudingÄ plotÄ , todėl vietoj verandos įrengė kambarį, įstatė langus, Å¡onines sienas apkalė lentelėmis, o vidinę sienÄ paliko, kad matytųsi plytos, kadangi ieÅ¡kovei buvo labai gražu ir norėjo, kad matytųsi mÅ«ro dalis. Vyras tam pritarė ir taip įsirengė dar vienÄ kambarėlį.

Medžiagoms buvo išleista 765,24 Lt (221,63 Eur). Taip pat pastatyta pavėsinė, sutvarkytas sodo sklypo gerbūvis, pastatytas šiltnamis, įrengtas nedidelis daržas, būtiniausioms daržovėms užsiauginti. Medžiagoms įrengti buvo išleista 1 486,32 Lt ( 430,47 Eur). Santuokos pradžioje visiškai nebuvo įrengta palėpė, tačiau jau gyvenant santuokoje buvo ji įrengta ir joje šiai dienai galima pilnai gyventi. Kadangi visa palėpė yra iškalta suspaustų medžio drožlių plokštėmis (OSB plokštės), taip pat pilnai įrengtos medinės grindys ir dar ant medinių grindų užkalta OSB plokštėmis.

Taip pat palėpės grindys yra apÅ¡iltintos Å¡iltinimo medžiaga. Palėpę įrenginėjo keletÄ metų, t.y. nuo 2005 iki 2016 m. Per visÄ Ä¯rengimo laikÄ palėpei medžiagoms iÅ¡leido 2 276,04 Lt (659,19 Eur). Pradžioje nebuvo palėpėje numatytų jokių langų, netgi atliekant patikslinimus dėl sodo namo pastato, kadangi buvo užsakyta nauja Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (patikslinimai buvo atlikti 2006 metais) netgi tuo metu nebuvo dar palėpėje langų ir juos įrengė vėliau ir Å¡iai dienai jau yra įrengti ir įstatyti langai. 2015 m. buvo įrengtas stogelis virÅ¡ įėjimo į namÄ , buvo iÅ¡betonuota prie laiptų aikÅ¡telė, jog nesineÅ¡tų daug purvo į namus ir taip palaikant sodo name tvarkÄ ir higienÄ .

Medžiagoms buvo išleista 155,36 Lt (45,- Eur). O 2011 m. buvo įrengtas stogelis virš įėjimo į rūsį, tokiu būdu apsaugant nuo lietaus ir kitų kritulių patekimo į rūsį. Medžiagoms buvo išleista 635,00 Lt (183,91 Eur). Tad pažymėtina, kad santuokos pradžioje sodo pastatas buvo nustatyta kad yra baigtas tik 89 proc, tuo tarpu 2006-06-04 atlikus patikslinimus jau yra nustatyta, kad sodo pastato baigtumas yra 100 proc, ir tai jau rodo, kad sodo pastatas buvo pagerintas santuokos metu, buvo investuoti ir panaudotos piniginės lėšos, kurios buvo gautos santuokos metu, taip pat 2006 metais remiantis pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenų kortelės duomenimis matyti, kad jau 2006 m. yra sodo pastate ir elektra.

Taip pat remiantis Sodo pastato vidaus plotų ekplikacija, kuri buvo atlikta 2006-06-09, matyti, kad yra įrengtas sandėlis rūsyje, tai op pat 3 patalpos pirmajame aukšte bei 1 patalpa pastogėje. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2006 m. atliktų sodo pastato kadastro ir registro dokumentų bylos patikslinimus ir iki vyro mirties pagerinimai vyko nuolatos, vienas iš tokių yra pastogėje langų įrengimas, pavėsinės pastatymas, kambario įrengimas vietoje verandos, todėl pagerinimai buvo daromi nuolatos.

Visi darbai buvo daromi palaipsniui ir bendromis jėgomis, prisidedant ir pačiam sutuoktiniui R. Z. ir ieÅ¡kovei. Mokėjimo kvitų, kurie pagrįstų pirktas medžiagas, ieÅ¡kovė nesaugojo, niekuomet negalvojo, kad jie gali bÅ«ti reikalingi ar naudingi, tiesiog su vyru kÅ«rė bendrÄ gerbÅ«vį, dėdami visas pastangas ir savo turimas pinigines lėšas. II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

2. Atsakovas su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais motyvais ir argumentais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) V. Z., pirmajai palikėjo žmonai ir Atsakovo mamai buvo suteiktas leidimas statyti sodo pastatÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo pastato statybas (duomenys neskelbtini) Å¡eimyna pradėjo dar 1982 m. Jau 1997 m. ginčo pastatas praktiÅ¡kai buvo baigtas statyti: uždengtas stogas, sudėti langai ir durys, dalinai įrengtas vidus, visiÅ¡kam įrengimui palikėjas dar gerokai anksčiau iki pastato užbaigimo organizavo statybos medžiagas (lentas, dailylentes, plyteles ir pan.).

Statybos faktiÅ¡kai sustojo apie 1997 m., t. y. statybas beveik pabaigus. (duomenys neskelbtini) V. Z. ir palikėjas nutraukdami santuokÄ sudarė turto pasidalinimo sutartį, pagal kuriÄ tiek ginčo sklypas, tiek ginčo pastatas atiteko palikėjui. Ta pačia turto pasidalinimo sutartimi palikėjui taip pat atiteko garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas pardavė 1999-05-12. IeÅ¡kovė ir palikėjas santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir Atsakovas Kauno miesto 17- ame notaro biure (duomenys neskelbtini) pateikė pareiÅ¡kimus dėl palikėjo turto paveldėjimo.

Ieškovės teigimu ginčo pastatas iki jos ir palikėjo santuokos sudarymo momento buvo pabaigtas statyti tik 89 procentais. Ieškovė nurodė, kad ginčo pastatas buvo neįrengtas, t. y. buvo tik pastatytos sienos, sudėti langai ir apdengtas stogas, jokių kitų vidaus įrengimo darbų atlikta nebuvo. Visų pirma Atsakovas pažymi, kad pradžioje pastato statybomis daugiausiai rūpinosi jo tėvas (palikėjas) ir mama (V. Z.). Dar nuo statybų pradžios 1980 m. ginčo pastatui statyti jie įvairiais būdais rūpinosi statybinėmis medžiagomis.

Dalis statybinių medžiagų (mediena grindims ir sienoms) buvo pirktos bendromis V. Z. ir palikėjo pastangomis bei lėšomis. Å ios statybinės medžiagos buvo pradėtos naudoti ginčo pastato vidaus apdailai dar prieÅ¡ V. Z. ir palikėjui iÅ¡situokiant (dalis statybinių V. Z. ir palikėjo pastangomis bei lėšomis pirktų statybinių medžiagų po skyrybų liko ginčo sklype). Prie statybų savo darbu prisidėjo ir Atsakovas bei kaimynai. Uždengus ginčo pastato stogÄ , pastato vidų įrenginėjo ir palikėjas, ir Atsakovas, ir kiti į pagalbÄ pasitelkti asmenys.

IÅ¡ nupirktų statybinių vidaus apdailos medžiagų buvo dedamos grindys, lentelėmis kalamos ginčo pastato sienos. Taip pat rÅ«syje iÅ¡kastas Å¡ulinys vandens tiekimui. V. Z. ir palikėjui nutraukus santuokÄ (duomenys neskelbtini) turto pasidalinimo sutartyje pažymėtas ginčo pastato baigtumas atsispindi procentine iÅ¡raiÅ¡ka ir niekaip nenurodo kokie vidaus įrengimo darbai buvo atlikti, tačiau dalis vidaus apdailos darbų faktiÅ¡kai jau buvo padaryti. Nors ir IeÅ¡kovės teigimu, ginčo pastatas buvo visiÅ¡kai neįrengtas ir tai nurodyta pastato kadastro byloje, tačiau pastato vidaus apdailos darbai iki 1999-01-26 jau faktiÅ¡kai jau buvo pradėti, tačiau neužbaigti.

Atsakovas pažymi, kad kadastro byloje ginčo pastato vidaus patalpų įrengimas pažymėtas kaip neįrengta vien tik dėl to, jog vidaus įrengimo darbai nebuvo pilnai atlikti. Vien tik ta aplinkybė, jog ginčo pastatas iki turto pasidalinimo sutarties buvo pabaigtas ne visu 100 procentų, nereiškia, jog ginčo pastas buvo apskritai neįrengtas, t. y. kad jokie vidaus įrengimo darbai nebuvo atlikti. Priešingai, aukštas ginčo pastato baigtumo procentas rodo, kad tik 11 procentų (įvertinus dokumentuose nefiksuotus vidaus įrengimo darbus - dar mažiau) trūko iki pastato statybų pabaigos.

Čia galima daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovė maksimaliai prie ginčo pastato baigtumo galėjo prisidėti tik 11 procentų, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) Å¡eima likusiais 89 procentais, atliekant visus esminius statybos darbus, kuriuos IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nuvertina ir laiko neesminiais, kas prieÅ¡tarauja bet kokiai logikai. IeÅ¡kovas bÅ«tent ir atkreipia dėmesį, kad ne tik ginčo statinio didelis baigtumo procentas, bet Atsakovo ir palikėjo Å¡eimos atliktų statybų darbų pobÅ«dis (namo statybos nuo statybos leidimo gavimo, pamatų iÅ¡kasimo iki stogo uždengimo, dalies vidaus apdailos, Å¡ulinio vandentiekiui įrengimo) rodo, kad ginčo pastas iÅ¡ esmės buvo visiÅ¡kai pastatytas ne IeÅ¡kovės. IeÅ¡kovės įsitikinimu ginčo pastatas buvo pagerintas.

Prie pagerinimų IeÅ¡kovė priskiria tokius darbus kaip kambarių iÅ¡kalimÄ lentelėmis, langų pakeitimÄ , plane suplanuotų virtuvės erdvės ir verandos modifikavimÄ , stogelių virÅ¡ įėjimo į pastatÄ ir rÅ«sį įrengimÄ ir pan. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad IeÅ¡kovės minimi darbai nėra esminiai nei savo apimtimi, nei svarba bendram ginčo statinio funkcionalumui ar vertei. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčo pastato vidų iÅ¡kalė lentelėmis, sudėjo grindis ir pan., tačiau Atsakovas dar kartÄ pamini, kad nemaža apimtimi vidaus įrengimo darbų jau buvo atlikti iki palikėje ir IeÅ¡kovės santuokos sudarymo.

Å iuos darbus atliko bÅ«tent palikėjas kartu su Atsakovu, taip pat giminėms ir draugams padedant. IeÅ¡kovė, be kita ko, teigia, kad keitė ginčo pastato langus, tačiau Atsakovas pastebi, jog iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad langai yra tik perdažyti, bet ne pakeisti, o be to visiÅ¡kai nesupranta, jei ir langus iki pastatÄ užbaigiant statyti visu 100 procentų 2006 m. IeÅ¡kovė keitė, kodėl profesionalaus staliaus (Atsakovo senelio) gamintus langus (vos keliolikos metų senumo) reikėjo keisti.

Keičiant langus (o Atsakovas visiÅ¡kai abejoja, kad jie buvo keisti) po 2006 m. visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl buvo keičiama į dvideÅ¡imto amžiaus furnitÅ«ros, konstrukcijos ir stiliaus langus, t. y. į analogiÅ¡kos langus kokie buvo sudėti ginčo pastato statybų metu, o ne į naujesnės technologijos. Å io aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl IeÅ¡kovės teiginių apie ginčo namo langų keitimÄ . Net ir tuo atveju, jei ir langai buvo pakeisti į analogiÅ¡kus medinius, vadinasi jokio ginčo pastato pagerinimo nebuvo atlikta.

Ieškovė taip pat nurodo apie ginčo pastato palėpės įrengimo darbus, jog dalis palėpės buvo iškalta dailylentėmis bei vėliau - OSB plokštėmis, taip pat po ginčo pastato užbaigimo 2006 metais įrengtas langas. Atsakovas šiuo atžvilgiu pažymi, kad dalis palėpės jau buvo įrengta palikėjo ir Atsakovo pastangomis, t. y. iškalta lentelėmis. O palėpės įrengimas OSB plokštėmis nėra daug finansų ir pastangų reikalaujantis darbas, be to, ir nesuteikiantis tokios kokybės kaip palėpę iškalant lentelėmis.

Dėl lango įrengimo stogo konstrukcijose trumpai paminėtina, kad tam tikrais atvejais tokiems darbams reikalingi statybas prižiÅ«rinčių institucijų pritarimai ar/ir leidimai. Bendrai paminėtina, kad nors ir IeÅ¡kovė kalba apie didesnio mÄ sto ginčo pastato rekonstrukcijas, tačiau Å¡iuo atveju nepateikia jokių rekonstrukcijos ar papildomų konstrukcijų įrengimo planavimo dokumentų, brėžinių ir pan. Paskutinė ginčo pastato statybos korektÅ«ra fiksuota dar 1982 m. IeÅ¡kovė taip pat aptaria, kad įrengus Å¡iltnamį, darÅ¾Ä ir pavėsinę bei sutvarkius sodÄ , padidėjo sklypo vertė.

Atsakovas atsikertant į tokius visiÅ¡kai nepagrįstus teiginius nurodo, kad Å¡iltnamis statytas dar 2000 m., todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip 18 metų senumo laikinas statinys galėtų pakelti ginčo sklypo vertę. Pažymėtina, kad toks laikinas statinys paprastai statomas tik vieneriems metams. Net ir 5 metų senumo Å¡iltnamis bÅ«tų abejotinos kokybės ir tuo labiau vertės. Tuo tarpu daržas taip pat jokiais bÅ«dais nėra žemės sklypo vertę keliantis atributas, tai tik iÅ¡purenta žemė, kai joje auginami sezoniniai augalai, prieÅ¡ingai nei sodas, kuris dėl pasodintų vaismedžių tam tikrÄ vertę sukuria.

Pavėsinė subjektyviu Atsakovo vertinimu nėra nei iÅ¡vaizdi, nei funkcionali, neaiÅ¡ku ar toks statinys apskritai yra leistinas ginčo sklype, o jei ir leistinas, ar pastatytas sutvarkius atitinkamÄ dokumentacijÄ . Pažymėtina, kad į bylÄ IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų nei planų, kuriuose pavėsinė bÅ«tų fiksuojama. Atsakovo įsitikinimu visi paminėti sklypo pagerinimai (kaip juos įvardija IeÅ¡kovė) laikytini ne sklypo pagerinimas, o prieÅ¡ingai - vertintini tik kaip apsunkinantys sklypÄ bei pabloginantys sklypo kokybę ir vertę.

Ä®sigijus sklypÄ su tokio senumo ir iÅ¡vaizdos statiniais tik bÅ«tų patiriami kaÅ¡tai Å¡alinant Å¡iuos objektus, arba prireiktų papildomai investuoti į tokių objektų sutvarkymÄ . Pabrėžtina, kad įprastai sklypo vertę keliÄ visų pirma sklype įrengti inžineriniai tinklai, lietaus ir buitinių nuotėkų iÅ¡leidimo bei valymo sistemos, pastatyti pagrindiniai statiniai ir tik galiausiai tokie objektai kaip pavėsinės, daržai ar Å¡iltnamiai, jei iÅ¡ tiesų tokie objektai yra nauji bei įrengti tinkamai, sukuriant pridėtinę vertę.

Apie vidinę ginčo pastato elektros energijos instaliacijÄ pasakytina, jog kiek matyti iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų instaliacija atlikta instaliacijÄ iÅ¡vedžiojant ne sienų viduje, bet iÅ¡orėje, kas iÅ¡ esmės Å¡iais laikais nėra priimtina. Ginčo pastato NTR iÅ¡raÅ¡e taip pat nėra jokių įrašų apie įrengtÄ vandentiekį, nuotėkų Å¡alinimÄ , Å¡ildymÄ ir kt., kas iÅ¡ tiesų bent kiek keltų ginčo pastato vertę. Dėl sodo Atsakovas nurodo, kad sodÄ kartu su palikėju sodino ir dar 1985 metais.

Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog prie sodo tvarkymo nuo 1999 metų galėjo prisidėti ir IeÅ¡kovė, tačiau patį sodÄ , t. y. esminį ginčo sklypo atributÄ sukÅ«rė bÅ«tent palikėjas ir Atsakovas. IeÅ¡kovė pažymi, kad lauke įrengė praustuvÄ . Tačiau net neaiÅ¡ku, prie kurio ginčo objekto priskirti tokį neva pagerinimÄ . Akivaizdu, kad toks objektas net nebÅ«tų fiksuojamas jokiuose ginčo pastato ar sklypo dokumentuose, kai tokio pobÅ«džio sanitarinis mazgas neginčijamai fiksuojamas tik pastato dokumentuose, t. y. akivaizdu, kad sanitarinis mazgas ginčo pastate neįrengtas, todėl Å¡iuo atveju net nėra aktualus kalbant apie ginčo pastato ar tuo labiau sklypo vertės pagerinimÄ .

Kitaip tariant neaišku nei koks tokio praustuvo funkcionalumas, nei kokia nauda kriauklės įrengimo kaštų atžvilgiu. Ieškovė mini apie ginčo sklype įrengtus tam tikrus namudinius požeminius vandens nubėgimo kanalus. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, kad tokie namudiniai inžineriniai tinklai yra įrengti. Ginčo sklypo NTR išraše taip pat nėra jokių įrašų apie tokius įrenginius. Kita vertus, sprendžiant iš Ieškovės paaiškinimų, suprastina, kad toks namudinis inžinerinis įrenginys skirtas nuotėkoms šalinti.

Tuomet vėl kyla tokio įrenginio teisėtumo klausimai, t. y. ar apskritai toks įrenginys galėjo bÅ«ti įrengiamas, ar atitinka aplinkosauginius bei statybos reikalavimus ir pan. Nors ir IeÅ¡kovė teigia, kad prisidėjo prie ginčo pastato materialiai, iÅ¡ bendrų lėšų ir į bylÄ teikia tam tikrus paskaičiavimus, tokie IeÅ¡kovės teiginiai nieko nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s. IeÅ¡kovė nepateikia absoliučiai jokių mokėjimo kvitų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl medžiagų pirkimo ar darbo jėgos samdymo, siejant tokius įrodymus bÅ«tent su IeÅ¡kovės nurodytais laikotarpiais darant ginčo pastato pagerinimus.

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškinys atmetamas.

3. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir R. Z. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) dienÄ (t. I, b.l. 109). IeÅ¡kovės sutuoktinis R. Z. prieÅ¡ santuokÄ turėjo nekilnojamojo turto - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo sodo pastatÄ su 0,0613 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 112-114, 123-126). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės sutuoktinis R. Z. mirė (t. I, b.l. 177). Dėl pripažinimo, kad R. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini) priklausantis asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių I.

Z. ir R. Z. nuosavybė 4. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , teismas remiasi CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008).

Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, teismas vertina ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , liudytojų parodymus, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu ir kitais Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatytas aplinkybes.

5. Vertindamas, ar asmeninis ieÅ¡kovės sutuoktinio R. Z. turtas santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės, teismas remiasi tokiomis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Visų pirma, tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl to, kad santuokos su ieÅ¡kove sudarymo metu (duomenys neskelbtini) sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas sudarė 89 proc., jo vertė buvo 3696 Lt (1 070,44 Eur) (t. I, b.l. 124), o (duomenys neskelbtini) mirus R. Z. sodo pastato baigtumas buvo 100 proc., jo vidutinės rinkos vertė sudarė 6272 Eur. (t. I, b.l. 112). Antra, tarp Å¡alių nekyla ginčo, kad 1) palėpė buvo iÅ¡kalta OSB plokÅ¡tėmis, 2) buvo modifikuota veranda, joje įrengiant gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 3) žemės sklype įrengtas Å¡iltnamis ir kriauklė, pastatyta pavėsinė. Trečia, tarp Å¡alių kyla ginčas dėl kitų santuokos metu atliktų darbų apimties, pobÅ«džio, vertės ir kitų aplinkybių.

6. Įrodinėdama atsakovo ginčijamas aplinkybes, Ieškovė remiasi patalpų plotų eksplikacijos kortelėje esančia pastaba, kad esantys kambariai nėra įrengti (t. I, b.l.

54) bei nurodo, kad ginčo pastatas buvo pagerintas iš esmės, nes sodo pastatas iki santuokos sudarymo buvo nepilnai įrengtas, buvo tik pastatytas pastatas, uždengtas stogas ir įstatyti langai (kurie vėliau buvo pakeisti), tačiau viduje visiškai nieko neįrengta, t.y. buvo tik perdangos ir išmūrintos pertvaros, tuo tarpu santuokos metu buvo sudėtos grindys, sutvarkytos sienos, kurios taip pat iškaltos arba suspausto medžio plokštėmis arba medinėmis lentelėmis, grindys buvo padarytos iš medinių lentų, vėliau jas apdirbant ir nudažant, taip pat sutvarkytos lubos, visuose kambariuose lubos iškaltos medinėmis lentelėmis, įrengta elektros instaliacija.

Atsakovas Å¡ias ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ginčija bei nurodo, kad vidaus apdailos darbai iki (duomenys neskelbtini) palikėjo santuokos nutraukimo jau faktiÅ¡kai buvo pradėti, tačiau neužbaigti, o dalis vidaus apdailos darbų faktiÅ¡kai jau buvo padaryti. 2018-10-25 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu Å¡alių pakviesti liudytojai, o taip pat ir atsakovas vieningai paliudijo tik virtuvės patalpos esminį pertvarkymÄ perstatant vidinę sienÄ ir apkalant Å¡iÄ patalpÄ lentelėmis, tuo tarpu dėl kitų patalpų pertvarkymo darbų ir pobÅ«džio, taip pat jiems naudotų medžiagų kilmės jų liudijimai iÅ¡ esmės iÅ¡siskyrė, todėl vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės nurodytų darbų – t.y. grindų įrengimo, sienų sutvarkymo ir iÅ¡kalimo lentelėmis, teismo vertinimu, daryti negalima.

Nors teismas turi pareigÄ Ä¯rodymus vertinti ne pagal griežtÄ jÄ priežastinio ryÅ¡io taisyklę, o remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011), teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pateikta pakankamai ieÅ¡kovės nurodytų darbų atlikimo faktÄ pagrindžiančių įrodymų, todėl esminių vidaus patalpų pagerinimo aplinkybę Å¡ioje byloje galima vertinti tik remiantis tais įrodymais, dėl kurių tarp Å¡alių nekyla ginčo.

Tokie darbai sodo pastato viduje, kaip jau minėta, yra palėpės iÅ¡kalimas OSB plokÅ¡tėmis, verandos modifikavimas, joje įrengiant gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o taip pat virtuvės patalpos pertvarkymas perstatant vidinę sienÄ . Ar Å¡iuos darbus galima laikyti turto pagerinimu iÅ¡ esmės, teismas vertina remdamasis kasacinio teismo nagrinėtoje panaÅ¡ioje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018 konstatuotomis aplinkybėmis, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iki ginčytinų pagerinimų atlikimo sodo namas nebuvo tinkamas gyventi visus metus (iÅ¡skyrus Å¡iltÄ jį metų laikÄ ); po atliktų pagerinimų Å¡alys su vaiku gyveno minėtame name, jis buvo pritaikytas gyventi nuolat, name įrengtas Å¡ildymas, vandentiekis ir kanalizacija, pakeisti langai, stogo danga ir atlikti kiti darbai, o statybos leidimas buvo iÅ¡duotas rekonstruoti sodo namÄ Â ir Å«kinį pastatÄ , keičiant paskirtį į gyvenamojo namo. <...> Sodo namo ir Å«kinio pastato esminį pagerinimÄ akivaizdžiai įrodo Å¡ių pastatų sujungimas ir pritaikymas gyventi nuolat, kanalizacijos, vandentiekio ir Å¡ildymo įrengimas.

Dėl tokio turto pagerinimo neabejotinai didėja jo vertė ir paklausa rinkoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta kita bÅ«tinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lyga – turto esminis pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018). Remdamasis nurodytoje kasacinio teismo byloje iÅ¡vardytais darbais, kurie sudaro pagrindÄ konstatuoti sodo namo esminį pagerinimÄ â€“ t.y. kanalizacijos, vandentiekio ir Å¡ildymo įrengimas, stogo dangos pakeitimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra atlikta nė vieno iÅ¡ tokio pobÅ«džio darbų.

To neginčijo bei neįrodinėjo ir pati ieÅ¡kovė, be to, tai įrodo ir byloje esančios pastato fotonuotraukos (t. I, b.l. 21-38). Tai reiÅ¡kia, kad net ir pripažinus, jog be atsakovo neginčijamų darbų buvo atlikti ir kai kurie iÅ¡ jo ginčijamų, tačiau kai kurių liudytojų patvirtintų darbų (pvz. elektros instaliacijos įrengimas, patalpų iÅ¡kalimas lentelėmis ir pan.), nebÅ«tų pagrindo pripažinti, kad sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Todėl, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta bÅ«tinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lyga – turto esminis pagerinimas.

7. Vertindamas, ar asmeninis ieškovės sutuoktinio R. Z. turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Ieškovė nepateikia jokių mokėjimo kvitų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl medžiagų pirkimo ar darbo jėgos samdymo, siejant tokius įrodymus būtent su Ieškovės nurodytais laikotarpiais darant ginčo pastato pagerinimus.

Tokių duomenų nepagrindžia ir į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės bei jos sutuoktinio banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (t. II, b.l. 52-94, t. III, b.l. 1 – 157), taip pat turto pardavimo dokumentai (t. I, b.l. 115-122). Be to, teismas remiasi pačios ieÅ¡kovės 2018-12-13 teismo posėdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, kad ji negali tiksliai paaiÅ¡kinti ar pagrįsti į savo pateiktas lenteles (t. I, b.l. 92-99) suraÅ¡ytų medžiagų ir darbų kainų dydžio, nes ji nepamena, nesižymėjo kainų, nesirašė duomenų.

Todėl ieÅ¡kovės pateiktose lentelėse suraÅ¡ytus duomenis teismas vertina kaip nepatikimus bei nepagrindžiančius ieÅ¡kovės santuokos metu į pagerinimus investuotų lėšų dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta bÅ«tinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lyga – turto esminis pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

8. Vertindamas, ar 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas remiasi šio sprendimo 5 p. jau nustatyta aplinkybe, kad tarp šalių nekyla ginčo, jog žemės sklype įrengtas šiltnamis ir kriauklė, pastatyta pavėsinė. Taip pat teismas remiasi šio sprendimo 7 p. jau nustatyta aplinkybe, kad ieškovė negali tiksliai paaiškinti ar pagrįsti į savo pateiktas lenteles surašytų medžiagų ir darbų kainų dydžio, nes ji nepamena, nesižymėjo kainų, nesirašė duomenų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas buvo pagerintas iÅ¡ esmės santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje nėra nustatytos bÅ«tinosios CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lygos – turto esminis pagerinimas bei turto esminis pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

9. Taip pat teismas pripažįsta, kad tarp Å¡alių nekylant ginčo dėl tam tikrų darbų atlikimo ir ginčo turto pagerinimo santuokos metu, ieÅ¡kovė turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka pretenduoti į kompensacijÄ už Å¡iuos pagerinimus (LR CK 3.98 str.). Atsižvelgiant tai, kad Å¡alys Å¡ioje byloje atsisakė svarstyti taikos sutarties bei tam tikrų kompensacijų viena kitai galimybę, teismas konstatuoja, kad kompensacijos klausimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas dėl 7 p. iÅ¡vardytų priežasčių, t.y. tikslių duomenų apie atliktus pagerinimus trÅ«kumo.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 10. Atsakovas nurodo, kad IeÅ¡kovė, jei ir prisidėjo (nors niekaip to neįrodė) prie kokių nors ginčo turto pagerinimų, tai - daugiausiai 1999 m. - 2005 m. laikotarpiu. Pretenzijas, įskaitant ieÅ¡kinį, dėl ginčo turto dalies pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, IeÅ¡kovė galėjo pareikÅ¡ti daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, tačiau jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, klausimų nekėlė, dėl ko akivaizdu, jog praleido bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ , kurį atsakovė praÅ¡o tenkinti.

11. Vertindamas šį atsakovės praÅ¡ymÄ , teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

Byloje ginčas kyla dėl turto pagerinimo santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės santuoka nutrÅ«ko (duomenys neskelbtini), mirus ieÅ¡kovės sutuoktiniui R. Z., teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 12. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai turi bÅ«ti priteistos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 040,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra per didelės. Teismo vertinimu atsakovo atstovo nurodomos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡nagrinėta civilinė byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, joje nebuvo sprendžiamo nauji teisiniai klausimai, teismų praktika yra suformuota, byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta per tris teismo posėdžius.

Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos du kartus ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Ieškovei teikiama 100 % valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. I, b.l. 104-105, t. III, b.l. 159-160), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos nepriteisiamos. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 14. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.90 str., Civilinio proceso kodekso 270 str., n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 520,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Baublys